Problemos

B grupės asmenybės sutrikimų interpretacijos problema: psichiatrijos ir moralės sankirta

Daniel Rogoża-Žuklys — 2022-10-19

Kai kuriuos asmens mąstymo, emocijų ir elgesio ypatumus medicinoje yra įprasta laikyti liguistais. Šie giliai įsišakniję, kasdienę veiklą apsunkinantys asmenybės bruožai ligų klasifikatoriuose įvardijami „asmenybės sutrikimų“ sąvoka. Tačiau dalis šių liguistais laikomų bruožų, būdingų vadinamiesiems B grupės asmenybės sutrikimams, didžiąja dalimi nusako nemoralų elgesį: atgailos ar empatijos stoką, neadekvatų pyktį ar melagingumą. Straipsnyje keliamas klausimas, kokiu būdu toks nemoralus elgesys gali būti laikomas ne tik moraline, bet ir medicinine problema. Maža to, tai taip pat veda prie klausimo, ar turintys minėtų asmenybės bruožų gali būti laikomi atsakingais už savo nemoralų elgesį. Pasitelkiant dorybių etiką ir atsakomybės be kaltinimo sampratą, straipsnyje parodoma, kaip gali būti sprendžiama medikalizavimo, moralinio charakterio ugdymo ir atsakomybės suderinamumo problema. B grupės asmenybės sutrikimus straipsnyje siūloma suprasti kaip moralei ir medicinai bendrą problemą.

Redakcinė kolegija ir turinys

Nijolė Radavičienė — 2022-10-19

Nurodymai autoriams ir bibliografiniai duomenys

Nijolė Radavičienė — 2022-10-19

Menonas: dorybė kaip οὐσία ir εἶδος

Skirmantas Jankauskas — 2022-10-19

Straipsnyje interpretuojama Menono pirmoji dalis (70a – 79e), kurioje Platonas gvildena dorybės pažinimo problemą. Teisybės steigiama parmenidiškoji būtis tampa orientyru aptariant dorybės būtiškąjį bei pažintinį profilį. Polemika su sofistais verčia Platoną apmąstyti filosofavimo subjektą bei įsisąmoninti, kad šis yra egzistenciškai įsišaknijęs ontologizuotai traktuojamoje kalboje. Čia Platonas suranda οὐσία sąvoką, kuri jam tampa dorybės pažintiniu provaizdžiu. Mat οὐσία kaip nuo-savybė numano daikto ar dalyko savybę, kurios reikšmę lemia ne jusliškai konstatuojamos daikto savybės, o jos poliškasis reikšmingumas, kuris yra santykiškai pastovus ir pamatuotas teisingumu. Daikto ir nuosavybės reikšmių išsiskyrimas tame pačiame objekte perša mintį, kad dorybė kaip žmogaus nuo-savybė, t. y. οὐσία, negali būti pažinta jusliškumą hipertrofuojančiame kasdieniame mąstyme, bet turėtų būti alternatyviame mąstymo klode, tad ir numanyti alternatyvų pažinimo būdą. Todėl galima spėti, kad Platono aptiktas οὐσία sąvokos dvilypumas inspiravo jam tiek mintį apie autonomišką idėjų pasaulį, tiek mintį apie specifinę prieigą prie jo, t. y. anamnezės teoriją.

Moralinė savirealizacija Kanto ir Spinozos filosofijoje

Wojciech Kozyra — 2022-10-19

Spinoza ir Kantas etikos požiūriu laikomi visiškomis priešingybėmis. Manoma, kad esminis skirtumas tarp jų yra etinis Spinozos egoizmas, arba interesais pagrįstas Strebensethik, ir Kanto pagrįstas pareigomis, deontologinis Sollensethik. Straipsnyje ši opozicija kvestionuojama. Teigiama, kad tiek Kanto, tiek ir Spinozos filosofijoje susiduriame su savirealizacijos samprata, kuri yra pagrįsta „interesais“ ir todėl nėra susijusi su pasiaukojimu. Viena vertus, parodoma, kad streben Spinozos Strebensethik iš esmės kreipia į žmogiškojo intereso, glūdinčio etiniame-racionaliame veiksme, įgyvendinimą; antra vertus, atskleidžiama, kad sollen Kanto Sollensethik iš tikrųjų yra kantiškojo „tikrojo aš“ (eigentliches Selbst) streben, išliekantis po to, kai jau įgyvendintas savasis etinis-racionalus interesas.

Naujos nuosaikiojo kontingentizmo teorijos link: individai ir yra realizuotos esmės

Pranciškus Gricius — 2022-10-19

Straipsnyje siūloma nauja aktualistinė ir kontingentistinė modalinė metafizika – fundamentalusis esencializmas, – kuria remiantis individai ir yra realizuotos esmės. Standartinė galimų pasaulių semantika yra nesuderinama su aktualizmu ir kontingentizmu, kadangi Kripkės modeliuose, kuriuose paradigminiai kontingentistiniai teiginiai yra teisingi, esama galimų pasaulių, kurių domenai įtraukia vien galimus individus. Kaip atsaką į šią problemą Plantinga sukūrė esmėmis grįstą modalinę metafiziką, bet, Fine’o, Williamsono ir kitų autorių teigimu, dėl neinstancijuotų esmių problemos ši teorija negali būti teisinga. Straipsnyje atsakome į pastarąją problemą teigdami, kad individai ir yra realizuotos esmės. Siūlomą teoriją grindžiame paneigdami Williamsono deduktyvų samprotavimą, turintį pagrįsti necesitizmą. Tuomet parodome, kokia prasme fundamentalusis esencializmas yra kontingentistinė metafizika.

Įtampa tarp neįsivaizduojamų alternatyvų problemos ir episteminio instrumentalizmo

Lisa Zorzato — 2022-10-19

Straipsnyje analizuojamas kritinis episteminio instrumentalizmo vertinimas, kurį išplėtojo Kyle’as Stanfordas (2006). Episteminis instrumentalizmas grindžiamas teiginiu, kad bet kurios teorijos patikimumo kriterijus yra nebuvimas to, ką Stanfordas vadina „neįsivaizduojamomis alternatyvomis“. Tai reiškia, kad teorija yra patikima tada ir tik tada, kai ji neleidžia alternatyvų. Pasak Stanfordo, kadangi dauguma mokslinių teorijų pripažįsta neįsivaizduojamas alternatyvas, jos negali būti patikimos; o „sveiko proto“ teiginiai, priešingai, esą patikimi, kadangi jiems nesiūlomos neįsivaizduojamos alternatyvos. Straipsnyje analizuojamas „sveiko proto“ apibrėžimas ir teigiama, kad jis yra lygiai taip pat pažeidžiamas „neįsivaizduojamų alternatyvų problemos“, o episteminio instrumentalizmo pozicija stumiama į skepticizmo glėbį. Autorė teigia, kad episteminio instrumentalisto pozicija neturi į ką atsiremti.

Sienų peržengimas

Algis Mickūnas — 2022-10-19

Esama įvairių karo Ukrainoje aiškinimų. Šiame straipsnyje atsigręžiama į klasikinę karo tarp Spartos ir Atėnų istoriją, kaip ją nušviečia Tukididas, ir siekiama atskleisti karo „slaptąją priežastį“. Pastaroji siejama su Spartos politinės galios nusilpimu ir išaugusia Atėnų įtaka. Trumpa Tukidido Peloponeso karo analizė straipsnyje pasitelkiama kaip teorinis karkasas siekiant suprasti tautų ir jų lyderių elgesį, t. y. kodėl jie pradeda karą nesant karinės grėsmės jų pačių atžvilgiu. Tokiame kontekste keliamas klausimas, kodėl Rusija pradėjo karą prieš Ukrainą, pavojaus nekeliančią savo kaimynę. Sovietų Sąjunga galios požiūriu buvo lygiavertė NATO aljansui ir jos galią perėmė Rusija. Pastarajai nebuvo jokios Vakarų karinės invazijos grėsmės, tačiau ji karą pradėjo siekdama įrodyti, jog yra ne mažiau reikšminga nei Vakarai. Skirtumas tarp tradicinės Rusijos autokratijos ir Vakarų demokratijos yra tas, kad pastaroji „peržengia sienas“ savo patrauklumu, o ne karine jėga.

Politiškumas – asmens realizacija ar kelias į nuasmeninimą?

Aistė Noreikaitė — 2022-10-19

Straipsnis nagrinėja aktualią politiškumo problemą ir siekia ištirti, ar implicitiškai vokiečių filosofo Roberto Spaemanno filosofijoje glūdinti politiškumo samprata suderinama su jo plėtojama asmens ontologija. Plėtodamas ontologinę asmens sampratą Spaemannas jo politiškumo dėmenį palieka neišplėtotą, vien implicitiškai numanomą, tačiau iš pirmo žvilgsnio jis atrodo radikaliai besikertantis su pamatiniais jo asmens sampratos principais ir kuriantis vidinį konfliktą filosofo mintyje. Straipsnio tikslas – ištirti, ar įmanoma Spaemanno politiškumo dėmenį neprieštaringai integruoti į jo plėtojamą asmens sampratą, ar vis dėlto politiškumas būtinai virsta asmens depersonalizacija. Argumentuojama, kad įmanoma Spaemanno asmens sampratą plėtoti tokia linkme, kad joje atsirastų neprieštaringa vieta ir politiškumo dėmeniui.

Galimybių prieiga kaip metapolitinė kategorija: M. Nussbaum teisingumo koncepcijos analizė

Laisvūnas Čekavičius — 2022-10-19

Nemažai Marthos Nussbaum kritikų mano, kad jos naudojama galimybių prieiga neteikia pagrindo originaliam požiūriui į politinį teisingumą. Tai esanti perfekcionistinė teorija, kuri tik papildo Rawlso pirminių gėrybių koncepciją. Šio straipsnio tikslas yra parodyti, kad Nussbaum galimybių prieiga skiriasi nuo pirminių gėrybių kategorijos, nes ji suformuluota atsižvelgiant į gero gyvenimo tikslus, o ne priemones. Straipsnyje grindžiama pozicija, kad galimybių prieigą galima laikyti atskira metapolitine kategorija (t. y. politikos principu, gebančiu apimti skirtingas politines vizijas), nes ji užima tarpinę poziciją tarp neutralumo ir perfekcionizmo bei palaiko santykinės autonomijos poziciją.