https://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/issue/feed Psichologija 2022-06-10T09:38:34+00:00 Antanas Kairys antanas.kairys@fsf.vu.lt Open Journal Systems <p>Įkurtas 1962 m. („Psichologija“ – nuo 1980 m.). Publikuoja straipsnius visų psichologijos mokslo krypčių ir tarpdisciplinėmis temomis.</p> https://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/article/view/26543 Kūrybiškumo ir kūrybingumo sąvokų Lietuvos autorių mokslinėse publikacijose vartosena bei prasmių analizė 2022-06-10T09:38:32+00:00 Gediminas Beresnevičius gedber@gmail.com <p class="ISSN-abst-virsus">Lietuvos mokslinėje literatūroje vis dar vyksta diskusija, kuri lietuvių kalbos sąvoka –&nbsp;<em>kūrybiškumas</em>&nbsp;ar&nbsp;<em>kūrybingumas</em>&nbsp;– yra tinkamesn<span xml:lang="ar-SA">ė</span>&nbsp;vartoti kūrybos psichologijoje, edukologijoje ir kitose srityse. Šiame darbe kūrybiškumas ir kūrybingumas apibrėžiami kaip kuriančio subjekto išsiugdomas gebėjimas kurti naujus materialius ar idealius objektus. Taip pat tai yra proceso, veiklos produkto ir aplinkos savybė, ypatumas ar charakteristika.</p> <p class="ISSN-abst-vidus">Straipsnyje aptariama kūrybiškumo ir kūrybingumo sąvokų vartosena Lietuvos autorių mokslinėse publikacijose, analizuojami šių sąvokų prasminiai skirtumai. Atliktame kiekybiniame tyrime apžvelgtos visos lietuvių kalba parašytos mokslinės publikacijos, kurių pavadinimuose yra minėtos sąvokos, paskelbtos nuo 1979 iki 2019 m. pabaigos. Per šį laikotarpį 400 mokslininkų pateikė 426 publikacijas, kurios atitinka pavadinimo ir kitus atrankos kriterijus.</p> <p class="ISSN-abst-vidus">Nustatyta, kad sąvoka&nbsp;<em>kūrybiškumas</em>&nbsp;yra priimtinesnė daugumai (80,75&nbsp;%) Lietuvos tyrėjų. Šią sąvoką randame 76,76&nbsp;% publikacijų pavadinimuose ir 68,08&nbsp;% darbų tekstuose.</p> <p class="ISSN-abst-vidus">Kaip parodė publikacijų analizė, mokslininkų išsakyti kūrybiškumo ir kūrybingumo atskirties argumentai yra gana abejotini, tad sąvokų prasmės yra tapačios. Abi (kūrybiškumo ir kūrybingumo) sąvokos yra tinkamos vartoti apibūdinant&nbsp;<span class="branchword">kūrėją, kūrimą, kūrinį ir aplinką.&nbsp;</span>Kūrybiškumo sąvokos vartosena yra platesnė ir prasminis laukas didesnis už kūrybingumo.</p> <p class="ISSN-abst-vidus">Siekiant išvengti sąvokų vartojimo painiavos, siūloma mokslinėje literatūroje vartoti vien tik kūrybiškumo sąvoką arba žodžius&nbsp;<em>kūrybiškumas</em>&nbsp;ir&nbsp;<em>kūrybingumas</em>&nbsp;laikyti sinonimais.</p> 2022-06-10T05:18:28+00:00 Autorių teisių (c) 2022 Gediminas Beresnevičius https://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/article/view/26521 Onkologinių pacientų sutuoktinių baimės dėl ligos atsinaujinimo patirtys 2022-06-10T09:38:33+00:00 Eglė Urbutienė egurbutiene@stud.mruni.eu Rūta Pukinskaitė rmpukinskaite@mruni.eu <p>Vienas iš dažniausių emocinių sunkumų, kuriuos patiria onkologinių pacientų, baigusių gydymo kursą, sutuoktiniai – tai baimė, kad artimojo liga gali atsinaujinti. Šio tyrimo tikslas – atskleisti pacientų, kuriems dabar onkologinės ligos remisija, sutuoktinių baimės dėl ligos atsinaujinimo patirtis. Tyrimui pasirinkta kokybinė tyrimo strategija. Tyrime dalyvavo septyni sutuoktiniai. Duomenys rinkti pusiau struktūruotu interviu, o analizuoti indukcinės teminės analizės metodu. Analizė atskleidė, kad baimė dėl ligos atsinaujinimo – tai tarpasmeninis išgyvenimas, kai nerimas poroje persiduoda vienam nuo kito. Sutuoktiniams ligos atsinaujinimas asocijuojasi su mirtimi ir grėsme netekti mylimo žmogaus. Gyvendami su ligos atsinaujinimo grėsme jie patiria ne tik nesaugumą, nežinomybę dėl ateities, kontrolės praradimą, bet ir labiau brangina gyvenimą. Baimę sumažinti padeda planavimas ir kontrolė, religingumas, vengimas, baimės pažinimas. Siekiant padėti sumažinti sutuoktinių baimę, psichologinėse intervencijose turėtų būti skiriama dėmesio baimės išreiškimui saugioje erdvėje bei mokymuisi priimti ir toleruoti nežinomybę.</p> 2022-06-10T05:16:37+00:00 Autorių teisių (c) 2022 Eglė Urbutienė | Rūta Pukinskaitė https://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/article/view/27533 Wilhelmas Wundtas studento iš Lietuvos akimis: įrašai apie 1905 metais Leipcigo universitete lankytas paskaitas Vytauto Civinskio Dienoraštyje 2022-06-10T09:38:34+00:00 Junona S. Almonaitienė junona.almonaitiene@gmail.com Veronika Girininkaitė veronika.girininkaite@mb.vu.lt <p><span xml:lang="ar-SA">Šis straipsnis skirtas sąsajoms tarp Wilhelmo Wundto ir Lietuvos.</span><span xml:lang="en-US">&nbsp;Jo įvade trumpai paminėti iš ankstesnių tyrimų žinomi faktai apie asmenis iš Lietuvos, studijavusius Wundto Eksperimentinės psichologijos institute Leipcige, ir tuos, kurie Wundto darbus pasirinko kaip savo mokslo studijų objektą. Pagrindinėje straipsnio dalyje lietuviškai ir originalo kalba pirmą kartą publikuojami Wundto paskaitas lankiusio Vytauto Civinskio (lenkų k.&nbsp;</span><em xml:lang="en-US">Witold Cywińsk</em><span xml:lang="en-US">i, 1887–1910)&nbsp;</span><em xml:lang="en-US">Dienoraščio</em><span xml:lang="en-US">&nbsp;įrašai, kuriuose minimas šis garsus vokiečių filosofas ir psichologas. Nors nedidelės apimties, rašyti labai jauno asmens, šie įrašai įdomūs kaip autentiškas studento iš Lietuvos liudijimas. Turimais duomenimis, tai vienintelis toks išlikęs archyvinis dokumentas. Iš&nbsp;</span><em xml:lang="en-US">Dienoraščio</em><span xml:lang="en-US">&nbsp;įrašų galima spręsti, kaip Civinskis vertino Wundtą, kokios jo studijų Leipcige metu buvo Psichologijos dalyko paskaitos (jų turinys ir forma), kokia buvo fizinė, socialinė ir intelektualinė studijų Leipcige aplinka, kokias galimybes ji teikė studentams. Tai aptariama publikuojamos archyvinės medžiagos komentaruose. Apibendrinant teigiama, kad tokių įrašų egzistavimo faktas gana reikšmingai papildo Lietuvos psichologijos istoriją, o jų turinys atskleidžia Wundto dėmesį filosofiniam eksperimentinės psichologijos pagrindui, psichofiziologijai, kelių jo demonstruot</span><span xml:lang="ar-SA">ų</span><span xml:lang="en-US">&nbsp;eksperiment</span><span xml:lang="ar-SA">ų detales</span><span xml:lang="en-US">, įvairių priemonių (dūdelių, uogienės ir kt.) bei prietaisų naudojimą jų metu.</span></p> 2022-06-10T05:06:09+00:00 Autorių teisių (c) 2022 Junona S. Almonaitienė | Veronika Girininkaitė https://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/article/view/26469 Redakcinė kolegija ir turinys 2022-03-15T08:02:22+00:00 Jurgita Lazauskaitė-Zabielskė jurgita.lazauskaite@fsfvu.lt <p>&nbsp;&nbsp;</p> 2021-12-30T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/article/view/25335 Suvokiamų karjeros barjerų skalė: validavimas lietuviškoje imtyje 2022-03-15T08:02:24+00:00 Raimonda Sadauskaitė raimonda.sadauskaite@fsf.vu.lt Antanas Kairys antanas.kairys@fsf.vu.lt <p><span xml:lang="de-DE">Karjera neabejotinai yra reikšminga žmonių gyvenimo dalis. Deja, karjeros raida dėl įvairių priežasčių, tokių kaip karjeros barjerai, nebūtinai vyksta sklandžiai. Todėl yra svarbu turėti validžių ir patikimų įrankių, kurie padėtų įvertinti ir suprasti barjerų fenomeną. Šiuo tyrimu buvo siekiama įvertinti lietuviškosios Suvokiamų karjeros barjerų skalės versijos validumą. Imtį sudarė 382 dalyviai nuo 18 iki 63 metų (</span><em xml:lang="de-DE">M</em><span xml:lang="de-DE">&nbsp;=&nbsp;37,5 metų,&nbsp;</span><em xml:lang="de-DE">SD</em><span xml:lang="de-DE">&nbsp;=&nbsp;13,6). Tyrime dalyvavo 226 moterys, 155 vyrai ir vienas dalyvis, nenurodęs lyties. Suvokiamų karjeros barjerų skalė buvo išversta iš vokiečių kalbos, taikant atgalinio vertimo metodą. Skalės konstrukcinis validumas buvo patvirtintas, atlikus patvirtinamąją faktorinę analizę. Rezultatai atskleidė, kad skalė yra patikima. Konvergentinis skalės validumas taip pat buvo patvirtintas – suvokiami karjeros barjerai koreliavo su karjeros saviveiksmingumu, negatyvios praeities laiko perspektyva, fatalistinės dabarties laiko perspektyva ir negatyvios ateities laiko perspektyva. Suvokiamų karjeros barjerų skalė gali būti naudojama tolesniuose tyrimuose, nors rekomenduojama atlikti išsamesnį jos validumo įvertinimą.</span></p> 2021-12-30T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Raimonda Sadauskaitė | Antanas Kairys https://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/article/view/25344 Vyresnio amžiaus Lietuvos gyventojų gerovė: rekomendacijos politikos formuotojams 2022-03-15T08:02:44+00:00 Antanas Kairys antanas.kairys@fsf.vu.lt Olga Zamalijeva olga.zamalijeva@fsf.vu.lt Albinas Bagdonas albinas.bagdonas@fsf.vu.lt Jonas Eimontas jonas.eimontas@fsf.vu.lt Vilmantė Pakalniškienė vilmante.pakalniskiene@fsf.vu.lt Raimonda Sadauskaitė raimonda.sadauskaite@fsf.vu.lt <p>Daugelis pasaulio šalių vienu svarbiausių savo tikslų laiko piliečių gerovę, jos svarba įtvirtina ir Lietuvos teisės aktuose. Žmonių grupė, kurios gerovės supratimas darosi vis aktualesnis – vyresnio amžiaus žmonės. Daugeliui šalių susiduriant su populiacijos senėjimu, Lietuva išsiskiria tuo, kad čia senėjimas vyksta ypač sparčiai. Tokie visuomenės pokyčiai skatina taikyti į vyresnio amžiaus asmenų grupės gerovės stiprinimą nukreiptas socialinės politikos priemones. Dėl to buvo parengtos rekomendacijos politikos formuotojams apie tai, kaip galima palaikyti ir stiprinti vyresnio amžiaus Lietuvos gyventojų gerovę. Rekomendacijos paremtos Europos sveikatos, senėjimo ir išėjimo į pensiją (SHARE) tyrimo 7-tos bangos duomenimis. Šios bangos vykdymo metu Lietuvoje apklausta 2024 asmenų, dalyvavo atsitiktinai atrinkti 50&nbsp;m. ir vyresni žmonės ir jų partneriai. Buvo analizuoti duomenys apie įvairius gerovės aspektus, sveikatą, darbinę ir ekonominę situaciją, darbinę istoriją, vaikystės gyvenimo aplinkybes, persekiojimų patyrimą. Nustatyta, kad, remiantis skirtingais gerovės aspektais, tyrimo dalyvius galima sugrupuoti į aukštos, žemos ir vidutinės gerovės klasterius, taip pat rasta, kad Lietuvos gyventojai, lyginant su kitomis tyrime dalyvavusiomis šalimis, pasižymi santykinai žema gerove. Atlikus duomenų analizę, buvo suformuluotos rekomendacijos, apimančios galimas priemones lėtinių ligų, gretutinių psichikos sveikatos sutrikimų, darbo, ekonominės situacijos, vaikystės aplinkos &nbsp;ir asmens gyvenimo istorijos srityse. Rekomendacijos skirtos sveikatos, socialinės ir darbo bei švietimo ir mokslo politikos formuotojams.</p> 2021-12-30T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Antanas Kairys | Olga Zamalijeva | Albinas Bagdonas | Jonas Eimontas | Vilmantė Pakalniškienė | Raimonda Sadauskaitė https://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/article/view/24306 Vyresnių klasių mokinių asmeninių stiprybių naudojimo ir subjektyviai vertinamo mokyklos klimato reikšmė jų psichologiniam funkcionavimui 2022-02-16T16:54:05+00:00 Virginija Rekienė virginija.rekiene@gmail.com Rytis Pakrosnis rytis.pakrosnis@vdu.lt <p>Tyrimo tikslas nustatyti vyresnių klasių mokinių asmeninių stiprybių naudojimo ir subjektyviai vertinamo mokyklos klimato reikšmę jų psichologiniam funkcionavimui. Tyrime dalyvavo 258 vyresnių klasių mokiniai, kurie pildė paauglių psichologinio funkcionavimo, naudojimosi asmeninėmis stiprybėmis ir subjektyviai vertinamo mokyklos klimato klausimynus. Tyrimas atskleidė, kad vyresnių klasių mokinių didesnis asmeninių stiprybių naudojimas, nesustiprina ryšio tarp mokinių subjektyviai vertinamo mokyklos klimato ir jų psichologinio funkcionavimo. Tačiau abu veiksniai – mokinių subjektyviai vertinamas mokyklos klimatas ir jų naudojimasis asmeninėmis stiprybėmis&nbsp;– nepriklausomai vienas nuo kito, reikšmingai prognozuoja mokinių psichologinį funkcionavimą. Taigi, siekiant geresnio mokinių psichologinio funkcionavimo, neužtenka sukurti palankiai mokinių vertinamą mokyklos aplinką, ne ką mažiau svarbu sukurti galimybes mokiniams panaudoti savo asmenines stipriąsias puses.</p> 2021-12-16T07:01:29+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Virginija Rekienė | Rytis Pakrosnis https://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/article/view/24346 Namų ir darbo derinimas karantino metu: organizacijos teikiamų atskyrimo išteklių reikšmė psichologiniam atsiribojimui bei darbo ir namų konfliktui 2022-02-16T17:34:32+00:00 Arūnas Žiedelis arunas.ziedelis@fsf.vu.lt Jurgita Lazauskaitė-Zabielskė jurgita.lazauskaite@fsf.vu.lt Ieva Urbanavičiūtė ieva.urbanaviciute@unil.ch <p>Dėl koronaviruso plitimo įvedus karantiną ir perėjus prie nuotolinio darbo, daugelis darbuotojų susidūrė su papildomais iššūkiais atsiriboti nuo darbo laisvalaikiu ir derinti atsakomybę darbe ir namuose. Išnykus fizinėms riboms tarp darbo ir namų, svarbesnės nei anksčiau tapo organizacinės normos (atskyrimo ištekliai), palaikančios atskyrimą tarp šių gyvenimo sferų. Šio tyrimo tikslas buvo ištirti organizacinių atskyrimo išteklių efektą psichologiniam atsiribojimui nuo darbo bei darbo ir namų konfliktui tarp darbuotojų, turinčių skirtingas darbo ir namų ribų valdymo preferencijas. 172 vienos privataus sektoriaus organizacijos darbuotojai atsakė į klausimyno, kuriame buvo vertinami atskyrimo ištekliai, atskyrimo preferencijos, psichologinis atsiribojimas bei darbo ir namų konfliktas, klausimus. Moderuota mediacinė analizė atskleidė, kad atskyrimo ištekliai turėjo apsauginį efektą darbo ir namų konfliktui, ir šį efektą iš dalies paaiškino psichologinis atsiribojimas. Darbuotojų darbo ir namų atskyrimo preferencijos šiam poveikiui reikšmės neturėjo. Rezultatai atskleidžia organizacijos teikiamų atskyrimo išteklių vertę dirbant iš namų. Darbo ir namų atskyrimui palankios normos organizacijoje yra sietinos su geresniu psichologiniu atsiribojimu nuo darbo bei mažesniu darbo ir namų konfliktu net ir tarp tų darbuotojų, kuriems priimtiniau šias sritis integruoti.</p> 2021-10-19T06:46:30+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Arūnas Žiedelis | Jurgita Lazauskaitė-Zabielskė | Ieva Urbanavičiūtė https://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/article/view/24133 Mokyklinio amžiaus vaikų elgesio ir emocinių sutrikimų rizika, vertinta Galių ir sunkumų klausimynu antrojo karantino dėl COVID-19 metu Lietuvoje 2022-02-23T16:18:56+00:00 Roma Jusienė roma.jusiene@fsf.vu.lt Edita Baukienė edita.baukiene@fsf.vu.lt Rima Breidokienė rima.breidokiene@mf.vu.lt <p>Pasaulyje kilus COVID-19 pandemijai, daugelyje šalių, taip pat Lietuvoje, buvo paskelbtas karantinas ir įvesti ribojimai. 2020 m. pavasarį Lietuvoje pirmojo karantino metu buvo įvestas nuotolinis ugdymas mokiniams, kuris truko beveik tris mėnesius. 2020 m. rudenį buvo įvestas antrasis karantinas (ir nuotolinis ugdymas), kuris tęsiasi ir šiuo metu (2021 m. birželis). Nors pirmojo karantino metu vaikų psichikos sveikata pablogėjo, vaikų elgesio ir emocijų problemų raiška buvo panaši kaip priešpandeminiu laikotarpiu. Tačiau pusę metų ar ilgiau trunkantis antrasis karantinas (atitinkamai mokyklų „uždarymas“ – ugdymas nuotoliniu būdu) galėjo turėti daugiau neigiamų pasekmių vaikų psichikos sveikatai. Šiuo tyrimu siekėme atskleisti pradinio ir pagrindinio mokyklinio amžiaus vaikų elgesio ir emocijų sutrikimų riziką, vertintą antrojo karantino pabaigoje Galių ir sunkumų klausimynu. Tyrimo dalyviai – 514 septynių–keturiolikos metų vaikų (amžiaus vidurkis 10,15 metų, standartinis nuokrypis – 3,47; 46 % imties – mergaitės). Vaikų elgesio ir emocijų problemas vertino tėvai – 2021 m. balandį–gegužę pildė Galių ir sunkumų klausimyno versiją tėvams. Rezultatai atskleidė, kad 29,6 % šiame tyrime dalyvavusių vaikų patyrė emocinių sutrikimų riziką (vidurkiniai skalės įverčiai atitiko nuokrypį pagal populiacines normas), 21,6 % patyrė elgesio sutrikimų riziką. Pagal bendros sunkumų skalės įverčius 31,6 % vaikų elgesio ir emocijų problemos vertintinos kaip nukrypusios nuo normos. Šie rezultatai lyginami su ikipandeminiu laikotarpiu atlikto Lietuvos epidemiologinio tyrimo rezultatais ir su kitų pandeminiu laikotarpiu atliktų tyrimų rezultatais. Atkreipiamas psichikos sveikatos specialistų ir politikos formuotojų dėmesys į vaikų psichikos sveikatą itin neigiamai veikiantį užsitęsusį karantiną ir ugdymą ne mokykloje, o nuotoliniu būdu.</p> 2021-10-19T06:42:40+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Roma Jusienė | Edita Baukienė | Rima Breidokienė https://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/article/view/24352 COVID-19 pandemijos metu patiriamų sunkumų, psichologinės gerovės ir asmenybės bruožų sąsajos 2022-02-16T17:26:41+00:00 Neringa Grigutytė neringa.grigutyte@gmail.com Kristina Engesser engesser.kristina@gmail.com Karolina Petraškaitė karolina.petraskaite@gmail.com <p>Koronaviruso (COVID-19) pandemijos metu pasikeitė kasdienis žmonių gyvenimas – jie patyrė įvairiausių sunkumų ir skirtingai su jais tvarkėsi. Šiuo tyrimu siekiama nustatyti, kaip pirmojo COVID-19 karantino metu Lietuvoje subjektyviai žmonių vertinami patiriami sunkumai, gebėjimas juos įveikti ir psichologinė gerovė yra susiję su lytimi, amžiumi ir asmenybės bruožais. Internetinę anketą užpildė 351 respondentas nuo 18 iki 70&nbsp;metų. Remiantis rezultatais, pusė tyrimo dalyvių įvardijo patyrę įvairių su pirmuoju COVID-19 karantinu susijusių sunkumų. Šie sunkumai, analizuojant rezultatus, buvo suskirstyti į šešias kategorijas. Nustatyta, jog 51 % dalyvių psichologinė gerovė buvo prasta; moterų ir jaunų suaugusiųjų (18–29 metų) psichologinė gerovė buvo reikšmingai prastesnė, palyginti su kitomis grupėmis. Asmenys, patiriantys sunkumų dėl COVID-19 pandemijos, pasižymėjo didesniais neurotiškumo įverčiais. Neurotiškumas taip pat buvo teigiamai susijęs su aukštesniu subjektyviu sunkumų vertinimu. COVID-19 karantino metu patirtų sunkumų įveika bei asmens gerovė buvo teigiamai susijusios su ekstraversija, sutarumu, sąmoningumu ir atvirumu patyrimui ir neigiamai susijusios su neurotiškumu. Straipsnyje aptariama atskirų asmenybės bruožų raiška skirtingose sunkumų grupėse.</p> 2021-10-19T06:39:19+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Neringa Grigutytė | Kristina Engesser | Karolina Petraškaitė