https://www.zurnalai.vu.lt/politologija/issue/feed Politologija 2020-06-01T05:27:58+00:00 Justinas Dementavičius justinas.dementavicius@tspmi.vu.lt Open Journal Systems <p>Įkurtas 1989 m. Publikuoja straipsnius politikos mokslų, tarptautinių santykių ir tarpdisciplinėms temomis. Registruotas Scopus nuo 2012 m.</p> https://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/16304 45 požiūriai į dirbtinio intelekto grėsmes ir galimybes - ko tikėtis? 2020-06-01T05:27:58+00:00 Ieva Skurdauskaitė ievaskurdauskaite@gmail.com <p>Recenzijoje aptariamos dvi knygos: Martino Fordo „Architects of Intelligence: The Truth about AI from the People Building it“ ir Johno Brockmano „Possible Minds: Twenty-Five Ways of Looking at AI“. Analizuojami pateikti požiūriai: dirbtinio intelekto grėsmės, galimybės ir tyrinėjamos temos.&nbsp;</p> 2020-05-29T03:08:23+00:00 Autorių teisių (c) 2020 Ieva Skurdauskaitė (Author) https://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/15100 Socialdemokratų saulėlydis Vidurio Rytų Europoje: Vengrijos atvejo analizė 2020-05-29T09:04:46+00:00 Liutauras Gudžinskas liutaurasg@gmail.com <p>Straipsnyje analizuojamo Vengrijos socialistų partijos (MSZP), valdžiusios šalį 1994-1998 m. ir 2002-2010 m., ilgalaikio nuopuolio praStraipsnyje tiriamos Vengrijos socialistų partijos (MSZP), valdžiusios šalį 1994–1998&nbsp;m. ir 2002–2010&nbsp;m., ilgalaikio nuopuolio priežastys. Būdama viena stipriausių ir labiausiai institucionalizuotų politinių jėgų ne tik Vengrijoje, bet ir visoje Vidurio Rytų Europoje (VRE), MSZP per 2010&nbsp;m. parlamento rinkimus patyrė triuškinamą pralaimėjimą savo pagrindiniams politiniams priešininkams – V.&nbsp;Orbáno vadovaujamai „Fidesz“. Atliekama lyginamoji šių dviejų partijų organizacinės raidos analizė. Surinkti įrodymai liudija centralizuoto partijos valdymo ir kryptingų pastangų organizuoti pilietinę visuomenę veiksnių reikšmę nulemiant pagrindinių Vengrijos politinių partijų tarpusavio konkurencijos dinamikąiaežastys. Būdama viena stipriausių ir labiausiai institucionalizuotų politinių jėgų ne tik Vengrijoje, bet ir visoje Vidurio Rytų Europoje (VRE), MSZP patyrė triuškinantį pralaimėjimą per 2010 m. parlamento rinkimus savo pagrindiniams politiniams priešininkams – V. Orbáno vadovaujamai „Fidesz“. Vėlesnės socialistų pastangos atsitiesti nedavė rezultatų, ir jų politinė įtaka dar labiau sumažėjo. Tekste šis MSZP nuosmukis analizuojamas kaip ekstremalus VRE socialdemokratinių jėgų fragmentacijos atvejis. Pagrindinis dėmesys skiriamas partijų organizacijų raidai ir kitiems instituciniams veiksniams.</p> 2020-05-29T03:02:10+00:00 Autorių teisių (c) 2020 Liutauras Gudžinskas (Author) https://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/16578 Tarp kantiškojo racionalizmo ir moralės mistikos: moralės pagrindų paieška A. Jokubaičio filosofijoje 2020-05-19T09:04:15+00:00 Aistė Noreikaitė noraiste@gmail.com <p>Nors Alvydo Jokubaičio pavardė visų pirma siejama su politine filosofija, šiuo straipsniu sieksime parodyti, kad jo veikalai leidžia brėžti ir bendruosius A. Jokubaičio moralės filosofijos, kurios centre&nbsp;– pastanga įvardyti ir apsvarstyti pamatines moralę grindžiančias idėjas, kontūrus. Pirmosios dvi&nbsp;– įsitikinimas moralės absoliutumo galimybe bei ontologiniu jos pagrindu&nbsp;– sietinos su Kanto filosofijos įtaka. Jos leidžia mąstytojui pagrįsti įsitikinimą, kad moralė yra nuo empirinės besiskirianti, tačiau dėl to ne mažiau reali mūsų gyvenamosios tikrovės dalis, kuriai būdingas glaudus susietumas su moralės subjektui priklausančia pirmojo asmens perspektyva, normatyvumas ir besąlygiškumas. Šie moralės bruožai formuoja absoliučiai kitokį mūsų santykį su tikrove, kuris leidžia ne tiesiog ją stebėti ir aprašyti, tačiau joje veikti bei ją formuoti. Tokią poziciją A. Jokubaičiui leidžianti ginti Kanto interpretacija leidžia mąstytoją sieti su šiuolaikinės kantiškosios etikos liniją plėtojančiais mąstytojais&nbsp;– Ch. Korsgaard, B. Herman, O. O’ Neill, A. Reathu. Kita vertus, vėlyvesnėje A. Jokubaičio mintyje išryškėjantis posūkis link trečiosios&nbsp;– asmens&nbsp;– idėjos leidžia mąstytojui peržengti kantišką praktinio proto sampratą ir moralės pagrindus apsvarstyti kur kas platesniame kontekste. Asmens idėja padeda A. Jokubaičiui integruoti ir visada jam rūpėjusius, tačiau kantiškajame kontekste problemiškais tapusius socialinius bei mistinius moralės aspektus.</p> 2020-05-19T07:20:26+00:00 Autorių teisių (c) 2020 Aistė Noreikaitė (Author) https://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/15327 Lietuvos politinio elito vaizdiniai piliečių akimis 2020-05-19T09:04:15+00:00 Justina Vaičiukynaitė justina.vaiciukynaite@gmail.com <p>Straipsnyje siekiama rekonstruoti Lietuvos politinio elito sąvoką iš piliečio perspektyvos. Pasitelkus indukcinę interviu metu surinktų duomenų analizės prieigą, siekta išsiaiškinti, kaip piliečiai suvokia politinio elito sąvoką, kaip ją atpažįsta socialiniame pasaulyje ir kokius atributus jai priskiria. Tyrimas atskleidžia, kad rekonstruota Lietuvos politinio elito sąvoka susideda iš dviejų vaizdinių: legalistinio ir charizmatinio. Šie du vaizdiniai, nors visiškai skirtingi ir teoriškai prieštaringi, piliečių sąmonėje yra susipynę ir sėkmingai koegzistuoja. Mąstant politinio elito sąvoką, pakaitomis pasitelkiamas tai legalistinis, tai charizmatinis vaizdinys atsižvelgiant į tai, kokio refleksijos ar realaus poelgio veiksmo reikalauja aplinkybės. Legalistinis vaizdinys taikomas politinio elito, kaip išoriniame pasaulyje esančio referento, atpažinimui ir apibūdinimui. Charizmatinis vaizdinys piliečių pasitelkiamas konstruojant normatyvinį politinio elito paveikslą</p> 2020-05-19T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2020 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/17710 Kas už ką balsavo 2019 metų Lietuvos prezidento rinkimuose? 2020-05-05T09:03:55+00:00 Mažvydas Jastramskis mazvydas.jastramskis@gmail.com <p>Šiame straipsnyje analizuojama rinkėjų elgsena 2019 m. prezidento rinkimuose. Nors jie Lietuvoje turėtų būti traktuojami kaip pirmaeiliai (piliečiai tiesiogiai renka vykdomosios valdžios grandį, turinčią reikšmingų galių), pastaraisiais dešimtmečiais akademinėje literatūroje ši tema buvo gana apleista. Naudojantis pirmosios (po ilgo laiko) apklausos, atliktos po prezidento rinkimų akademiniams tikslams, duomenimis, siekiama išsiaiškinti, kokie rinkėjai ir motyvai slėpėsi po 2019 m. pirmojo ir antrojo prezidento rinkimų turų rezultatais. Matyti, kad Seimo rinkimuose aktualios takoskyros (tautinė ir sovietmečio) daro įtaką rinkėjų pasirinkimui ir čia. Taip pat aptinkama vertybinių takoskyrų pagal socialinį liberalumą užuomazgų. Yra retrospektyviojo balsavimo ženklų (ekonomika patenkinti rinkėjai dažniau linkę balsuoti už valdančiųjų kandidatą), bet efektas nėra stiprus.</p> 2020-05-05T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2020 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/15921 Paminklų ir politikos santykis Lietuvoje: paminklų tapsmas politinių diskusijų objektu 2020-01-25T09:02:30+00:00 Viktorija Rimaitė v.rimaite@gmail.com <p>Šiame straipsnyje pristatomas paminklų ir politikos santykis. Pasitelkiant klasikinius paminklų politiškumą aiškinančius autorius ir praktinių atvejų užsienyje pavyzdžius, apibrėžiami pagrindiniai teoriniu lygmeniu pateikiami paminklų ir politikos santykio tipai. Atsispiriant nuo teorinių prielaidų, taikant tipologinės analizės principą, įgyvendinama Lietuvos akademinio diskurso analizė, leidžianti pristatyti Lietuvoje egzistuojančią politikos ir paminklų santykio tipologiją, padedančią suprasti, kodėl paminklai tampa politinių nesutarimų ir politinių diskusijų objektu.</p> 2019-12-20T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2019 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/12972 A Subnacionalinių tyrimų istorija ir metodika politikos moksluose 2020-01-31T09:02:27+00:00 Volodymyr Viktorovych Hnatiuk v.v.hnatiuk@gmail.com <p>Subnacionalinių tyrimų tema nuo atsiradimo iki jos, kaip nepriklausomos tyrimų krypties susiformavimo per pastaruosius penkiasdešimt metų, nuėjo ilgą kelią. Šis laikotarpis susideda iš trijų etapų. Pirmajame etape (XX amžiaus aštuntojo dešimtmečio pradžioje–dešimtojo dešimtmečio viduryje) mokslininkai pradeda diskutuoti tuo metu dar netirta tema ir nagrinėja ją kaip fragmentinę visų studijų dalį. Antrame etape (XX amžiaus dešimtojo dešimtmečio vidurys–XXI amžiaus antrojo dešimtmečio pirmoji pusė) atsiranda metodikos pokyčių. Tyrimai tampa sudėtingesni, jie orientuojami tik į subnacionalinius reiškinius ir yra vykdomi naudojant specialų įrankį&nbsp;– subnacionalinį lyginamąjį metodą. Taip pat pateikiama metodinė dichotomija kaip subnacionalinių režimų ir jų tipų analizės modelis. Galiausiai, trečiajame (dabartiniame) etape (XXI amžiaus antrojo dešimtmečio vidurys–ir iki šiol) vyksta pagrindiniai pokyčiai: formuojama savarankiška tyrimų kryptis, įveikiamos varžančios teorinės konstrukcijos (nacionalinis šališkumas ir federalinis monizmas), tyrimai darosi sudėtingesni ir nuodugnesni. Šios savybės yra įtvirtintos per metodinę sintezę kaip modernus subnacionalinių režimų ir jų tipų analizės modelis. Straipsnyje nagrinėjami klasikinio ir modernaus subnacionalinio lyginamojo metodo pagrindai. Autorius pažymi, kad moderni metodika subnacionalinio diskurso kontekste atitinka naudojamą ontologinį pagrindą. Kita vertus, tiriant subnacionalinių studijų klausimus būtina paaiškinti, atnaujinti ir papildyti kai kuriuos metodologinius pagrindus.</p> 2019-12-20T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2019 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/16082 Redakcinė kolegija ir turinys 2020-01-31T09:02:26+00:00 Lauras Bielinis tspmi@tspmi.vu.lt <p>&nbsp;&nbsp;</p> 2019-12-20T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2019 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/15108 Pabrėžta, nutylėta, pateisinta: „kartų efektas“ senelių, tėvų ir anūkų sovietmečio atmintyje 2019-11-29T08:54:42+00:00 Liucija Vervečkienė lmazylyte@yahoo.com <p>Mėginant suvokti, kodėl sovietmetis prisimenamas skirtingai, straipsnyje analizuojami devynių Lietuvos šeimų senelių, tėvų ir anūkų 25 sovietmečio pasakojimai. Pasitelkiant pamatines „kartų efekto“ prielaidas, kad tai, kaip konstruojamas pasakojimas apie praeitį, yra veikiama tam tikrų paauglystėje–ankstyvojoje jaunystėje įgytų „interpretacinių rėmų“, nubrėžiančių gaires mąstymui apie praėjusius įvykius ir procesus, ieškoma santykio su sovietine praeitimi bruožų, leidžiančių identifikuoti atminties kartas, nebūtinai tapačias kohortinėms kartoms. Siekiant metodologiškai „prieiti“ prie „kartų efekto“ sovietmečio pasakojimuose, pasitelkiami biografiniai metodai&nbsp;– gyvenimo istorijos pasakojimas ir senelių gyvenimo istorijos perpasakojimas tų, kurie sovietmečio nepatyrė. Dalyvavimas trims šeimos kartoms kuriant pasakojimą apie praeitį ir tolesnė sovietmečio pasakojimų interpretacinė analizė leidžia išskirti tris ryškiausius&nbsp;– pabrėžimo, nutylėjimo ir pa(si)teisinimo&nbsp;– motyvus, kurie skirtingų kartų atstovų pasitelkiami formuojant santykį su sovietine praeitimi. Remiantis tuo, kaip pasakojimuose seneliai, tėvai ir anūkai apibrėžia santykį su sovietinės praeities atributais (dalyvavimas ideologinėse organizacijose, pasipriešinimas sistemai, nelegalios praktikos, tremčių patirtys, aukštos artimųjų pareigos ir kt.), taip pat diskutuoja su šiandien kolektyvinėje atmintyje glūdinčiomis prasmėmis, preliminariai skiriamos keturios atminties kartos.</p> 2019-11-29T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2019 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/15109 Politikos prigimtis ir moralė 2019-11-29T08:54:42+00:00 Simas Čelutka simas.celutka@fsf.vu.lt <p>Straipsnio tikslas – remiantis pagrindiniais Alvydo Jokubaičio veikalais rekonstruoti ir išanalizuoti jo politikos sampratą. Straipsnyje įrodinėjama, kad Jokubaitis glaudžiai susieja politiką su morale, oponuodamas liberaliajam politikos autonomijos projektui, kuriuo siekiama atriboti šias sritis. Politiką Jokubaitis traktuoja kaip žmogaus dvasinės prigimties realizavimosi erdvę. Ši politikos samprata, kurios branduolį sudaro moralė, leidžia jam susieti politiką su kitomis dvasinio gyvenimo sritimis, tokiomis kaip religija ir metafizika. Jas su politika jungia bendra normatyvumo (tikslų, principų, imperatyvų) sfera. Kartu jis kritikuoja tas moderniojo mąstymo kryptis, kurios politiką aiškina vien per žmogaus gamtinės, kūniškos prigimties prizmę. Šiuo atžvilgiu daugiausia kritikos susilaukia pozityvizmas ir scientizmas. Straipsnyje plėtojamas požiūris, kad būtent moralės svarbos įsisąmoninimas leidžia į nuoseklią visumą susieti skirtingus Jokubaičio samprotavimus apie politikos prigimtį ir savitumą.</p> 2019-11-29T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2019 Authors