Politologija https://www.zurnalai.vu.lt/politologija <p>Įkurtas 1989 m. Publikuoja straipsnius politikos mokslų, tarptautinių santykių ir tarpdisciplinėms temomis. Registruotas <em>Scopus</em> (Q4) nuo 2012.</p> Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press en-US Politologija 1392-1681 <p>Susipažinkite su autorių teisėmis&nbsp;<a href="http://www.zurnalai.vu.lt/politologija/journalpolicy">žurnalo politikoje</a>&nbsp;skiltyje Autorių teisės.&nbsp;</p> Kada lietuviškoms vystymosi NVO pavyksta daryti įtaką užsienio politikai? https://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/27481 <p>Mokslinėje literatūroje minimas vis didėjantis nevyriausybinių organizacijų (NVO) įsitraukimas į užsienio politiką, tad ir didėjantis NVO potencialas ją paveikti. Šiame straipsnyje vystomojo bendradarbiavimo politika traktuojama kaip empirinis šalies užsienio politikos rodiklis ir juo remiantis nagrinėjama lietuviškų vadinamųjų <em>vystymosi NVO</em>&nbsp;(NVVO) įtaka dvišalei Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politikai. Laikantis mechanistinio požiūrio į socialinius mokslus, straipsnyje atskleidžiama, kad NVVO įtaka matoma tais atvejais, kai: a) NVVO turi išteklių, kuriais gali padėti sprendimų priėmėjams įgyvendinti politiką; b) NVVO elgiasi strategiškai; c) kyla grėsmė, kad sprendimų priėmėjų galimybės naudotis NVVO turimais ištekliais bus apribotos. Nors kiti NVVO ištekliai nėra pakankami įtakai sukurti, jie padeda sustiprinti ilgalaikius tarpusavio bendradarbiavimo santykius su sprendimų priėmėjais, o tai – būtina NVVO įtakos reiškinio sąlyga. Straipsnyje daroma išvada, kad potenciali lietuviškų NVVO įtaka yra ribota, ją varžo menka NVVO išteklių paklausa ir nepalankios institucinės sąlygos. Tačiau straipsnyje taip pat pažymėta, kad menkas dėmesys tam tikram politiniam klausimui ir koncentruotai NVVO sutelkti vertingi ištekliai didina NVVO įtakos politikai tikimybę.</p> Marta Gadeikienė Autorių teisių (c) 2022 Marta Gadeikienė (Author) https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2022-05-18 2022-05-18 105 1 53 92 10.15388/Polit.2022.105.2 Reikšmingų įvykių poveikis viešosios politikos ir institucijų kaitai: tyrimų darbotvarkė https://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/25328 <p>Pastaruoju laikotarpiu susiduriama su vis labiau augančiu reikšmingų įvykių skaičiumi. Tokio pobūdžio įvykiai apima stichines, antropogenines nelaimes ir sąmoningus priešiškai nusiteikusių veikėjų veiksmus bei neretai pasižymi sektoriaus, valdymo srities ar valstybės ribas viršijančiu poveikiu. Nepaisant to, išvados apie šių įvykių poveikį viešajai politikai, valdymui ir institucijoms – nevienareikšmiškos. Šis straipsnis svariai papildo esamas akademines diskusijas, siūlydamas reikšmingų įvykių tyrimų darbotvarkę. Joje pateikiama tokio pobūdžio įvykių klasifikacija pagal jų charakteristikas, kuri empiriškai patikrinama remiantis naujai sudarytu duomenų rinkiniu apie 2004–2020 m. laikotarpiu Lietuvoje vykusius reikšmingus įvykius. Darbotvarkėje taip pat nubrėžiamos pagrindinės kryptys išsamiai priežastinių mechanizmų analizei, atskleisiančiai reikšmingų įvykių poveikį viešosios politikos, valdymo ir instituciniams pokyčiams. Straipsnio išvadose ir diskusijoje išskiriamos tolesnei disciplinos raidai bei sprendimų priėmėjams reikšmingos tyrimų kryptys. Jų įgyvendinimas leistų paaiškinti politinius procesus, kurių metu atsakas į reikšmingus įvykius tampa viešosios politikos, valdymo ir instituciniais pokyčiais, darančiais poveikį gerovės valstybės institucijoms ir visuomenės atsparumui.</p> Inga Patkauskaitė-Tiuchtienė Rasa Bortkevičiūtė Vitalis Nakrošis Ramūnas Vilpišauskas Autorių teisių (c) 2022 Inga Patkauskaitė-Tiuchtienė | Rasa Bortkevičiūtė | Vitalis Nakrošis | Ramūnas Vilpišauskas (Author) https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2022-05-09 2022-05-09 105 1 8 52 10.15388/Polit.2022.105.1 Fiodoro Dostojevskio „aš labiau nei visi“ ir jo reikšmė teorinei diskusijai apie politiškumą https://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/26529 <p>Straipsnyje nagrinėjamos Fiodoro Dostojevskio etinės pažiūros&nbsp;– pirmiausia jo teiginio „kiekvienas iš mūsų dėl visko kaltas prieš visus, o aš labiau už visus“&nbsp;– klausiant, ką jos reiškia mūsų svarstymams apie politiškumą. Jame dėmesys sutelkiamas į du susijusius klausimus. Pirma, Emmanuelio Levino filosofinė Dostojevskio „aš labiau už visus“ interpretacija yra priešinama Sigmundo Freudo interpretacijai, anot kurios, Dostojevskio dėmesys kaltės temai buvo jo neurotiško ketinimo nužudyti savo tėvą pasekmė. Šį Freudo teiginį paneigė Dostojevskio bibliografai. Norint suprasti teiginio „aš labiau už visus“ reikšmę, aptariamas jo semantinis-naratyvinis kontekstas romane&nbsp;<em>Broliai Karamazovai</em>. Antra, straipsnyje nagrinėjama Dostojevskio atpirkimo etikos reikšmė politinės teorijos diskusijoms apie politiškumą. Atsižvelgiant į tai, kad egzistuoja mažiausiai trys politiškumo teorizavimo tradicijos&nbsp;– klasikinė-aristoteliška, šmitiška ir liberali,&nbsp;– straipsnyje klausiama, kaip Dostojevskio atpirkimo etika gali būti pozicionuojama šių konceptua­lizavimų atžvilgiu ir kurį iš jų ji gali labiausiai praturtinti.</p> Andrius Bielskis Autorių teisių (c) 2022 Andrius Bielskis (Author) https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2022-04-05 2022-04-05 105 1 89 116 10.15388/Polit.2021.104.4 Trys požiūriai į marksizmą ir krikščionybę (Vertė Andrius Bielskis) https://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/26625 <p>Šis tekstas yra įvadas į 1995 metais perleistą 1953 metų knygą&nbsp;<em>Marxism and Christianity</em>. Ši knyga buvo išleista ir lietuviškai 2012 metais pavadinimu&nbsp;<em>Marksizmas ir krikščionybė</em>. Deja, ji taip ir netapo labiau prieinama ir matoma Lietuvos politikos mokslų bendruomenėje, nors yra svarbi dėl viešojoje erdvėje gana vienprasmiškai matomo krikščionybės ir marksizmo santykio, kurį MacIntyre’as siūlo permąstyti.</p> Alasdair MacIntyre Andrius Bielskis Autorių teisių (c) 2022 Authors https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2022-04-05 2022-04-05 105 1 117 132 10.15388/Polit.2021.104.5 Kronika https://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/26626 <p>&nbsp;&nbsp;</p> Justinas Dementavičius Autorių teisių (c) 2022 Authors https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2022-04-05 2022-04-05 105 1 133 139 Redakcinė kolegija ir turinys https://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/26627 <p>&nbsp;&nbsp;</p> Justinas Dementavičius Autorių teisių (c) 2022 Authors https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2022-04-05 2022-04-05 105 1 1 7 Imanuelio Kanto radikaliojo blogio politika ir terorizmas https://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/26437 <p>Straipsnyje nagrinėjama Imanuelio Kanto radikalaus blogio koncepcija. Naudojantis praktinės mąstytojo filosofijos korpusu siekiama įsitikinti, ar savižudiško terorizmo reiškinys gali būti interpretuojamas remiantis I. Kanto filosofija. Analizės metu apmąstoma radikalaus blogio sąveika su kitomis Kanto pateiktomis žmogaus prigimties charakteristikomis&nbsp;– nedraugišku draugiškumu ir polinkiu į žmogiškumą, taip pat šios sąveikos vaidmuo politikoje. Remiantis tokia politine radikalaus blogio koncepcija nagrinėjamas savižudiško terorizmo fenomenas atskleidžia prigimtiniu polinkiu į blogį pasižyminčio žmogaus elgesio kraštutinumus ir galimus I. Kanto filosofijos trūkumus.</p> Gintautas Grigonis Autorių teisių (c) 2022 Gintautas Grigonis (Author) https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2022-03-15 2022-03-15 105 1 62 88 10.15388/Polit.2021.104.3 Blogis ir politika: atsako į blogį galimybės ir ribos. Eichmanno bylos pavyzdys https://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/25208 <p>Adolfo Eichmanno teismo Jeruzalėje metu atsivėrusios teisinės dilemos yra gana nuosekliai analizuotos teisės teorijos darbuose. Daug rečiau teismo procesas patenka į politinės ir moralės filosofijos akiratį. Čia pirmiausia telkiamasi į blogio ištakų ir prigimties klausimą, taigi į paties Eichmanno asmenį ir veiksmus (tam didelę įtaką, be abejo, turėjo ir Hannah’os Arendt blogio banalumo tezė). Tačiau pats teismas iškėlė atsako į blogį dilemą. Šiame straipsnyje keliamas klausimas, ar įmanomas (ir koks gali būti) modernios politikos atsakas į „nežmonišką“ blogį? Kaip teisiškai atsakyti į nusikaltimą, kuris, esant pastangoms suvokti jo prielaidas ir motyvus, bent iš dalies lieka anapus žmogiškos galimybės jį priimti? Į šiuos klausimus atsakymo ieškoma rekonstruojant teismo metu (nuo pat A. Eichmanno suėmimo 1960 m. iki mirties bausmės jam įvykdymo 1962 m.) užsimezgusią netiesioginę diskusiją tarp Hannah’os Arendt ir kitų filosofų, tokių kaip Karlas Jaspersas, Isaiah’a Berlinas, Gershomas Scholemas ar Martinas Buberis. Anapus argumentų „už“ ir „prieš“ teismui atsiveria polemika dėl politikos, moralės ir transcendencijos santykio, ribų tarp kaltės ir atsakomybės, nusikaltimo ir bausmės vertinimo. Analizuojant H. Arendt argumentus už „politinio atsako tinkamumą“ brėžiamos modernaus žmogaus santykio su blogio klausimu gairės politikoje.</p> Simona Merkinaitė Autorių teisių (c) 2022 Simona Merkinaitė (Author) https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2022-03-03 2022-03-03 105 1 32 61 10.15388/Polit.2021.104.2 Immanuelio Kanto iššūkis politikos mokslui https://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/26316 <p>Straipsnio tikslas&nbsp;– įrodyti Kanto filosofijos nesuderinamumą su empiriniu politikos mokslu. Šio mokslo nebuvimas Kanto grynojo proto struktūroje yra ne istorinių aplinkybių nulemtas atsitiktinumas, o svarbus jo pažiūrų elementas. Dėl moralės dominavimo praktinio proto koncepcijoje empiriniam politikos mokslui neatsirado vietos. Pirma, gamtos mokslo principų taikymas politikai reikštų neleistiną jos demoralizaciją. Antra, empirinis politikos mokslas iškreiptų politikos supratimą. Trečia, atskirta nuo moralės politika prarastų ontologiją. Ketvirta, faktus pažinti siekiantis empirinis politikos mokslas nesupranta idėjų vaidmens, t. y. neskiria empirinių ir konceptualių veiksnių. Penkta, šis mokslas asmenį paverčia padariniu. Šešta, nuo dorovės atskirtas politikos mokslas iškreipia praktinio proto supratimą.</p> Alvydas Jokubaitis Linas Jokubaitis Autorių teisių (c) 2022 Alvydas Jokubaitis | Linas Jokubaitis (Author) https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2022-03-01 2022-03-01 105 1 8 31 10.15388/Polit.2021.104.1 Garbės sąvoka šiandieninėje politinėje filosofijoje: kritinis ir adaptacinis argumentai https://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/26315 <p>Nors tekstų apie garbės sąvoką, priskiriamų XX a. pabaigos–XXI a. politinės filosofijos-politinės teorijos disciplinoms, gausėja, sistemingo šiuolaikinių sąvokos tyrimų lauko pristatymo faktiškai nėra. Apie garbės sąvoką rašantys autoriai referuoja vieni į kitus, tačiau trūksta apibendrinto jų garbės sampratų identifikavimo ir palyginimo. Sistemingas garbės sąvokos tyrimų lauko pristatymas leistų patogiai suprasti, kokiais argumentais grįsti apie garbę rašančių autorių pateikiami sąvokos apibrėžimai, taip pat dėl kokių klausimų yra polemizuojama. Straipsnio tikslas&nbsp;– dviem argumentais (kritiniu ir adaptaciniu) susisteminti ir palyginti, kaip garbės sąvoką tiriantys šiuolaikiniai autoriai aiškina jos reikšmę ir aktualumą. Toks skirtingų autorių argumentų sugrupavimas leidžia nustatyti sąvokos tyrimo lauko kontūrus, identifikuoti svarbiausias polemines skirtis ir taip geriau suvokti, kaip dabartinėje filosofijoje suprantama garbės sąvoka ir jos aktualumas.</p> Gintas Karalius Autorių teisių (c) 2022 Gintas Karalius (Author) https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2022-03-01 2022-03-01 105 1 109 135 10.15388/Polit.2021.103.4