Psichologija
https://www.zurnalai.vu.lt/psichologija
<p>Įkurtas 1962 m. („Psichologija“ – nuo 1980 m.). Publikuoja straipsnius visų psichologijos mokslo krypčių ir tarpdisciplinėmis temomis.</p>Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University PressenPsichologija1392-0359<p>Susipažinkite su autorių teisėmis <a href="http://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/journalpolicy">žurnalo politikoje</a> skiltyje Autorių teisės. </p>Redakcinė kolegija ir turinys
https://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/article/view/34660
<p>-</p>
Pradžios puslapiai-Jurgita Lazauskaitė-Zabielskė
Autorių teisių (c) 2023
https://creativecommons.org/licenses/by/4.0
2023-12-282023-12-281710.15388/MMPI-2 ir MMPI-2-RF validumo skalių galimybių aptikti psichopatologijos simuliaciją ir disimuliaciją tyrimas
https://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/article/view/33819
<p><span style="color: #000000; font-family: 'Times New Roman'; font-size: medium; font-style: normal; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial;" xml:lang="ar-SA" data-mce-fragment="1">Šiame straipsnyje buvo tikrinama</span><span style="color: #000000; font-family: 'Times New Roman'; font-size: medium; font-style: normal; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial; display: inline !important; float: none;" data-mce-fragment="1">s MMPI-2 ir MMPI-2-RF validumo skalių geb</span><span style="color: #000000; font-family: 'Times New Roman'; font-size: medium; font-style: normal; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial;" xml:lang="ar-SA" data-mce-fragment="1">ėjimas</span><span style="color: #000000; font-family: 'Times New Roman'; font-size: medium; font-style: normal; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial; display: inline !important; float: none;" data-mce-fragment="1"> reaguoti į psichopatologijos simuliaciją ir disimuliaciją. Buvo atlikti du eksperimentai. Simuliacijos tyrime dalyvavo 66 dalyviai (33 kontrolinėje grupėje ir 33 eksperimentinėje grupėje, amžius </span><em style="color: #000000; font-family: 'Times New Roman'; font-size: medium; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial;" data-mce-fragment="1">M</em><span style="color: #000000; font-family: 'Times New Roman'; font-size: medium; font-style: normal; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial; display: inline !important; float: none;" data-mce-fragment="1"> = 36,76, </span><em style="color: #000000; font-family: 'Times New Roman'; font-size: medium; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial;" data-mce-fragment="1">SD</em><span style="color: #000000; font-family: 'Times New Roman'; font-size: medium; font-style: normal; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial; display: inline !important; float: none;" data-mce-fragment="1"> = 15,24), o disimuliacijos tyrime dalyvavo 60 psichikos sutrikimo diagnozę turinčių pacientų (30 kontrolinėje grupėje ir 30 eksperimentinėje grupėje, </span><em style="color: #000000; font-family: 'Times New Roman'; font-size: medium; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial;" data-mce-fragment="1">M</em><span style="color: #000000; font-family: 'Times New Roman'; font-size: medium; font-style: normal; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial; display: inline !important; float: none;" data-mce-fragment="1"> = 40,32, </span><em style="color: #000000; font-family: 'Times New Roman'; font-size: medium; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial;" data-mce-fragment="1">SD</em><span style="color: #000000; font-family: 'Times New Roman'; font-size: medium; font-style: normal; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial; display: inline !important; float: none;" data-mce-fragment="1"> = 15,79). Abiejuose eksperimentuose visi dalyviai pildė MMPI-2 klausimyną. Kontrolinės grupės dalyviams buvo pateikiamos standartinės instrukcijos, o eksperimentinių grupių dalyviai gavo instrukcijas, nurodančias simuliuoti psichikos sutrikimų simptomus arba pateikti save kaip visiškai sveikus. MMPI-2 skalių, skirtų vertinti psichopatologijai, numatomos krypties skirtumai tarp eksperimentinių ir kontrolinių grupių parodė, kad tyrimo instrukcija turėjo poveikio tyrimo dalyvių atsakymams. Validumo skalių palyginimo rezultatai parodė, kad didžioji dalis MMPI-2 ir MMPI-2-RF skalių reaguoja į bandymą pateikti melagingą informaciją apie save. Validumo skalių įverčiai kontrolinėse ir eksperimentinėse grupėse statistiškai reikšmingai skyrėsi ir tiriant simuliacij</span><span style="color: #000000; font-family: 'Times New Roman'; font-size: medium; font-style: normal; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial;" xml:lang="ar-SA" data-mce-fragment="1">ą</span><span style="color: #000000; font-family: 'Times New Roman'; font-size: medium; font-style: normal; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial; display: inline !important; float: none;" data-mce-fragment="1">, ir disimuliacij</span><span style="color: #000000; font-family: 'Times New Roman'; font-size: medium; font-style: normal; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial;" xml:lang="ar-SA" data-mce-fragment="1">ą</span><span style="color: #000000; font-family: 'Times New Roman'; font-size: medium; font-style: normal; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial; display: inline !important; float: none;" data-mce-fragment="1">, o skirtumo efektas dažniausiai buvo didelis. Gauti rezultatai rodo, kad MMPI-2 ir MMPI-2-RF geba sėkmingai atpažinti psichopatologijos simuliaciją ir disimuliaciją, o tai gali turėti praktinės vertės specialistams, siekiantiems psichologinio vertinimo metu diferencijuoti sąžiningai atsakinėjančius tiriamuosius nuo meluojančiųjų.</span></p>
StraipsniaiMMPI-2MMPI-2-RFpsichopatologijasimuliacijadisimuliacijaMantas PatašiusAlfredas Laurinavičius
Autorių teisių (c) 2023 Mantas Patašius | Alfredas Laurinavičius
https://creativecommons.org/licenses/by/4.0
2023-12-282023-12-2810512210.15388/Psichol.2023.69.7Virtualios laimės beieškant: naudojimasis socialiniais tinklais siekiant pozityvių emocijų iš dalies kompensuoja neigiamą vienišumo ir nerimastingumo efektą gerovei
https://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/article/view/33642
<p><span style="color: #000000; font-family: 'Times New Roman'; font-size: medium; font-style: normal; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial; display: inline !important; float: none;">For some time now, social networks have become a common medium for everyday social interactions. Every year, users spend more and more time on social networks, and the motives and results of such activities for well-being are mixed. It is observed that the use of social networks motivated by the expectancies to avoid negative emotions is more associated with negative consequences, but it remains unclear what role the expectancies of experiencing positive emotions play in the well-being of the social network user. This study aimed to verify the significance of using social networks to experience positive emotions in compensating for the negative effect of two important risk factors – loneliness and trait anxiety on well-being. 201 social network users aged between 18 and 69 participated in the study. Respondents were given instruments that assessed their loneliness, trait anxiety, use of social networks to experience positive emotions, and well-being. The results confirmed the negative associations between loneliness, trait anxiety and well-being. Moderation analysis also revealed that the use of social networks to experience positive emotions offset the negative effect of loneliness and trait anxiety on well-being. Those lonely and anxious subjects who used social networks more often for positive emotions were characterized by higher well-being.</span></p>
Straipsniainaudojimosi socialiniais tinklais lūkesčiaivienišumasnerimastingumasgerovėJustina KymantienėArūnas ŽiedelisLaima Bulotaitė
Autorių teisių (c) 2023 Justina Kymantienė | Arūnas Žiedelis | Laima Bulotaitė
https://creativecommons.org/licenses/by/4.0
2023-12-282023-12-28597110.15388/Psichol.2023.69.4Priešmokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų probleminis interneto naudojimas: tėvų įsitraukimo, požiūrio į vaiko interneto naudojimą ir vaikų veiklų internete vaidmuo
https://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/article/view/33635
<p><span style="color: #000000; font-family: 'Times New Roman'; font-size: medium; font-style: normal; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial; display: inline !important; float: none;" data-mce-fragment="1">Interneto naudojimas bendravimui, ugdymui, taip pat laisvalaikio leidimui tapo svarbia visų vartotojų, įskaitant paauglius ir vaikus, gyvenimo dalimi. Siekiant užtikrinti saugų vaikų naudojimąsi internetu ir apsaugoti juos nuo pernelyg intensyvaus įsitraukimo į veiklas internete, tėvų vaidmuo laikomas svarbiu. Šiuo darbu siekta ištirti 6–14 metų vaikų probleminio interneto naudojimo sąsajas su tėvų įsitraukimu į vaikų interneto naudojimą ir tėvų požiūriu į vaiko interneto naudojimą. Tyrimo dalyvių imtį sudarė 719 šešių–keturiolikos metų vaik</span><span style="color: #000000; font-family: 'Times New Roman'; font-size: medium; font-style: normal; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial;" xml:lang="ar-SA" data-mce-fragment="1">ų</span><span style="color: #000000; font-family: 'Times New Roman'; font-size: medium; font-style: normal; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial; display: inline !important; float: none;" data-mce-fragment="1"> (amžiaus vidurkis 9,04 metų, 55,2 % imties – berniukai) turintys tėvai. Tėvai pildė </span><em style="color: #000000; font-family: 'Times New Roman'; font-size: medium; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial;" data-mce-fragment="1">Kompulsyvaus interneto naudojimo skalę</em><span style="color: #000000; font-family: 'Times New Roman'; font-size: medium; font-style: normal; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial; display: inline !important; float: none;" data-mce-fragment="1"> (Meerkerk et al., 2009) vaikų probleminiam interneto naudojimui vertinti, atsakė į klausimus apie savo požiūrį į interneto poveikį vaiko sveikatai ir santykiams, apie savo įsitraukimą į vaiko interneto naudojimą, vaiko veiklas internete ir naudojimosi ekranais trukmę. Duomenys rinkti vykdant mokslinį projektą „Ilgalaikis ekranų poveikis vaikų fizinei ir psichikos sveikatai“, 2021 metų pavasarį. Gauti rezultatai parodė, kad vaikų probleminis interneto naudojimas (PIN) yra susijęs su vaikų amžiumi, bendra naudojimosi ekranais trukme, veiklomis internete ir</span><span style="color: #000000; font-family: 'Times New Roman'; font-size: medium; font-style: normal; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial;" xml:lang="ar-SA" data-mce-fragment="1"> tėvų požiūriu į interneto poveikį vaikų </span><span style="color: #000000; font-family: 'Times New Roman'; font-size: medium; font-style: normal; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial; display: inline !important; float: none;" data-mce-fragment="1">sveikatai ir santykiams. 6–10 metų amžiaus vaikų imtyje didesnį PIN prognozuoja berniuko lytis, ilgesnė naudojimosi ekranais trukmė, didesnis įsitraukimas į pramogas ir socialin</span><span style="color: #000000; font-family: 'Times New Roman'; font-size: medium; font-style: normal; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial;" xml:lang="ar-SA" data-mce-fragment="1">ė</span><span style="color: #000000; font-family: 'Times New Roman'; font-size: medium; font-style: normal; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial; display: inline !important; float: none;" data-mce-fragment="1">s veiklos internete bei mažiau neigiamas tėvų požiūris į interneto pasekmes vaikų sveikatai ir santykiams. Panašiai 11–14 metų vaikų PIN prognozavo tie patys kintamieji, išskyrus socialinių veiklų dažnumą internete. Kintamųjų ryšiai analizuoti ir taikant struktūrinių lygčių modeliavimą: gauti modeliai papildo rezultatus, nurodydami netiesiogines sąsajas tarp tėvų požiūrio į internetą ir vaikų PIN abiejose amžiaus grupėse. Ir tik jaunesnių vaikų grupėje tėvų įsitraukimas netiesiogiai prognozuoja PIN.</span></p>
Straipsniaipriešmokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikaiprobleminis interneto naudojimastėvų įsitraukimastėvų požiūris į vaiko interneto naudojimąveiklos interneteValerija PuchalskaRoma JusienėRima Breidokienė
Autorių teisių (c) 2023 Valerija Puchalska | Roma Jusienė | Rima Breidokienė
https://creativecommons.org/licenses/by/4.0
2023-12-282023-12-28729110.15388/Psichol.2023.69.5Kodėl dirbate mokytoja? Mokytojų darbo motyvacijos, mokymo kokybės ir gerovės sąsajos
https://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/article/view/33543
<p><span style="color: #000000; font-family: 'Times New Roman'; font-size: medium; font-style: normal; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial; display: inline !important; float: none;" data-mce-fragment="1">Šiame tyrime buvo analizuojami ryšiai tarp mokytojų darbo motyvacijos dimensijų, skiriamų savideterminacijos teorijoje, mokymo kokybės ir mokytojų gerovės. Skerspjūvio tyrime dalyvavo 40 Lietuvos mokytojų, kurios mokė trečios klasės mokinius. Tyrimo metu, remiantis mokytojų atsakymais, buvo vertinama mokytojų motyvacija dirbti mokytoja (šeši motyvacijos tipai, kurie sudaro autonominę bei kontroliuojamą motyvaciją ir amotyvaciją), mokymo kokybė (tam tikrų lietuvių kalbos ir matematikos mokymo praktikų taikymo dažnumas bei mokytojų suvoktas artumas mokiniams) ir du mokytojų gerovės rodikliai (saviveiksmingumas bei emocinis išsekimas). Tyrimo rezultatai atskleidė, jog tiek mokytojų autonominė (vidinė motyvacija, integruota ir identifikuota reguliacija), tiek kontroliuojama (introjektuota ir išorinė reguliacija) motyvacija teigiamai susijusios su lietuvių kalbos ir matematikos mokymo praktikų taikymo dažnumu, tačiau tik autonominė motyvacija teigiamai susijusi su mokytojų suvoktu artumu mokiniams. Tyrimo rezultatai taip pat parodė, kad mokytojų autonominė darbo motyvacija teigiamai susijusi su jų saviveiksmingumu, o amotyvacija – su išsekimu.</span></p>
Trumpi pranešimaiWEIMSdarbo motyvacijamokytojaimokymo kokybėgerovėGintautas ŠilinskasSaulė Raižienė
Autorių teisių (c) 2024 Gintautas Šilinskas | Saulė Raižienė
https://creativecommons.org/licenses/by/4.0
2024-01-152024-01-15485810.15388/Psichol.2023.69.3Svarstymas be dėmesio skyrimo sprendžiant įžvalgos ir analitines problemas: ar atitraukiančių užduočių tipas turi poveikį?
https://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/article/view/33520
<p><span style="color: #000000; font-family: 'Times New Roman'; font-size: medium; font-style: normal; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial; display: inline !important; float: none;">Pagrindinė Dijksterhuis (2004) pasąmoninės minties teorijai pažeriama kritika yra dėl replikacijos nesėkmės, nes daugeliui tyrimų nepavyko atkartoti pradinių rezultatų. Mūsų tyrimu parodoma, kad tokiuose vertinimuose stinga atsižvelgimo į uždavinių rūšį ir atitraukiančių užduočių tipą. Tyrime buvo naudojamos trys eksperimentinės sąlygos: sąmoninga, pasąmoninga, kai pateikta skirtinga dėmesį atitraukianti užduotis, ir pasąmoninga, kai pateikta panašaus tipo dėmesį atitraukianti užduotis. Taip pat buvo manipuliuojama uždavinio tipu pateikiant įžvalgos arba analitines problemas. Dalyviai, esantys eksperimentinėje pasąmoninio apmąstymo grupėje ir gavę panašią atitraukiančią užduotį, pasiekė kur kas aukštesnį sprendimų lygį nei tie, kurie buvo sąmoningo apmąstymo ir pasąmoninio apmąstymo, kai buvo pateikta skirtinga atitraukianti užduotis, grupėse. Skirtumo tarp sąmoningų ir pasąmoningų, gavusių skirtingą atitraukiančią užduotį, grupių nebuvo. Svarbu paminėti, kad modeliai buvo tie patys abiejų problemų tipų (įžvalginės ir analitinės) atveju. Taigi šis tyrimas iš dalies patvirtino pasąmoninės minties teorijos efektą tiek kūrybiniam, tiek analitiniam problemų sprendimui.</span></p>
Straipsniaipasąmoninis apdorojimassvarstymas be dėmesio skyrimoproblemų sprendimasViktorija TidikisAnthony Stenson
Autorių teisių (c) 2023 Viktoria Tidikis | Anthony Stenson
https://creativecommons.org/licenses/by/4.0
2023-12-282023-12-289210410.15388/Psichol.2023.69.6Redakcinė kolegija ir turinys
https://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/article/view/33311
<p>-</p>
Pradžios puslapiai-Jurgita Lazauskaitė-Zabielskė
Autorių teisių (c) 2023 Authors
https://creativecommons.org/licenses/by/4.0
2023-10-062023-10-0617Ar žaidybinimas gali sumažinti darbinį stresą? Naujų darbuotojų tyrimas
https://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/article/view/33240
<p>Naujo darbo pradžia neretai yra streso kupinas laikotarpis. Nepriklausomai nuo prisitaikymo naujoje pozicijoje iššūkių, naujokai darbinėje aplinkoje taip pat gali susidurti ir su populiarėjančiu žaidybinimu reiškiniu, kurio taikymas yra siejamas su nevienareikšmiais padariniais, įskaitant ir dviprasmišką poveikį darbiniam stresui. Atsižvelgiant į tai, šiuo tyrimu yra siekiama įvertinti sąsajas tarp žaidybinimo ir naujų darbuotojų streso lygio. Tyrime dalyvavo 575 darbuotojai iš Jungtinės Karalystės ir Jungtinių Amerikos Valstijų, savo naujame darbe dirbantys neilgiau nei vienerius metus. Tyrime buvo panaudota suvokto darbinio streso (POS) skalė (Marcatto et al., 2021) ir šiam tyrimui sukurtas klausimynas pagal GAMEFULQUEST modelį (Högberg et al., 2019) žaidiminių patirčių darbo aplinkoje vertinimui. Tiriamiesiems taip pat buvo pateikti 8 žaidybinimo elementų aprašymai, kurie turėjo būti įvertinti pagal susidūrimo su jais naujame darbe dažnumą ir įsitraukimo lygį. Gauti rezultatai parodė, kad darbuotojų minimali sąveika su žaidybinimo elementais, t. y. susidūrimas su mažesniu jų skaičiumi bei retesnis ir mažesnis įsitraukimas į juos, prognozuoja aukštesnį darbinio streso lygį. Ši tendencija buvo pastebėta ir suvokiant savo darbo aplinką kaip keliančią iššūkius ir tarpusavio varžymąsi. Galiausiai, tokios žaidiminės patirtys kaip kryptingumas, socialinis sutelktumas, pasiekimai ir žaismingumas nuspėjo žemesnius streso įverčius.</p>
Straipsniaidarbinis stresasžaidybinimasnauji darbuotojaiŽigimantas Pečiūra
Autorių teisių (c) 2023 Žigimantas Pečiūra
https://creativecommons.org/licenses/by/4.0
2023-10-302023-10-3082610.15388/Psichol.2023.69.1Vairavimo stiliaus prognostinė analizė: demografinių ir kognityvinių veiksnių reikšmė
https://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/article/view/33169
<p><span style="color: #333333; font-family: 'Helvetica Neue', Helvetica, Arial, sans-serif; font-size: 14px; font-style: normal; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; background-color: #ffffff; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial; display: inline !important; float: none;">Šiuo tyrimu buvo siekiama palyginti keturis vairavimo stilius ir įvertinti, kokie demografiniai ir kognityviniai veiksniai yra reikšmingi prognozuojant skirtingus profesionalių ir neprofesionalių vairuotojų vairavimo stilius. Tyrime dalyvavo 446 neprofesionalūs (vidutinis amžius 32,6 m.) ir 200 profesionalių (vidutinis amžius – 47,7 m.) Lietuvos vairuotojai. Tyrimo klausimyną sudarė demografiniai klausimai ir savižina grįstas, keturis vairavimo stilius įvertinantis, daugiadimensis vairavimo stilių klausimynas. Tyrime taip pat naudotas interaktyvus pavojaus kelyje suvokimo įgūdžių testas ir savižina grįsti rizikos kelyje suvokimo įgūdžius bei vairavimo įgūdžius (percepcinius-motorinius ir saugos) vertinantys įrankiai. Tyrimo rezultatai parodė, kad profesionaliems vairuotojams būdingesnis agresyvus ir nerūpestingas vairavimo stilius, o neprofesionaliems vairuotojams būdingesnis nerimastingas vairavimo stilius. Nustatyta, kad didesnis vairavimo stažas, geresnis savo percepcinių-motorinių, bet prastesnis saugaus vairavimo įgūdžių vertinimas reikšmingai siejasi su nerūpestingu ir jaunesnių vairuotojų demonstruojamu agresyviu vairavimo stiliumi. Prastesnis savo percepcinių-motorinių vairavimo įgūdžių vertinimas reikšmingai siejasi tiek su profesionalių, tiek su neprofesionalių, daugiau vairavimo stažo turinčių vairuotojų nerimastingu vairavimo stiliumi. Galiausiai, šiuo tyrimu nustatyta, kad saugų vairavimo stilių reikšmingai prognozuoja subjektyviai geriau vertinami savo percepciniai-motoriniai ir saugaus vairavimo įgūdžiai.</span></p>
Straipsniaiskirtingi vairavimo stiliaipavojaus kelyje suvokimasrizikos kelyje suvokimassubjektyvus savo vairavimo įgūdžių vertinimasJustina SlavinskienėAuksė Endriulaitienė
Autorių teisių (c) 2023 Justina Slavinskienė | Auksė Endriulaitienė
https://creativecommons.org/licenses/by/4.0
2023-12-182023-12-18274710.15388/Psichol.2023.69.2PAAUGLIŲ KŪNO VAIZDAS IR PATYČIŲ PATIRTIS
https://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/article/view/1652
<p>Patyčios – labai paplitęs tarp paauglių reiškinys, kuris daro didžiulę įtaką paauglio psichologinei gerovei. Tyrimai rodo, kad patyčių padariniai gali būti įvairūs, tačiau jos labai stipriai sąveikauja su paauglio savęs vertinimu ir pasitenkinimu savo kūnu. Šiuo tyrimu siekta paieškoti sąsajų tarp patiriamų patyčių, dalyvavimo jose, tiriamųjų lyties, kūno masės indekso ir savo išvaizdos vertinimo. Rezultatai parodė, kad patyčiose aktyviai dalyvauja beveik pusė tiriamųjų, daugiausia jų teigia, kad tyčiojasi iš kitų mokinių. Mergaičių, patiriančių patyčias, yra beveik dvigubai daugiau nei berniukų. Taip pat išsiaiškinome tiriamųjų savo išvaizdos vertinimo ypatumus. Paaiškėjo, kad mergaitės išvaizdai skiria daugiau dėmesio nei berniukai ir jos kur kas dažniau yra nepatenkintos per dideliu kūno svoriu. Pavyko nustatyti, kad yra ryšys tarp kūno masės indekso ir savo išvaizdos vertinimo, taip pat tarp kūno masės indekso ir dalyvavimo patyčiose. Didesnio kūno masės indekso mokiniai yra labiau linkę stebėti savo kūno svorio pokyčius, laikytis dietos ar kitaip vengti svorio padidėjimo. Didesnio kūno masės indekso mokiniai dažniau tampa patyčių aukomis nei mažesnio kūno masės indekso jų bendraamžiai. Detalesnė tyrimo duomenų analizė parodė, kad patiriantys patyčias mokiniai savo išvaizdą vertina prasčiausiai ir skiria jai daugiau dėmesio nei patyčiose nedalyvaujantieji. Savo išvaizdą prasčiau vertina ir tie mokiniai, kurie klasėje turi mažai arba neturi nė vieno draugo. Mažiausiai orientuoti į savo išvaizdą tie mokiniai, kurie linkę tyčiotis iš kitų vaikų.<br /><strong>Pagrindiniai žodžiai:</strong> patyčios, paauglys, kūno masės indeksas, kūno vaizdas, pasitenkinimas kūnu.</p><p><strong>BODY-IMAGE AND BULLYING EXPERIENCE IN ADOLESCENTS</strong><br />Indrė Padarauskaitė, Albinas Bagdonas<br /><br />Summary<br />Bullying is a very common behaviour among adolescents, which has an effect on a child’s psychological well-being. Research has shown that there are many different ways how bullying may affect children, and usually the children that experience bullying report a lower self-esteem and body dissatisfaction. The purpose of this study was to find a relationship among bullying, gender, body mass index and self-image. The study involved 101 participants (age 15). All the participants were given a questionnaire containing two parts: one part consisted of questions about bullying experience, and appearance scales from Multidimensional Body-Self Relations Questionnaire were used in the second part. The results have shown that almost half of the participants are actively involved in bullying. Most of them have reported being bullies themselves. There were twice as many girls who were victims of bullying as compared with boys. The children that are victims of bullying have less friends than those who are not involved in bullying at all. Our findings have also shown how children perceive their appearance. Girls place more importance than boys on how they look. Girls also reported dissatisfaction with their weight more often than boys did. We also found a link between the body mass index and appearance evaluation and between the body mass index and bullying. Those whose body mass index is higher are more inclined to watch their weight, diet or in any other way avoid weight gain. Those whose body mass index is higher also more often reported to be victims of bullying than those with a lower body mass index. A more detailed analysis has indicated that those who are victims of bullying more often feel unhappy about their physical appearance and are more oriented to their physical appearance than those who are not involved in bullying. The children that have less or no friends in their form also tend to feel less satisfied with their appearance. Those who are bullies themselves place least importance on how they look.<br /><strong>Key words:</strong> teenager, bullying, body mass index, body image, satisfaction with body.</p>
StraipsniaiAlbinas BagdonasIndrė Padarauskaitė
Autorių teisių (c)
2014-01-012014-01-01