Politologija
Politologija
Download

Politologija ISSN 1392-1681 eISSN 2424-6034

2019/1, vol. 93, pp. 142–146 DOI: https://doi.org/10.15388/Polit.2019.93.6

Politikos bei energetinio saugumo temos Europos socialiniame tyrime

Giedrius Žvaliauskas

KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto
Duomenų analizės ir archyvavimo (DAtA) centras
el. paštas giedrius.zvaliauskas@lidata.eu

Copyright © 2019 Giedrius Žvaliauskas. Published by Vilnius University Press
This is an Open Access article distributed under the terms of the Creative Commons Attribution Licence, which permits unrestricted use, distribution, and reproduction in any medium, provided the original author and source are credited.

Lietuvos nacionaliniuose strateginiuose dokumentuose dažnai pabrėžiama būtinybė kelti Lietuvos aukštojo mokslo kokybę. Socialinių mokslų srityje viena iš prioritetinių sričių neretai įvardijami tarptautiniai ilgalaikiai apklausų tyrimai, leidžiantys pažvelgti į bendrąsias visuomenės raidos tendencijas iš istorinės perspektyvos. Tokie tarpkultūriniai palyginamieji tyrimai yra vienas iš pagrindinių įrankių, leidžiančių gausinti žinias socialinių mokslų srityje, nes surinkti plataus tarptautinio palyginamojo masto duomenys gali būti sėkmingai panaudoti teorijų konstravimui, tikrinimui ir vystymui, taip pat mokymo ir mokymosi procesuose.

Lietuva aktyviai jungiasi į įvairias tarptautinių ilgalaikių tyrimų iniciatyvas. Pvz., VU mokslininkai Lietuvoje įgyvendina Europos vertybių studiją (EVS), Europos sveikatos, senėjimo ir išėjimo į pensiją tyrimą (SHARE), dalyvauja Lyginamojoje rinkiminių sistemų tyrimo programoje (CSES). KTU ir VDU mokslininkai kartu atlieka Tarptautinės socialinio tyrimo programos (ISSP) apklausas, o KTU vykdo Europos socialinį tyrimą (ESS). Pastarasis tyrimas žinomas kaip viena iš griežčiausius metodologinius standartus taikančių ir aukščiausią palyginamumo tarp šalių kokybę užtikrinančių apklausų Europoje. 2005 m. šis tyrimas buvo apdovanotas ES Dekarto prizu už radikalias tarpkultūrinių tyrimų inovacijas.

Europos socialinis tyrimas (toliau – EST) yra kas dvejus metus atliekama apklausa apie europiečių vertybes, nuostatas ir elgseną. Šis tyrimas pradėtas vykdyti 2001 m., o nuo 2013 m. EST jau veikia kaip Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumas (toliau – EMTIK). 2016 m. Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrų strategijos forumas (ESFRI) jam suteikė šios organizacijos Gairių statusą.

Vienas svarbiausių EST tikslų – tirti Europos socialinės, politinės ir moralinės būklės pokyčius bei fiksuoti socialinės struktūros, jos sąlygų ir visuomenės nuostatų stabilumą bei kaitą. Lietuva į šį tyrimą įsitraukė nuo 4-osios bangos (2008 m.) ir yra tikroji EST EMTIK narė.

Su EST istorija ir metodologija galima susipažinti ankstesniame Politologijos žurnale publikuotame mokslo populiarinimo straipsnyje1, todėl toliau dėmesys bus telkiamas į politikos mokslų akademinei bendruomenei aktualių klausimų, kurie buvo įtraukti į EST 8-ąją bangą, apžvalgą, t. y. į nuolatinį klausimų bloką politikos tema bei į kintančio modulio Požiūriai į klimato kaitą, energetinį saugumą ir energijos prioritetai klausimus, susijusius su energetiniu saugumu.

1 lentelė. EST 8-os bangos klausimų blokas politikos tema

B1

Domėjimasis politika

B2

Kiek Lietuvos politinė sistema leidžia turėti įtakos valdžios veiksmams

B3

Kiek yra pajėgus dalyvauti politiniais reikalais užsiimančios grupės veikloje

B4

Kiek Lietuvos politinė sistema leidžia daryti įtaką politikai

B5

Kiek yra užtikrintas savo paties gebėjimu dalyvauti politikoje

B6

Pasitikėjimas Seimu

B7

Pasitikėjimas teisine sistema

B8

Pasitikėjimas policija

B9

Pasitikėjimas politikais

B10

Pasitikėjimas politinėmis partijomis

B11

Pasitikėjimas Europos Parlamentu

B12

Pasitikėjimas Jungtinių Tautų Organizacija

B13

Ar balsavo paskutiniuose Seimo rinkimuose

B14

Balsavo už partiją paskutiniuose nacionaliniuose rinkimuose 1

B14

Balsavo už partiją paskutiniuose nacionaliniuose rinkimuose 2

B14

Balsavo už partiją paskutiniuose nacionaliniuose rinkimuose 3

B15

Per pastaruosius 12 mėn. kreipėsi į politikus ar valdžios atstovus

B16

Per pastaruosius 12 mėn. dirbo partijoje ar judėjime

B17

Per pastaruosius 12 mėn. dirbo kitoje organizacijoje

B18

Per pastaruosius 12 mėn. demonstravo politinę ar kitokią simboliką

B19

Per pastaruosius 12 mėn. pasirašė peticiją

B20

Per pastaruosius 12 mėn. dalyvavo demonstracijoje

B21

Per pastaruosius 12 mėn. boikotavo tam tikrus produktus

B22

Per pastaruosius 12 mėn. dalijosi ar publikavo ką nors apie politiką internete

B23

Ar yra partija, artimesnė nei kitos partijos

B24

Kuri partija artimesnė nei kitos partijos, Lietuva

B25

Kiek artima partija

B26

Pozicija kairės-dešinės skalėje

B27

Pasitenkinimas dabartiniu gyvenimu apskritai

B28

Pasitenkinimas dabartine Lietuvos ekonomine situacija

B29

Pasitenkinimas dabartine Lietuvos vyriausybe

B30

Pasitenkinimas tuo, kaip demokratija veikia Lietuvoje

B31

Dabartinės Lietuvos švietimo sistemos būklės vertinimas

B32

Dabartinės Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos būklės vertinimas

B33

Valdžia turėtų imtis priemonių, kad sumažintų žmonių pajamų skirtumus

B33a

Kai trūksta darbo vietų, pirmenybė gauti darbą teikiama vyrams, o ne moterims

B34

Gėjams ir lesbietėms turėtų būti leidžiama gyventi taip, kaip nori

B35

Man būtų gėda, jei artimas šeimos narys būtų gėjus ar lesbietė

B36

Gėjų ir lesbiečių poros turėtų turėti tokias pat įsivaikinimo teises

B37

Europos Sąjunga: integracija turėtų tęstis ar jau per toli pažengusi

B38

Ar leisti tos pačios rasės / etninės grupės kaip dauguma imigraciją

B39

Ar leisti kitos rasės / etninės grupės kaip dauguma imigraciją

B40

Ar leisti imigraciją iš neturtingų ne Europos šalių

B41

Imigracija Lietuvos ekonomikai gerai ar blogai

B42

Imigrantai griauna Lietuvos kultūrą ar ją turtina

B43

Dėl imigrantų Lietuva tampa blogesne ar geresne vieta gyventi

2017 m. spalio–gruodžio mėn. atliktos apklausos metu politikos klausimų blokas (1 lentelė) pradėtas klausimais, kuriais siekta nustatyti Lietuvos gyventojų domėjimosi politika laipsnį, piliečių politinės kompetencijos bei galimybių daryti įtaką politiniams procesams įsivertinimu – arba vidinį ir išorinį politinį efektyvumą (B1–B5). Toliau matuotas pasitikėjimo laipsnis nacionalinėmis ir tarptautinėmis institucijomis ir organizacijomis (B6–B12) bei renkama informacija apie Lietuvos gyventojų preferencijas per 2016 m. Seimo rinkimus (B13–B14). Kita apklausos tema buvo Lietuvos gyventojų socialinio ir politinio dalyvavimo įvertinimas (B15–B22). Taip pat tirtas piliečių santykis su politinėmis partijomis (B23–B26) bei vertintas piliečių pasitenkinimas skirtingų Lietuvos institucijų veiklos efektyvumu (B27–B32) nacionaliniu lygmeniu. Respondentams buvo užduota po keletą klausimų socialinėmis ir ekonominėmis (B33–B33a) bei seksualinių mažumų (B34–B36) temomis. Taip pat buvo tirtas Lietuvos gyventojų požiūris į ES plėtrą (B37) bei imigraciją ir imigrantus (B38–B43).

Be politikos klausimų bloko, EST 8-os bangos metu buvo užduoti klausimai, kuriais siekta ištirti požiūrius į Lietuvos energetinį saugumą (2 lentelė). Pirmiausiai aiškintasi, kokie yra Lietuvos gyventojų energijos šaltinių prioritetai gaminant elektros energiją (D4–D10). Toliau respondentų teirautasi, kiek jiems kelia nerimo tai, kad Lietuvoje gali sutrikti elektros energijos tiekimas (D11). Toliau tirta, kiek gyventojams kelia nerimo tai, kad Lietuva gali būti per daug priklausoma nuo energijos importo iš kitų šalių (D13) ir nuo vartojimo energijos, gaunamos iš iškastinio kuro, tokio kaip nafta, dujos ir anglis (D14). Aiškintasi, kiek kelia nerimo tai, kad energijos tiekimą gali sutrikdyti stichinės nelaimės ar ekstremalios oro sąlygos, pagaminamas nepakankamas energijos kiekis ar techniniai gedimai (D15–D17). Taip pat norėta sužinoti, kiek nerimauja dėl to, kad energijos tiekimą gali sutrikdyti teroristiniai išpuoliai (D18). Galiausiai, norėta sužinoti Lietuvos gyventojų požiūrį į mokestinius prioritetus, t. y. ar jie palaikytų idėją didinti mokesčius iškastiniam kurui, ir atvirkščiai, paremtų idėją, jog valstybė finansiškai remtų atsinaujinančios energijos, tokios kaip vėjo ir saulės energija, gamybą (D30–D31).

2 lentelė. EST 8-os bangos modulio Požiūriai į klimato kaitą, energetinį saugumą ir energijos prioritetai klausimų blokas energetinio saugumo tema

D4

Kiek elektros Lietuvoje turėtų būti pagaminama: iš anglies

D5

Kiek elektros Lietuvoje turėtų būti pagaminama: iš gamtinių dujų

D6

Kiek elektros Lietuvoje turėtų būti pagaminama: iš vandens energijos

D7

Kiek elektros Lietuvoje turėtų būti pagaminama: iš atominės energijos

D8

Kiek elektros Lietuvoje turėtų būti pagaminama: iš saulės energijos

D9

Kiek elektros Lietuvoje turėtų būti pagaminama: iš vėjo energijos

D10

Kiek elektros Lietuvoje turėtų būti pagaminama: iš biokuro energijos

D11

Kiek kelia nerimo, kad gali sutrikti elektros energijos tiekimas

D13

Kiek kelia nerimo, kad Lietuva gali per daug priklausyti nuo energijos importo

D14

Kiek kelia nerimo, kad Lietuva gali per daug priklausyti nuo iškastinio kuro

D15

Kiek kelia nerimo, kad energijos tiekimą sutrikdys stichinės nelaimės ar oro sąlygos

D16

Kiek kelia nerimo, kad energijos tiekimą sutrikdys nepakankamai pagaminama energijos

D17

Kiek kelia nerimo, kad energijos tiekimą sutrikdys techniniai gedimai

D18

Kiek kelia nerimo, kad energijos tiekimą gali sutrikdyti teroristiniai išpuoliai

D30

Palaiko mokesčių iškastiniam kurui, tokiam kaip nafta, dujos ir anglis, didinimą

D31

Palaiko valstybės lėšų naudojimą teikiant finansinę paramą atsinaujinančiai energijai

Trumpai šiame straipsnyje apžvelgtus klausimus bei Lietuvoje atliktų visų penkių, t. y. EST 4–8 bangų, duomenis galima nemokamai peržiūrėti, analizuoti, naudojantis internetinės analizės įrankiu Nesstar bei parsisiųsti į savo kompiuterį iš EST centrinio duomenų archyvo bei Lietuvos humanitarinių ir socialinių duomenų archyvo (LiDA)2.

1 Šarkutė Ligita, Žvaliauskas Giedrius, „Europos socialinis tyrimas ir politologinės analizės galimybės, Politologija 3 (67), 2012, p. 249–254. Taip pat žr. Morkevičius Vaidas, „Europos socialinis tyrimas: patikimas viešosios politikos analizės ir sprendimų duomenų šaltinis, Viešoji politika ir administravimas 3 (11), 2012, p. 526–529; Šarkutė Ligita, Žvaliauskas Giedrius, „Europos socialinis tyrimas ir socialinės politikos klausimai“, Viešoji politika ir administravimas 3 (13), 2014, p. 528–532; Šarkutė Ligita, Žvaliauskas Giedrius, „Europos socialinis tyrimas ir imigracijos bei sveikatos nelygybės klausimai, Viešoji politika ir administravimas 1 (15), 2016, p. 176–180.

2 Iškilus klausimų dėl prieigos prie EST duomenų, prašome kreiptis
giedrius.zvaliauskas@lidata.eu.