Santrauka
Straipsnyje nagrinėjama fenomenologinės sociologijos atstovo A. Schützo socialinio pasaulio samprata. Teigiama, kad natūralioji nuostata socialinio pasaulio atžvilgiu gali užimti dvi pozicijas: pasyvaus stebėtojo ir dalyvio. Šios pozicijos nesuderinamos bei atmetama galimybė pereiti iš vienos į kitą. A. Schützas atskleidžia naują socialinio pasaulio sampratą, kurioje apjungiamos minėtos nuostatos: socialinis pasaulis nėra nei galutinai užbaigtas ir tik stebimas darinys, nei nereflektuotų veiksmų erdvė. Socialinis pasaulis yra veikiančiųjų jame individų ir ryšių tarp jų visuma. Socialinis pasaulis yra besitęsiantis kūrimo procesas, aktyviai jame veikiančių stebėtojų sąveikos rezultatas. Poveikio, veikimo išgyvenimas (o ne veikimas kaip savitikslis, t. y. nustelbiantis, užgožiantis, užvaldantis) yra sociumo pamatas. Sąveikos ryšys yra pasitikėjimo dalykas. Valdžios santykiai suprantami kaip sąveikos stoka, o abipusio poveikio ryšys – kaip išplėtota, kuriamoji sąveika.
