https://www.zurnalai.vu.lt/politologija/issue/feed Politologija 2021-11-25T06:39:51+00:00 Justinas Dementavičius justinas.dementavicius@tspmi.vu.lt Open Journal Systems <p>Įkurtas 1989 m. Publikuoja straipsnius politikos mokslų, tarptautinių santykių ir tarpdisciplinėms temomis. Registruotas <em>Scopus</em> (Q4) nuo 2012.</p> https://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/25032 Redakcinė kolegija ir turinys 2021-11-16T09:30:25+00:00 Justinas Dementavičius info@leidykla.vu.lt 2021-11-15T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/24506 Dominuojančios koncepcijos Rusijos Federacijos propagandoje prieš Ukrainą (turinio ir kolokacinė „Russia Today“ analizė) 2021-11-13T09:30:55+00:00 Nataliia Karpchuk karpchuknata@gmail.com Bohdan Yuskiv yuskivb@ukr.net <p>Rusijos Federacija vykdė ir tebevykdo ilgalaikę dezinformacijos ir propagandos kampaniją prieš Ukrainą, todėl jos įtakingos ir valstybės remiamos medijos leidžia primesti savą tikrovės viziją. Šio straipsnio siekis yra nustatyti leksemas ir temas, kurias naudojo „Russia Today“ (RT) savo analitinėse ataskaitose 2018–2020 metais. Šios leksemos ir temos yra RT propagandos diskurso pagrindas, siekiant paveikti ir pakeisti Ukrainos medijų erdvę. Siekiant šio tikslo, pasitelkus kiekybinę ir kokybinę analizę, įgyvendinami šie uždaviniai: 1) tiriama analitinių straipsnių žodyno struktūra, kuri leidžia matyti Rusijos prioritetus, ir 2) analizuojamas teminis RT siunčiamų žinučių turinys. Tyrimo medžiaga buvo padalyta į Piotro Porošenkos ir Vladimiro Zelenskio prezidentavimo metu pateiktas žinutes. Autorių teigimu, prezidento asmuo nėra svarbus formuojant RT diskursą apie Ukrainą; priešpriešinant Ukrainos ir Rusijos vaidmenis siekiama suformuoti nuomonę, kad Ukraina tegali būti Rusijos „marionetė“.</p> 2021-11-12T12:05:58+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Nataliia Karpchuk | Bohdan Yuskiv (Author) https://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/22502 Skirtingos, bet panašios?Naujųjų partijų vieta Lietuvos partinėje sistemoje 2021-11-13T09:30:58+00:00 Paulius Skirkevičius paulius.skirkevicius@gmail.com <p>Lietuvos partinėje sistemoje beveik per kiekvienus rinkimus iškyla sėkmės sulaukusių naujų / atsinaujinusių partijų fenomenas.&nbsp;Šiame straipsnyje, remiantis partijų programinėmis nuostatomis, nagrinėjama naujų partijų vieta Lietuvos partinėje sistemoje 2000–2016 m. laikotarpiu. Pasitelkus tris skirtingus rodiklius (vieta politiniame lauke pagal ekonominę kairės–dešinės ir socialinio konservatyvumo dimensijas, programų panašumas, nišiškumas) siekiama išsiaiškinti šių partijų vietą partinėje sistemoje, taip pat ar naujų partijų programinėse nuostatose galime rasti bendrų vardiklių, kurie leistų jas priskirti savitam naujųjų partijų tipui. Analizė atskleidžia, kad, nors ir negalime teigti, jog visos naujosios partijos yra visiškai vienodos, tačiau daugelis jų pasižymi panašiais bruožais (centrinė pozicija politiniame spektre, aiškios nišos neužėmimas, išsiskyrimas iš tradicinių partijų panašių klausimų akcentavimu), leidžiančiais priskirti jas tam pačiam tipui.</p> 2021-11-12T12:00:38+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Paulius Skirkevičius (Author) https://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/25016 Politologai apie „Politologiją“ ir jos politologiją. Diskusija išėjus 100-ajam numeriui 2021-11-25T06:39:51+00:00 Justinas Dementavičius info@leidykla.vu.lt 2021-11-12T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/22947 Karinės galios aiškinimo problematika realizmo paradigmos kontekste 2021-10-19T09:29:41+00:00 Agnietė Žotkevičiūtė Banevičienė agniete.zotkeviciute@lka.lt <p>Šiame straipsnyje siekiama atskleisti galios plačiąja prasme ir karinės galios siaurąja prasme teorinio aiškinimo realizmo paradigmos kontekste perspektyvas, ypatingą dėmesį skiriant nematerialių išteklių įtraukimo problematikai. Straipsnyje galios aiškinimas grindžiamas galios kaip išteklių ir galios kaip santykio perspektyvų derinimu, laikantis nuostatos, kad galia kaip ištekliai ir galia kaip santykis tarpusavyje glaudžiai susijusios: galios ištekliai&nbsp;– tiek materialūs, tiek nematerialūs&nbsp;– sukuria galios santykį. Ši perspektyva pritaikoma ir karinės galios aiškinimui&nbsp;– karinė galia suvokiama kaip apimanti ne tik materialius, bet ir nematerialius išteklius, be to, esanti kontekstualaus pobūdžio. Straipsnyje formuojamos teorinės prielaidos, jog karinės galios aiškinimas kinta atsižvelgiant į politinio ir karinio elito saugumo aplinkos suvokimą: keisdami karybos koncepcijas ir pajėgų naudojimo būdus jie diegia karines inovacijas, o karinės doktrinos yra galios konversijos priemonė&nbsp;– per jas perteikiamas saugumo aplinkos suvokimas ir keičiama karinės galios struktūra. Toks karinės galios aiškinimas, susiejantis skirtingas realizmo paradigma paremtas įžvalgas, leidžia suformuoti alternatyvų požiūrį į karinės galios aiškinimą.</p> 2021-10-18T10:10:44+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/24625 Laisvės partijos fenomenas: naujumo efektas ar naujos vertybinės takoskyros pradžia?* 2021-10-19T09:29:42+00:00 Ainė Ramonaitė aine.ramonaite@tspmi.vu.lt <p>&nbsp;Straipsnyje analizuojamos sėkmingo Laisvės partijos pasirodymo 2020 m. Seimo rinkimuose priežastys. Šios partijos sėkmės atvejis itin įdomus, nes ji nemėgino taikyti į medianinį rinkėją, kaip ankstesnės naujosios partijos, bet užsiėmė aiškiai liberalias pozicijas tokiais vertybiniais klausimais (kaip LGBT teisės), kuriais iki šiol politikai vengdavo pasisakyti dėl santykinai konservatyvaus bendro visuomenės nusistatymo. Straipsnyje tikrinami keli skirtingi šios partijos sėkmės aiškinimai&nbsp;– partijos naujumo, vertybių kaitos ir rinkėjų partinio persirikiavimo. Analizei naudojami 2021 m. sausį–vasarį vykdytos porinkiminės apklausos ir kiti duomenys. Analizė atskleidė, kad naujumo efektas prisidėjo prie Laisvės partijos sėkmės, tačiau pagrindinė gero pasirodymo priežastis buvo sugebėjimas mobilizuoti liberalių pažiūrų rinkėjus, kurių reikšmingai padaugėjo, palyginti su 2016 m. Seimo rinkimais. Partija sugebėjo ne tik pasinaudoti pakitusiomis naujosios kartos vertybinėmis nuostatomis, bet ir konsoliduoti liberalių pažiūrų rinkėjus, kurie anksčiau išsisklaidydavo, remdami skirtingas partijas. Analizės rezultatai leidžia teigti, kad nuostatos konservatyvumo–liberalumo dimensijoje tapo svarbiu veiksniu, lemiančiu partines preferencijas, nors iki šiol vienintelė reikšminga vertybinė takoskyra Lietuvoje buvo skirtingas požiūris į Rusiją ir sovietinę praeitį.</p> 2021-10-18T09:56:32+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/22713 Pereinamojo laikotarpio teisingumas Ruandoje. Mushos kaimo bendruomenės susitaikymo iniciatyvų analizė* 2021-07-17T09:27:17+00:00 Urtė Jakubėnaitė jaku.urte@gmail.com <p>Straipsnyje nagrinėjamos pereinamojo laikotarpio teisingumo iniciatyvos Mushos kaimo bendruomenėje Ruandoje. Darbo tikslas&nbsp;– išsiaiškinti, kaip vietos bendruomenė supranta susitaikymą, kokios iniciatyvos ten vykdomos, ir įvertinti, kiek jos yra efektyvios. Darbas remiasi etnografinio lauko tyrimo metu surinktais duomenimis. Jis pildo bendresnę pereinamojo laikotarpio teisingumo studijų literatūrą duomenimis apie bendruomenines susitaikymo iniciatyvas bei siauresnį Ruandos konflikto studijų lauką apie tai, kiek vietos bendruomenei pavyksta susitaikyti ir kaip ji pati suvokia ir vertina šį procesą.</p> 2021-07-16T10:50:38+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Urtė Jakubėnaitė (Author) https://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/22949 Emocijų vaidmuo mobilizuojant visuomenę kovai su klimato kaita: emocinės būsenos konstravimas įkvepiant masinį judėjimą 2021-07-17T09:27:17+00:00 Neringa Mataityte neringa.mataityte@tspmi.vu.lt <p>&nbsp;Šiame straipsnyje nagrinėjamas emocijų vaidmuo mobilizuojant Gretos Thunberg inicijuotą visuomeninį judėjimą prieš klimato kaitą. Keliamas klausimas, kaip G. Thunberg atveju buvo kuriama palanki emocinė aplinka, paskatinusi visuomenės mobilizaciją sprendžiant klimato kaitos problemą. Atlikta emocinio Thunberg diskurso analizė atskleidžia, kad lyderės kalbos yra&nbsp;pripildytos emocinio potencialo, kuris padeda visuomenėje skleisti baimės ir pykčio būsenas bei neteisingumo jausmu paremtą klimato kaitos problematikos supratimą. Remiantis Jameso M. Jaspero socialinių judėjimų ir Sarah Ahmed kultūrinės emocijų politikos teorijomis teigiama, jog Thunberg kalbose slypintis emocinis potencialas padėjo kolektyvizuoti visuomenėje įsivyravusias pykčio ir baimės emocijas bei stiprino neigiamą politinio elito įvaizdį. Taip buvo kurstomos ne tik individualios emocijos, bet ir formuojama kolektyvinė būsena, emociniu pagrindu subūrusi su klimato kaita kovojančią tarptautinę bendruomenę. Tyrimas papildo „emocinio posūkio“ tarptautiniuose santykiuose lauką&nbsp;– pateikia nuodugnesnę kolektyvinių emocijų analizę ir jų reikšmę tarptautinės mobilizacijos procesams.</p> 2021-07-16T10:38:20+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Neringa Mataitytė (Author) https://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/24451 Redakcinė kolegija ir turinys 2021-07-17T09:27:18+00:00 Justinas Dementavičius tspmi@tspmi.vu.lt 2021-07-16T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/24452 Bibliografiniai duomenys 2021-07-17T09:27:18+00:00 Justinas Dementavičius tspmi@tspmi.vu.lt <p>&nbsp;&nbsp;</p> 2021-07-16T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Authors