https://www.zurnalai.vu.lt/politologija/issue/feed Politologija 2021-03-23T13:29:07+00:00 Justinas Dementavičius justinas.dementavicius@tspmi.vu.lt Open Journal Systems <p>Įkurtas 1989 m. Publikuoja straipsnius politikos mokslų, tarptautinių santykių ir tarpdisciplinėms temomis. Registruotas Scopus nuo 2012 m.</p> https://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/19192 Tendencingumo paieškos politikų valdomoje žiniasklaidoje: Lietuvos regioninės spaudos analizė taikant kompiuterinės turinio analizės metodus 2021-03-23T13:29:06+00:00 Ainė Ramonaitė aine.ramonaite@tspmi.vu.lt Adelė Vaiginytė adele.vaiginyte@bpti.eu <p>Straipsnyje pristatomas bandomasis regioninės žiniasklaidos turinio tyrimas, atliktas pasitelkiant kompiuterinės (angl.&nbsp;<em>computational</em>) turinio analizės metodus. Tyrimo tikslas&nbsp;– atskleisti, kaip politikų įtaka žiniasklaidai atsispindi laikraščių turinyje ir kaip perauga (jei perauga) į politinį žiniasklaidos šališkumą. Kartu tyrime siekiama išbandyti kompiuterinės turinio analizės metodikos atveriamas galimybes. Straipsnyje dėmesys sutelkiamas į dviejų savivaldybių vietos laikraščius, kuriems vietos valdžia turi tiesioginę įtaką&nbsp;– Druskininkų laikraštį „Mano Druskininkai“ ir Širvintų laikraštį „Širvintų kraštas“, o palyginimo tikslais analizuojami dar keturių savivaldybių (Utenos, Šilutės, Birštono ir Biržų) laikraščiai. Analizė atskleidė du skirtingus politinės galios įtvirtinimo per politikų kontroliuojamą žiniasklaidą mechanizmus&nbsp;– viename leidinyje dominuoja mero kaip asmens iškėlimas, kitame&nbsp;– politinių oponentų puolimas.</p> 2021-03-23T11:35:55+00:00 Autorių teisių (c) 2020 Ainė Ramonaitė | Adelė Vaiginytė (Author) https://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/18442 Socialinė medija Rusijos politikoje 2021-02-03T10:35:49+00:00 Alexey Salikov dr.alexey.salikov@gmail.com <p>Straipsnis nagrinėja socialinės medijos įtakos politikai Rusijoje klausimą. Paskutiniame XX amžiaus dešimtemetyje atsiradusi socialinė medija pirmiausia buvo neformalaus bendravimo priemonė, tačiau jau XXI amžiaus antrajame dešimtmetyje ji tapo svarbi Rusijos visuomeninio ir politinio gyvenimo dalis. Pastarieji du dešimtmečiai yra pakankamas laiko tarpas, kuris leidžia daryti išvadas apie socialinės medijos poveikį šalis politiniam vystymuisi. Tai atlikti ir yra pagrindinė straipsnio užduotis. Straipsnį sudaro trys dalys. Pirmojoje pristatomas bendras Rusijos socialinės medijos paveikslas, jos svarba formuojant viešąją nuomonę, viešosios diskusijos struktūrą ir šalies visuomeninę bei politinę darbotvarkę. Antrojoje parodoma tai, kaip socialinėmis medijomis naudojasi Rusijos opozicija ir protesto judėjimai. Trečiojoje analizuojama, kaip socialine medija naudojasi Rusijos valdžia.</p> 2020-12-28T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2020 Alexey Salikov (Author) https://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/19117 Konstitucijų keitimo poveikis demokratijos kokybei Lotynų Amerikoje 2021-02-03T10:35:40+00:00 Orestas Strauka strauka.orestas@gmail.com <p>Straipsnyje siekiama įvertinti, ar Konstitucijų keitimas turi poveikį demokratijos kokybei Lotynų Amerikoje. Atliekant tyrimą taikomas kokybinės lyginamosios neraiškių aibių analizė metodas, o kokybiškos demokratijos priežastys yra analizuojamos 18-oje Lotynų Amerikos valstybių. Tyrimo objektas – devynios naujojo konstitucionalizmo laikotarpio bruožus atitinkančios Konstitucijos. Atlikus kokybinę lyginamąją neraiškių aibių analizę gauti rezultatai atskleidžia, jog Konstitucijų keitimas nėra nei būtina, nei pakankama kokybiškos demokratijos sąlyga. Priešingai, teoriškai paprasčiausia kokybiškos demokratijos formulė susideda iš aukšto visuomenės išsilavinimo lygio ir Konstitucijos nekeitimo sąlygos bei Konstitucijos nekeitimo, partinės sistemos institucionalizacijos ir visuomenės homogeniškumo inversijos sąlygos. Atlikus nekokybiškos demokratijos priežasčių analizę paaiškėjo, jog Konstitucijos keitimo sąlyga yra konjunktūrinė nekokybiškos demokratijos priežastis. Tad prieinama prie išvados, jog šalies institucinės sąrangos perkūrimas kartu su kitomis sąlygomis nėra kokybiškos demokratijos priežastis.</p> 2020-12-28T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2020 Orestas Strauka (Author) https://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/21661 Apie demokratijos dabartį ir populizmo ateitį - interviu su Ives Mény 2021-02-03T10:35:31+00:00 Dominykas Kaminskas justinas.dementavicius@tspmi.vu.lt 2020-12-28T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2020 Justinas Dementavičius https://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/22241 Redakcinė kolegija ir turinys 2021-02-03T10:35:22+00:00 Justinas Dementavičius tspmi@tspmi.vu.lt <p>&nbsp;&nbsp;</p> 2020-12-28T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2020 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/22242 Nurodymai autoriams ir bibliografiniai duomenys 2021-02-03T10:35:12+00:00 Justinas Dementavičius tspmi@tspmi.vu.lt <p>&nbsp;&nbsp;</p> 2020-12-28T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2020 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/22493 Politinė Stasio Šalkauskio kultūros filosofijos prasmė 2021-03-23T13:29:07+00:00 Alvydas Jokubaitis alvydas.jokubaitis@tspmi.vu.lt Linas Jokubaitis linasjokubas@gmail.com <p>Šalkauskio kultūros filosofija yra politinės filosofijos variantas. Remiantis filosofijos ir demokratijos santykių aiškinimo tipologija, siekiama įrodyti, kad Šalkauskio kultūros filosofija apima ne vieną, o kelias skirtingas filosofijos ir demokratijos santykio aiškinimo perspektyvas. Šio autoriaus darbai analizuojami klasikinės ir moderniosios politinės filosofijos idėjų tipologijos kontekste. Tai leidžia parodyti Šalkauskio kultūros filosofijos aktualumą dabartinėms diskusijoms apie demokratiją ir naujai pažvelgti į jos politinę prasmę. Didžiausia įtampa yra tarp Šalkauskio kultūros filosofijos ir politinio liberalizmo koncepcijos. Šalkauskio kultūros filosofijos ir nūdienės politinės filosofijos raidos sugretinimas rodo, kad demokratija vystosi atsiribojimo nuo jo kultūros filosofijos kryptimi.</p> 2020-12-28T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2020 Alvydas Jokubaitis | Linas Jokubaitis (Author) https://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/21389 Atviroji visuomenė Henri Bergsono supratimu: jos politinės raiškos ir antropologinis pagrindimas* 2021-02-03T10:35:59+00:00 Povilas Aleksandravičius povilasal@hotmail.com <p>Straipsnyje pristatoma H. Bergsono atvirosios visuomenės koncepcija. Pirmoje dalyje yra identifikuojamos trys konkrečios atvirosios visuomenės politinės raiškos, besiskleidžiančios tarptautiniuose santykiuose ir pačios visuomenės viduje. Antroji dalis yra skirta parodyti, kad atviroji visuomenė nėra visuomenė be sienų ar ribų ir nekelia grėsmės tapatybių puoselėjimui: Bergsono trukmės sąvoka, jo politinės filosofijos ištaka, kaip tik įtvirtina tapatybes, grįsdama jų dinamišką brendimo per atvirumą procesą. Šioje dalyje prasidėjęs antropologinis atvirosios visuomenės pagrindimas yra tęsiamas trečiojoje straipsnio dalyje, analizuojančioje uždarumo ir atvirėjimo faktorius, jų įsišaknijimą gamtoje, žmogaus prigimtyje bei gyvybiniame polėkyje.</p> 2020-12-15T06:39:36+00:00 Autorių teisių (c) 2020 Povilas Aleksandravičius (Author) https://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/16799 Turkijos kariuomenės dalyvavimas šalies ekonomikoje: netiesioginio pretorionizmo atvejis 2021-02-03T10:36:08+00:00 Valerij Špak valerijspak@gmail.com <p>Remiantis Turkijos kariuomenės dalyvavimo šalies ekonomikoje pavyzdžiu, straipsnyje siekiama papildyti pretorionizmo koncepciją ir išryškinti netiesioginio pretorionizmo mechanizmus. Turkijos kariuomenė vaidina svarbų vaidmenį šalies ekonomikoje, o kariuomenės pensijų fondas OYAK laikomas vienu iš šalies verslo gigantų. Ekonominė veikla atveria galimybę išlaikyti neproporcingą kariuomenės autonomiją, silpnina civilinę kontrolę, užtikrina papildomą kariuomenės įtaką politikoje ir skatina pretorionizmo mechanizmų atsiradimą. Straipsnyje siekiama suvokti naujus visuomenės ir kariuomenės sąveikos reiškinius ir tendencijas, kai dėl kariuomenės dalyvavimo šalies ekonomikoje keičiasi pretorionizmo koncepcija, atsiranda naujų netiesioginių intervencijos į valstybės politiką būdų, nes Turkijos kariuomenės kontroliuojami verslo subjektai, naudodamiesi privilegijuota pozicija šalies ekonomikoje, korupciniais mechanizmais, daro netiesioginį poveikį politinei valstybės sistemai. Šitaip kariuomenės verslumas transformuoja pretorionizmo koncepcinę struktūrą, papildo tiesioginius intervencinius veiksmus netiesioginėmis formomis, tokiomis kaip korupcija, ekonominis dominavimas, ekonominių reformų iškraipymas.</p> 2020-12-11T06:57:12+00:00 Autorių teisių (c) 2020 Valerij Špak (Author) https://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/19430 Redakcinė kolegija ir turinys 2020-09-02T09:12:01+00:00 Lauras Bielinis tspmi@tspmi.vu.lt <p>&nbsp;&nbsp;</p> 2020-09-02T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2020 Authors