Psichologija https://www.zurnalai.vu.lt/psichologija <p>Įkurtas 1962 m. („Psichologija“ – nuo 1980 m.). Publikuoja straipsnius visų psichologijos mokslo krypčių ir tarpdisciplinėmis temomis.</p> Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press en-US Psichologija 1392-0359 <p>Susipažinkite su autorių teisėmis&nbsp;<a href="http://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/journalpolicy">žurnalo politikoje</a>&nbsp;skiltyje Autorių teisės.&nbsp;</p> Antrokų mokytojų streso veiksniai: ryšiai su klasės veiklų dažnumu ir mokytojų bendravimo su klase stiliumi https://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/article/view/29413 <p>Tyrime tirti du su darbu susiję streso veiksniai (streso dėl darbo ir streso dėl informacinių ir ryšių technologijų naudojimo) ir trys situaciniai streso veiksniai (streso dėl COVID-19, geopolitinės situacijos ir ekonominės situacijos), taip pat kiek iš 40 Lietuvoje vertintų mokytojų patiria stresą dėl šių veiksnių. Be to, įvertintas ryšys tarp streso veiksnių, klasės veiklų dažnumo (lietuvių kalbos ir matematikos) ir mokytojų bendravimo su klase stiliaus (emocinės paramos, elgesio ir psichologinės kontrolės). Antros klasės mokytojos (<em>n</em>&nbsp;=&nbsp;40) internetines anketas užpildė 2022 m. balandžio–gegužės mėnesiais. Šį laikotarpį apibrėžė besitęsianti COVID-19 pandemija ir besitęsiantis Rusijos ir Ukrainos karas. Pirma, rezultatai parodė, kad iš penkių streso veiksnių mokytojai kaip didžiausią nurodė stresą dėl geopolitinės situacijos, kuris buvo kur kas didesnis už su darbu susijusį stresą. Antra, įtampa dėl visų streso veiksnių, išskyrus stresą dėl geopolitinės situacijos, buvo susijusi su mokytojų elgesio ir psichologine kontrole. Tai rodo, kad aukštesnio lygio stresą patiriantys mokytojai taiko labiau kontroliuojantį bendravimo su savo klase stilių. Trečia, mokymo veiklų dažnumas ir pozityvaus santykio dimensija (emocinė parama) nebuvo susiję su mūsų tirtais streso veiksniais.</p> Gintautas Šilinskas Saulė Raižienė Autorių teisių (c) 2022 Gintautas Šilinskas | Saulė Raižienė https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2022-11-14 2022-11-14 67 24 33 10.15388/Psichol.2022.56 Darbo–šeimos vaidmenų praturtinimo saviveiksmingumo skalės lietuviškosios versijos psichometrinės charakteristikos https://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/article/view/28614 <p>Siekiant įvertinti darbo–šeimos vaidmenų praturtinimo saviveiksmingumą reikia validžių ir patikimų tyrimo įrankių. Dviejų skerspjūvio tyrimų metu buvo vertinamos darbo–šeimos vaidmenų praturtinimo saviveiksmingumo skalės lietuviškosios versijos psichometrinės charakteristikos: vidinis suderinamumas, konvergentinis validumas ir (ar) struktūrinis validumas. Dviejų tyrimų rezultatai atskleidė, kad darbo–šeimos vaidmenų praturtinimo saviveiksmingumo skalės lietuviškoji versija pasižymi aukštu vidiniu suderinamumu. Tinkamas konvergentinis validumas buvo patvirtintas nustačius statistiškai reikšmingai teigiamus ryšius su darbo–šeimos vaidmenų praturtinimu ir jo dimensijomis, pasitenkinimu darbu ir bendru saviveiksmingumu. Galiausiai, struktūrinis validumas buvo patvirtintas tiriančiąja ir patvirtinančiąja faktorinėmis analizėmis, kurios atskleidė, kad vienfaktorinė klausimyno struktūra tinkamiausia. Tyrimų rezultatai parodė, kad darbo–šeimos vaidmenų praturtinimo saviveiksmingumo skalės lietuviškoji versija yra tinkamas matavimo įrankis, tačiau reikia tolesnių skalės vertinimo tyrimų.</p> Tadas Vadvilavičius Aurelija Stelmokienė Autorių teisių (c) 2022 Tadas Vadvilavičius | Aurelija Stelmokienė https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2022-10-17 2022-10-17 67 8 23 10.15388/Psichol.2022.55 Redakcinė kolegija ir turinys https://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/article/view/29543 <p>-</p> Antanas Kairys Autorių teisių (c) 2022 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2022-10-17 2022-10-17 67 1 7 Nenutolstant nuo filosofinių ištakų ir gyvenimo tikrovės. Interviu su Egle Rimkute https://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/article/view/27753 <p>Vilniaus universiteto absolventės Junonos Almonaitienės interviu su to paties universiteto docente Egle Rimkute, 1966–2006&nbsp;m. jame dėsčiusia psichologijos dalykus, daugiausia&nbsp;– susijusius su kognityviąja psichologija ir psichologijos metodologija. Interviu atskleidžia jos subjektyvų požiūrį į įvairias metodologines psichologijos problemas, to požiūrio kismą, asmenines pastangas plėtoti visapusiškesnę, tikroviškesnę, sociokultūrinį aspektą akcentuojančią psichologiją. Kadangi vienoje iš čia apžvelgiamo laikotarpio atkarpų pašnekovės praktiškai bendradarbiavo planuodamos ir aptardamos mokslinius tyrimus, retrospektyviai analizuojami pašnekovių subjektyvios patirties aspektai, susiję tiek su lokaliomis, tiek su bendresnėmis metodologinėmis psichologijos problemomis. Visas interviu gali būti traktuojamas kaip praktinis bandymas rašyti mikroistoriją.</p> Junona S. Almonaitienė Autorių teisių (c) 2022 Junona S. Almonaitienė https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2022-10-04 2022-10-04 67 95 107 10.15388/Psichol.2022.54 Įsitraukę, išsekę ar abejingi? Studijų aplinkos charakteristikos ir doktorantų gerovė https://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/article/view/28982 <p>Sudaryti doktorantams palankias sąlygas yra nelengvas uždavinys, su kuriuo aukštojo mokslo institucijoms ne visada pavyksta susitvarkyti. Tai netiesiogiai atspindi ir prasti doktorantų gerovės rodikliai. Šio tyrimo tikslas buvo išskirti skirtingos gerovės doktorantų grupes ir identifikuoti priklausymo joms prognozinius veiksnius. Tyrime dalyvavo 633 įvairių mokslo sričių doktorantai, kurie buvo prašomi atsakyti į klausimus apie jų įsitraukimą į studijas, išsekimą ir pagrindines studijų aplinkos charakteristikas (reikalavimus ir išteklius). Taikyta klasterinė analizė atskleidė, kad pagal įsitraukimą į studijas ir išsekimą galima skirti keturias doktorantų gerovės grupes, t. y. įsitraukusius, išsekusius, perdegusius ir abejingus doktorantus. Regresinė analizė leido išskirti keturias studijų aplinkos charakteristikas, kurios diferencijuoja skirtingas doktorantų gerovės grupes. Mažesnės galimybės tobulėti, disertacijos vadovo paramos stygius, didesnis studijų krūvis ir dažnesnis susidūrimas su prieštaringais lūkesčiais buvo susiję su mažesne tikimybe priklausyti didžiausia gerove pasižyminčių doktorantų grupei. Rezultatai rodo, kad doktorantų gerovės prielaidų verta ieškoti studijų aplinkoje, kuri palengvina arba pasunkina iš(si)keltų uždavinių įgyvendinimą. Straipsnyje taip pat aptariami tyrimo rezultatais pagrįsti siūlymai, kaip tobulinti doktorantų rengimo procesą.</p> Arūnas Žiedelis Autorių teisių (c) 2022 Arūnas Žiedelis https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2022-10-04 2022-10-04 67 64 78 10.15388/Psichol.2022.52 „Kas Jums yra vyriškumas?“: turinčių ir neturinčių minčių apie savižudybę vyrų nuomonių palyginimas https://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/article/view/27318 <p>Vyrų savižudybės neretai siejamos su vyriškumo normomis, kurios skatina tam tikrą savižudybės riziką didinantį elgesį. Tačiau mokslininkai taip pat svarsto, kad nagrinėjant vyriškumą svarbu vertinti ne tik vyriškumo stereotipus, bet ir atsižvelgti į asmenines subjektyvias nuomones apie tai, kas yra vyriškumas. Šio tyrimo tikslas yra atskleisti ir palyginti turinčių ir neturinčių minčių apie savižudybę vyrų subjektyvias nuomones apie vyriškumą. Apklausos metu 281 vyras atsakė į atvirą klausimą „Kas Jums yra vyriškumas?“ Atsakymai buvo analizuojami taikant turinio analizės metodą. Įvertinus tyrimo dalyvių mintis apie savižudybę, visa imtis buvo padalyta į dvi grupes: turinčius ir neturinčius minčių apie savižudybę. Šių dviejų grupių atsakymai į atvirą klausimą buvo palyginti pasitelkiant statistinius skaičiavimus. Paaiškėjo, kad turintys minčių apie savižudybę vyrai dažniau minėjo, kad jiems vyriškumas yra emocijų kontrolė, intelektualumas ir orientacija į sprendimus. Neturintys minčių apie savižudybę vyrai dažniau minėjo šeimą ir rūpinimąsi ja kaip svarbius vyriškumo aspektus. Rezultatai parodė, kad tam tikri vyriškumo aspektai gali būti susiję su didesne savižudybės rizika, tačiau tyrimas atskleidė ir tokią vyriškumo dalį, kuri gali būti atsparumo šaltinis.</p> Dovilė Grigienė Greta Guogaitė Said Dadašev Jurgita Rimkevičienė Paulius Skruibis Danutė Gailienė Autorių teisių (c) 2022 Dovilė Grigienė | Greta Guogaitė | Said Dadašev | Jurgita Rimkevičienė | Paulius Skruibis | Danutė Gailienė https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2022-10-04 2022-10-04 67 47 63 10.15388/Psichol.2022.51 Geresnės mokinių motyvacijos link: Situacijų mokykloje klausimyno (SISQ) lietuviškos versijos pritaikymas Lietuvoje https://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/article/view/28957 <p class="ISSN-abst-virsus">Siekiant padėti mokytojams suprasti savo bendravimo reikšmę mokinių motyvacijai ir gerovei, pastaruoju metu SDT tyrėjai (Aelterman et al., 2019) yra pasiūlę Žiedinį modelį, kuris padeda geriau suprasti mokytojų bendravimo būdų, (ne)motyvuojančių mokinių, įvairovę ir sąveikas. Šio tyrimo tikslas – pritaikyti Žiedinio modelio pagrindu sukurtą Situacijų mokykloje klausimyno mokinių versiją Lietuvos mokyklai. Tyrime dalyvavo 715 septintų ir aštuntų klasių mokinių (50,9 % merginų, amžiaus vidurkis 13,42 metų) iš dešimties Lietuvos mokyklų. SISQ buvo naudotas matuoti (ne)motyvuojantį mokytojų elgesį, taip pat buvo vertintas mokinių elgesio ir kognityvinis įsitraukimas besimokant bei gerovė (teigiamos ir neigiamos emocijos, pasitenkinimas pamokomis).</p> <p class="ISSN-abst-vidus"><span class="eop">Daugiamačio skaliavimo, patvirtinamosios faktorinės analizės ir subskalių įverčių tarpusavio koreliacijų analizė parodė SISQ struktūros atitiktį Žiediniam modeliui, kuriame keturi (ne)motyvuojantys mokytojų elgesio stiliai ir jiems būdingi bendravimo būdai gali būti grafiškai pavaizduoti dviejų dimensijų – poreikių patenkinimo ir direktyvumo – atžvilgiu. Sistemingos koreliacijos tarp aštuonių (ne)motyvuojančių mokytojų bendravimo būdų ir mokinių funkcionavimo rodiklių parodė laipsnišką bendravimo būdų reikšmę mokinių įsitraukimui mokantis, jų patiriamoms teigiamoms ir neigiamoms emocijoms bei pasitenkinimui pamokomis. Tyrimas patvirtino SISQ lietuviškos mokinių versijos tinkamumą naudoti Lietuvos edukaciniame kontekste.</span></p> Ingrida Gabrialavičiūtė Saulė Raižienė Renata Garckija Autorių teisių (c) 2022 Ingrida Gabrialavičiūtė | Saulė Raižienė | Renata Garckija https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2022-10-04 2022-10-04 67 79 94 10.15388/Psichol.2022.53 Kūrybiškumo ir kūrybingumo sąvokų Lietuvos autorių mokslinėse publikacijose vartosena bei prasmių analizė https://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/article/view/26543 <p class="ISSN-abst-virsus">Lietuvos mokslinėje literatūroje vis dar vyksta diskusija, kuri lietuvių kalbos sąvoka –&nbsp;<em>kūrybiškumas</em>&nbsp;ar&nbsp;<em>kūrybingumas</em>&nbsp;– yra tinkamesn<span xml:lang="ar-SA">ė</span>&nbsp;vartoti kūrybos psichologijoje, edukologijoje ir kitose srityse. Šiame darbe kūrybiškumas ir kūrybingumas apibrėžiami kaip kuriančio subjekto išsiugdomas gebėjimas kurti naujus materialius ar idealius objektus. Taip pat tai yra proceso, veiklos produkto ir aplinkos savybė, ypatumas ar charakteristika.</p> <p class="ISSN-abst-vidus">Straipsnyje aptariama kūrybiškumo ir kūrybingumo sąvokų vartosena Lietuvos autorių mokslinėse publikacijose, analizuojami šių sąvokų prasminiai skirtumai. Atliktame kiekybiniame tyrime apžvelgtos visos lietuvių kalba parašytos mokslinės publikacijos, kurių pavadinimuose yra minėtos sąvokos, paskelbtos nuo 1979 iki 2019 m. pabaigos. Per šį laikotarpį 400 mokslininkų pateikė 426 publikacijas, kurios atitinka pavadinimo ir kitus atrankos kriterijus.</p> <p class="ISSN-abst-vidus">Nustatyta, kad sąvoka&nbsp;<em>kūrybiškumas</em>&nbsp;yra priimtinesnė daugumai (80,75&nbsp;%) Lietuvos tyrėjų. Šią sąvoką randame 76,76&nbsp;% publikacijų pavadinimuose ir 68,08&nbsp;% darbų tekstuose.</p> <p class="ISSN-abst-vidus">Kaip parodė publikacijų analizė, mokslininkų išsakyti kūrybiškumo ir kūrybingumo atskirties argumentai yra gana abejotini, tad sąvokų prasmės yra tapačios. Abi (kūrybiškumo ir kūrybingumo) sąvokos yra tinkamos vartoti apibūdinant&nbsp;<span class="branchword">kūrėją, kūrimą, kūrinį ir aplinką.&nbsp;</span>Kūrybiškumo sąvokos vartosena yra platesnė ir prasminis laukas didesnis už kūrybingumo.</p> <p class="ISSN-abst-vidus">Siekiant išvengti sąvokų vartojimo painiavos, siūloma mokslinėje literatūroje vartoti vien tik kūrybiškumo sąvoką arba žodžius&nbsp;<em>kūrybiškumas</em>&nbsp;ir&nbsp;<em>kūrybingumas</em>&nbsp;laikyti sinonimais.</p> Gediminas Beresnevičius Autorių teisių (c) 2022 Gediminas Beresnevičius https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2022-06-10 2022-06-10 67 8 20 10.15388/Psichol.2022.48 Onkologinių pacientų sutuoktinių baimės dėl ligos atsinaujinimo patirtys https://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/article/view/26521 <p>Vienas iš dažniausių emocinių sunkumų, kuriuos patiria onkologinių pacientų, baigusių gydymo kursą, sutuoktiniai – tai baimė, kad artimojo liga gali atsinaujinti. Šio tyrimo tikslas – atskleisti pacientų, kuriems dabar onkologinės ligos remisija, sutuoktinių baimės dėl ligos atsinaujinimo patirtis. Tyrimui pasirinkta kokybinė tyrimo strategija. Tyrime dalyvavo septyni sutuoktiniai. Duomenys rinkti pusiau struktūruotu interviu, o analizuoti indukcinės teminės analizės metodu. Analizė atskleidė, kad baimė dėl ligos atsinaujinimo – tai tarpasmeninis išgyvenimas, kai nerimas poroje persiduoda vienam nuo kito. Sutuoktiniams ligos atsinaujinimas asocijuojasi su mirtimi ir grėsme netekti mylimo žmogaus. Gyvendami su ligos atsinaujinimo grėsme jie patiria ne tik nesaugumą, nežinomybę dėl ateities, kontrolės praradimą, bet ir labiau brangina gyvenimą. Baimę sumažinti padeda planavimas ir kontrolė, religingumas, vengimas, baimės pažinimas. Siekiant padėti sumažinti sutuoktinių baimę, psichologinėse intervencijose turėtų būti skiriama dėmesio baimės išreiškimui saugioje erdvėje bei mokymuisi priimti ir toleruoti nežinomybę.</p> Eglė Urbutienė Rūta Pukinskaitė Autorių teisių (c) 2022 Eglė Urbutienė | Rūta Pukinskaitė https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2022-06-10 2022-06-10 67 33 46 10.15388/Psichol.2022.50 Wilhelmas Wundtas studento iš Lietuvos akimis: įrašai apie 1905 metais Leipcigo universitete lankytas paskaitas Vytauto Civinskio Dienoraštyje https://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/article/view/27533 <p><span xml:lang="ar-SA">Šis straipsnis skirtas sąsajoms tarp Wilhelmo Wundto ir Lietuvos.</span><span xml:lang="en-US">&nbsp;Jo įvade trumpai paminėti iš ankstesnių tyrimų žinomi faktai apie asmenis iš Lietuvos, studijavusius Wundto Eksperimentinės psichologijos institute Leipcige, ir tuos, kurie Wundto darbus pasirinko kaip savo mokslo studijų objektą. Pagrindinėje straipsnio dalyje lietuviškai ir originalo kalba pirmą kartą publikuojami Wundto paskaitas lankiusio Vytauto Civinskio (lenkų k.&nbsp;</span><em xml:lang="en-US">Witold Cywińsk</em><span xml:lang="en-US">i, 1887–1910)&nbsp;</span><em xml:lang="en-US">Dienoraščio</em><span xml:lang="en-US">&nbsp;įrašai, kuriuose minimas šis garsus vokiečių filosofas ir psichologas. Nors nedidelės apimties, rašyti labai jauno asmens, šie įrašai įdomūs kaip autentiškas studento iš Lietuvos liudijimas. Turimais duomenimis, tai vienintelis toks išlikęs archyvinis dokumentas. Iš&nbsp;</span><em xml:lang="en-US">Dienoraščio</em><span xml:lang="en-US">&nbsp;įrašų galima spręsti, kaip Civinskis vertino Wundtą, kokios jo studijų Leipcige metu buvo Psichologijos dalyko paskaitos (jų turinys ir forma), kokia buvo fizinė, socialinė ir intelektualinė studijų Leipcige aplinka, kokias galimybes ji teikė studentams. Tai aptariama publikuojamos archyvinės medžiagos komentaruose. Apibendrinant teigiama, kad tokių įrašų egzistavimo faktas gana reikšmingai papildo Lietuvos psichologijos istoriją, o jų turinys atskleidžia Wundto dėmesį filosofiniam eksperimentinės psichologijos pagrindui, psichofiziologijai, kelių jo demonstruot</span><span xml:lang="ar-SA">ų</span><span xml:lang="en-US">&nbsp;eksperiment</span><span xml:lang="ar-SA">ų detales</span><span xml:lang="en-US">, įvairių priemonių (dūdelių, uogienės ir kt.) bei prietaisų naudojimą jų metu.</span></p> Junona S. Almonaitienė Veronika Girininkaitė Autorių teisių (c) 2022 Junona S. Almonaitienė | Veronika Girininkaitė https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2022-06-10 2022-06-10 67 21 32 10.15388/Psichol.2022.49