Politologija https://www.zurnalai.vu.lt/politologija <p>Įkurtas 1989 m. Publikuoja straipsnius politikos mokslų, tarptautinių santykių ir tarpdisciplinėms temomis. Registruotas Scopus nuo 2012 m.</p> en-US <p>Susipažinkite su autorių teisėmis&nbsp;<a href="http://www.zurnalai.vu.lt/politologija/journalpolicy">žurnalo politikoje</a>&nbsp;skiltyje Autorių teisės.&nbsp;</p> tomas.janeliunas@tspmi.vu.lt (Tomas Janeliūnas) vigintas.stancelis@kf.vu.lt (Vigintas Stancelis) Fri, 29 Nov 2019 00:00:00 +0200 OJS 3.1.2.1 http://blogs.law.harvard.edu/tech/rss 60 Paminklų ir politikos santykis Lietuvoje: paminklų tapsmas politinių diskusijų objektu https://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/15921 <p>Šiame straipsnyje pristatomas paminklų ir politikos santykis. Pasitelkiant klasikinius paminklų politiškumą aiškinančius autorius ir praktinių atvejų užsienyje pavyzdžius, apibrėžiami pagrindiniai teoriniu lygmeniu pateikiami paminklų ir politikos santykio tipai. Atsispiriant nuo teorinių prielaidų, taikant tipologinės analizės principą, įgyvendinama Lietuvos akademinio diskurso analizė, leidžianti pristatyti Lietuvoje egzistuojančią politikos ir paminklų santykio tipologiją, padedančią suprasti, kodėl paminklai tampa politinių nesutarimų ir politinių diskusijų objektu.</p> Viktorija Rimaitė Autorinės teisės (c) 2019 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/15921 Fri, 20 Dec 2019 00:00:00 +0200 A Subnacionalinių tyrimų istorija ir metodika politikos moksluose https://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/12972 <p>Subnacionalinių tyrimų tema nuo atsiradimo iki jos, kaip nepriklausomos tyrimų krypties susiformavimo per pastaruosius penkiasdešimt metų, nuėjo ilgą kelią. Šis laikotarpis susideda iš trijų etapų. Pirmajame etape (XX amžiaus aštuntojo dešimtmečio pradžioje–dešimtojo dešimtmečio viduryje) mokslininkai pradeda diskutuoti tuo metu dar netirta tema ir nagrinėja ją kaip fragmentinę visų studijų dalį. Antrame etape (XX amžiaus dešimtojo dešimtmečio vidurys–XXI amžiaus antrojo dešimtmečio pirmoji pusė) atsiranda metodikos pokyčių. Tyrimai tampa sudėtingesni, jie orientuojami tik į subnacionalinius reiškinius ir yra vykdomi naudojant specialų įrankį&nbsp;– subnacionalinį lyginamąjį metodą. Taip pat pateikiama metodinė dichotomija kaip subnacionalinių režimų ir jų tipų analizės modelis. Galiausiai, trečiajame (dabartiniame) etape (XXI amžiaus antrojo dešimtmečio vidurys–ir iki šiol) vyksta pagrindiniai pokyčiai: formuojama savarankiška tyrimų kryptis, įveikiamos varžančios teorinės konstrukcijos (nacionalinis šališkumas ir federalinis monizmas), tyrimai darosi sudėtingesni ir nuodugnesni. Šios savybės yra įtvirtintos per metodinę sintezę kaip modernus subnacionalinių režimų ir jų tipų analizės modelis. Straipsnyje nagrinėjami klasikinio ir modernaus subnacionalinio lyginamojo metodo pagrindai. Autorius pažymi, kad moderni metodika subnacionalinio diskurso kontekste atitinka naudojamą ontologinį pagrindą. Kita vertus, tiriant subnacionalinių studijų klausimus būtina paaiškinti, atnaujinti ir papildyti kai kuriuos metodologinius pagrindus.</p> Volodymyr Viktorovych Hnatiuk Autorinės teisės (c) 2019 Authors https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/12972 Fri, 20 Dec 2019 00:00:00 +0200 Redakcinė kolegija ir turinys https://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/16082 <p>&nbsp;&nbsp;</p> Autorinės teisės (c) 2019 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/16082 Fri, 20 Dec 2019 00:00:00 +0200 Pabrėžta, nutylėta, pateisinta: „kartų efektas“ senelių, tėvų ir anūkų sovietmečio atmintyje https://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/15108 <p>Mėginant suvokti, kodėl sovietmetis prisimenamas skirtingai, straipsnyje analizuojami devynių Lietuvos šeimų senelių, tėvų ir anūkų 25 sovietmečio pasakojimai. Pasitelkiant pamatines „kartų efekto“ prielaidas, kad tai, kaip konstruojamas pasakojimas apie praeitį, yra veikiama tam tikrų paauglystėje–ankstyvojoje jaunystėje įgytų „interpretacinių rėmų“, nubrėžiančių gaires mąstymui apie praėjusius įvykius ir procesus, ieškoma santykio su sovietine praeitimi bruožų, leidžiančių identifikuoti atminties kartas, nebūtinai tapačias kohortinėms kartoms. Siekiant metodologiškai „prieiti“ prie „kartų efekto“ sovietmečio pasakojimuose, pasitelkiami biografiniai metodai&nbsp;– gyvenimo istorijos pasakojimas ir senelių gyvenimo istorijos perpasakojimas tų, kurie sovietmečio nepatyrė. Dalyvavimas trims šeimos kartoms kuriant pasakojimą apie praeitį ir tolesnė sovietmečio pasakojimų interpretacinė analizė leidžia išskirti tris ryškiausius&nbsp;– pabrėžimo, nutylėjimo ir pa(si)teisinimo&nbsp;– motyvus, kurie skirtingų kartų atstovų pasitelkiami formuojant santykį su sovietine praeitimi. Remiantis tuo, kaip pasakojimuose seneliai, tėvai ir anūkai apibrėžia santykį su sovietinės praeities atributais (dalyvavimas ideologinėse organizacijose, pasipriešinimas sistemai, nelegalios praktikos, tremčių patirtys, aukštos artimųjų pareigos ir kt.), taip pat diskutuoja su šiandien kolektyvinėje atmintyje glūdinčiomis prasmėmis, preliminariai skiriamos keturios atminties kartos.</p> Liucija Vervečkienė Autorinės teisės (c) 2019 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/15108 Fri, 29 Nov 2019 00:00:00 +0200 Politikos prigimtis ir moralė https://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/15109 <p>Straipsnio tikslas – remiantis pagrindiniais Alvydo Jokubaičio veikalais rekonstruoti ir išanalizuoti jo politikos sampratą. Straipsnyje įrodinėjama, kad Jokubaitis glaudžiai susieja politiką su morale, oponuodamas liberaliajam politikos autonomijos projektui, kuriuo siekiama atriboti šias sritis. Politiką Jokubaitis traktuoja kaip žmogaus dvasinės prigimties realizavimosi erdvę. Ši politikos samprata, kurios branduolį sudaro moralė, leidžia jam susieti politiką su kitomis dvasinio gyvenimo sritimis, tokiomis kaip religija ir metafizika. Jas su politika jungia bendra normatyvumo (tikslų, principų, imperatyvų) sfera. Kartu jis kritikuoja tas moderniojo mąstymo kryptis, kurios politiką aiškina vien per žmogaus gamtinės, kūniškos prigimties prizmę. Šiuo atžvilgiu daugiausia kritikos susilaukia pozityvizmas ir scientizmas. Straipsnyje plėtojamas požiūris, kad būtent moralės svarbos įsisąmoninimas leidžia į nuoseklią visumą susieti skirtingus Jokubaičio samprotavimus apie politikos prigimtį ir savitumą.</p> Simas Čelutka Autorinės teisės (c) 2019 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/15109 Fri, 29 Nov 2019 00:00:00 +0200 „Telegram“ kaip politinės komunikacijos priemonė ir jos naudojimas Rusijos valdančiojo elito rate https://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/15019 <p>This article examines the use of Telegram as a means of political communication by the ruling political elite in Russia (both external, i.e., communication with the society and other political forces, and internal, i.e., between different, often rival, groups within the elite itself). While Telegram is illegal at the official level, and attempts have been made to block it in Russia since April 2018, unofficially the Russian authorities continue to actively use Telegram channels for political communication and influencing public opinion as well as for monitoring the mood of the public. What is the reason for this ambivalent attitude toward Telegram? What makes it so attractive for the Russian establishment? How are the authorities using Telegram for their own purposes? Answering these questions is the main goal of this study.</p> Alexey Salikov Autorinės teisės (c) 2019 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/15019 Tue, 19 Nov 2019 00:00:00 +0200 Prigimtinė teisė ir civilizacinė pažanga: politinės teorijos prielaidos Simono Daukanto istoriografijoje https://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/14785 <p>&nbsp;Straipsnyje siekiama rekonstruoti keletą svarbesnių politinės teorijos prielaidų Lietuvos nacionalinės istoriografijos pradininko Simono Daukanto istoriografijoje. Straipsnyje remiamasi S. Daukanto istorijos darbų tekstų tyrimu aptariant Daukanto plėtotas prigimtinės teisės nuostatas ir civilizacinės pažangos sampratą. Daukantas savo veikaluose rėmėsi neostoicistine prigimtinės teisės teorija, taip pat Apšvietos istoriografijos, ypač spėjamosios istorijos, darbuose iškelta civilizacinės raidos etapų ir bruožų samprata. Daukanto darbuose galima atsekti pastebimą neostoicistinės prigimtinės teisės teorijos bei atskirų ryškių jos atstovų, pirmiausia Hugo Grotiuso, Samuelio Pufendorfo ir Antoineʼo-Yveso Goguet poveikį. Pirmiausia tas poveikis pasireiškė perimtomis prigimtinės teisės pirmenybės, „prigimtinio socialumo“ ir privačios nuosavybės atsiradimo svarbos sampratomis. Prigimtinės teisės normas Daukantas lokalizavo seniausiuose papročiuose, todėl daug dėmesio skyrė senovės lietuvių papročių rekonstrukcijai. Apibūdindamas civilizacinę pažangą, jis naudojo šviesos ir tamsos laikotarpių, kaip ir kitų istorinės raidos stadijų, sampratas.</p> Saulius Pivoras Autorinės teisės (c) 2019 Authors https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/14785 Tue, 29 Oct 2019 00:00:00 +0200 Kaip naujosios technologijos nulemia politinio veiksmo suvokimą: Digital Vigilantism atvejis? https://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/12588 <p>Šis straipsnis yra viena iš projekto, kuriame permąstoma, kaip naujosios technologijos keičia politinio veiksmo sampratą, dalių. Straipsnyje nagrinėjamas&nbsp;<em>Digital Vigilantism</em>&nbsp;(toliau tekste DV) reiškinys glaudžiai susijęs tiek su diskusijomis apie naująsias technologijas ir jų inspiruojamus pokyčius, tiek apie teisinę interneto veikimo pusę ir bandymą ją sutvarkyti. Straipsnyje naudojamos skirtingos filosofinės ir sociologinės Danielio Trottier, Michelio Foucault ir Zygmunto Baumano idėjos. Jame analizuojamas Baumano pasiūlytos spiečiaus (angl.&nbsp;<em>swarm</em>) idėjos pritaikymas DV analizei siekiant suprasti, kaip spiečiaus fenomenas keičia patį politinio akto turinį ir jo supratimą. Trottier DV apibrėžia kaip procesą, kurio metu asmenys, pajutę, kad kito žmogaus ar žmonių veiksmai pažeidė tam tikras visuomenės normas, siekia atkurti teisingumą ir per mobiliuosius įrenginius ar socialines platformas spontaniškai ir autonomiškai koordinuoja atsaką. Įdomu, kad paprastai neigiamai vertinami pasisakymai ar veiksmai nebūna rašomi sąmoningai siekiant sulaukti visuomenės reakcijos, šio proceso metu dažnai gali būti išviešinamos net mintys, kuriomis pasidalyta draugų rate.&nbsp;DV&nbsp;pavyzdžiu galima laikyti asmeninės, privačios informacijos (adresų, telefonų numerių, el. pašto, sveikatos duomenų ir kt.) viešinimą siekiant sugėdinti ir nubausti. Plintant virtualioms technologijoms, vis dažniau tokio pobūdžio aktai įgyja pakankamai galios pakeisti ir politinę darbotvarkę.</p> Augustė Dementavičienė Autorinės teisės (c) 2019 Authors https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/12588 Thu, 12 Sep 2019 14:04:13 +0300 Arabų piliečių politinės nuostatos Šiaurės Afrikos valstybėse https://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/12591 <p>&nbsp;Socialinio kapitalo, vyriausybės veiklos, islamo vertybių ir globalizacijos teorijos yra vienos iš svarbiausių priemonių, kurios gali būti naudojamos paaiškinti asmenų politinėms pažiūroms. Šis tyrimas, remiantis Arabų barometro „Wave IV“ duomenimis, bando išsiaiškinti minėtų veiksnių poveikį arabų piliečių politinėms nuostatoms. Rezultatai parodė, kad tik 23,2 proc. piliečių nesutinka su demokratine politine sistema, o atitinkamai 70,3 proc. ir 60,1 proc. apklaustųjų išreiškė nepritarimą autoritarinėms ir šariatu paremtoms sistemoms. Galutinio tyrimo modelio rezultatai parodė, kad narystė socialinėse asociacijose, viena vertus, padidina individų polinkį palaikyti autoritarines ir šariato įstatymais pagrįstas politines sistemas, tačiau, kita vertus, neturėjo reikšmingos įtakos polinkiui remti demokratines politines sistemas. Buvo padaryta išvada, kad geresni ekonominiai rodikliai turi įtakos šariatu pagrįstos politinės sistemos rėmimui, o geresni vyriausybių efektyvumo rodikliai sumažina paramą šariatui ir autoritarizmui. Be to, geresni vyriausybių efektyvumo rodikliai padidino asmenų polinkį palankiai vertinti demokratinę sistemą. Taip pat, nors asmenų paramą šariatu paremtai politinei sistemai didina pritarimas islamo vertybėms, šis kintamasis nebuvo kliūtis, kuri mažintų asmenų palankumą demokratinei politinei sistemai. Tarp globalizacijos kintamųjų komunikacijos plėtra sumažino žmonių pritarimą šariatu paremtoms ir autoritarinėms politinėms sistemoms, taip pat turėjo teigiamą poveikį stipresnei paramai demokratinėms sistemoms. Galiausiai vakarietiškumas lėmė tik mažesnę paramą kai kurioms šariatu paremtoms politinėms sistemoms.</p> Mahmoudreza Rahbarqazi | Seyed Javad Emamjomehzadeh | Hossein Masoudnia Autorinės teisės (c) 2019 Authors https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/12591 Mon, 09 Sep 2019 00:00:00 +0300 Prezidento įtaka Lietuvos užsienio politikos formavimui: galios centro pokytis D. Grybauskaitės prezidentavimo laikotarpiu https://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/13332 <p>Straipsnyje keliamas klausimas, kokią vietą Lietuvos užsienio politikos formavimo mechanizme užima prezidento institucija ir kaip konkretus veikėjas (prezidentas) gali keisti savo galias užsienio politikoje, neperžengdamas Konstitucijoje formaliai apibrėžtų funkcijų. Analizuojamas D. Grybauskaitės prezidentavimo laikotarpis ir jos, kaip veikėjos, pastangos apsibrėžti savo vaidmenį formuojant Lietuvos užsienio politiką. Tai vertinama buvusių Lietuvos prezidentų veiklos, santykių su kitomis formuojant užsienio politiką dalyvaujančiomis institucijomis&nbsp;– visų pirma Užsienio reikalų ministerija (URM) ir Seimu&nbsp;– kontekste. Straipsnyje analizuojamas veikėjo (D. Grybauskaitės) santykis su jau nusistovėjusia vidine užsienio politikos formavimo struktūra ir galimybės veikėjui keisti šią struktūrą. Atlikta analizė leidžia teigti, kad būtent dėl vidaus politinių sąlygų (silpnos Vyriausybės) ir veikėjo asmeninės lyderystės užsienio politikoje gana reikšmingai per 2009–2019&nbsp;m. pasikeitė santykiai tarp Lietuvos užsienio politikos formavimo struktūrų, o pats užsienio politikos formavimo galios centras pasislinko į prezidentūros pusę.</p> Tomas Janeliūnas Autorinės teisės (c) 2019 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/13332 Wed, 17 Jul 2019 00:00:00 +0300