Psichologija https://www.zurnalai.vu.lt/psichologija <p>1962 m. įkurtas recenzuojamas tarptautinis žurnalas (<em>Psichologija</em> – nuo 1980 m.), publikuojantis straipsnius visų psichologijos mokslo krypčių ir tarpdisciplinėmis temomis ir siekiantis psichologijos mokslo plėtros Centrinėje ir Rytų Europoje.</p> Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press en-US Psichologija 1392-0359 <p>Susipažinkite su autorių teisėmis&nbsp;<a href="http://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/journalpolicy">žurnalo politikoje</a>&nbsp;skiltyje Autorių teisės.&nbsp;</p> Aštuonios smurto formos: dviejų daugiadimensių skalių, vertinančių smurto prieš moteris šeimoje patirtį, validumas ir vidinis suderinamumas https://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/article/view/17782 <p><span class="char-style-override-4">Dauguma tyrėjų, besigilinančių į smurto prieš moteris šeimoje problemą, naudoja senus bei rigidiškus įrankius</span><span class="char-style-override-4">, iš esmės skirtus vertinti fizinio smurto patirtį, ignoruojant kitas plačiai paplitusias smurto formas ar joms skiriant nepakankamai dėmesio. Taigi įvairios išgyventos patirtys ir smurto prieš moteris šeimoje problemos įvairiapusiškumas nėra atskleidžiami bei atpažįstami ir dėl to nesulaukia tinkamo tyrėjų, praktikų bei sprendimų priėmėjų dėmesio. Šiuo tyrimu buvo siekiama į lietuvių kalbą išversti ir adaptuoti dvi daugiadimenses skales: Sudėtinę smurto skalę (SSS, angl</span><em class="char-style-override-4">.</em><span class="char-style-override-4">&nbsp;</span><em class="char-style-override-4">Composit Abuse Scale</em><span class="char-style-override-4">) ir Ekonominio išnaudojimo skalę (EIS, angl</span><em class="char-style-override-4">. Scale of Economic Abuse</em><span class="char-style-override-4">). Taip pat siekta patvirtinti šių skalių validumą ir patikimumą, nustatant Lietuvos moterų patirtį artimuose santykiuose. Tyrime dalyvavo 311 intymaus partnerio smurtą patyrusių moterų. Abiejų skalių struktūra buvo patvirtinta taikant patvirtinamąją faktorinę analizę, o vidinis suderinamumas&nbsp;– naudojant McDonaldo omega koeficientą. Remiantis naujausiais tyrimais, buvo patvirtinta penkių faktorių SSS struktūra, susidedanti iš penkių subskalių: žiauraus įvairių rūšių smurto, seksualinio smurto, emocinio smurto, fizinio smurto ir priekabiavimo. Taip pat patvirtinta trijų faktorių EIS struktūra&nbsp;– ekonominės kontrolės, ekonomino išnaudojimo ir karjeros sabotavimo. Abi skalės pasižymėjo geru vidiniu suderinamumu. Adaptuotos ir validizuotos skalės, kuriomis matuojama įvairiapusė smurto prieš moteris šeimoje patirtis, leis surinkti išsamesnius duomenis, geriau atspindėti įvairias moterų patirtis smurtiniuose santykiuose ir atitinkamai praplėsti problemos nagrinėjimą bei sprendimo būdų pasirinkimą akademiniu, praktiniu bei politiniu lygiu.</span></p> Zuzana Vasiliauskaitė Robert Geffner Autorių teisių (c) 2020 Zuzana Vasiliauskaitė | Robert Geffner https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2021-02-01 2021-02-01 62 56 68 10.15388/Psichol.2020.21 Mnemoninės technikos ir melo aptikimas: tiesos ir melo atpažinimo tikslumas https://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/article/view/17227 <p class="ISSN-abst-vidus">Šiame eksperimente buvo siekiama nustatyti, ar mnemoninių (t .y. informacijos atkūrimą palengvinančių) technikų panaudojimas apklausų metu gali padėti atskirti tiesą sakančių ir meluojančių asmenų parodymus. Ankstesniame tyrime (Izotovas ir kt., 2018) buvo aptikta, kad kai skirtingos mnemonikos (t. y. konteksto atkūrimo, piešinio ar įvykių sekos) buvo naudojamos apklausose, atliktose iš karto po incidento, tiesą sakantys apklausiamieji pateikė reikšmingai daugiau skirtingų (vaizdinių, erdvinių, laiko ir veiksmo) detalių pasakojimuose tiek iš karto, tiek praėjus dviem savaitėms po incidento. Taip pat tiesą sakantys, tačiau ne meluojantys asmenys buvo linkę pateikti mažiau informacijos vėlesniuose negu ankstesniuose parodymuose.</p> <p class="ISSN-abst-vidus">Šio eksperimento dalyvių (n = 92) buvo prašoma perskaityti transkribuotas pakartotines Izotovo ir kitų (2018) tiriamųjų apklausas ir įvertinti, ar parodymai buvo teisingi, ar melagingi. Viena tyrimo dalyvių grupė (n = 46) buvo informuota apie Izotovo ir kitų (2018) eksperimento rezultatus, t. y. tiriamiesiems buvo pateikta instrukcija, į ką atkreipti dėmesį vertinant parodymų teisingumą. Kita grupė (n = 46) šios instrukcijos negavo. Kai tiriamieji įvertino, ar informacija buvo teisinga, ar melaginga, buvo pateiktas atviras klausimas, į kokius tiesos / melo požymius jie atsižvelgė priimdami sprendimus dėl perskaitytų parodymų teisingumo / melagingumo. Rezultatai parodė, kad „informuoti“ tyrimo dalyviai šiek tiek tiksliau (65,2 %) už „neinformuotą“ (47,8 %) grupę vertino teisingus parodymus, tačiau skirtumas nebuvo statistiškai reikšmingas. Abiejose grupėse aptiktas identiškas melagingų parodymų tikslumas (52,2 %). Didžioji dalis eksperimento dalyvių iš abiejų grupių (72,6 %) sprendimus grindė nediagnostiniais, stereotipiniais melo atpažinimo požymiais (pvz., asmens dvejojimas, rišlumo, nuoseklumo stoka parodymuose). Tyrimo rezultatų praktinės implikacijos pateikiamos straipsnyje.</p> Aleksandras Izotovas Aldert Vrij Leif A. Strömwall Autorių teisių (c) 2020 Aleksandras Izotovas | Aldert Vrij | Leif A. Strömwall https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2021-02-01 2021-02-01 62 44 55 10.15388/Psichol.2020.20 Ikimokyklinio amžiaus vaikų miego sunkumų, emocinio reaktyvumo ir tėvų taikomos miego bei naudojimosi ekranus turinčiais prietaisais tvarkos sąsajos https://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/article/view/19166 <p><em xml:lang="ar-SA">Įvadas</em>.&nbsp;Vaikų emocinis reaktyvumas, viena<span xml:lang="ar-SA">&nbsp;iš temperamento&nbsp;</span>dimensijų, išskiriamas kaip rizikos veiksnys emocinių, elgesio ir miego sunkumų raiškai. Vaikų naudojimasis ekranus turinčiais išmaniaisiais prietaisais yra labai paplitęs reiškinys ir taip pat siejamas su vaikų miego sunkumais. Siekiant labiau suprasti vaikų miego sunkum<span xml:lang="ar-SA">ų priežastis</span>&nbsp;dar trūksta tyrimų, kurie aiškintųsi miego sunkumų, temperamento ir tėvų taikomos tvarkos (miego ir naudojimosi ekranais) tarpusavio sąveikas.&nbsp;<span xml:lang="ar-SA">Šio</span><em>&nbsp;tyrimo tikslas</em>&nbsp;– įvertinti ikimokyklinio amžiaus vaikų miego sunkumų ir<span xml:lang="ar-SA">&nbsp;tėvų&nbsp;</span>taikomos tvarkos (miego ir naudojimosi ekranus turinčiais prietaisais)<span xml:lang="ar-SA">&nbsp;sąsajas</span>, atsižvelgiant į emocinio reaktyvumo, kaip temperamento dimensijos, vaidmenį šiose sąsajose.&nbsp;<em>Metodai.</em>&nbsp;Šis tyrimas yra mokslinio tyrimo&nbsp;„Šiuolaikinės informacinės technologijos ir mažų vaikų sveikata“, vykdyto 2017–2018 m., dalis. Tyrime naudojami duomenys apie 876 vaikus nuo 2 iki 5 metų,&nbsp;<span xml:lang="ar-SA">šiuos duomenis</span>&nbsp;apklausos būdu pateikė jų tėvai. Vaikų miego sunkumai ir emocinis reaktyvumas buvo vertinti naudojant Vaiko elgesio aprašą (CBCL/1½-5). Informacij<span xml:lang="ar-SA">ą</span>&nbsp;apie miego ir naudojimosi ekranus turinčiais prietaisais tvarką teikė tėvai, atsakydami į anketos klausimus.<em class="char-style-override-5">&nbsp;</em><em>Rezultatai</em>. Miego sunkumai siejasi su emociniu reaktyvumu ir miego bei ekranus turinčių prietaisų naudojimo tvarka. Vaikai, kurie neturi pastovios miego ir naudojimosi ekranus turinčiais prietaisais tvarkos, patiria didesni<span xml:lang="ar-SA">ų</span>&nbsp;miego sunkum<span xml:lang="ar-SA">ų</span>&nbsp;ir jų emocinis reaktyvumas yra labiau išreikštas. Regresinės analizės rezultatai rodo, kad emocinis reaktyvumas kartu su miego bei naudojimosi ekranus turinčiais prietaisais tvarka reikšmingai paaiškina nuo penktadalio iki trečdalio&nbsp;dvejų–penkerių metų&nbsp;vaikų miego sunkumų. Vis dėlto, atsižvelgiant į vaiko amžių, emocinio reaktyvumo ir tėvų taikomos tvarkos prognostinė reikšmė kinta&nbsp;– jie yra reikšmingi dvejų, trejų ir ketverių metų vaikų miego sunkumus nuspėjantys veiksniai, tačiau nepaaiškina penkerių metų vaikų miego sunkumų.<span class="char-style-override-6">&nbsp;</span>Struktūrinių lygčių modeliavimas atskleidė, kad emocinis reaktyvumas tiesiogiai ir per tarpinius kintamuosius&nbsp;– tėvų taikomą miego ir naudojimosi ekranus turinčiais prietaisais tvarką&nbsp;– reikšmingai siejasi su vaikų miego sunkumais.&nbsp;<em>Apibendrinimas.</em>&nbsp;Analizuojant vaikų miego sunkumų ir tėvų taikomos miego ir naudojimosi ekranus turinčiais prietaisais tvarkos<span xml:lang="ar-SA">&nbsp;sąsajas,</span>&nbsp;emocinį reaktyvumą galima traktuoti kaip rizikos veiksnį.&nbsp;<span xml:lang="ar-SA">Š</span>ie rezultatai yra reikšmingi siekiant atpažinti vaikus, turinčius didesnę miego sunkumų atsiradimo riziką ir&nbsp;yra svarbūs tuo, kad atskleidžia, jog net ir didesnį emocinį reaktyvumą turintiems vaikams tėvų palaikoma miego ir naudojimosi ekranus turinčiais prietaisais tvarka yra reikšmingas prevencinis vaikų miego sunkumų veiksnys.</p> Edita Baukienė Roma Jusienė Autorių teisių (c) 2020 Edita Baukienė | Roma Jusienė https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2021-02-01 2021-02-01 62 69 86 10.15388/Psichol.2020.22 Kodėl aukšto intelekto žmonės labiau rūpinasi aplinka? https://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/article/view/21122 <p>Šis tyrimas nagrinėja ir pateikia empirinį pagrindimą Savanos ir intelekto sąveikos hipotezei gamtai draugiško elgesio vertybių atžvilgiu. Pirmasis tyrimas parodė, kad aukščiausias įgyto išsilavinimo lygis yra reikšmingas susirūpinimo aplinkos problemomis prognostinis kintamasis. Antrame tyrime buvo atskleista, kad atvirumo bruožas turi unikalų vaidmenį prognozuojant biosferos vertybes, bet ne kitokias vertybes, taip suteikiant empirinį pagrindą Savanos ir intelekto sąveikos hipotezei. Gamtai draugiškas elgesys yra evoliuciškai naujas iššūkis, kurį noriau priima asmenys, linkę į naujoves, patirti naujų dalykų, priimti naujas idėjas ir atrasti naujų būdų elgtis.</p> Mykolas Simas Poškus Autorių teisių (c) 2020 Mykolas Simas Poškus https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2021-01-07 2021-01-07 62 25 37 10.15388/Psichol.2020.18 Redakcinė kolegija ir turinys https://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/article/view/22449 Gintautas Valickas Autorių teisių (c) 2020 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2020-12-30 2020-12-30 62 1 7 Sportavimas ir vizualinio erdvinio dėmesio lateralizacija: orientavimosi pėsčiomis sportininkų, dziudo imtynininkų ir nesportuojančių asmenų palyginimas https://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/article/view/15092 <p>Norint pasiekti gerų rezultatų bet kurioje sporto šakoje, reikia gero erdvinio dėmesnio. Šiame tyrime analizuojamas ilgalaikių sportinių treniruočių poveikis vizualinio erdvinio dėmesio lateralizacijai, o taip pat nagrinėjama ar sporto šaka (orientavimosi pėsčiomis (OP) ir dziudo) gali sietis su skirtingu lateralizacijos paternu. Trisdešimt OP sportininkų (16-58 metai, vidutinis amžius - 24.96±10.98; 16 vyrų), 30 dziudo imtynininkų (16-60 metų amžiaus, vidutinis amžius 25.96±10.61; 19 vyrų), ir 30 tyrimo dalyvių, kurie niekada nepraktikavo jokio sporto (15-53 metų amžiaus, vidutinis amžius 33.2±11.56; 13 vyrų), atliko linijos dalijimo užduotį. Visi tyrimo dalyviai buvo dešiniarankiai, sportininkai turėjo bent 5 metų patirtį. Linijos dalijimo užduoties vidurkis buvo į pasislinkęs kairę nuo tikro centro visose trijose grupėse, tačiau abiejų rankų tikslumas buvo didžiausias OP, o mažiausias nesportuojančių grupėje. Tikslumo skirtumo, naudojant skirtingas rankas, nerasta OP sportininkų grupėje (t<sub>(30)</sub> = 0.062, p = 0.951), atlikimas, naudojant dešinę ranką, buvo nereikšmingai geresnis dziudo sportininkų grupėje (t<sub>(30)</sub> = 0.608, p = 0.548), o nesportuojančių grupėje rastas statistiškai reikšmingai geresnis tikslumas, naudojant dešinę ranką (t<sub>(30)</sub> = -2.297, p = 0.029). Rezultatai leidžia teigti, kad bet kurio sporto praktikavimas gali veikti vizualinio dėmesio organizaciją smegenyse, skatinti didesnį balansą tarp pusrutulių, tačiau sporto šaka nėra ypatingai svarbi.</p> Ina Dimitrova Autorių teisių (c) 2020 Ina Dimitrova https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2020-12-28 2020-12-28 62 38 43 10.15388/Psichol.2020.19 Priešmokyklinės klasės mokytojų saviveiksmingumas: kaip tai prognozuoja priešmokyklinio amžiaus vaikų atkaklumą ir elgesio savireguliaciją? https://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/article/view/16533 <p>Vaikų atkaklumo atliekant užduotis ir elgesio savireguliacijos ugdymas priešmokykliame amžiuje yra ypač svarbus, nes šie gebėjimai yra susijęs su tolimesne vaiko raida, mokymusi ir pasiekimais. Sėkmingas vaikų atkaklumo atliekant užduotis ir elgesio savireguliacijos ugdymas priklauso nuo pedagogų gebėjimų įtraukti vaikus į ugdomąsias veiklas, teikti instrukcijas ir grįžtamąjį ryšį, valdyti klasę bei palaikyti pozityvius santykius su vaikais (Rimm-Kaufman &amp; Hamre, 2010, Kyriakides, Creemers &amp; Panayiotou, 2018). Kaip mokytojai organizuos ugdymą priklauso nuo mokytojų saviveiksmingumo (Tschannen-Moran &amp; Hoy, 2001; Shahzad &amp; Naureen, 2017), todėl galima manyti, kad vaikų atkaklumo atliekant užduotis ir elgesio savireguliacijos ugdymas gali būti susijęs su mokytojų saviveiksmingumu. Šio tyrimo tikslas - nustatyti, kaip priešmokyklinės klasės mokytojų saviveiksmingumas prognozuoja&nbsp; priešmokyklinio amžiaus vaikų atkaklumą atliekant užduotis ir elgesio savireguliaciją, kontroliuojant vaikų socio-demografines charakteristikas ir mokytojų darbo patirtį. Vaikų atkaklumas atliekant užduotis vertintas mokytojų Elgesio strategijų skale (angl. <em>Behavioral Strategy Rating Scale</em> — <em>Reachers’ Form</em>) (Aunola et al., 2000; Zhang et al., 2011). Vaikų savireguliacija vertinta užduoties „Galva-pirštai-keliai-pečiai“ (angl. <em>Head-Toes-Knees-Shoulders task</em>) (McCellandet al., 2007; Ponitz et al., 2008; Ponitz et al., 2009) atlikimu. Priešmokyklinės klasės mokytojų saviveiksmingumui vertinti naudota Mokytojų saviveiksmingumo skalės trumpoji versija (angl. <em>Teachers’ Sense of Efficacy Scale Short Form</em>) (Tschannen-Moran &amp; Hoy, 2001). Tyrimo metu buvo apklausta 18 priešmokyklinio ugdymo mokytojų ir 229 priešmokyklinės klasės mokiniai, iš kurių 116 mergaičių. Nustatyta, kad prognozuojant&nbsp; vaikų&nbsp; atkaklumą atliekant užduotis ir elgesio savireguliaciją išryškėjo vaiko lyties ir tėvų išsilavinimo vaidmuo. Mergaitės atkakliau atlieka užduotis ir geriau kontroliuoja savo elgesį nei berniukai, o didesnį vaikų atkaklumą atliekant užduotis ir geresnę elgesio savireguliaciją prognozuoja aukštesnis tėvų išsilavinimas. Taip pat vaikų elgeslio savireguliaciją prognozavo mokytojų darbo patirtis. Mažesnė mokytojų darbo patirtis mokykloje prognozavo geresnę vaikų savireguliaciją. Taip pat prognozuojant vaikų atkaklumą atliekant užduotis ir vaikų elgesio savieguliaciją išryškėjo mokytojų saviveiksmingumo vaidmuo. Aukštesnis priešmokyklinio ugdymo mokytojų saviveiksmingumas prognozuoja didesnį vaikų atkaklumą atliekant užduotis ir geresnę vaikų elgesio savireguliaciją.</p> Justina Davolytė Saulė Raižienė Gintautas Šilinskas Autorių teisių (c) 2020 Justina Davolytė https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2020-12-28 2020-12-28 62 8 24 10.15388/Psichol.2020.17 Pradinio mokyklinio amžiaus vaikų kompulsyvaus interneto naudojimo psicho­socialiniai veiksniai vaikų ir tėvų vertinimu https://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/article/view/20200 <p>Internetas tapo neatsiejama ne tik suaugusiųjų, bet ir vaikų kasdienio gyvenimo dalimi. Dėl šios priežasties yra intensyviai tyrinėjama, kaip naudojimasis internetu veikia įvairias vaikų funkcionavimo sritis ir koki<span xml:lang="ar-SA">ų</span>&nbsp;sukelia problem<span xml:lang="ar-SA">ų</span>.&nbsp;<span xml:lang="ar-SA">Šiame</span>&nbsp;straipsnyje aprašyto tyrimo tikslas buvo analizuoti pradinio mokyklinio amžiaus vaikų naudojimosi internetu trukmę bei kompulsyvumo veiksnius vaikų ir jų tėvų vertinimu.<span class="char-style-override-3">&nbsp;</span>Tyrimo dalyvių imtį sudarė 304&nbsp;vaikų (antros ir trečios klasės mokinių) ir jų tėvų diados. Vaikų amžiaus vidurkis buvo 8,47 metų (SD&nbsp;= 0,56), 50,3&nbsp;% imties&nbsp;– berniukai. Vaikai ir jų tėvai pildė Kompulsyvaus interneto naudojimo skalę (Meerkerk, van den Eijnden, Vermulst, &amp; Garretsen, 2009), teikė informaciją apie naudojimosi internetu trukmę. Tėvai taip pat pildė Galių ir sunkumų klausimyną (Goodman, 1997) ir teikė informaciją apie vaikų socialinę demografinę aplinką, o vaikai&nbsp;– apie savo santykius su tėvais ir bendraamžiais. Ir vaikų, ir tėvų vertinimu berniukų kompulsyvaus interneto naudojimo įverčiai yra reikšmingai didesni nei mergaičių. Bendrai vaikų ir tėvų nurodytų vaikų kompulsyvaus interneto naudojimo įverčiai reikšmingai susiję, nors tėvai nurodė didesnius vaikų kompulsyvaus interneto naudojimo įverčius ir ilgesnę naudojimosi internetu trukmę negu vaikai. Tyrimo rezultatai rodo, kad pradinio mokyklinio amžiaus vaikų kompulsyvų naudojimąsi internetu: a) vaikų vertinimu, leidžia prognozuoti naudojimosi internetu trukmė, kartu atsižvelgiant į prosocialaus elgesio bei vaiko santykių su tėvais įverčius, šeimos finansinę situaciją bei vaiko lytį; b)&nbsp;tėvų vertinimu, leidžia prognozuoti naudojimosi internetu trukmė, vyriškoji vaiko lytis, mažesni prosocialaus elgesio įverčiai bei didesni elgesio ir emocijų sunkumų įverčiai, kartu atsižvelgiant į šeimos finansinę situaciją. Straipsnyje aptariamos praktinės rekomendacijos ir įžvalgos tolesniems tyrimams.</p> Roma Jusienė Ilona Laurinaitytė Vilmantė Pakalniškienė Autorių teisių (c) 2020 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2020-10-05 2020-10-05 62 51 67 10.15388/Psichol.2020.15 Melo aptikimas neuždelstose ir vėlesnėse apklausose po įvykio: piešinio mnemoninės technikos vaidmuo https://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/article/view/17229 <p>Prisiminimus palengvinančios technikos, arba <em>mnemonika</em>,&nbsp;<span xml:lang="ar-SA">įprastai įtraukiamos į įrodymais grįstas</span>&nbsp;nusikaltim<span xml:lang="ar-SA">ų</span>&nbsp;tyrimo apklausų rekomendacijas. Eksperimento tikslas – nustatyti piešinio mnemoninės technikos įtaką teisingų ir melagingų pakartotinių parodymų pateikimui. Tiriamiesiems (teisingų parodymų,&nbsp;<em>n</em>&nbsp;= 25; melagingų parodymų,&nbsp;<em>n</em>&nbsp;= 24) buvo rodoma simuliacinės kriminalinės žvalgybos operacijos vaizdo medžiaga, o paskui<span xml:lang="ar-SA">&nbsp;jų buvo prašoma sakyti tiesą arba meluoti dviejų apklausų&nbsp;</span>– nedelsiant ir praėjus dviem savaitėms po įvykio – metu. Abiejų interviu metu apklausiamieji buvo paprašyti nupiešti vietos, kurioje vyko žvalgybos operacija, schemą ir verbaliai apibūdinti piešinį. Analizuotos parodymų turinio detalės ir nuoseklumo tarp parodymų charakteristikos. Teisinguose pasakojimuose iš karto po įvykio nustatyta reikšmingai daugiau vaizdinių, erdvinių, laiko ir veiksmo detalių negu melaginguose pasakojimuose. Teisinguose parodymuose pakartotinėse uždelstose apklausose taip pat buvo reikšmingai daugiau erdvinių, laiko ir veiksmo detalių negu melaginguose parodymuose. Tiesą sakantys tiriamieji pateikė mažiau veiksmo detalių parodymuose po dviejų savaičių negu pasakojimuose iš karto po įvykio; detalių skaičius melaginguose parodymuose abiejų apklausų metu reikšmingai nesiskyrė. Kitaip tariant, tiesą sakančiųjų atsakymuose labiau atsispindėjo natūralaus užmiršimo procesas negu meluojančiųjų atsakymuose tarp parodymų. Tiesą sakan<span xml:lang="ar-SA">čių</span> ir meluojan<span xml:lang="ar-SA">čių</span>&nbsp;asmen<span xml:lang="ar-SA">ų</span>&nbsp;informacijos pateikimo nuoseklumas tarp dviejų pasakojimų buvo panašus. Teorinės ir praktinės melo aptikimo implikacijos pateiktos straipsnyje.</p> Aleksandras Izotovas Aldert Vrij Leif A. Strömwall Samantha Mann Autorių teisių (c) 2020 Aleksandras Izotovas | Aldert Vrij | Leif A. Strömwall | Samantha Mann https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2020-10-02 2020-10-02 62 68 89 10.15388/Psichol.2020.16 Spalvų porų patrauklumo vertinimo ypatumai https://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/article/view/18595 <p>Kodėl vienos spalvos yra patrauklios, o kitos ne? Šis klausimas nuo seno domina tiek dailininkus, tiek gamintojus, tiek mokslininkus. Todėl yra aktualu išsiaiškinti, kas lemia spalvų patrauklumą ir galimybę jį prognozuoti. Šiuo tyrimu buvo siekiama ištirti spalvų porų patrauklumo vertinimo priklausomybę nuo spalvų emocinio vertinimo ir spalvų porų fizinių charakteristikų. Tyrimo, kuriame dalyvavo 40 tiriamųjų (20 vyrų ir 20 moterų), metu 28 spalvų deriniai būdavo rikiuojami nuo labiausiai patinkančio iki labiausiai nepatinkančio. Kiekvienas derinys būdavo apibūdinamas iš sąrašo pasirinktais būdvardžiais. Tyrime vartota 40 būdvardžių, sugrupuotų į 20 antonimų porų. Taikant faktorinę analizę, išskirtos 4 spalvas apibūdinančios dimensijos: malonumo, energingumo, purpurinės spalvos ir jėgos. Regresinė analizė leido nustatyti, kad, žinant spalvų derinio koordinates faktorinėje erdvėje, su 92&nbsp;% tikslumu galima prognozuoti jų priskyrimą patinkančioms ar nepatinkančioms. Taip pat rastas ryšys tarp subjektyvių faktorių ir fizinių derinių charakteristikų. Galima tvirtinti, kad spalvų porų patrauklumas yra nulemtas tiek subjektyvių, tiek fizinių faktorių.</p> Rytis Stanikūnas Laimonas Puišys Aldona Radzevičienė Henrikas Vaitkevičius Autorių teisių (c) 2020 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2020-07-07 2020-07-07 62 8 20 10.15388/Psichol.2020.12