Problemos

Redakcinė kolegija ir turinys

Nijolė Radavičienė — 2022-04-28

Nurodymai autoriams ir bibliografiniai duomenys

Nijolė Radavičienė — 2022-04-28

Autentiška egzistencija: fenomenologijos ir stoicizmo ryšys

Gita Leitlande — 2022-04-27

Šio straipsnio tikslas – pateikti stoicizmo ir fenomenologijos autentiškos egzistencijos sampratos lyginamąjį tyrimą. Analizė atliekama lyginant, kaip pasirinkti autoriai supranta keletą pagrindinių sąvokų, kurios atrodo panašiausios: autentiška ir neautentiška egzistencija, asmeninis atsinaujinimas, kosmologinio etikos karkaso paieška, buvimas bendruomenės dalimi ir mirties vaidmuo formuojant autentiškos egzistencijos suvokimą. Daroma išvada, kad visose straipsnyje aptariamose sąvokose esama įvairaus laipsnio konvergencijos, todėl galima teigti, kad, nepaisant didelių skirtumų tarp šių filosofijų, stoicizmo ir fenomenologijos autentiškos egzistencijos sąvokos turi kai kurių suderinamų aspektų ir netgi papildo viena kitą.

Valerijaus Podorogos mimesis samprata: jusliniai teksto suvokimo aspektai

Rytis Juodeika — 2022-04-26

Straipsnyje analizuojama, kokios įtampos ir reikšmės slypi mimesis sąvokoje filosofinės antropologijos perspektyvos požiūriu. Klasikinės mimesis teorijos, besidriekiančios nuo antikos iki pat modernių E. Auerbacho ar P. Ricoeuro darbų, dažnai siejamos su poetika, naratologija ar kitais literatūrai skirtais tyrinėjimais. V. Podoroga siūlo kalbėti apie antropologinius bei fenomenologinius mimesis pjūvius, t. y. ne tik apie išorinį, „aristoteliškąjį“, tačiau ir apie vidinį mimesis, pažvelgti į kūno patirtis kaip į mimesis pagrindą. Tekste atskleidžiama, kaip Podorogos traktuotėje mimesis įgyja naują prasmę, ir demonstruojama, kaip Podorogos antropogramų matricos papildo, diskutuoja ir peržengia hermeneutinius Ricoeuro modelius. Straipsnyje teigiama, kad Podorogos metodas atveda mus prie tam tikros „sistemos“, kurią galima būtų lyginti su Rolando Bartheso „autoriaus mirties“ ar Umberto Eco „atviro kūrinio“ idėjomis. Podoroga pasiūlo alternatyvią, ne semiotinę, o mimetinę šiuolaikinės filosofijos prieigą, kuri iki šiol nėra išsamiai aptarta nei rusiškuose, nei angliškuose šaltiniuose.

Akseleracijos ekstazė: kapitalo problema Nicko Lando filosofijoje

Linartas Tuomas — 2022-04-26

Straipsnyje į antiantropocentristinę Nicko Lando filosofiją žvelgiama iš kapitalo sąvokos perspektyvos: kapitalas tampa filosofine problema. Aptariant libidinio materializmo teoriją, transcendentalinę Kanto filosofiją ir istorines bei kultūrines realijas, atsekama Lando kapitalo, kaip žmogui svetimo dirbtinio intelekto, sampratos kilmė. Deleuze’o ir Guattari idėjos leidžia Landui kapitalą mąstyti kaip mašiniškai ir kibernetiškai akseleruojantį technokapitalą – intensyvus Lando santykis su šiuo reiškiniu straipsnyje apibrėžiamas kaip ekstazė. Taip pat pažymima problemiška Deleuze’o ir Guattari interpretacija, svarstomi kapitalo automatizacijos ir autonomizacijos procesai bei kritikuojama teleologinė Lando technologinio singuliariumo vizija, šią priešpriešinant klimato krizės grėsmėms. Parodoma, kad Lando filosofija įtaigiai seka aktualiomis ir svarbiomis kapitalizmo tendencijomis, bet neišvengia vidinių prieštarų ir paradoksų, dėl kurių galima pagrįstai suabejoti filosofo ekstatiškai švenčiamu kapitalo atotrūkiu nuo žmogaus subjektyvumo.

Husserlis apie beasmenius teiginius

Thomas Byrne — 2022-04-26

Jaunystėje Edmundas Husserlis pabrėžė, kad jo filosofijos sėkmė priklauso nuo jo gebėjimo nustatyti beasmenių teiginių bei jų išraiškų, tokių kaip „Lyja“, veiksnį ir tarinį. Taigi šiame straipsnyje analizuojamas Husserlio ankstyvosios minties pagrįstumas, remiantis jo pirmuoju beasmenių teiginių tyrimu, atliktu XIX a. paskutinio dešimtmečio pabaigoje. Šis tyrimas dviem būdais keičia mūsų suvokimą apie fenomenologijos pradžią. Pirma, Husserlis veiksnį nustato apžvelgdamas, kodėl komunikacijoje pasitelkiami beasmeniai teiginiai. Tai kertasi su ankstyvojo Husserlio interpretacijomis, pagal kurias jam nebuvęs įdomus intersubjektyvumas. Antra, išnagrinėjus, kaip Husserlis nustato tarinį tirdamas egzistavimo teiginius, atskleidžiama, jog XIX a. paskutinio dešimtmečio pabaigoje Husserlis suformavo savo galutinį požiūrį į būties sąvoką.

Wasono atrankos užduotis ir dalykų padėties aprašu grįsta semantika

Miguel López-Astorga — 2022-04-26

Peteris Wasonas pasiūlė keturių kortų atrankos užduotį daugiau nei prieš penkis dešimtmečius. Ji vis kelia sunkumų tiek kalbiniu, psichologiniu, tiek ir kognityviniu požiūriu. Siekiant išspręsti šią užduotį, buvo pasiūlyta daug psichologijos teorijų. Šiame straipsnyje siekiama pasiūlyti dar vieną galimą sprendimo būdą. Šis būdas grindžiamas Rudolfo Carnapo pateiktu ekstensijos ir intensijos metodu. Todėl jis grindžiamas dalykų padėties aprašo koncepcija. Dvi pagrindinės argumentacijos idėjos yra tokios: 1) žmonės, priimdami informaciją, gali būti linkę atsižvelgti į dalykų padėties aprašus; 2) jei implikacijos neturi aiškių nuorodų į kontekstą, jos gali būti interpretuojamos kaip ekvivalencijos arba abipusio sąlygojimo teiginiai.

Išvedimai tarp Buridano modalinių teiginių

Jonas Dagys — 2022-04-26

Straipsnyje nagrinėjama XIV a. logiko Jono Buridano modalinė logika, pastaraisiais metais sulaukianti vis didesnio viduramžių logikos tyrėjų dėmesio. Šiuolaikinėje analitinėje filosofijoje plačiai naudojama modalinė predikatų logika, paremta galimų pasaulių semantika, paskatino kelti klausimus apie Buridano modalumų teorijos ir šiuolaikinės simbolinės modalinės logikos santykį. Straipsnyje tiriama Buridano modalinės silogistikos pagrindą sudarančių teiginių semantinė interpretacija ir tarp šių teiginių galiojantys išvedimo ryšiai. Pirmiausia aptariami išvedimai tarp būtinumo, galimumo, atsitiktinumo ir neatsitiktinumo teiginių (su ir be frazės quod est), kurie yra logiškai taisyklingi pagal Buridano aprašytą semantiką. Pateikiama išsami diagraminė visų išvedimo sąryšių reprezentacija. Siekiant nustatyti, ar esama tinkamo būdo Buridano gaunamus rezultatus išreikšti predikatų logikoje su modalumais, aptariamos trys literatūroje aptinkamos Buridano teiginių formalizacijos versijos. Palyginus taisyklingus išvedimus tarp kvantifikuotų formulių ir tarp Buridano modalinių teiginių, galima tvirtinti, kad Buridano teiginių semantika ir galiojantys tiesioginiai išvedimai gali būti adekvačiai perteikiami predikatų logikos su aletiniais modalumais (sistemos T) priemonėmis.

Sąmonės apibrėžimų formulavimas metodologiniu realizmo pagrindu

Adas Diržys — 2022-04-26

Šiame straipsnyje tradicinis klausimas „kas yra sąmonė?“ yra siūlomas traktuoti iš metareflektyvios realistinės pozicijos, iš kurios skirtingi sąmonės apibrėžimai galėtų būti suvokiami kaip nuolatos instancijuoti ir priklausomi nuo jų determinacijų. Metodologinė diferenciacija tarp to, kas yra reprezentuojama, ir to, kas nėra reprezentuojama, yra išreiškiama kaip skirtumas tarp partikuliarių sąmonės apibrėžimų ir ontologinio X, šiame kontekste atliekančio sąmonės universalumo vaidmenį. Tokia autoriaus pozicija straipsnyje yra grindžiama analizuojant François Laruelle’io nestandartinę filosofiją, Wilfrido Sellarso duotybės mito kritiką ir Iaino Hamiltono Granto revizinės Schellingo naturphilosophie studiją.

Apie priekaištą dėl nerelevantiškumo D. Lewiso modaliniam realizmui

Monika Morkūnaitė — 2022-04-26

Straipsnyje nagrinėjamas reduktyvistinei D. Lewiso modalumų teorijai, vadinamai modaliniu realizmu, pateikiamas priekaištas dėl nerelevantiškumo. Tai yra vienas populiariausių prieš modalinį realizmą nukreiptų kontrargumentų, tačiau su šiuo priekaištu susijusios diskusijos neretai pasirodo esančios neproduktyvios tuo požiūriu, jog jose implicitiškai ar eksplicitiškai remiamasi skirtingais teorijų pasirinkimo kriterijais. Todėl, siekiant pakreipti ginčą kiek produktyvesne vaga, čia analizuojami argumentai, kuriais modalinį realizmą nuo minėto priekaišto siekiama apginti arba neigiant įsigalėjusią nuostatą, kad ši teorija pažeidžia mūsų ikiteorines intuicijas, arba apskritai pateikiant kitus, su teorijų pasirinkimo kriterijais nesusijusius motyvus. Visgi straipsnyje bandoma parodyti, kad nei vienas iš šių argumentų neturėtų įtikinti modalinio realizmo kritikų.