https://www.zurnalai.vu.lt/politologija/issue/feed Politologija 2020-10-15T13:19:42+00:00 Justinas Dementavičius justinas.dementavicius@tspmi.vu.lt Open Journal Systems <p>Įkurtas 1989 m. Publikuoja straipsnius politikos mokslų, tarptautinių santykių ir tarpdisciplinėms temomis. Registruotas Scopus nuo 2012 m.</p> https://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/19430 Redakcinė kolegija ir turinys 2020-09-02T09:12:01+00:00 Lauras Bielinis tspmi@tspmi.vu.lt <p>&nbsp;&nbsp;</p> 2020-09-02T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2020 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/19431 Nurodymai autoriams ir bibliografiniai duomenys 2020-09-02T09:12:00+00:00 Lauras Bielinis tspmi@tspmi.vu.lt <p>&nbsp;&nbsp;</p> 2020-09-02T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2020 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/16651 Europos Sąjungos vizija: rinkimų į Europos Parlamentą kampanijų pristatymas Lenkijos spaudoje 2020-10-15T13:19:42+00:00 Ewa Stasiak-Jazukiewicz e.stasiak@uw.edu.pl Marta Jas-Koziarkiewicz martajas@uw.edu.pl Renata Mienkowska - Norkiene rmienkowska@yahoo.co.uk <p>2019 m. Europos Parlamento (EP) rinkimai sutapo su diskusijomis dėl Europos integracijos modelio reformos, kurias skatino pabėgėlių krizė ir „Brexitas“. Šiame straipsnyje autorės kelia klausimą, ar europiniai procesai atsispindi nacionalinių partijų programose ir tiria Lenkijos politinių partijų 2019 m. rinkimų į EP programų reprezentaciją šalies žiniasklaidoje. Tyrimo tikslas yra atskleisti, kaip žiniasklaida pristatė šias programas (formavo žiniasklaidos darbotvarkę). Siekiant suprasti žiniasklaidos darbotvarkės išskirtinumą, atlikta politinių partijų programų analizė. Tyrimo modelis pagrįstas darbotvarkės sudarymo („agenda-setting“) teorija. Empiriniame skyriuje pateikiami tiek žiniasklaidos, tiek politinės darbotvarkės kiekybinės ir kokybinės analizės rezultatai, patvirtinantys jų tarpusavio neatitikimą.</p> 2020-08-28T07:30:02+00:00 Autorių teisių (c) 2020 Ewa Stasiak-Jazukiewicz | Marta Jas-Koziarkiewicz | Renata Mienkowska Norkiene (Author) https://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/18633 Lietuvos piliečių atstovavimas Europos Parlamente: tarp europinių ir nacionalinių interesų 2020-08-28T09:11:35+00:00 Sima Rakutienė sima.rakutiene@vdu.lt Ingrida Unikaitė-Jakuntavičienė ingrida.unikaite-jakuntaviciene@vdu.lt <p>Straipsnyje analizuojama europinių ir nacionalinių interesų kolizijos problema Europos Parlamento nario veikloje. Tyrimo metu ieškoma atsakymų į klausimus, kas nacionalinių ir europinių interesų kolizijos atveju daro įtaką EP narių apsisprendimui, balsuojant EP plenarinėse sesijose, ir kiek Lietuvoje rinktiems EP nariams yra svarbūs juos išrinkusių piliečių interesai, nacionalinių partijų interesai ar europiniai politinių grupių interesai. Siekiant tikslo, visų pirma atliekama mokslinės literatūros apie interesų atstovavimą Europos Parlamente, interesų kolizijos problematiką analizė. Toliau aptariamas „dviejų lygmenų žaidimo“ teorinis modelis, kuris pritaikomas analizuojant EP nario veiklą. Antroje straipsnio dalyje atliekama Lietuvos atvejo studija, analizuojant atliktų pusiau struktūruotų interviu su EP nariais, duomenis, kiekybinės reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos ir kitus kiekybinius duomenis. Rezultatai rodo, kad Lietuvoje išrinkti EP nariai, kaip ir kitose šalyse rinkti EP nariai, susiduria su interesų kolizijos problema. Tyrimas taip pat atskleidė, jog EP nario sprendimas, kaip balsuoti EP plenarinėje sesijoje, priklauso ne tik nuo to, ar jis yra opozicinės ar valdančiosios partijos narys, bet ir nuo jo asmeninių nuostatų.</p> 2020-08-27T10:29:53+00:00 Autorių teisių (c) 2020 Sima Rakutienė | Ingrida Unikaitė-Jakuntavičienė (Author) https://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/19275 Valstybės tarnautojų susvetimėjimo įgyvendinant politiką lygmenys ir veiksniai: Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atvejis 2020-08-26T09:11:32+00:00 Natalja Gončiarova natalja.gonciarova1@vdu.lt Saulius Pivoras saulius.pivoras@vdu.lt <p>Straipsnyje siekiama nustatyti susvetimėjimo gyvendinant politiką lygmenis ir veiksnius, kurie daro reikšmingą poveikį valstybės tarnautojų veiklai, įgyvendinant užimtumo politiką Lietuvoje. Empirinio tyrimo duomenys atskleidė, kad Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valstybės tarnautojai savo suvokiamą bejėgiškumą įgyvendinant politiką sieja su šiais veiksniais: nepakankamu užimtumo politikos tikslų derinimu su kitais socialinės politikos tikslais bei priemonėmis, nepakankamu tarpinstituciniu bendradarbiavimu įgyvendinant politiką ir valstybės tarnautojų savarankiškumo įgyvendinant vidinius institucinius reikalavimus stoka. Beprasmiškumo įgyvendinant politiką suvokimą skatinantys veiksniai susiję su pertekliniu biurokratizmu ir tyrimo dalyvių išskiriamais bedarbių, kurių lūkesčiai nesuderinami su užimtumo politikos tikslais bei įgyvendinimo galimybėmis, tipais.</p> 2020-08-26T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2020 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/19264 Politinių skandalų poveikis pasitikėjimui valstybės institucijomis: Lietuvos atvejo analizė 2020-08-24T09:11:26+00:00 Inga Patkauskaitė-Tiuchtienė inga.patkauskaite@gmail.com <p>Straipsnyje keliamas klausimas, ar politiniai skandalai, vykstantys Lietuvoje, daro poveikį pasitikėjimo valstybės institucijomis pokyčiams ir, jei taip, kokį. Analizei pasirinktos šios institucijos: LR Vyriausybė, LR Seimas, LR Prezidento institucija, Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Valstybės saugumo departamentas. Analizė apima 2004–2016 m. (imtinai) laikotarpį. Politinių skandalų ir pasitikėjimo valstybės institucijomis sąsajos yra analizuojamos remiantis instituciniu požiūriu į pasitikėjimo valdžia pokyčius, nefunkcionaliu požiūriu į politinius skandalus, taip pat kitų empirinių tyrimų, kuriuose analizuojamas politinių skandalų reiškinys, rezultatais. Kaip pagrindinis tyrimo metodas yra pasirinkta dinaminė regresinė analizė su laiko eilučių duomenimis. Atlikto empirinio tyrimo rezultatai atskleidžia, kad politiniai skandalai turi poveikio pasitikėjimo valstybės institucijomis kaitai. Visų analizuotų institucijų atvejais yra nustatytas neigiamas trumpalaikis politinių skandalų poveikis pasitikėjimo lygio jomis pokyčiams, patvirtinantis nefunkcionalaus požiūrio į politinius skandalus prielaidas. Gauti rezultatai taip pat leidžia teigti, jog nuo politinių skandalų eskalavimo žiniasklaidoje intensyvumo lygio ir politinio skandalo tipo gali priklausyti politinių skandalų neigiamo poveikio pasitikėjimui institucijomis pasireiškimo mastas<sup xml:lang="en-GB">*</sup>.</p> 2020-08-24T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2020 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/16304 45 požiūriai į dirbtinio intelekto grėsmes ir galimybes - ko tikėtis? 2020-06-01T05:27:58+00:00 Ieva Skurdauskaitė ievaskurdauskaite@gmail.com <p>Recenzijoje aptariamos dvi knygos: Martino Fordo „Architects of Intelligence: The Truth about AI from the People Building it“ ir Johno Brockmano „Possible Minds: Twenty-Five Ways of Looking at AI“. Analizuojami pateikti požiūriai: dirbtinio intelekto grėsmės, galimybės ir tyrinėjamos temos.&nbsp;</p> 2020-05-29T03:08:23+00:00 Autorių teisių (c) 2020 Ieva Skurdauskaitė (Author) https://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/15100 Socialdemokratų saulėlydis Vidurio Rytų Europoje: Vengrijos atvejo analizė 2020-05-29T09:04:46+00:00 Liutauras Gudžinskas liutaurasg@gmail.com <p>Straipsnyje analizuojamo Vengrijos socialistų partijos (MSZP), valdžiusios šalį 1994-1998 m. ir 2002-2010 m., ilgalaikio nuopuolio praStraipsnyje tiriamos Vengrijos socialistų partijos (MSZP), valdžiusios šalį 1994–1998&nbsp;m. ir 2002–2010&nbsp;m., ilgalaikio nuopuolio priežastys. Būdama viena stipriausių ir labiausiai institucionalizuotų politinių jėgų ne tik Vengrijoje, bet ir visoje Vidurio Rytų Europoje (VRE), MSZP per 2010&nbsp;m. parlamento rinkimus patyrė triuškinamą pralaimėjimą savo pagrindiniams politiniams priešininkams – V.&nbsp;Orbáno vadovaujamai „Fidesz“. Atliekama lyginamoji šių dviejų partijų organizacinės raidos analizė. Surinkti įrodymai liudija centralizuoto partijos valdymo ir kryptingų pastangų organizuoti pilietinę visuomenę veiksnių reikšmę nulemiant pagrindinių Vengrijos politinių partijų tarpusavio konkurencijos dinamikąiaežastys. Būdama viena stipriausių ir labiausiai institucionalizuotų politinių jėgų ne tik Vengrijoje, bet ir visoje Vidurio Rytų Europoje (VRE), MSZP patyrė triuškinantį pralaimėjimą per 2010 m. parlamento rinkimus savo pagrindiniams politiniams priešininkams – V. Orbáno vadovaujamai „Fidesz“. Vėlesnės socialistų pastangos atsitiesti nedavė rezultatų, ir jų politinė įtaka dar labiau sumažėjo. Tekste šis MSZP nuosmukis analizuojamas kaip ekstremalus VRE socialdemokratinių jėgų fragmentacijos atvejis. Pagrindinis dėmesys skiriamas partijų organizacijų raidai ir kitiems instituciniams veiksniams.</p> 2020-05-29T03:02:10+00:00 Autorių teisių (c) 2020 Liutauras Gudžinskas (Author) https://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/16578 Tarp kantiškojo racionalizmo ir moralės mistikos: moralės pagrindų paieška A. Jokubaičio filosofijoje 2020-05-19T09:04:15+00:00 Aistė Noreikaitė noraiste@gmail.com <p>Nors Alvydo Jokubaičio pavardė visų pirma siejama su politine filosofija, šiuo straipsniu sieksime parodyti, kad jo veikalai leidžia brėžti ir bendruosius A. Jokubaičio moralės filosofijos, kurios centre&nbsp;– pastanga įvardyti ir apsvarstyti pamatines moralę grindžiančias idėjas, kontūrus. Pirmosios dvi&nbsp;– įsitikinimas moralės absoliutumo galimybe bei ontologiniu jos pagrindu&nbsp;– sietinos su Kanto filosofijos įtaka. Jos leidžia mąstytojui pagrįsti įsitikinimą, kad moralė yra nuo empirinės besiskirianti, tačiau dėl to ne mažiau reali mūsų gyvenamosios tikrovės dalis, kuriai būdingas glaudus susietumas su moralės subjektui priklausančia pirmojo asmens perspektyva, normatyvumas ir besąlygiškumas. Šie moralės bruožai formuoja absoliučiai kitokį mūsų santykį su tikrove, kuris leidžia ne tiesiog ją stebėti ir aprašyti, tačiau joje veikti bei ją formuoti. Tokią poziciją A. Jokubaičiui leidžianti ginti Kanto interpretacija leidžia mąstytoją sieti su šiuolaikinės kantiškosios etikos liniją plėtojančiais mąstytojais&nbsp;– Ch. Korsgaard, B. Herman, O. O’ Neill, A. Reathu. Kita vertus, vėlyvesnėje A. Jokubaičio mintyje išryškėjantis posūkis link trečiosios&nbsp;– asmens&nbsp;– idėjos leidžia mąstytojui peržengti kantišką praktinio proto sampratą ir moralės pagrindus apsvarstyti kur kas platesniame kontekste. Asmens idėja padeda A. Jokubaičiui integruoti ir visada jam rūpėjusius, tačiau kantiškajame kontekste problemiškais tapusius socialinius bei mistinius moralės aspektus.</p> 2020-05-19T07:20:26+00:00 Autorių teisių (c) 2020 Aistė Noreikaitė (Author) https://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/15327 Lietuvos politinio elito vaizdiniai piliečių akimis 2020-05-19T09:04:15+00:00 Justina Vaičiukynaitė justina.vaiciukynaite@gmail.com <p>Straipsnyje siekiama rekonstruoti Lietuvos politinio elito sąvoką iš piliečio perspektyvos. Pasitelkus indukcinę interviu metu surinktų duomenų analizės prieigą, siekta išsiaiškinti, kaip piliečiai suvokia politinio elito sąvoką, kaip ją atpažįsta socialiniame pasaulyje ir kokius atributus jai priskiria. Tyrimas atskleidžia, kad rekonstruota Lietuvos politinio elito sąvoka susideda iš dviejų vaizdinių: legalistinio ir charizmatinio. Šie du vaizdiniai, nors visiškai skirtingi ir teoriškai prieštaringi, piliečių sąmonėje yra susipynę ir sėkmingai koegzistuoja. Mąstant politinio elito sąvoką, pakaitomis pasitelkiamas tai legalistinis, tai charizmatinis vaizdinys atsižvelgiant į tai, kokio refleksijos ar realaus poelgio veiksmo reikalauja aplinkybės. Legalistinis vaizdinys taikomas politinio elito, kaip išoriniame pasaulyje esančio referento, atpažinimui ir apibūdinimui. Charizmatinis vaizdinys piliečių pasitelkiamas konstruojant normatyvinį politinio elito paveikslą</p> 2020-05-19T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2020 Authors