Metodologiniai pilietinės visuomenės profiliai: pilietinė dorybė ir pilietinis visuomeniškumas

Santrauka

Straipsnyje, analizuojant pilietinės visuomenės sąvokos vartoseną, teigiama, kad reikia skirti, profesionalaus filosofinio diskurso vartotojo požiūriu, „techninį“ šios kategorijos vartosenos įvairumą (pilietinė visuomenė sensus stricto) nuo paprastesnės, grubesnės, apytikrės ar tiesiog instrumentinės šio termino prasmės (pilietinė visuomenė grosso modo). Straipsnyje bandoma pateikti darbinę ar instrumentinę šio teorinio konstrukto traktuotę atsiremiant į subendrintą „pilietinės dorybės“ ir „pilietinio visuomeniškumo“ tradicijų horizontą. Teigiama, kad adekvati pilietinės visuomenės sensus stricto samprata turėtų traktuoti pilietinę visuomenę kaip nuolat kintantį įvairių politinių ir socialinių judėjimų bei kontrjudėjimų darinį, daugiau ar mažiau vienijamą nuolat besikeičiančių fundamentaliųjų kultūrinių, politinių ir moralinių vertybių. Toks bendrų vertybių raizginys neturėtų būti suvoktas kaip sąrašas, kuriame išvardytos savybės būdingos visiems ar daugumai pilietinės visuomenės narių – jį veikiau reikėtų aprašyti L. Wittgensteino šeiminių panašumų koncepcijos terminais. Konkretesnė šios sąvokos prasmė visada priklausys nuo jos teorinės interpretacijos tam tikrame teorinio diskurso kontekste.