Psichologija https://www.zurnalai.vu.lt/psichologija <p>Įkurtas 1962 m. („Psichologija“ – nuo 1980 m.). Publikuoja straipsnius visų psichologijos mokslo krypčių ir tarpdisciplinėmis temomis.</p> Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press en-US Psichologija 1392-0359 <p>Susipažinkite su autorių teisėmis&nbsp;<a href="http://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/journalpolicy">žurnalo politikoje</a>&nbsp;skiltyje Autorių teisės.&nbsp;</p> Redakcinė kolegija ir turinys https://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/article/view/26469 <p>&nbsp;&nbsp;</p> Jurgita Lazauskaitė-Zabielskė Autorių teisių (c) 2021 Authors https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2021-12-30 2021-12-30 65 1 7 Suvokiamų karjeros barjerų skalė: validavimas lietuviškoje imtyje https://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/article/view/25335 <p><span xml:lang="de-DE">Karjera neabejotinai yra reikšminga žmonių gyvenimo dalis. Deja, karjeros raida dėl įvairių priežasčių, tokių kaip karjeros barjerai, nebūtinai vyksta sklandžiai. Todėl yra svarbu turėti validžių ir patikimų įrankių, kurie padėtų įvertinti ir suprasti barjerų fenomeną. Šiuo tyrimu buvo siekiama įvertinti lietuviškosios Suvokiamų karjeros barjerų skalės versijos validumą. Imtį sudarė 382 dalyviai nuo 18 iki 63 metų (</span><em xml:lang="de-DE">M</em><span xml:lang="de-DE">&nbsp;=&nbsp;37,5 metų,&nbsp;</span><em xml:lang="de-DE">SD</em><span xml:lang="de-DE">&nbsp;=&nbsp;13,6). Tyrime dalyvavo 226 moterys, 155 vyrai ir vienas dalyvis, nenurodęs lyties. Suvokiamų karjeros barjerų skalė buvo išversta iš vokiečių kalbos, taikant atgalinio vertimo metodą. Skalės konstrukcinis validumas buvo patvirtintas, atlikus patvirtinamąją faktorinę analizę. Rezultatai atskleidė, kad skalė yra patikima. Konvergentinis skalės validumas taip pat buvo patvirtintas – suvokiami karjeros barjerai koreliavo su karjeros saviveiksmingumu, negatyvios praeities laiko perspektyva, fatalistinės dabarties laiko perspektyva ir negatyvios ateities laiko perspektyva. Suvokiamų karjeros barjerų skalė gali būti naudojama tolesniuose tyrimuose, nors rekomenduojama atlikti išsamesnį jos validumo įvertinimą.</span></p> Raimonda Sadauskaitė Antanas Kairys Autorių teisių (c) 2021 Raimonda Sadauskaitė | Antanas Kairys https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2021-12-30 2021-12-30 65 56 63 10.15388/Psichol.2021.46 Vyresnio amžiaus Lietuvos gyventojų gerovė: rekomendacijos politikos formuotojams https://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/article/view/25344 <p>Daugelis pasaulio šalių vienu svarbiausių savo tikslų laiko piliečių gerovę, jos svarba įtvirtina ir Lietuvos teisės aktuose. Žmonių grupė, kurios gerovės supratimas darosi vis aktualesnis – vyresnio amžiaus žmonės. Daugeliui šalių susiduriant su populiacijos senėjimu, Lietuva išsiskiria tuo, kad čia senėjimas vyksta ypač sparčiai. Tokie visuomenės pokyčiai skatina taikyti į vyresnio amžiaus asmenų grupės gerovės stiprinimą nukreiptas socialinės politikos priemones. Dėl to buvo parengtos rekomendacijos politikos formuotojams apie tai, kaip galima palaikyti ir stiprinti vyresnio amžiaus Lietuvos gyventojų gerovę. Rekomendacijos paremtos Europos sveikatos, senėjimo ir išėjimo į pensiją (SHARE) tyrimo 7-tos bangos duomenimis. Šios bangos vykdymo metu Lietuvoje apklausta 2024 asmenų, dalyvavo atsitiktinai atrinkti 50&nbsp;m. ir vyresni žmonės ir jų partneriai. Buvo analizuoti duomenys apie įvairius gerovės aspektus, sveikatą, darbinę ir ekonominę situaciją, darbinę istoriją, vaikystės gyvenimo aplinkybes, persekiojimų patyrimą. Nustatyta, kad, remiantis skirtingais gerovės aspektais, tyrimo dalyvius galima sugrupuoti į aukštos, žemos ir vidutinės gerovės klasterius, taip pat rasta, kad Lietuvos gyventojai, lyginant su kitomis tyrime dalyvavusiomis šalimis, pasižymi santykinai žema gerove. Atlikus duomenų analizę, buvo suformuluotos rekomendacijos, apimančios galimas priemones lėtinių ligų, gretutinių psichikos sveikatos sutrikimų, darbo, ekonominės situacijos, vaikystės aplinkos &nbsp;ir asmens gyvenimo istorijos srityse. Rekomendacijos skirtos sveikatos, socialinės ir darbo bei švietimo ir mokslo politikos formuotojams.</p> Antanas Kairys Olga Zamalijeva Albinas Bagdonas Jonas Eimontas Vilmantė Pakalniškienė Raimonda Sadauskaitė Autorių teisių (c) 2021 Antanas Kairys | Olga Zamalijeva | Albinas Bagdonas | Jonas Eimontas | Vilmantė Pakalniškienė | Raimonda Sadauskaitė https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2021-12-30 2021-12-30 65 64 79 10.15388/Psichol.2021.47 Vyresnių klasių mokinių asmeninių stiprybių naudojimo ir subjektyviai vertinamo mokyklos klimato reikšmė jų psichologiniam funkcionavimui https://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/article/view/24306 <p>Tyrimo tikslas nustatyti vyresnių klasių mokinių asmeninių stiprybių naudojimo ir subjektyviai vertinamo mokyklos klimato reikšmę jų psichologiniam funkcionavimui. Tyrime dalyvavo 258 vyresnių klasių mokiniai, kurie pildė paauglių psichologinio funkcionavimo, naudojimosi asmeninėmis stiprybėmis ir subjektyviai vertinamo mokyklos klimato klausimynus. Tyrimas atskleidė, kad vyresnių klasių mokinių didesnis asmeninių stiprybių naudojimas, nesustiprina ryšio tarp mokinių subjektyviai vertinamo mokyklos klimato ir jų psichologinio funkcionavimo. Tačiau abu veiksniai – mokinių subjektyviai vertinamas mokyklos klimatas ir jų naudojimasis asmeninėmis stiprybėmis&nbsp;– nepriklausomai vienas nuo kito, reikšmingai prognozuoja mokinių psichologinį funkcionavimą. Taigi, siekiant geresnio mokinių psichologinio funkcionavimo, neužtenka sukurti palankiai mokinių vertinamą mokyklos aplinką, ne ką mažiau svarbu sukurti galimybes mokiniams panaudoti savo asmenines stipriąsias puses.</p> Virginija Rekienė Rytis Pakrosnis Autorių teisių (c) 2021 Virginija Rekienė | Rytis Pakrosnis https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2021-12-16 2021-12-16 65 40 55 10.15388/Psichol.2021.45 Namų ir darbo derinimas karantino metu: organizacijos teikiamų atskyrimo išteklių reikšmė psichologiniam atsiribojimui bei darbo ir namų konfliktui https://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/article/view/24346 <p>Dėl koronaviruso plitimo įvedus karantiną ir perėjus prie nuotolinio darbo, daugelis darbuotojų susidūrė su papildomais iššūkiais atsiriboti nuo darbo laisvalaikiu ir derinti atsakomybę darbe ir namuose. Išnykus fizinėms riboms tarp darbo ir namų, svarbesnės nei anksčiau tapo organizacinės normos (atskyrimo ištekliai), palaikančios atskyrimą tarp šių gyvenimo sferų. Šio tyrimo tikslas buvo ištirti organizacinių atskyrimo išteklių efektą psichologiniam atsiribojimui nuo darbo bei darbo ir namų konfliktui tarp darbuotojų, turinčių skirtingas darbo ir namų ribų valdymo preferencijas. 172 vienos privataus sektoriaus organizacijos darbuotojai atsakė į klausimyno, kuriame buvo vertinami atskyrimo ištekliai, atskyrimo preferencijos, psichologinis atsiribojimas bei darbo ir namų konfliktas, klausimus. Moderuota mediacinė analizė atskleidė, kad atskyrimo ištekliai turėjo apsauginį efektą darbo ir namų konfliktui, ir šį efektą iš dalies paaiškino psichologinis atsiribojimas. Darbuotojų darbo ir namų atskyrimo preferencijos šiam poveikiui reikšmės neturėjo. Rezultatai atskleidžia organizacijos teikiamų atskyrimo išteklių vertę dirbant iš namų. Darbo ir namų atskyrimui palankios normos organizacijoje yra sietinos su geresniu psichologiniu atsiribojimu nuo darbo bei mažesniu darbo ir namų konfliktu net ir tarp tų darbuotojų, kuriems priimtiniau šias sritis integruoti.</p> Arūnas Žiedelis Jurgita Lazauskaitė-Zabielskė Ieva Urbanavičiūtė Autorių teisių (c) 2021 Arūnas Žiedelis | Jurgita Lazauskaitė-Zabielskė | Ieva Urbanavičiūtė https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2021-10-19 2021-10-19 65 86 93 10.15388/Psichol.2021.44 Mokyklinio amžiaus vaikų elgesio ir emocinių sutrikimų rizika, vertinta Galių ir sunkumų klausimynu antrojo karantino dėl COVID-19 metu Lietuvoje https://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/article/view/24133 <p>Pasaulyje kilus COVID-19 pandemijai, daugelyje šalių, taip pat Lietuvoje, buvo paskelbtas karantinas ir įvesti ribojimai. 2020 m. pavasarį Lietuvoje pirmojo karantino metu buvo įvestas nuotolinis ugdymas mokiniams, kuris truko beveik tris mėnesius. 2020 m. rudenį buvo įvestas antrasis karantinas (ir nuotolinis ugdymas), kuris tęsiasi ir šiuo metu (2021 m. birželis). Nors pirmojo karantino metu vaikų psichikos sveikata pablogėjo, vaikų elgesio ir emocijų problemų raiška buvo panaši kaip priešpandeminiu laikotarpiu. Tačiau pusę metų ar ilgiau trunkantis antrasis karantinas (atitinkamai mokyklų „uždarymas“ – ugdymas nuotoliniu būdu) galėjo turėti daugiau neigiamų pasekmių vaikų psichikos sveikatai. Šiuo tyrimu siekėme atskleisti pradinio ir pagrindinio mokyklinio amžiaus vaikų elgesio ir emocijų sutrikimų riziką, vertintą antrojo karantino pabaigoje Galių ir sunkumų klausimynu. Tyrimo dalyviai – 514 septynių–keturiolikos metų vaikų (amžiaus vidurkis 10,15 metų, standartinis nuokrypis – 3,47; 46 % imties – mergaitės). Vaikų elgesio ir emocijų problemas vertino tėvai – 2021 m. balandį–gegužę pildė Galių ir sunkumų klausimyno versiją tėvams. Rezultatai atskleidė, kad 29,6 % šiame tyrime dalyvavusių vaikų patyrė emocinių sutrikimų riziką (vidurkiniai skalės įverčiai atitiko nuokrypį pagal populiacines normas), 21,6 % patyrė elgesio sutrikimų riziką. Pagal bendros sunkumų skalės įverčius 31,6 % vaikų elgesio ir emocijų problemos vertintinos kaip nukrypusios nuo normos. Šie rezultatai lyginami su ikipandeminiu laikotarpiu atlikto Lietuvos epidemiologinio tyrimo rezultatais ir su kitų pandeminiu laikotarpiu atliktų tyrimų rezultatais. Atkreipiamas psichikos sveikatos specialistų ir politikos formuotojų dėmesys į vaikų psichikos sveikatą itin neigiamai veikiantį užsitęsusį karantiną ir ugdymą ne mokykloje, o nuotoliniu būdu.</p> Roma Jusienė Edita Baukienė Rima Breidokienė Autorių teisių (c) 2021 Roma Jusienė | Edita Baukienė | Rima Breidokienė https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2021-10-19 2021-10-19 65 77 85 10.15388/Psichol.2021.43 COVID-19 pandemijos metu patiriamų sunkumų, psichologinės gerovės ir asmenybės bruožų sąsajos https://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/article/view/24352 <p>Koronaviruso (COVID-19) pandemijos metu pasikeitė kasdienis žmonių gyvenimas – jie patyrė įvairiausių sunkumų ir skirtingai su jais tvarkėsi. Šiuo tyrimu siekiama nustatyti, kaip pirmojo COVID-19 karantino metu Lietuvoje subjektyviai žmonių vertinami patiriami sunkumai, gebėjimas juos įveikti ir psichologinė gerovė yra susiję su lytimi, amžiumi ir asmenybės bruožais. Internetinę anketą užpildė 351 respondentas nuo 18 iki 70&nbsp;metų. Remiantis rezultatais, pusė tyrimo dalyvių įvardijo patyrę įvairių su pirmuoju COVID-19 karantinu susijusių sunkumų. Šie sunkumai, analizuojant rezultatus, buvo suskirstyti į šešias kategorijas. Nustatyta, jog 51 % dalyvių psichologinė gerovė buvo prasta; moterų ir jaunų suaugusiųjų (18–29 metų) psichologinė gerovė buvo reikšmingai prastesnė, palyginti su kitomis grupėmis. Asmenys, patiriantys sunkumų dėl COVID-19 pandemijos, pasižymėjo didesniais neurotiškumo įverčiais. Neurotiškumas taip pat buvo teigiamai susijęs su aukštesniu subjektyviu sunkumų vertinimu. COVID-19 karantino metu patirtų sunkumų įveika bei asmens gerovė buvo teigiamai susijusios su ekstraversija, sutarumu, sąmoningumu ir atvirumu patyrimui ir neigiamai susijusios su neurotiškumu. Straipsnyje aptariama atskirų asmenybės bruožų raiška skirtingose sunkumų grupėse.</p> Neringa Grigutytė Kristina Engesser Karolina Petraškaitė Autorių teisių (c) 2021 Neringa Grigutytė | Kristina Engesser | Karolina Petraškaitė https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2021-10-19 2021-10-19 65 69 76 10.15388/Psichol.2021.42 Ikimokyklinio amžiaus vaikų emocijų ir elgesio sunkumai pirmojo karantino dėl COVID-19 metu: tėvų patiriamo distreso ir ekranų laiko vaidmuo https://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/article/view/24135 <p>Lietuva buvo viena iš šalių, pritaikiusių griežtą karantiną kilus pirmajai COVID-19 pandemijos bangai. Nors gausėja mokslinių duomenų, rodančių neigiamą karantino poveikį vaikų psichinei sveikatai, dėl tęstinių tyrimų stokos mažai žinoma apie konkrečius karantino metu ir jam pasibaigus patiriamų emocijų ir elgesio sunkumų rizikos veiksnius. Šio tyrimo tikslas buvo išanalizuoti Lietuvos ikimokyklinukų emocijų ir elgesio sunkumų pokyčius per pirmąjį karantiną dėl COVID-19 pandemijos ir jų sąsajas su galimais rizikos veiksniais, tokiais kaip tėvų patiriamas distresas ir ilgesnis prie ekranų leidžiamas laikas. Septyniasdešimt aštuonių 4–6 metų vaikų (31&nbsp;% mergaičių ir 69&nbsp;% berniukų, vidutinis amžius pirmo matavimo metu 66,1 mėn. (<em>SD</em>&nbsp;=&nbsp;10,33)) tėvai užpildė Vaiko elgesio aprašą (CBCL/1½-5), atsakė į klausimus apie vaikų prie ekranų leidžiamą laiką ir fizinį aktyvumą bei įvertino savo patiriamą distresą pagal 6 punktų skalę prieš pirmąjį karantiną (2019 m. lapkritis–2020 m. vasaris) ir jo pabaigoje (2020 m. gegužė–birželis). Rezultatai parodė, kad karantino pabaigoje ir jam pasibaigus vaikai turėjo daugiau elgesio sunkumų, daugiau laiko praleido prie ekranų ir buvo mažiau fiziškai aktyvūs, o jų tėvai patyrė daugiau distreso nei iki karantino. Tačiau tėvų distresas išryškėjo kaip vienintelis kintamasis, kuris leido prognozuoti ikimokyklinio amžiaus vaikų emocijų ir elgesio problemas, atsižvelgiant į ankstesnius sunkumus. Šie rezultatai pabrėžia, kaip svarbu karantino metu ir jam pasibaigus teikti paramą ir specialistų pagalbą šeimoms, auginančioms elgesio sunkumų turinčius vaikus, nes jau iki karantino varginę sunkumai karantino kontekste stiprėja, o šių vaikų tėvai gali būti labiau linkę į nepalankias vaikų psichikos sveikatai praktikas, pavyzdžiui, suteikti vaikams daugiau ekranų laiko, kaip būdą susidoroti su šita situacija.</p> Lauryna Rakickienė Roma Jusienė Edita Baukienė Rima Breidokienė Autorių teisių (c) 2021 Lauryna Rakickienė | Roma Jusienė | Edita Baukienė | Rima Breidokienė https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2021-10-19 2021-10-19 65 61 68 10.15388/Psichol.2021.41 „Viskas atrodo nerealu“: paauglių karantino dėl COVID-19 patyrimo įveikos https://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/article/view/24344 <p>Paaugliai yra pandemijos metu itin pažeidžiama grupė. Karantino apribojimai jaunuoliams kėlė daug streso ir iššūkių. Šio tyrimo tikslas yra atskleisti, kaip paaugliai tvarkėsi su iššūkiais karantino metu. Dvidešimt keturi 13–17 metų paaugliai dalyvavo kokybiniame tyrime – pusiau struktūruotame gelminiame interviu, vykusiame per „Zoom“ platformą. Tyrimo rezultatai atskleidė septynias temas, atspindinčias paauglių įveikos elgesį karantino metu: 1. Atsitraukimas. 2. Koncentracija į specifines veiklas. 3. Šeimos arba draugų internete socialinės paramos paieška. 4. Užliejančių emocijų raiška. 5. Protestai prieš karantino apribojimus. 6. Pastangos išlaikyti „aktyvų save“. 7. Asmeninės prasmės karantino patyrime paieška. Paauglių įveikos elgesio supratimas ir psichinių būsenų refleksijos skatinimas gali būti efektyvios intervencijos siekiant sumažinti psichologinių problemų radimosi riziką.</p> Asta Adler Gintė Stančaitienė Izabelė Grauslienė Dalia Nasvytienė Gabrielė Skabeikytė Rasa Barkauskienė Autorių teisių (c) 2021 Asta Adler | Gintė Stančaitienė | Izabelė Grauslienė | Dalia Nasvytienė | Gabrielė Skabeikytė | Rasa Barkauskienė https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2021-10-19 2021-10-19 65 53 60 10.15388/Psichol.2021.40 Teisės į psichikos sveikatą užtikrinimas COVID-19 pandemijos metu https://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/article/view/24134 <p>Psichikos sveikata ir žmogaus teisės yra neatsiejamos sritys, ir viena nuo kitos tiesiogiai priklauso. Egzistuoja klinikinės, socialinės ir ekonominės priežastys, o taip pat moraliniai ir teisiniai įsipareigojimai gerinti psichikos sveikatos priežiūrą, siekiant žmogaus teisių įgyvendinimo. Ypatinga šios srities svarba iškyla susidūrus su pasauline COVID-19 pandemija. Tyrimu siekta įvertinti, kaip COVID-19 pandemijos metu buvo užtikrinta kiekvieno žmogaus teisė į psichikos sveikatą, teisė gauti psichikos sveikatos priežiūros paslaugas, bei žmonių, turinčių psichosocialinę negalią, teisės Lietuvoje. Naudoti metodai: internetinės apklausos, pusiau struktūruoti interviu ir fokusuota grupės diskusija. Rezultatai pateikiami kompleksiškai atskleidžiant populiacijos psichikos sveikatos sunkumų patirtis, kliūtis gaunant reikalingą paramą ir paslaugas, žmogaus teisių pandemijos metu. Pabrėžtina, kad reikia daugiau tyrimų apie ilgalaikius pandemijos ir karantinų padarinius žmonių psichikos sveikatai; bei tyrimų, analizuojančių, kaip Lietuvoje būtų galima geriau užtikrinti ir apsaugoti psichikos sveikatos sunkumų turinčių, o ypač asmenų su psichosocialine negalia, žmogaus teises.</p> Neringa Grigutytė Karilė Levickaitė Ugnė Grigaitė Autorių teisių (c) 2021 Neringa Grigutytė | Karilė Levickaitė | Ugnė Grigaitė https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2021-10-19 2021-10-19 65 38 52 10.15388/Psichol.2021.39