https://www.zurnalai.vu.lt/politologija/issue/feed Politologija 2021-07-17T09:27:18+00:00 Justinas Dementavičius justinas.dementavicius@tspmi.vu.lt Open Journal Systems <p>Įkurtas 1989 m. Publikuoja straipsnius politikos mokslų, tarptautinių santykių ir tarpdisciplinėms temomis. Registruotas Scopus nuo 2012 m.</p> https://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/22713 Pereinamojo laikotarpio teisingumas Ruandoje. Mushos kaimo bendruomenės susitaikymo iniciatyvų analizė* 2021-07-17T09:27:17+00:00 Urtė Jakubėnaitė jaku.urte@gmail.com <p>Straipsnyje nagrinėjamos pereinamojo laikotarpio teisingumo iniciatyvos Mushos kaimo bendruomenėje Ruandoje. Darbo tikslas&nbsp;– išsiaiškinti, kaip vietos bendruomenė supranta susitaikymą, kokios iniciatyvos ten vykdomos, ir įvertinti, kiek jos yra efektyvios. Darbas remiasi etnografinio lauko tyrimo metu surinktais duomenimis. Jis pildo bendresnę pereinamojo laikotarpio teisingumo studijų literatūrą duomenimis apie bendruomenines susitaikymo iniciatyvas bei siauresnį Ruandos konflikto studijų lauką apie tai, kiek vietos bendruomenei pavyksta susitaikyti ir kaip ji pati suvokia ir vertina šį procesą.</p> 2021-07-16T10:50:38+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Urtė Jakubėnaitė (Author) https://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/22949 Emocijų vaidmuo mobilizuojant visuomenę kovai su klimato kaita: emocinės būsenos konstravimas įkvepiant masinį judėjimą 2021-07-17T09:27:17+00:00 Neringa Mataityte neringa.mataityte@tspmi.vu.lt <p>&nbsp;Šiame straipsnyje nagrinėjamas emocijų vaidmuo mobilizuojant Gretos Thunberg inicijuotą visuomeninį judėjimą prieš klimato kaitą. Keliamas klausimas, kaip G. Thunberg atveju buvo kuriama palanki emocinė aplinka, paskatinusi visuomenės mobilizaciją sprendžiant klimato kaitos problemą. Atlikta emocinio Thunberg diskurso analizė atskleidžia, kad lyderės kalbos yra&nbsp;pripildytos emocinio potencialo, kuris padeda visuomenėje skleisti baimės ir pykčio būsenas bei neteisingumo jausmu paremtą klimato kaitos problematikos supratimą. Remiantis Jameso M. Jaspero socialinių judėjimų ir Sarah Ahmed kultūrinės emocijų politikos teorijomis teigiama, jog Thunberg kalbose slypintis emocinis potencialas padėjo kolektyvizuoti visuomenėje įsivyravusias pykčio ir baimės emocijas bei stiprino neigiamą politinio elito įvaizdį. Taip buvo kurstomos ne tik individualios emocijos, bet ir formuojama kolektyvinė būsena, emociniu pagrindu subūrusi su klimato kaita kovojančią tarptautinę bendruomenę. Tyrimas papildo „emocinio posūkio“ tarptautiniuose santykiuose lauką&nbsp;– pateikia nuodugnesnę kolektyvinių emocijų analizę ir jų reikšmę tarptautinės mobilizacijos procesams.</p> 2021-07-16T10:38:20+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Neringa Mataitytė (Author) https://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/24451 Redakcinė kolegija ir turinys 2021-07-17T09:27:18+00:00 Justinas Dementavičius tspmi@tspmi.vu.lt 2021-07-16T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/24452 Bibliografiniai duomenys 2021-07-17T09:27:18+00:00 Justinas Dementavičius tspmi@tspmi.vu.lt <p>&nbsp;&nbsp;</p> 2021-07-16T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/22775 Lietuvos politinės partijos populizmo amžiuje: 2016 ir 2020 m. Seimo rinkimų programų turinio analizė* 2021-06-04T09:26:19+00:00 Jogilė Ulinskaitė jogile.ulinskaite@tspmi.vu.lt <p>Populizmo paplitimo politikoje laikotarpiu mažai žinome apie populizmo paplitimą Lietuvos politinių partijų diskurse. Šis straipsnis pristato 2016 ir 2020&nbsp;m. Seimo rinkimų Lietuvos politinių partijų programų turinio analizės rezultatus. Rezultatai rodo gana paplitusias nuorodas į žmones kaip homogenišką vienetą, bet kur kas mažesnį ir 2020&nbsp;m. dar sumažėjusį antielitistinių pastraipų skaičių partijų programose. Pagal populizmo lygį politines partijas galima suskirstyti į tris grupes. Populistiškiausios partijos, partinės sistemos autsaiderės, Seimo rinkimuose sulaukė mažo rinkėjų palaikymo. Rinkimuose kur kas sėkmingiau pasirodė partijos, pristačiusios santykinai dideliu orientuotų į žmones pastraipų skaičiumi ir nuosaikesne elito kritika pasižymėjusias programas.</p> 2021-06-04T04:55:13+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/22723 Kas nutiko pereinamojo laikotarpio teisingumui po to kai Kroatija įstojo į ES? 2021-06-01T09:26:13+00:00 Lina Strupinskienė lina.strupinskiene@tspmi.vu.lt Simona Vaškevičiūtė s.vaskeviciute@gmail.com <p>&nbsp;Šiame straipsnyje siūloma į Kroatijos įstojimą į Europos Sąjungą žvelgti kaip į kritinį momentą, kuris sukėlė tam tikrą netikrumą dėl to, kokių veiksmų imsis Kroatija pereinamuoju laikotarpiu teisingumo srityje dingus išorės spaudimui. Straipsnyje lyginami du laikotarpiai&nbsp;– iki ir po įstojimo į ES, analizuojant tris pereinamojo laikotarpio teisingumo politikos elementus, įtrauktus į sąlygiškumo politiką&nbsp;– karo nusikaltimų teismus, susitaikymo skatinimą ir mažumų teisių apsaugą. Prieinama prie išvados, kad visi trys pereinamojo laikotarpio teisingumo aspektai įstojus į ES ėmė regresuoti. Viena vertus, tai rodo išorės spaudimo darytą įtaką, tačiau, kita vertus, tai leidžia kvestionuoti ES sąlygiškumo politikos efektyvumą, nes panašu, kad ji nepaveikė aštresnių socialinių problemų ir nepadėjo Kroatijai pasiekti tikros transformacijos.</p> 2021-06-01T07:09:46+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Lina Strupinskienė | Simona Vaškevičiūtė (Author) https://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/21176 „Su Libano vėliava”: nacionalinės vienybės samprata Spalio 17-osios judėjime (ENG) 2021-05-24T05:40:55+00:00 Marija Rakickaja marija.rakickaja@gmail.com <p>Šis straipsnis siekia išsiaiškinti, kaip per 2019 spalio 17 Libane prasidėjusį protesto judėjimą konstruojama nacionalinė vienybė, kuo ji grindžiama bei koks elito vaidmuo šiame procese. Straipsnis paremtas etnografiniu tyrimu, atliktu Beirute tarp 2019 m. spalio 17 ir gruodžio 19, analizuoja Libano spalio 17 judėjimą iš tautos konstravimo iš apačios perspektyvos.</p> <p>Išaiškėjo,&nbsp;kad skirtingų bendruomenių vienybė atsirado iš apačios ir pasiekė „lūžio tašką“, sutampantį su “Spalio 17-osios judėjimu”, kuris atvėrė naujas erdves žmonėms kurti tinklus, skleisti ir taip stiprinti vienybės idėją, pagrįstą bendromis negandomis ir pilietinės valstybės vizija. Daroma išvada, kad elitas nebūtinas nacionalinei vienybei atsirasti, tačiau jos išlaikymas siejamas su efektyvumu, kuriam įtakos gali turėti lyderystės problema.</p> 2021-05-05T11:40:05+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Marija Rakickaja (Author) https://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/19192 Tendencingumo paieškos politikų valdomoje žiniasklaidoje: Lietuvos regioninės spaudos analizė taikant kompiuterinės turinio analizės metodus 2021-03-23T13:29:06+00:00 Ainė Ramonaitė aine.ramonaite@tspmi.vu.lt Adelė Vaiginytė adele.vaiginyte@bpti.eu <p>Straipsnyje pristatomas bandomasis regioninės žiniasklaidos turinio tyrimas, atliktas pasitelkiant kompiuterinės (angl.&nbsp;<em>computational</em>) turinio analizės metodus. Tyrimo tikslas&nbsp;– atskleisti, kaip politikų įtaka žiniasklaidai atsispindi laikraščių turinyje ir kaip perauga (jei perauga) į politinį žiniasklaidos šališkumą. Kartu tyrime siekiama išbandyti kompiuterinės turinio analizės metodikos atveriamas galimybes. Straipsnyje dėmesys sutelkiamas į dviejų savivaldybių vietos laikraščius, kuriems vietos valdžia turi tiesioginę įtaką&nbsp;– Druskininkų laikraštį „Mano Druskininkai“ ir Širvintų laikraštį „Širvintų kraštas“, o palyginimo tikslais analizuojami dar keturių savivaldybių (Utenos, Šilutės, Birštono ir Biržų) laikraščiai. Analizė atskleidė du skirtingus politinės galios įtvirtinimo per politikų kontroliuojamą žiniasklaidą mechanizmus&nbsp;– viename leidinyje dominuoja mero kaip asmens iškėlimas, kitame&nbsp;– politinių oponentų puolimas.</p> 2021-03-23T11:35:55+00:00 Autorių teisių (c) 2020 Ainė Ramonaitė | Adelė Vaiginytė (Author) https://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/18442 Socialinė medija Rusijos politikoje 2021-02-03T10:35:49+00:00 Alexey Salikov dr.alexey.salikov@gmail.com <p>Straipsnis nagrinėja socialinės medijos įtakos politikai Rusijoje klausimą. Paskutiniame XX amžiaus dešimtemetyje atsiradusi socialinė medija pirmiausia buvo neformalaus bendravimo priemonė, tačiau jau XXI amžiaus antrajame dešimtmetyje ji tapo svarbi Rusijos visuomeninio ir politinio gyvenimo dalis. Pastarieji du dešimtmečiai yra pakankamas laiko tarpas, kuris leidžia daryti išvadas apie socialinės medijos poveikį šalis politiniam vystymuisi. Tai atlikti ir yra pagrindinė straipsnio užduotis. Straipsnį sudaro trys dalys. Pirmojoje pristatomas bendras Rusijos socialinės medijos paveikslas, jos svarba formuojant viešąją nuomonę, viešosios diskusijos struktūrą ir šalies visuomeninę bei politinę darbotvarkę. Antrojoje parodoma tai, kaip socialinėmis medijomis naudojasi Rusijos opozicija ir protesto judėjimai. Trečiojoje analizuojama, kaip socialine medija naudojasi Rusijos valdžia.</p> 2020-12-28T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2020 Alexey Salikov (Author) https://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/19117 Konstitucijų keitimo poveikis demokratijos kokybei Lotynų Amerikoje 2021-02-03T10:35:40+00:00 Orestas Strauka strauka.orestas@gmail.com <p>Straipsnyje siekiama įvertinti, ar Konstitucijų keitimas turi poveikį demokratijos kokybei Lotynų Amerikoje. Atliekant tyrimą taikomas kokybinės lyginamosios neraiškių aibių analizė metodas, o kokybiškos demokratijos priežastys yra analizuojamos 18-oje Lotynų Amerikos valstybių. Tyrimo objektas – devynios naujojo konstitucionalizmo laikotarpio bruožus atitinkančios Konstitucijos. Atlikus kokybinę lyginamąją neraiškių aibių analizę gauti rezultatai atskleidžia, jog Konstitucijų keitimas nėra nei būtina, nei pakankama kokybiškos demokratijos sąlyga. Priešingai, teoriškai paprasčiausia kokybiškos demokratijos formulė susideda iš aukšto visuomenės išsilavinimo lygio ir Konstitucijos nekeitimo sąlygos bei Konstitucijos nekeitimo, partinės sistemos institucionalizacijos ir visuomenės homogeniškumo inversijos sąlygos. Atlikus nekokybiškos demokratijos priežasčių analizę paaiškėjo, jog Konstitucijos keitimo sąlyga yra konjunktūrinė nekokybiškos demokratijos priežastis. Tad prieinama prie išvados, jog šalies institucinės sąrangos perkūrimas kartu su kitomis sąlygomis nėra kokybiškos demokratijos priežastis.</p> 2020-12-28T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2020 Orestas Strauka (Author)