Politologija https://www.zurnalai.vu.lt/politologija <p>Įkurtas 1989 m. Publikuoja straipsnius politikos mokslų, tarptautinių santykių ir tarpdisciplinėms temomis. Registruotas <em>Scopus</em> (Q4) nuo 2012.</p> en-US <p>Susipažinkite su autorių teisėmis&nbsp;<a href="http://www.zurnalai.vu.lt/politologija/journalpolicy">žurnalo politikoje</a>&nbsp;skiltyje Autorių teisės.&nbsp;</p> justinas.dementavicius@tspmi.vu.lt (Justinas Dementavičius) vigintas.stancelis@kf.vu.lt (Vigintas Stancelis) Mon, 10 Oct 2022 06:35:05 +0000 OJS 3.1.2.1 http://blogs.law.harvard.edu/tech/rss 60 Edström Håkan, Dennis Gyllensporre, Jacob Westberg. Military strategy of small states: responding to external shocks of the 21st century. Routledge, 2019, 197 p. https://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/29743 <p>-</p> Dovydas Rogulis (Autorius) Autorių teisių (c) 2022 Dovydas Rogulis (Author) https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/29743 Fri, 02 Dec 2022 07:18:07 +0000 Gal jau metas keisti Seimo rinkimų tvarką? https://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/26359 <p>Šiame straipsnyje aptariama Seimo rinkimuose taikomos mišrios paralelinės rinkimų sistemos problematika, daugiau dėmesio skiriant jos geografiniam aspektui – demografinių procesų nulemto dažno vienmandačių rinkimų apygardų perbraižymo keliamoms problemoms. Straipsnyje pristatomi rinkimų apygardų nustatymo principai ir būdai kitose šalyse, 2016 m. ir 2020 m. Seimo rinkimams skirtų vienmandačių apygardų ribų perbraižymo metu sukaupta patirtis ir išskiriamos kilusios problemos. Straipsnyje aptariamas Lietuvos rinkimų sistemos problemas rekomenduojama išspręsti taip: ateityje renkant Seimą taikyti tik proporcinę rinkimų sistemą, valstybę padalijus į 6 daugiamandates apygardas (7-oji apygarda – užsienyje gyvenantiems mūsų šalies piliečiams), kurios būtų sudarytos apskričių pagrindu, mažesnes apskritis sujungus tarpusavyje. Panaši tvarka Lietuvoje renkant Seimą buvo taikoma XX a. trečiame dešimtmetyje, todėl šią reformą tiktų vadinti tarpukaryje buvusios Seimo rinkimų tvarkos restitucija.</p> Rolandas Tučas | Giedrius Kanapka (Autorius) Autorių teisių (c) 2022 Rolandas Tučas | Giedrius Kanapka (Author) https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/26359 Thu, 01 Dec 2022 08:40:13 +0000 Strateginės komunikacijos struktūra karo metu: Telegram kanalo Insider Ukraine atvejo studija https://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/28365 <p>Šis straipsnis tiria Ukrainos strateginę komunikacija 2022 m. vasario 24 dieną pradėto Rusijos karo prieš Ukrainą metu. Autoriai strategine komunikacija laiko tam tikra išliekančių ir kintančių komponentų sistema, kuri atsispindi žiniasklaidoje. Autoriai atsispiria nuo prielaidos, kad, viena vertus, žiniasklaida yra strateginės komunikacijos instrumentas ir, kita vertus, pati strateginė komunikacija yra keičiama reaguojant į esamas žinutes. Šio tyrimo tikslas yra atskleisti strateginę komunikaciją, kuri yra būdinga ginkluoto konflikto metu. Siekiant jo buvo analizuojamos žinutės, skelbtos Telegram kanalo <em>Insider Ukraine </em>per pirmąsias šimtą karo dienų. Remiantis refleksyvia tematine analize bei vienakrypte dispersine analize buvo nustatyta, kad Ukrainos strategine komunikacija karo metu susideda ir kelių nekintamų komponentų: interaktyvios, operacinės ir ekstra-operacinės Ukrainos komunikacijos bei operacinės bei ekstraoperacinės komunikacijos liečiančios Rusijos Federaciją. Šie bendriausi komonentai skaidomi į smulkesnius sub-komponentus, kurių intensyvumas ar atsisakymas žinutėse gali būti susietas su atskirais karo meto įvykiais. Šis tyrimas prisideda prie geresnio strateginės komunikacijos supratimo karo metu.</p> Nataliia Karpchuk | Bohdan Yuskiv | Oksana Pelekh (Autorius) Autorių teisių (c) 2022 Nataliia Karpchuk | Bohdan Yuskiv | Oksana Pelekh (Author) https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/28365 Fri, 11 Nov 2022 06:45:22 +0000 Populistinės nuostatos ir balsavimas: ar populistines nuostatas turintys rinkėjai balsuoja už naująsias partijas? (2016 metų Seimo rinkimų atvejis) https://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/24873 <p>Concerning the success of new/renewed political parties in Lithuania, quite often they are labelled as populist ones. This article seeks to answer the question&nbsp;– do populist attitudes of individuals could be variable that explains voting for new political parties? Firstly, we analyse the structure of populist attitudes in Lithuania. The analysis using attitudes measures suggested by CSES revealed that these attitudes fit theoretical expectations quite well. Two dimensions of populist attitudes can be distinguished&nbsp;– anti-elitism and the one concerning people’s role in politics. Further analysis of electoral behaviour, that populist attitudes does not explain voting for the new political party, other variables such as political support/trust does explain it better. However the analysis is limited to one elections and one political party, so the conclusions should be considered with caution and further analysis is needed.</p> Paulius Skirkevičius (Autorius) Autorių teisių (c) 2022 Paulius Skirkevičius (Author) https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/24873 Tue, 18 Oct 2022 05:43:51 +0000 Atmintis šeimoje: teoriniai aspektai ir buvusio režimo atminties perdavimo tyrimo įžvalgos https://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/27672 <p>Sudėtingi buvusių režimų atminties klausimai, svarstomi valstybės&nbsp;– didelio masto bendruomenės&nbsp;– lygmeniu, neatsiejami nuo „priimančiosios pusės“, atminties vartotojų, kurių gretose išsiskiria pirminės mnemoninės socializacijos erdvė&nbsp;– šeima, artimųjų ratas. Vykstant posovietinei transformacijai užaugusi nauja karta, kurianti santykį su netolima, bet neišgyventa praeitimi, vėl aktualizuoja atminties perdavimo šeimoje klausimus, kurie anksčiau atminties studijų lauke nagrinėti visų pirma ribinių patirčių atminties kontekste. Šiame straipsnyje pateikiama veiksnių, padedančių suvokti atminties procesus šeimoje, apžvalga: tapatinimosi su šeimos prisiminimais, mnemoninės socializacijos, vidinių šeimos ryšių, atminties tarpininkų, santykio su kolektyvine atmintimi. Teorinės įžvalgos papildomos empirinio Lietuvos atvejo tyrimo duomenimis (16 šeimų pokalbiai apie praeitį, suorganizuoti 2018–2020&nbsp;m.). Vyriausiosios šeimos kartos atstovai dar mena buvusio režimo pradžią, tėvai augo ir brendo jo metu, o trečioji karta augdama susidūrė su valstybės per įvairaus pobūdžio atminties tarpininkus pabrėžiamomis buvusio režimo kaip okupacinio, grįsto represijomis, reikšmėmis. Į nukentėjusiųjų nuo buvusio režimo kategoriją nepatenkančios šeimos narių patirtys tampa nepatogios: struktūruojantis kolektyvinės atminties lygmuo užmeta savotišką kolaboravimo šešėlį, su jomis tampa sudėtingiau tapatintis ir jos nustumiamos į užribį arba reikalauja pa(si)teisinimo.</p> Liucija Vervečkienė (Autorius) Autorių teisių (c) 2022 Liucija Vervečkienė (Author) https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/27672 Mon, 10 Oct 2022 06:27:39 +0000 Už kokią Lietuvą kovojame, kai kovojame dėl memorialo kovotojams už Lietuvos laisvę? https://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/25030 <p>Pastangos įrengti memorialą kovotojams už Lietuvos laisvę Lukiškių aikštėje jau trečią dešimtmetį yra bevaisės. Per šį laikotarpį buvo suorganizuoti net keturi meninės idėjos konkursai, tačiau kilus įvairių visuomenės grupių nepasitenkinimui – nė vienas projektas Lukiškių aikštėje nebuvo įgyvendintas. Straipsnyje analizuojamas 2012–2020 m. tarpsnis, kurį rėmina du valstybės surengti konkursai. Taikant Ernesto Laclau ir Chantal Mouffe suformuluotą diskurso teoriją, yra siekiama atverti konflikto branduolį ir paaiškinti, kaip ir kokias kovotojų už Lietuvos laisvę istorines atmintis artikuliuoja konkuruojantys diskursai, apimantys kalbines ir nekalbines praktikas. Išanalizuoti politikų, kultūros lauko profesionalų ir publikos pareiškimai žiniasklaidoje ir jų veikimo būdai leidžia nustatyti priešingas laisvės, valstybės, kovotojų už laisvę, paminklo ir jo funkcijų sampratas ir išskirti esminį diskursų konflikto trofėjų –&nbsp;idėją, dėl kurios visuomenė nesutaria.<span class="Apple-converted-space">&nbsp;</span></p> Rūta Statulevičiūtė-Kaučikienė (Autorius) Autorių teisių (c) 2022 Rūta Statulevičiūtė-Kaučikienė (Author) https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/25030 Tue, 23 Aug 2022 03:56:18 +0000 Vizualioji saugumizacija: partizaninio karo įpaminklinimas Lietuvos užsienio ir saugumo politikoje https://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/25017 <p>Lietuvos kaimynystėje 2008&nbsp;m. ir 2014&nbsp;m. įvykę tarptautiniai įvykiai&nbsp;– Rusijos ir Gruzijos karas (2008&nbsp;m.), nuo 2014&nbsp;m. besitęsiantis karinis konfliktas Ukrainoje bei Krymo aneksija&nbsp;– turėjo įtakos užsienio ir saugumo politikos formavimui. Šių įvykių kontekste Lietuvoje buvo susirūpinta konvencinių saugumo priemonių telkimu&nbsp;– krašto apsaugos ir gynybos sektoriaus stiprinimu. Kokį vaidmenį šiame procese Lietuvos atveju suvaidino „minkštosios“&nbsp;– nekonvencinės priemonės, neretai orientuotos į ontologinio saugumo lygmenį, domimasi kur kas mažiau. Straipsnyje, pasitelkiant vizualiųjų kolektyvinės atminties praktikų&nbsp;– paminklų&nbsp;– analizę, siekiama parodyti kolektyvinės atminties ir vizua­liai apčiuopiamų jos formų sąsajas su užsienio ir saugumo politikos formavimu Lietuvoje. Nagrinėjant partizaninį karą įpaminklinančias vizualias praktikas, viešosiose Lietuvos erdvėse pastatytas po 2014&nbsp;m., atskleidžiama, kaip kolektyvinės atminties įveiklinimas prisidėjo prie Rusijos sugrėsminimo, turėjusio didelę įtaką užsienio ir saugumo politikos formavimui bei įgyvendinimui.</p> Viktorija Rimaitė-Beržiūnienė (Autorius) Autorių teisių (c) 2022 Viktorija Rimaitė-Beržiūnienė (Author) https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/25017 Tue, 23 Aug 2022 03:49:35 +0000 Redakcinė kolegija ir turinys https://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/29127 <p>-</p> Autorių teisių (c) 2022 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/29127 Mon, 22 Aug 2022 00:00:00 +0000 Bibliografiniai duomenys https://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/29128 <p>-</p> Autorių teisių (c) 2022 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/29128 Mon, 22 Aug 2022 00:00:00 +0000 Pratarmė https://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/29129 <p>Šis „Politologijos“ tomas jau trečias, skirtas politikos ir medijų, politikos ir vizualumo sąsajoms ir jų probleminimui: pirmieji du pasirodė 2013/1 (69) ir 2018/2 (90). Jo sumanymo centre – pažiūrėti, kaip atrodo valstybės ir įvairaus tipo vizualumo sampynos. 1998 m. Jamesas C. Scottas parašė knygą „Matyti kaip valstybė“, kurioje regėjimo, vizijų ir vaizdinių žodyną sykiu naudojo kaip žinojimo, valdymo ir rinkos metaforas ir analizavo vizualias formas, pavyzdžiui, urbanistinį ir žemės ūkio planavimą, kurias šios valdymo ir ekonominės vizijos įgauna. Knygos populiarumas sukūrė pavadinimo formulę, vėliau ne sykį atkartotą – iš įvairių kontekstų ateinantys autoriai ir autorės analizavo, kaip mato kontrabandininkai, feministės, miestas, aktyvistės|ai ir kiti veikėjai ir dariniai. Tokios žiūros sąsajos su valstybe taip pat užčiuopiamos, tačiau svarbu susikoncentruoti į tai, kaip ji mato ir matoma, kaip kuria ir kontroliuoja regimą ir virtualią erdvę, kokias derybas dėl politinių simbolių palaiko, o kokius simbolinius konfliktus malšina.</p> <p>Dauguma šio specialaus tomo „Valstybės vizualumas“ straipsnių skirti Lietuvai, jos simboliškai reikšmingoms erdvėms ir patiems simboliams. Tomą pradeda Viktorijos Rimaitės-Beržiūnienės straipsnis „Vizualioji saugumizacija: partizaninio karo įpaminklinimas Lietuvos<em>&nbsp;</em>užsienio ir saugumo politikoje“, analizuojantis istorijos politikos elementą – nuo 2014 m. suintensyvėjusį paminklų statymą partizaniniam karui atminti – ontologinio saugumo ir tarptautinės politikos kontekste. Kitaip tariant, šis tekstas žvelgia į paminklų statymą ne vien kaip į vidinį procesą, bet „partizaninio judėjimo vizualųjį įpaminklinimą Lietuvoje suvokiant per Rusijos sugrėsminimo prizmę“, ir šį procesą mato skirtą dvejopai auditorijai – valstybės vidinei ir išorinei.</p> <p>Paminklų temą valstybei svarbiose reprezentacinėse erdvėse tęsia Rūtos Statulevičiūtės-Kaučikienės straipsnis „Už kokią Lietuvą kovojame, kai kovojame dėl memorialo kovotojams už<em>&nbsp;</em>Lietuvos laisvę?“, gvildenantis diskursinį konfliktą, susiformavusį svarstant alternatyvius Lukiškių aikštės paminklo projektus. Analizės, pasitelkiančios istorinės atminties ir istorinės vaizduotės tyrimų žodyną, fokusą sudaro Ernesto Laclau ir Chantal Mouffe diskursinių konfliktų teorija. Ši prieiga leidžia parodyti „vytininkų“ ir „kalvelininkų“ konkuruojančių diskursų vidinę sąrangą ir šiuos diskursus grindžiančio skirtingo valstybės ir asmens laisvių santykio niuansus.</p> <p>Vytis skirtingais virtualiais ir materialiais pavidalais tampa centrine Monikos Gimbutaitės straipsnio „Į naujus kontekstus išjojęs Vytis: kaip besikeičiantis simbolio vartojimas siejasi su<em>&nbsp;</em>nacionalizmo temperatūra?“ figūra. Ši analizė pastebi 2013–2019 m. Vyčio simbolio viešo naudojimo suintensyvėjimą ir šio naudojimo persikėlimą į iki tol mažiau būdingas ir visai nebūdingas sritis (nuo komercijos iki individualių įkūnytų praktikų) ir sieja šį reiškinį su Michaelo Billigo banaliojo nacionalizmo teorija. Šios pradinė versija ir jos vėlesnės korekcijos leidžia autorei parodyti, kaip šylančio ir šąlančio nacionalizmo netolydus pasiskirstymas, įžvelgiamas analizuojant Vyčio simbolio naudojimą, susijęs su vidinių ir išorinių grėsmių naratyvais.</p> <p>Straipsnių bloką užbaigia Skaidros Trilupaitytės tekstas „Vizualioji kontrolė šiandienos visuomenėse:<em>&nbsp;</em>veidų ir emocijų (ne)atpažinimas“. Šis straipsnis perkelia dėmesį į valstybės ir korporacijų interesus veidų atpažinimo technologijų srityje. Vizualiosios (individų ir populiacijos) kontrolės prielaidos ir mechanizmai analizuojami juos galiausiai „nuleidžiant ant žemės“ – nubrėžiant kontūrus trijų (Jungtinių Amerikos Valstijų, Europos Sąjungos ir Lietuvos) žiniasklaidos siūlomų interpretacinių schemų, taikomų reflektuojant veido atpažinimo technologijų grėsmes ir pranašumus.</p> <p>Justino Lingevičiaus recenzija apžvelgia kiek rečiau akademiniuose žurnaluose recenzuojamą leidinių tipą – Indrės Šerpytytės ir Valentyno Odnoviuno albumus, pristatančius jų projektus, skirtus SSRS ir kitų socialistinio bloko šalių represinėms institucijoms. Abiejų kūrėjų tyrimai ir galutiniai kūriniai apmąsto, kaip šios institucijos matė ir kaip mes galime arba negalime pamatyti jų pasaulį, o recenzija šiuos darbus ir leidinius pristato šūkio&nbsp;<em>niekada vėl</em>&nbsp;kontekste.</p> <p>Tebevykstant Ukrainos karui šis priesakas ir įsipareigojimas išnyra iš veik rutinizuoto politinio žodyno ir nurodo būtinybę apmąstyti, įžodinti radikalią valstybės – Rusijos – agresiją. Kone visos analitinės pastangos susiduria su ne vien informacijos, bet ir tinkamo konceptualaus aparato stygiumi, bent daliniu analitiniu nebylumu ir daugybinėmis aklosiomis zonomis. Nenusukime žvilgsnio, neapleiskime paieškų.</p> <p>Tomo sudarytoja<br><em>Natalija Arlauskaitė</em></p> Natalija Arlauskaitė (Autorius) Autorių teisių (c) 2022 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/29129 Mon, 22 Aug 2022 00:00:00 +0000