https://www.zurnalai.vu.lt/politologija/issue/feed Politologija 2022-05-09T09:37:37+00:00 Justinas Dementavičius justinas.dementavicius@tspmi.vu.lt Open Journal Systems <p>Įkurtas 1989 m. Publikuoja straipsnius politikos mokslų, tarptautinių santykių ir tarpdisciplinėms temomis. Registruotas <em>Scopus</em> (Q4) nuo 2012.</p> https://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/25328 Reikšmingų įvykių poveikis viešosios politikos ir institucijų kaitai: tyrimų darbotvarkė 2022-05-09T09:37:37+00:00 Inga Patkauskaitė-Tiuchtienė inga.patkauskaite-tiuchtiene@tspmi.vu.lt Rasa Bortkevičiūtė rasa.bortkeviciute@tspmi.vu.lt Vitalis Nakrošis vitalis.nakrosis@tspmi.vu.lt Ramūnas Vilpišauskas ramunas.vilpisauskas@tspmi.vu.lt <p>Pastaruoju laikotarpiu susiduriama su vis labiau augančiu reikšmingų įvykių skaičiumi. Tokio pobūdžio įvykiai apima stichines, antropogenines nelaimes ir sąmoningus priešiškai nusiteikusių veikėjų veiksmus bei neretai pasižymi sektoriaus, valdymo srities ar valstybės ribas viršijančiu poveikiu. Nepaisant to, išvados apie šių įvykių poveikį viešajai politikai, valdymui ir institucijoms – nevienareikšmiškos. Šis straipsnis svariai papildo esamas akademines diskusijas, siūlydamas reikšmingų įvykių tyrimų darbotvarkę. Joje pateikiama tokio pobūdžio įvykių klasifikacija pagal jų charakteristikas, kuri empiriškai patikrinama remiantis naujai sudarytu duomenų rinkiniu apie 2004–2020 m. laikotarpiu Lietuvoje vykusius reikšmingus įvykius. Darbotvarkėje taip pat nubrėžiamos pagrindinės kryptys išsamiai priežastinių mechanizmų analizei, atskleisiančiai reikšmingų įvykių poveikį viešosios politikos, valdymo ir instituciniams pokyčiams. Straipsnio išvadose ir diskusijoje išskiriamos tolesnei disciplinos raidai bei sprendimų priėmėjams reikšmingos tyrimų kryptys. Jų įgyvendinimas leistų paaiškinti politinius procesus, kurių metu atsakas į reikšmingus įvykius tampa viešosios politikos, valdymo ir instituciniais pokyčiais, darančiais poveikį gerovės valstybės institucijoms ir visuomenės atsparumui.</p> 2022-05-09T05:25:08+00:00 Autorių teisių (c) 2022 Inga Patkauskaitė-Tiuchtienė | Rasa Bortkevičiūtė | Vitalis Nakrošis | Ramūnas Vilpišauskas (Author) https://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/26529 Fiodoro Dostojevskio „aš labiau nei visi“ ir jo reikšmė teorinei diskusijai apie politiškumą 2022-04-06T09:36:36+00:00 Andrius Bielskis andrius.bielskis@mruni.lt <p>Straipsnyje nagrinėjamos Fiodoro Dostojevskio etinės pažiūros&nbsp;– pirmiausia jo teiginio „kiekvienas iš mūsų dėl visko kaltas prieš visus, o aš labiau už visus“&nbsp;– klausiant, ką jos reiškia mūsų svarstymams apie politiškumą. Jame dėmesys sutelkiamas į du susijusius klausimus. Pirma, Emmanuelio Levino filosofinė Dostojevskio „aš labiau už visus“ interpretacija yra priešinama Sigmundo Freudo interpretacijai, anot kurios, Dostojevskio dėmesys kaltės temai buvo jo neurotiško ketinimo nužudyti savo tėvą pasekmė. Šį Freudo teiginį paneigė Dostojevskio bibliografai. Norint suprasti teiginio „aš labiau už visus“ reikšmę, aptariamas jo semantinis-naratyvinis kontekstas romane&nbsp;<em>Broliai Karamazovai</em>. Antra, straipsnyje nagrinėjama Dostojevskio atpirkimo etikos reikšmė politinės teorijos diskusijoms apie politiškumą. Atsižvelgiant į tai, kad egzistuoja mažiausiai trys politiškumo teorizavimo tradicijos&nbsp;– klasikinė-aristoteliška, šmitiška ir liberali,&nbsp;– straipsnyje klausiama, kaip Dostojevskio atpirkimo etika gali būti pozicionuojama šių konceptua­lizavimų atžvilgiu ir kurį iš jų ji gali labiausiai praturtinti.</p> 2022-04-05T11:36:17+00:00 Autorių teisių (c) 2022 Andrius Bielskis (Author) https://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/26625 Trys požiūriai į marksizmą ir krikščionybę (Vertė Andrius Bielskis) 2022-04-06T09:36:38+00:00 Alasdair MacIntyre info@leidykla.vu.lt Andrius Bielskis info@leidykla.vu.lt <p>Šis tekstas yra įvadas į 1995 metais perleistą 1953 metų knygą&nbsp;<em>Marxism and Christianity</em>. Ši knyga buvo išleista ir lietuviškai 2012 metais pavadinimu&nbsp;<em>Marksizmas ir krikščionybė</em>. Deja, ji taip ir netapo labiau prieinama ir matoma Lietuvos politikos mokslų bendruomenėje, nors yra svarbi dėl viešojoje erdvėje gana vienprasmiškai matomo krikščionybės ir marksizmo santykio, kurį MacIntyre’as siūlo permąstyti.</p> 2022-04-05T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2022 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/26626 Kronika 2022-04-06T09:36:37+00:00 Justinas Dementavičius info@leidykla.vu.lt <p>&nbsp;&nbsp;</p> 2022-04-05T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2022 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/26627 Redakcinė kolegija ir turinys 2022-04-06T09:36:37+00:00 Justinas Dementavičius info@leidykla.vu.lt <p>&nbsp;&nbsp;</p> 2022-04-05T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2022 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/26437 Imanuelio Kanto radikaliojo blogio politika ir terorizmas 2022-03-15T11:10:08+00:00 Gintautas Grigonis gintautas.grigonas@tspmi.stud.vu.lt <p>Straipsnyje nagrinėjama Imanuelio Kanto radikalaus blogio koncepcija. Naudojantis praktinės mąstytojo filosofijos korpusu siekiama įsitikinti, ar savižudiško terorizmo reiškinys gali būti interpretuojamas remiantis I. Kanto filosofija. Analizės metu apmąstoma radikalaus blogio sąveika su kitomis Kanto pateiktomis žmogaus prigimties charakteristikomis&nbsp;– nedraugišku draugiškumu ir polinkiu į žmogiškumą, taip pat šios sąveikos vaidmuo politikoje. Remiantis tokia politine radikalaus blogio koncepcija nagrinėjamas savižudiško terorizmo fenomenas atskleidžia prigimtiniu polinkiu į blogį pasižyminčio žmogaus elgesio kraštutinumus ir galimus I. Kanto filosofijos trūkumus.</p> 2022-03-15T10:53:29+00:00 Autorių teisių (c) 2022 Gintautas Grigonis (Author) https://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/25208 Blogis ir politika: atsako į blogį galimybės ir ribos. Eichmanno bylos pavyzdys 2022-03-04T09:35:13+00:00 Simona Merkinaitė simona.merkinaite@gmail.com <p>Adolfo Eichmanno teismo Jeruzalėje metu atsivėrusios teisinės dilemos yra gana nuosekliai analizuotos teisės teorijos darbuose. Daug rečiau teismo procesas patenka į politinės ir moralės filosofijos akiratį. Čia pirmiausia telkiamasi į blogio ištakų ir prigimties klausimą, taigi į paties Eichmanno asmenį ir veiksmus (tam didelę įtaką, be abejo, turėjo ir Hannah’os Arendt blogio banalumo tezė). Tačiau pats teismas iškėlė atsako į blogį dilemą. Šiame straipsnyje keliamas klausimas, ar įmanomas (ir koks gali būti) modernios politikos atsakas į „nežmonišką“ blogį? Kaip teisiškai atsakyti į nusikaltimą, kuris, esant pastangoms suvokti jo prielaidas ir motyvus, bent iš dalies lieka anapus žmogiškos galimybės jį priimti? Į šiuos klausimus atsakymo ieškoma rekonstruojant teismo metu (nuo pat A. Eichmanno suėmimo 1960 m. iki mirties bausmės jam įvykdymo 1962 m.) užsimezgusią netiesioginę diskusiją tarp Hannah’os Arendt ir kitų filosofų, tokių kaip Karlas Jaspersas, Isaiah’a Berlinas, Gershomas Scholemas ar Martinas Buberis. Anapus argumentų „už“ ir „prieš“ teismui atsiveria polemika dėl politikos, moralės ir transcendencijos santykio, ribų tarp kaltės ir atsakomybės, nusikaltimo ir bausmės vertinimo. Analizuojant H. Arendt argumentus už „politinio atsako tinkamumą“ brėžiamos modernaus žmogaus santykio su blogio klausimu gairės politikoje.</p> 2022-03-03T12:42:44+00:00 Autorių teisių (c) 2022 Simona Merkinaitė (Author) https://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/26316 Immanuelio Kanto iššūkis politikos mokslui 2022-03-02T09:35:09+00:00 Alvydas Jokubaitis alvydas.jokubaitis@tspmi.vu.lt Linas Jokubaitis linasjokubas@gmail.com <p>Straipsnio tikslas&nbsp;– įrodyti Kanto filosofijos nesuderinamumą su empiriniu politikos mokslu. Šio mokslo nebuvimas Kanto grynojo proto struktūroje yra ne istorinių aplinkybių nulemtas atsitiktinumas, o svarbus jo pažiūrų elementas. Dėl moralės dominavimo praktinio proto koncepcijoje empiriniam politikos mokslui neatsirado vietos. Pirma, gamtos mokslo principų taikymas politikai reikštų neleistiną jos demoralizaciją. Antra, empirinis politikos mokslas iškreiptų politikos supratimą. Trečia, atskirta nuo moralės politika prarastų ontologiją. Ketvirta, faktus pažinti siekiantis empirinis politikos mokslas nesupranta idėjų vaidmens, t. y. neskiria empirinių ir konceptualių veiksnių. Penkta, šis mokslas asmenį paverčia padariniu. Šešta, nuo dorovės atskirtas politikos mokslas iškreipia praktinio proto supratimą.</p> 2022-03-01T10:31:16+00:00 Autorių teisių (c) 2022 Alvydas Jokubaitis | Linas Jokubaitis (Author) https://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/26315 Garbės sąvoka šiandieninėje politinėje filosofijoje: kritinis ir adaptacinis argumentai 2022-03-01T09:35:08+00:00 Gintas Karalius gintaszk@yahoo.com <p>Nors tekstų apie garbės sąvoką, priskiriamų XX a. pabaigos–XXI a. politinės filosofijos-politinės teorijos disciplinoms, gausėja, sistemingo šiuolaikinių sąvokos tyrimų lauko pristatymo faktiškai nėra. Apie garbės sąvoką rašantys autoriai referuoja vieni į kitus, tačiau trūksta apibendrinto jų garbės sampratų identifikavimo ir palyginimo. Sistemingas garbės sąvokos tyrimų lauko pristatymas leistų patogiai suprasti, kokiais argumentais grįsti apie garbę rašančių autorių pateikiami sąvokos apibrėžimai, taip pat dėl kokių klausimų yra polemizuojama. Straipsnio tikslas&nbsp;– dviem argumentais (kritiniu ir adaptaciniu) susisteminti ir palyginti, kaip garbės sąvoką tiriantys šiuolaikiniai autoriai aiškina jos reikšmę ir aktualumą. Toks skirtingų autorių argumentų sugrupavimas leidžia nustatyti sąvokos tyrimo lauko kontūrus, identifikuoti svarbiausias polemines skirtis ir taip geriau suvokti, kaip dabartinėje filosofijoje suprantama garbės sąvoka ir jos aktualumas.</p> 2022-03-01T08:05:24+00:00 Autorių teisių (c) 2022 Gintas Karalius (Author) https://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/25047 Moterų dalyvavimo kariniuose konfliktuose motyvai: Ukrainos atvejis 2022-01-27T09:33:56+00:00 Miglė Lapėnaitė migle.lapenaite@gmail.com <p>Šiame straipsnyje yra analizuojami moterų tiesioginio (kariniuose veiksmuo­se) ir netiesioginio (administraciniuose, kariuomenės paramos veiksmuose) dalyvavimo kariniame Rusijos–Ukrainos konflikte, kuris prasidėjo 2014 m., motyvai. Šio straipsnio tikslas yra, leidžiant pasisakyti pačioms tyrimo dalyvėms, atskleisti motyvus, kurie paskatino proukrainietes moteris dalyvauti ginant šalį. Straipsnyje yra remiamasi 20 e. interviu su moterimis, kurios buvo įsitraukusios į karą Ukrainoje, ir penkiais pusiau struktūruotais interviu su žmonėmis, kurie dėl savo profesinės veiklos turėjo galimybę stebėti konfliktą iš vidaus (žurnalistai, NVO darbuotojai, karo fotografai), taip pat prieinamais antriniais šaltiniais. Interviu duomenys buvo analizuojami taikant turinio analizę. Šiame straipsnyje yra pristatomi keturi pagrindiniai dalyvavimo kare motyvai: patriotizmas, nuoskaudos, asmeninės netektys ir kančios bei moterų įgalinimas. Ši informacija atliepia panašius tyrimus, atliktus kituose regionuose.</p> 2022-01-27T07:59:59+00:00 Autorių teisių (c) 2022 Miglė Lapėnaitė (Author)