https://www.zurnalai.vu.lt/problemos/issue/feed Problemos 2022-04-30T09:37:21+00:00 Nijolė Radavičienė redakcija.problemos@fsf.vu.lt Open Journal Systems <p>Įkurtas 1968 m. Filosofijos žurnalas, skelbiantis akademinius straipsnius, knygų recenzijas ir akademinio gyvenimo kroniką. Registruotas <em>Scopus</em> (Q2) nuo 2002, <em>Web of Science</em> nuo 2005.</p> https://www.zurnalai.vu.lt/problemos/article/view/27435 Redakcinė kolegija ir turinys 2022-04-30T09:37:21+00:00 Nijolė Radavičienė info@leidykla.vu.lt 2022-04-28T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2022 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/problemos/article/view/27436 Nurodymai autoriams ir bibliografiniai duomenys 2022-04-30T09:37:20+00:00 Nijolė Radavičienė info@leidykla.vu.lt <p>&nbsp;&nbsp;</p> 2022-04-28T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2022 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/problemos/article/view/24958 Autentiška egzistencija: fenomenologijos ir stoicizmo ryšys 2022-04-28T09:37:29+00:00 Gita Leitlande gitale.edu@gmail.com <p>Šio straipsnio tikslas – pateikti stoicizmo ir fenomenologijos autentiškos egzistencijos sampratos lyginamąjį tyrimą. Analizė atliekama lyginant, kaip pasirinkti autoriai supranta keletą pagrindinių sąvokų, kurios atrodo panašiausios: autentiška ir neautentiška egzistencija, asmeninis atsinaujinimas, kosmologinio etikos karkaso paieška, buvimas bendruomenės dalimi ir mirties vaidmuo formuojant autentiškos egzistencijos suvokimą. Daroma išvada, kad visose straipsnyje aptariamose sąvokose esama įvairaus laipsnio konvergencijos, todėl galima teigti, kad, nepaisant didelių skirtumų tarp šių filosofijų, stoicizmo ir fenomenologijos autentiškos egzistencijos sąvokos turi kai kurių suderinamų aspektų ir netgi papildo viena kitą.</p> 2022-04-27T11:54:11+00:00 Autorių teisių (c) 2022 Gita Leitlande https://www.zurnalai.vu.lt/problemos/article/view/25386 Valerijaus Podorogos mimesis samprata: jusliniai teksto suvokimo aspektai 2022-04-27T09:37:17+00:00 Rytis Juodeika rytis.juodeika@gmail.com <p>Straipsnyje analizuojama, kokios įtampos ir reikšmės slypi&nbsp;<em>mimesis</em>&nbsp;sąvokoje filosofinės antropologijos perspektyvos požiūriu. Klasikinės&nbsp;<em>mimesis</em>&nbsp;teorijos, besidriekiančios nuo antikos iki pat modernių E.&nbsp;Auerbacho ar P. Ricoeuro darbų, dažnai siejamos su poetika, naratologija ar kitais literatūrai skirtais tyrinėjimais. V. Podoroga siūlo kalbėti apie antropologinius bei fenomenologinius&nbsp;<em>mimesis</em>&nbsp;pjūvius, t.&nbsp;y. ne tik apie išorinį, „aristoteliškąjį“, tačiau ir apie vidinį&nbsp;<em>mimesis</em>, pažvelgti į kūno patirtis kaip į&nbsp;<em>mimesis</em>&nbsp;pagrindą. Tekste atskleidžiama, kaip Podorogos traktuotėje&nbsp;<em>mimesis</em>&nbsp;įgyja naują prasmę, ir demonstruojama, kaip Podorogos&nbsp;<em>antropogramų&nbsp;</em>matricos<em>&nbsp;</em>papildo, diskutuoja ir peržengia hermeneutinius Ricoeuro modelius. Straipsnyje teigiama, kad Podorogos metodas atveda mus prie tam tikros „sistemos“, kurią galima būtų lyginti su Rolando Bartheso „autoriaus mirties“ ar Umberto Eco „atviro kūrinio“ idėjomis. Podoroga pasiūlo alternatyvią, ne semiotinę, o&nbsp;<em>mimetinę</em>&nbsp;šiuolaikinės filosofijos prieigą, kuri iki šiol nėra išsamiai aptarta nei rusiškuose, nei angliškuose šaltiniuose.</p> 2022-04-26T12:34:08+00:00 Autorių teisių (c) 2022 Rytis Juodeika https://www.zurnalai.vu.lt/problemos/article/view/25345 Akseleracijos ekstazė: kapitalo problema Nicko Lando filosofijoje 2022-04-27T09:37:18+00:00 Linartas Tuomas linartas.tuomas@gmail.com <p>Straipsnyje į antiantropocentristinę Nicko Lando filosofiją žvelgiama iš kapitalo sąvokos perspektyvos: kapitalas tampa filosofine problema. Aptariant libidinio materializmo teoriją, transcendentalinę Kanto filosofiją ir istorines bei kultūrines realijas, atsekama Lando kapitalo, kaip žmogui svetimo dirbtinio intelekto, sampratos kilmė. Deleuze’o ir Guattari idėjos leidžia Landui kapitalą mąstyti kaip mašiniškai ir kibernetiškai akseleruojantį technokapitalą&nbsp;– intensyvus Lando santykis su šiuo reiškiniu straipsnyje apibrėžiamas kaip ekstazė. Taip pat pažymima problemiška Deleuze’o ir Guattari interpretacija, svarstomi kapitalo automatizacijos ir autonomizacijos procesai bei kritikuojama teleologinė Lando technologinio singuliariumo vizija, šią priešpriešinant klimato krizės grėsmėms. Parodoma, kad Lando filosofija įtaigiai seka aktualiomis ir svarbiomis kapitalizmo tendencijomis, bet neišvengia vidinių prieštarų ir paradoksų, dėl kurių galima pagrįstai suabejoti filosofo ekstatiškai švenčiamu kapitalo atotrūkiu nuo žmogaus subjektyvumo.</p> 2022-04-26T12:15:59+00:00 Autorių teisių (c) 2022 Linartas Tuomas https://www.zurnalai.vu.lt/problemos/article/view/25321 Husserlis apie beasmenius teiginius 2022-04-27T09:37:19+00:00 Thomas Byrne t.byrne3@gmail.com <p>Jaunystėje Edmundas Husserlis pabrėžė, kad jo filosofijos sėkmė priklauso nuo jo gebėjimo nustatyti beasmenių teiginių bei jų išraiškų, tokių kaip „Lyja“, veiksnį ir tarinį. Taigi šiame straipsnyje analizuojamas Husserlio ankstyvosios minties pagrįstumas, remiantis jo pirmuoju beasmenių teiginių tyrimu, atliktu XIX&nbsp;a. paskutinio dešimtmečio pabaigoje. Šis tyrimas dviem būdais keičia mūsų suvokimą apie fenomenologijos pradžią. Pirma, Husserlis veiksnį nustato apžvelgdamas, kodėl komunikacijoje pasitelkiami beasmeniai teiginiai. Tai kertasi su ankstyvojo Husserlio interpretacijomis, pagal kurias jam nebuvęs įdomus intersubjektyvumas. Antra, išnagrinėjus, kaip Husserlis nustato tarinį tirdamas egzistavimo teiginius, atskleidžiama, jog XIX a. paskutinio dešimtmečio pabaigoje Husserlis suformavo savo galutinį požiūrį į būties sąvoką.</p> 2022-04-26T11:42:36+00:00 Autorių teisių (c) 2022 Thomas Byrne https://www.zurnalai.vu.lt/problemos/article/view/27401 Wasono atrankos užduotis ir dalykų padėties aprašu grįsta semantika 2022-04-29T17:01:25+00:00 Miguel López-Astorga milopez@utalca.cl <p>Peteris Wasonas pasiūlė keturių kortų atrankos užduotį daugiau nei prieš penkis dešimtmečius. Ji vis kelia sunkumų tiek kalbiniu, psichologiniu, tiek ir kognityviniu požiūriu. Siekiant išspręsti šią užduotį, buvo pasiūlyta daug psichologijos teorijų. Šiame straipsnyje siekiama pasiūlyti dar vieną galimą sprendimo būdą. Šis būdas grindžiamas Rudolfo Carnapo pateiktu ekstensijos ir intensijos metodu. Todėl jis grindžiamas dalykų padėties aprašo koncepcija. Dvi pagrindinės argumentacijos idėjos yra tokios: 1) žmonės, priimdami informaciją, gali būti linkę atsižvelgti į dalykų padėties aprašus; 2) jei implikacijos neturi aiškių nuorodų į kontekstą, jos gali būti interpretuojamos kaip ekvivalencijos arba abipusio sąlygojimo teiginiai.</p> 2022-04-26T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2022 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/problemos/article/view/27402 Išvedimai tarp Buridano modalinių teiginių 2022-04-27T09:37:24+00:00 Jonas Dagys jonas.dagys@fsf.vu.lt Haroldas Giedra haroldas.giedra@mif.vu.lt Živilė Pabijutaitė zivile.pabijutaite@fsf.vu.lt <p>Straipsnyje nagrinėjama XIV a. logiko Jono Buridano modalinė logika, pastaraisiais metais sulaukianti vis didesnio viduramžių logikos tyrėjų dėmesio. Šiuolaikinėje analitinėje filosofijoje plačiai naudojama modalinė predikatų logika, paremta galimų pasaulių semantika, paskatino kelti klausimus apie Buridano modalumų teorijos ir šiuolaikinės simbolinės modalinės logikos santykį. Straipsnyje tiriama Buridano modalinės silogistikos pagrindą sudarančių teiginių semantinė interpretacija ir tarp šių teiginių galiojantys išvedimo ryšiai. Pirmiausia aptariami išvedimai tarp būtinumo, galimumo, atsitiktinumo ir neatsitiktinumo teiginių (su ir be frazės&nbsp;<em>quod est</em>),<em>&nbsp;</em>kurie yra logiškai taisyklingi pagal Buridano aprašytą semantiką. Pateikiama išsami diagraminė visų išvedimo sąryšių reprezentacija. Siekiant nustatyti, ar esama tinkamo būdo Buridano gaunamus rezultatus išreikšti predikatų logikoje su modalumais, aptariamos trys literatūroje aptinkamos Buridano teiginių formalizacijos versijos. Palyginus taisyklingus išvedimus tarp kvantifikuotų formulių ir tarp Buridano modalinių teiginių, galima tvirtinti, kad Buridano teiginių semantika ir galiojantys tiesioginiai išvedimai gali būti adekvačiai perteikiami predikatų logikos su aletiniais modalumais (sistemos T) priemonėmis.</p> 2022-04-26T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2022 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/problemos/article/view/27403 Sąmonės apibrėžimų formulavimas metodologiniu realizmo pagrindu 2022-04-27T09:37:23+00:00 Adas Diržys adasdirzys@gmail.com <p>Šiame straipsnyje tradicinis klausimas „kas yra sąmonė?“ yra siūlomas traktuoti iš metareflektyvios realistinės pozicijos, iš kurios skirtingi sąmonės apibrėžimai galėtų būti suvokiami kaip nuolatos instancijuoti ir priklausomi nuo jų determinacijų. Metodologinė diferenciacija tarp to, kas yra reprezentuojama, ir to, kas nėra reprezentuojama, yra išreiškiama kaip skirtumas tarp partikuliarių sąmonės apibrėžimų ir ontologinio X, šiame kontekste atliekančio sąmonės universalumo vaidmenį. Tokia autoriaus pozicija straipsnyje yra grindžiama analizuojant François Laruelle’io nestandartinę filosofiją, Wilfrido Sellarso duotybės mito kritiką ir Iaino Hamiltono Granto revizinės Schellingo&nbsp;<em>naturphilosophie&nbsp;</em>studiją.</p> 2022-04-26T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2022 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/problemos/article/view/27404 Apie priekaištą dėl nerelevantiškumo D. Lewiso modaliniam realizmui 2022-04-27T09:37:22+00:00 Monika Morkūnaitė monika.morkunaite@fsf.stud.vu.lt <p>Straipsnyje nagrinėjamas reduktyvistinei D. Lewiso modalumų teorijai, vadinamai modaliniu realizmu, pateikiamas priekaištas dėl nerelevantiškumo. Tai yra vienas populiariausių prieš modalinį realizmą nukreiptų kontrargumentų, tačiau su šiuo priekaištu susijusios diskusijos neretai pasirodo esančios neproduktyvios tuo požiūriu, jog jose implicitiškai ar eksplicitiškai remiamasi skirtingais teorijų pasirinkimo kriterijais. Todėl, siekiant pakreipti ginčą kiek produktyvesne vaga, čia analizuojami argumentai, kuriais modalinį realizmą nuo minėto priekaišto siekiama apginti arba neigiant įsigalėjusią nuostatą, kad ši teorija pažeidžia mūsų ikiteo­rines intuicijas, arba apskritai pateikiant kitus, su teorijų pasirinkimo kriterijais nesusijusius motyvus. Visgi straipsnyje bandoma parodyti, kad nei vienas iš šių argumentų neturėtų įtikinti modalinio realizmo kritikų.</p> 2022-04-26T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2022 Authors