Psichologija https://www.zurnalai.vu.lt/psichologija <p>1962 m. įkurtas recenzuojamas žurnalas (<em>Psichologija</em> – nuo 1980 m.), publikuojantis straipsnius visų psichologijos mokslo krypčių ir tarpdisciplinėmis temomis ir siekiantis psichologijos mokslo plėtros Centrinėje ir Rytų Europoje.</p> Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press en-US Psichologija 1392-0359 <p>Susipažinkite su autorių teisėmis&nbsp;<a href="http://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/journalpolicy">žurnalo politikoje</a>&nbsp;skiltyje Autorių teisės.&nbsp;</p> Kodėl aukšto intelekto žmonės labiau rūpinasi aplinka? https://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/article/view/21122 <p>Šis tyrimas nagrinėja ir pateikia empirinį pagrindimą Savanos ir intelekto sąveikos hipotezei gamtai draugiško elgesio vertybių atžvilgiu. Pirmasis tyrimas parodė, kad aukščiausias įgyto išsilavinimo lygis yra reikšmingas susirūpinimo aplinkos problemomis prognostinis kintamasis. Antrame tyrime buvo atskleista, kad atvirumo bruožas turi unikalų vaidmenį prognozuojant biosferos vertybes, bet ne kitokias vertybes, taip suteikiant empirinį pagrindą Savanos ir intelekto sąveikos hipotezei. Gamtai draugiškas elgesys yra evoliuciškai naujas iššūkis, kurį noriau priima asmenys, linkę į naujoves, patirti naujų dalykų, priimti naujas idėjas ir atrasti naujų būdų elgtis.</p> Mykolas Simas Poškus Autorių teisių (c) 2020 Mykolas Simas Poškus https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2021-01-07 2021-01-07 62 25 37 10.15388/Psichol.2020.18 Sportavimas ir vizualinio erdvinio dėmesio lateralizacija: orientavimosi pėsčiomis sportininkų, dziudo imtynininkų ir nesportuojančių asmenų palyginimas https://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/article/view/15092 <p>Norint pasiekti gerų rezultatų bet kurioje sporto šakoje, reikia gero erdvinio dėmesnio. Šiame tyrime analizuojamas ilgalaikių sportinių treniruočių poveikis vizualinio erdvinio dėmesio lateralizacijai, o taip pat nagrinėjama ar sporto šaka (orientavimosi pėsčiomis (OP) ir dziudo) gali sietis su skirtingu lateralizacijos paternu. Trisdešimt OP sportininkų (16-58 metai, vidutinis amžius - 24.96±10.98; 16 vyrų), 30 dziudo imtynininkų (16-60 metų amžiaus, vidutinis amžius 25.96±10.61; 19 vyrų), ir 30 tyrimo dalyvių, kurie niekada nepraktikavo jokio sporto (15-53 metų amžiaus, vidutinis amžius 33.2±11.56; 13 vyrų), atliko linijos dalijimo užduotį. Visi tyrimo dalyviai buvo dešiniarankiai, sportininkai turėjo bent 5 metų patirtį. Linijos dalijimo užduoties vidurkis buvo į pasislinkęs kairę nuo tikro centro visose trijose grupėse, tačiau abiejų rankų tikslumas buvo didžiausias OP, o mažiausias nesportuojančių grupėje. Tikslumo skirtumo, naudojant skirtingas rankas, nerasta OP sportininkų grupėje (t<sub>(30)</sub> = 0.062, p = 0.951), atlikimas, naudojant dešinę ranką, buvo nereikšmingai geresnis dziudo sportininkų grupėje (t<sub>(30)</sub> = 0.608, p = 0.548), o nesportuojančių grupėje rastas statistiškai reikšmingai geresnis tikslumas, naudojant dešinę ranką (t<sub>(30)</sub> = -2.297, p = 0.029). Rezultatai leidžia teigti, kad bet kurio sporto praktikavimas gali veikti vizualinio dėmesio organizaciją smegenyse, skatinti didesnį balansą tarp pusrutulių, tačiau sporto šaka nėra ypatingai svarbi.</p> Ina Dimitrova Autorių teisių (c) 2020 Ina Dimitrova https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2020-12-28 2020-12-28 62 38 43 10.15388/Psichol.2020.19 Priešmokyklinės klasės mokytojų saviveiksmingumas: kaip tai prognozuoja priešmokyklinio amžiaus vaikų atkaklumą ir elgesio savireguliaciją? https://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/article/view/16533 <p>Vaikų atkaklumo atliekant užduotis ir elgesio savireguliacijos ugdymas priešmokykliame amžiuje yra ypač svarbus, nes šie gebėjimai yra susijęs su tolimesne vaiko raida, mokymusi ir pasiekimais. Sėkmingas vaikų atkaklumo atliekant užduotis ir elgesio savireguliacijos ugdymas priklauso nuo pedagogų gebėjimų įtraukti vaikus į ugdomąsias veiklas, teikti instrukcijas ir grįžtamąjį ryšį, valdyti klasę bei palaikyti pozityvius santykius su vaikais (Rimm-Kaufman &amp; Hamre, 2010, Kyriakides, Creemers &amp; Panayiotou, 2018). Kaip mokytojai organizuos ugdymą priklauso nuo mokytojų saviveiksmingumo (Tschannen-Moran &amp; Hoy, 2001; Shahzad &amp; Naureen, 2017), todėl galima manyti, kad vaikų atkaklumo atliekant užduotis ir elgesio savireguliacijos ugdymas gali būti susijęs su mokytojų saviveiksmingumu. Šio tyrimo tikslas - nustatyti, kaip priešmokyklinės klasės mokytojų saviveiksmingumas prognozuoja&nbsp; priešmokyklinio amžiaus vaikų atkaklumą atliekant užduotis ir elgesio savireguliaciją, kontroliuojant vaikų socio-demografines charakteristikas ir mokytojų darbo patirtį. Vaikų atkaklumas atliekant užduotis vertintas mokytojų Elgesio strategijų skale (angl. <em>Behavioral Strategy Rating Scale</em> — <em>Reachers’ Form</em>) (Aunola et al., 2000; Zhang et al., 2011). Vaikų savireguliacija vertinta užduoties „Galva-pirštai-keliai-pečiai“ (angl. <em>Head-Toes-Knees-Shoulders task</em>) (McCellandet al., 2007; Ponitz et al., 2008; Ponitz et al., 2009) atlikimu. Priešmokyklinės klasės mokytojų saviveiksmingumui vertinti naudota Mokytojų saviveiksmingumo skalės trumpoji versija (angl. <em>Teachers’ Sense of Efficacy Scale Short Form</em>) (Tschannen-Moran &amp; Hoy, 2001). Tyrimo metu buvo apklausta 18 priešmokyklinio ugdymo mokytojų ir 229 priešmokyklinės klasės mokiniai, iš kurių 116 mergaičių. Nustatyta, kad prognozuojant&nbsp; vaikų&nbsp; atkaklumą atliekant užduotis ir elgesio savireguliaciją išryškėjo vaiko lyties ir tėvų išsilavinimo vaidmuo. Mergaitės atkakliau atlieka užduotis ir geriau kontroliuoja savo elgesį nei berniukai, o didesnį vaikų atkaklumą atliekant užduotis ir geresnę elgesio savireguliaciją prognozuoja aukštesnis tėvų išsilavinimas. Taip pat vaikų elgeslio savireguliaciją prognozavo mokytojų darbo patirtis. Mažesnė mokytojų darbo patirtis mokykloje prognozavo geresnę vaikų savireguliaciją. Taip pat prognozuojant vaikų atkaklumą atliekant užduotis ir vaikų elgesio savieguliaciją išryškėjo mokytojų saviveiksmingumo vaidmuo. Aukštesnis priešmokyklinio ugdymo mokytojų saviveiksmingumas prognozuoja didesnį vaikų atkaklumą atliekant užduotis ir geresnę vaikų elgesio savireguliaciją.</p> Justina Davolytė Saulė Raižienė Gintautas Šilinskas Autorių teisių (c) 2020 Justina Davolytė https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2020-12-28 2020-12-28 62 8 24 10.15388/Psichol.2020.17 Pradinio mokyklinio amžiaus vaikų kompulsyvaus interneto naudojimo psicho­socialiniai veiksniai vaikų ir tėvų vertinimu https://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/article/view/20200 <p>Internetas tapo neatsiejama ne tik suaugusiųjų, bet ir vaikų kasdienio gyvenimo dalimi. Dėl šios priežasties yra intensyviai tyrinėjama, kaip naudojimasis internetu veikia įvairias vaikų funkcionavimo sritis ir koki<span xml:lang="ar-SA">ų</span>&nbsp;sukelia problem<span xml:lang="ar-SA">ų</span>.&nbsp;<span xml:lang="ar-SA">Šiame</span>&nbsp;straipsnyje aprašyto tyrimo tikslas buvo analizuoti pradinio mokyklinio amžiaus vaikų naudojimosi internetu trukmę bei kompulsyvumo veiksnius vaikų ir jų tėvų vertinimu.<span class="char-style-override-3">&nbsp;</span>Tyrimo dalyvių imtį sudarė 304&nbsp;vaikų (antros ir trečios klasės mokinių) ir jų tėvų diados. Vaikų amžiaus vidurkis buvo 8,47 metų (SD&nbsp;= 0,56), 50,3&nbsp;% imties&nbsp;– berniukai. Vaikai ir jų tėvai pildė Kompulsyvaus interneto naudojimo skalę (Meerkerk, van den Eijnden, Vermulst, &amp; Garretsen, 2009), teikė informaciją apie naudojimosi internetu trukmę. Tėvai taip pat pildė Galių ir sunkumų klausimyną (Goodman, 1997) ir teikė informaciją apie vaikų socialinę demografinę aplinką, o vaikai&nbsp;– apie savo santykius su tėvais ir bendraamžiais. Ir vaikų, ir tėvų vertinimu berniukų kompulsyvaus interneto naudojimo įverčiai yra reikšmingai didesni nei mergaičių. Bendrai vaikų ir tėvų nurodytų vaikų kompulsyvaus interneto naudojimo įverčiai reikšmingai susiję, nors tėvai nurodė didesnius vaikų kompulsyvaus interneto naudojimo įverčius ir ilgesnę naudojimosi internetu trukmę negu vaikai. Tyrimo rezultatai rodo, kad pradinio mokyklinio amžiaus vaikų kompulsyvų naudojimąsi internetu: a) vaikų vertinimu, leidžia prognozuoti naudojimosi internetu trukmė, kartu atsižvelgiant į prosocialaus elgesio bei vaiko santykių su tėvais įverčius, šeimos finansinę situaciją bei vaiko lytį; b)&nbsp;tėvų vertinimu, leidžia prognozuoti naudojimosi internetu trukmė, vyriškoji vaiko lytis, mažesni prosocialaus elgesio įverčiai bei didesni elgesio ir emocijų sunkumų įverčiai, kartu atsižvelgiant į šeimos finansinę situaciją. Straipsnyje aptariamos praktinės rekomendacijos ir įžvalgos tolesniems tyrimams.</p> Roma Jusienė Ilona Laurinaitytė Vilmantė Pakalniškienė Autorių teisių (c) 2020 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2020-10-05 2020-10-05 62 51 67 10.15388/Psichol.2020.15 Melo aptikimas neuždelstose ir vėlesnėse apklausose po įvykio: piešinio mnemoninės technikos vaidmuo https://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/article/view/17229 <p>Prisiminimus palengvinančios technikos, arba <em>mnemonika</em>,&nbsp;<span xml:lang="ar-SA">įprastai įtraukiamos į įrodymais grįstas</span>&nbsp;nusikaltim<span xml:lang="ar-SA">ų</span>&nbsp;tyrimo apklausų rekomendacijas. Eksperimento tikslas – nustatyti piešinio mnemoninės technikos įtaką teisingų ir melagingų pakartotinių parodymų pateikimui. Tiriamiesiems (teisingų parodymų,&nbsp;<em>n</em>&nbsp;= 25; melagingų parodymų,&nbsp;<em>n</em>&nbsp;= 24) buvo rodoma simuliacinės kriminalinės žvalgybos operacijos vaizdo medžiaga, o paskui<span xml:lang="ar-SA">&nbsp;jų buvo prašoma sakyti tiesą arba meluoti dviejų apklausų&nbsp;</span>– nedelsiant ir praėjus dviem savaitėms po įvykio – metu. Abiejų interviu metu apklausiamieji buvo paprašyti nupiešti vietos, kurioje vyko žvalgybos operacija, schemą ir verbaliai apibūdinti piešinį. Analizuotos parodymų turinio detalės ir nuoseklumo tarp parodymų charakteristikos. Teisinguose pasakojimuose iš karto po įvykio nustatyta reikšmingai daugiau vaizdinių, erdvinių, laiko ir veiksmo detalių negu melaginguose pasakojimuose. Teisinguose parodymuose pakartotinėse uždelstose apklausose taip pat buvo reikšmingai daugiau erdvinių, laiko ir veiksmo detalių negu melaginguose parodymuose. Tiesą sakantys tiriamieji pateikė mažiau veiksmo detalių parodymuose po dviejų savaičių negu pasakojimuose iš karto po įvykio; detalių skaičius melaginguose parodymuose abiejų apklausų metu reikšmingai nesiskyrė. Kitaip tariant, tiesą sakančiųjų atsakymuose labiau atsispindėjo natūralaus užmiršimo procesas negu meluojančiųjų atsakymuose tarp parodymų. Tiesą sakan<span xml:lang="ar-SA">čių</span> ir meluojan<span xml:lang="ar-SA">čių</span>&nbsp;asmen<span xml:lang="ar-SA">ų</span>&nbsp;informacijos pateikimo nuoseklumas tarp dviejų pasakojimų buvo panašus. Teorinės ir praktinės melo aptikimo implikacijos pateiktos straipsnyje.</p> Aleksandras Izotovas Aldert Vrij Leif A. Strömwall Samantha Mann Autorių teisių (c) 2020 Aleksandras Izotovas | Aldert Vrij | Leif A. Strömwall | Samantha Mann https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2020-10-02 2020-10-02 62 68 89 10.15388/Psichol.2020.16 Spalvų porų patrauklumo vertinimo ypatumai https://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/article/view/18595 <p>Kodėl vienos spalvos yra patrauklios, o kitos ne? Šis klausimas nuo seno domina tiek dailininkus, tiek gamintojus, tiek mokslininkus. Todėl yra aktualu išsiaiškinti, kas lemia spalvų patrauklumą ir galimybę jį prognozuoti. Šiuo tyrimu buvo siekiama ištirti spalvų porų patrauklumo vertinimo priklausomybę nuo spalvų emocinio vertinimo ir spalvų porų fizinių charakteristikų. Tyrimo, kuriame dalyvavo 40 tiriamųjų (20 vyrų ir 20 moterų), metu 28 spalvų deriniai būdavo rikiuojami nuo labiausiai patinkančio iki labiausiai nepatinkančio. Kiekvienas derinys būdavo apibūdinamas iš sąrašo pasirinktais būdvardžiais. Tyrime vartota 40 būdvardžių, sugrupuotų į 20 antonimų porų. Taikant faktorinę analizę, išskirtos 4 spalvas apibūdinančios dimensijos: malonumo, energingumo, purpurinės spalvos ir jėgos. Regresinė analizė leido nustatyti, kad, žinant spalvų derinio koordinates faktorinėje erdvėje, su 92&nbsp;% tikslumu galima prognozuoti jų priskyrimą patinkančioms ar nepatinkančioms. Taip pat rastas ryšys tarp subjektyvių faktorių ir fizinių derinių charakteristikų. Galima tvirtinti, kad spalvų porų patrauklumas yra nulemtas tiek subjektyvių, tiek fizinių faktorių.</p> Rytis Stanikūnas Laimonas Puišys Aldona Radzevičienė Henrikas Vaitkevičius Autorių teisių (c) 2020 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2020-07-07 2020-07-07 62 8 20 10.15388/Psichol.2020.12 Ribų išplėtimo efektas prisimenant skirtingo turinio paveikslus https://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/article/view/18448 <p class="ISSN-abst-virsus">Ribų išplėtimas – tai reiškinys, kai žmogus prisimena matytą paveikslą su didesne erdve, nei ji buvo iš tikro (Gottesman, 2011; Gottesman &amp; Intraub, 2002; Hubbard, Hutchison, &amp; Courtney, 2010; Intraub &amp; Richardson, 1989; Intraub, Gottesman, &amp; Bills, 1998). Tyrimo tikslas buvo ištirti ribų išplėtimo raišką iš atminties piešiant skirtingo turinio paveikslus. Tyrime dalyvavo 120 tiriamųjų, kurių amžius buvo 14–45 metai (vidurkis 25,6 m.). Tiriamiesiems buvo rodomi skirtingo turinio (užbaigtas objektas, objektas su nukirptais kraštais, emociškai neutralus, pozityvus, negatyvus objektas, judantis objektas) piešti arba fotografuoti paveikslai, kuriuos jie vėliau turėjo iš atminties perpiešti. Buvo vertinamas santykinis objekto dydis.</p> <p class="ISSN-abst-vidus">Pirmoji hipotezė, teigianti, kad ribų išplėtimas dažnesnis iš atminties perpiešiant paveikslus, vaizduojančius objektus su nukirptais kraštais, nei vaizduojančius užbaigtus objektus, pasitvirtino. Antroji hipotezė, teigianti, kad ribų išplėtimas dažnesnis iš atminties perpiešiant paveikslus, vaizduojančius emociškai neutralius objektus, nei vaizduojančius emociškai pozityvius ar emociškai negatyvius objektus, pasitvirtino. Trečioji hipotezė, teigianti, kad ribų išplėtimas iš atminties perpiešiant paveikslus, vaizduojančius judančius objektus, atsiskleidžia iš numatomos objekto judėjimo krypties, nepasitvirtino. Ketvirtoji hipotezė, teigianti, kad skirtingo turinio stimulų ribų išplėtimas iš atminties perpiešiant paveikslus dažnesnis tarp paauglių (14–19 m.) ir vyresniųjų suaugusiųjų (31–45 m.) nei tarp jaunesniųjų suaugusiųjų (20–30 m.), pasitvirtino iš dalies. Penktoji hipotezė, teigianti, kad skirtingo turinio stimulų ribų išplėtimas iš atminties perpiešiant paveikslus dažnesnis tarp moterų nei tarp vyrų, pasitvirtino. Šeštoji hipotezė, teigianti, kad ribų išplėtimas dažnesnis iš atminties perpiešiant paveikslus, vaizduojančius pieštus vaizdus, nei vaizduojančius fotografuotus vaizdus, nepasitvirtino.</p> Aldona Radzevičienė Jurgita Jankūnaitė Autorių teisių (c) 2020 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2020-06-29 2020-06-29 62 21 32 10.15388/Psichol.2020.13 Veiksniai, susiję su vidutinio ir vyresnio amžiaus asmenų depresija Rumunijoje https://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/article/view/18449 <p>Šio tyrimo tikslas – nustatyti savistata grįstų depresijos simptomų paplitimą Rumunijos vidutinio ir vyresnio amžiaus asmenų imtyje ir įvertinti pajamų, fizinio aktyvumo, bendravimo ir seksualinio aktyvumo kintamųjų prognostinę vertę. 2016–2017 metais tyrime dalyvavo 601 pacientas (55–93 metų, amžiaus vidurkis – 67,32 metų, mediana – 67). Nelinkę bendradarbiauti, pasižymintys stipriais girdimojo arba regimojo suvokimo, pažintiniais sutrikimais, turintys psichozinių simptomų ar pasižymintys rimtomis somatinėmis patologijomis asmenys nedalyvavo tyrime. Analizuojant duomenis, atlikta ranginė logistinė analizė, naudojant SPSS GENLIN procedūrą. Daugiau nei pusė respondentų priskirtini vidutinio sunkumo ir sunkios depresijos lygiui, beveik pusė respondentų jautė, kad jų pajamos nepakankamos arba jiems sunku patenkinti savo poreikius, apie 10 % manė, kad jų gyvenimas yra sėslaus būdo, daugiau kaip pusė respondentų neturėjo jokių seksualinių santykių, daugiau kaip ketvirtadalis neatsakė į part­nerio inicijuojamus seksualinius santykius. Tie, kurie pateko į didesnės depresijos kategoriją, suvokė savo pajamas kaip ypač mažas (p&nbsp;=&nbsp;0,001), suvokė save kaip gyvenančius sėslaus būdo gyvenimą (p &lt; 0,001), laisvalaikiu retai susitiko su draugais ar kaimynais (p&nbsp;=&nbsp;0,002), mažai domėjosi seksualiniais santykiais (p &lt; 0,001). Remiantis tyrimo rezultatais, vidutinio amžiaus ir vyresnius asmenis reikėtų šviesti apie fizinio aktyvumo, bendravimo ir seksualinio aktyvumo naudą. Vykdant socialinę politiką turėtų būti atsižvelgta į asmenis, gaunančius mažas pajamas. Skurdas gali prisidėti prie depresyvios būsenos, taip pat vyresni žmonės dėl savo mažų pajamų rizikuoja gauti mažesnę farmakoterapinę ir psichoterapinę pagalbą.</p> Cornelia Rada Autorių teisių (c) 2020 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2020-06-29 2020-06-29 62 33 50 10.15388/Psichol.2020.14 Anapus moralinės srities: kinų normatyvinis nusiteikimas https://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/article/view/16107 <p><span xml:lang="ar-SA">Š</span><span xml:lang="it-IT">iame&nbsp;</span>straipsnyje pateikiame tyrimo, kurio dalyviai buvo iš Kinijos, rezultatus, rodančius, kaip kinai<span xml:lang="it-IT">&nbsp;vertina&nbsp;</span><span xml:lang="ar-SA">į</span><span xml:lang="fr-FR">vairius&nbsp;</span>socialiai reikšmingus normų pažeidimus. Kėlėme hipotezę, kad, atsižvelgiant į&nbsp;<span xml:lang="it-IT">nuolatin</span><span xml:lang="ar-SA">ę&nbsp;</span><span xml:lang="it-IT">konfucianistin</span><span xml:lang="ar-SA">ė</span>s pasaul<span xml:lang="ar-SA">ėžiū</span>ros&nbsp;<span xml:lang="ar-SA">įtaką šiuolaikinei Kinijos visuomenei, kinai nedarys skirties tarp moralinių (</span><em>daode</em>) ir įprastų kultūringo elgesio (<em xml:lang="de-DE">wenming</em>) normų. Mūsų rezultatai rodo, kad dalyviai iš Kinijos iš<span xml:lang="de-DE">rei</span><span xml:lang="ar-SA">škė tvirtą normatyvinį įsitikinimą&nbsp;</span><span xml:lang="da-DK">ne tik&nbsp;</span><span xml:lang="ar-SA">žalingų ir nesąžiningų veiksmų</span><span xml:lang="de-DE">, kurie Vakar</span><span xml:lang="ar-SA">ų&nbsp;</span><span xml:lang="de-DE">literat</span><span xml:lang="ar-SA">ūroje paprastai priskiriami prie moralinės srities, bet ir kultūringo elgesio (</span><em xml:lang="de-DE">wenming</em>) normų paž<span xml:lang="de-DE">eidim</span><span xml:lang="ar-SA">ų atveju. Dalyviai kinai taip pat iš</span><span xml:lang="de-DE">rei</span><span xml:lang="ar-SA">škė tvirtą normatyvinį įsitikinimą dėl&nbsp;</span><span xml:lang="it-IT">tradicin</span>ių š<span xml:lang="pt-PT">eimos pagarbos vertyb</span>ių (<em>xiao</em>) paž<span xml:lang="de-DE">eid</span>imų. Be to, rezultatai rodo, kad&nbsp;<em>wenming</em>&nbsp;(nekultūringumo) svarstymai buvo geriausias normatyvinio įsitikinimo prediktorius, nors žala ir s<span xml:lang="ar-SA">ąž</span><span xml:lang="pt-PT">iningumas taip pat i</span><span xml:lang="ar-SA">šryškėjo kaip reikšmingi normatyvinio įsit</span>ikinimo prediktoriai. Rezultatai aptariami atsižvelgiant į pastaruoju metu vykusias diskusijas apie moralės ir konvencijos skirtį.</p> Renatas Berniūnas Vytis Silius Vilius Dranseika Autorių teisių (c) 2019 Authors https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2020-02-03 2020-02-03 62 86 105 10.15388/Psichol.2019.11 Nuteistųjų adaptaciją pataisos įstaigose prognozuojantys veiksniai https://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/article/view/15107 <p>Adaptacija pataisos įstaigoje – tai įkalinto asmens psichologinis ir elgesinis atsakas į pataisos įstaigos aplinką ir įkalinimo situaciją (Fedock, 2017). Sėkmingai adaptavęsi nuteistieji geba patenkinti savo pagrindinius poreikius, nekonfliktuoja nei su pataisos įstaigos administracija, nei su kitais nuteistaisiais, nepatiria stiprių neigiamų emocijų ir t.t. Manoma, kad nesėkminga adaptacija pataisos įstaigoje siejasi su mažesne motyvacija keisti savo nusikalstamą elgesį ir recidyvu (Loper, 2002; Zamble &amp; Porporino, 1988). Nors nuteistųjų adaptacija pataisos įstaigose ir ją prognozuojančiais veiksniais užsienio mokslininkai domisi jau kelis dešimtmečius, Lietuvoje tokių tyrimų ypač trūksta. Šio tyrimo tikslas – nustatyti laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų adaptaciją Lietuvos pataisos įstaigose prognozuojančius veiksnius. Tyrime dalyvavo nuteistieji vyrai (<em>N</em> = 331) iš 5 Lietuvos pataisos įstaigų, jų amžius svyravo nuo nuo 18 iki 68 metų (<em>M</em> = 35,17, <em>SD</em> = 10,75). Adaptacijai įvertinti buvo naudojama Kalėjimo problemų skalė (Zamble &amp; Porporino, 1988), Beck depresijos klausimyno antroji leidimo versija (Beck, Steer, &amp; Brown, 1996) ir Beck nerimo klausimynas (Beck, Epstein, Brown,&nbsp; &amp; Steer, 1988). Adaptacijos veiksniai buvo įvertinti demografinių duomenų anketa bei Kriminalinių nuostatų modifikuota skale (Simourd, 1997). Nustatyta, jog adaptaciją geriausiai prognozuoja kriminalinės nuostatos ir bendravimas su draugais arba partnere. Tirti veiksniai paaiškino iki 16 % adaptaciją vertinančių kintamųjų sklaidos.</p> Viktorija Mikalauskienė Alfredas Laurinavičius Autorių teisių (c) 2019 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2019-12-30 2019-12-30 62 46 57 10.15388/Psichol.2019.8