Psichologija https://www.zurnalai.vu.lt/psichologija <p>1962 m. įkurtas recenzuojamas žurnalas (<em>Psichologija</em> – nuo 1980 m.), publikuojantis straipsnius visų psichologijos mokslo krypčių ir tarpdisciplinėmis temomis.</p> en-US <p>Susipažinkite su autorių teisėmis&nbsp;<a href="http://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/journalpolicy">žurnalo politikoje</a>&nbsp;skiltyje Autorių teisės.&nbsp;</p> antanas.kairys@fsf.vu.lt (Antanas Kairys) vigintas.stancelis@kf.vu.lt (Vigintas Stancelis) Mon, 29 Jun 2020 07:30:38 +0000 OJS 3.1.2.1 http://blogs.law.harvard.edu/tech/rss 60 Spalvų porų patrauklumo vertinimo ypatumai https://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/article/view/18595 <p>Kodėl vienos spalvos yra patrauklios, o kitos ne? Šis klausimas nuo seno domina tiek dailininkus, tiek gamintojus, tiek mokslininkus. Todėl yra aktualu išsiaiškinti, kas lemia spalvų patrauklumą ir galimybę jį prognozuoti. Šiuo tyrimu buvo siekiama ištirti spalvų porų patrauklumo vertinimo priklausomybę nuo spalvų emocinio vertinimo ir spalvų porų fizinių charakteristikų. Tyrimo, kuriame dalyvavo 40 tiriamųjų (20 vyrų ir 20 moterų), metu 28 spalvų deriniai būdavo rikiuojami nuo labiausiai patinkančio iki labiausiai nepatinkančio. Kiekvienas derinys būdavo apibūdinamas iš sąrašo pasirinktais būdvardžiais. Tyrime vartota 40 būdvardžių, sugrupuotų į 20 antonimų porų. Taikant faktorinę analizę, išskirtos 4 spalvas apibūdinančios dimensijos: malonumo, energingumo, purpurinės spalvos ir jėgos. Regresinė analizė leido nustatyti, kad, žinant spalvų derinio koordinates faktorinėje erdvėje, su 92&nbsp;% tikslumu galima prognozuoti jų priskyrimą patinkančioms ar nepatinkančioms. Taip pat rastas ryšys tarp subjektyvių faktorių ir fizinių derinių charakteristikų. Galima tvirtinti, kad spalvų porų patrauklumas yra nulemtas tiek subjektyvių, tiek fizinių faktorių.</p> Rytis Stanikūnas | Laimonas Puišys | Aldona Radzevičienė | Henrikas Vaitkevičius Autorių teisių (c) 2020 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/article/view/18595 Tue, 07 Jul 2020 00:00:00 +0000 Ribų išplėtimo efektas prisimenant skirtingo turinio paveikslus https://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/article/view/18448 <p class="ISSN-abst-virsus">Ribų išplėtimas – tai reiškinys, kai žmogus prisimena matytą paveikslą su didesne erdve, nei ji buvo iš tikro (Gottesman, 2011; Gottesman &amp; Intraub, 2002; Hubbard, Hutchison, &amp; Courtney, 2010; Intraub &amp; Richardson, 1989; Intraub, Gottesman, &amp; Bills, 1998). Tyrimo tikslas buvo ištirti ribų išplėtimo raišką iš atminties piešiant skirtingo turinio paveikslus. Tyrime dalyvavo 120 tiriamųjų, kurių amžius buvo 14–45 metai (vidurkis 25,6 m.). Tiriamiesiems buvo rodomi skirtingo turinio (užbaigtas objektas, objektas su nukirptais kraštais, emociškai neutralus, pozityvus, negatyvus objektas, judantis objektas) piešti arba fotografuoti paveikslai, kuriuos jie vėliau turėjo iš atminties perpiešti. Buvo vertinamas santykinis objekto dydis.</p> <p class="ISSN-abst-vidus">Pirmoji hipotezė, teigianti, kad ribų išplėtimas dažnesnis iš atminties perpiešiant paveikslus, vaizduojančius objektus su nukirptais kraštais, nei vaizduojančius užbaigtus objektus, pasitvirtino. Antroji hipotezė, teigianti, kad ribų išplėtimas dažnesnis iš atminties perpiešiant paveikslus, vaizduojančius emociškai neutralius objektus, nei vaizduojančius emociškai pozityvius ar emociškai negatyvius objektus, pasitvirtino. Trečioji hipotezė, teigianti, kad ribų išplėtimas iš atminties perpiešiant paveikslus, vaizduojančius judančius objektus, atsiskleidžia iš numatomos objekto judėjimo krypties, nepasitvirtino. Ketvirtoji hipotezė, teigianti, kad skirtingo turinio stimulų ribų išplėtimas iš atminties perpiešiant paveikslus dažnesnis tarp paauglių (14–19 m.) ir vyresniųjų suaugusiųjų (31–45 m.) nei tarp jaunesniųjų suaugusiųjų (20–30 m.), pasitvirtino iš dalies. Penktoji hipotezė, teigianti, kad skirtingo turinio stimulų ribų išplėtimas iš atminties perpiešiant paveikslus dažnesnis tarp moterų nei tarp vyrų, pasitvirtino. Šeštoji hipotezė, teigianti, kad ribų išplėtimas dažnesnis iš atminties perpiešiant paveikslus, vaizduojančius pieštus vaizdus, nei vaizduojančius fotografuotus vaizdus, nepasitvirtino.</p> Aldona Radzevičienė | Jurgita Jankūnaitė Autorių teisių (c) 2020 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/article/view/18448 Mon, 29 Jun 2020 00:00:00 +0000 Veiksniai, susiję su vidutinio ir vyresnio amžiaus asmenų depresija Rumunijoje https://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/article/view/18449 <p>Šio tyrimo tikslas – nustatyti savistata grįstų depresijos simptomų paplitimą Rumunijos vidutinio ir vyresnio amžiaus asmenų imtyje ir įvertinti pajamų, fizinio aktyvumo, bendravimo ir seksualinio aktyvumo kintamųjų prognostinę vertę. 2016–2017 metais tyrime dalyvavo 601 pacientas (55–93 metų, amžiaus vidurkis – 67,32 metų, mediana – 67). Nelinkę bendradarbiauti, pasižymintys stipriais girdimojo arba regimojo suvokimo, pažintiniais sutrikimais, turintys psichozinių simptomų ar pasižymintys rimtomis somatinėmis patologijomis asmenys nedalyvavo tyrime. Analizuojant duomenis, atlikta ranginė logistinė analizė, naudojant SPSS GENLIN procedūrą. Daugiau nei pusė respondentų priskirtini vidutinio sunkumo ir sunkios depresijos lygiui, beveik pusė respondentų jautė, kad jų pajamos nepakankamos arba jiems sunku patenkinti savo poreikius, apie 10 % manė, kad jų gyvenimas yra sėslaus būdo, daugiau kaip pusė respondentų neturėjo jokių seksualinių santykių, daugiau kaip ketvirtadalis neatsakė į part­nerio inicijuojamus seksualinius santykius. Tie, kurie pateko į didesnės depresijos kategoriją, suvokė savo pajamas kaip ypač mažas (p&nbsp;=&nbsp;0,001), suvokė save kaip gyvenančius sėslaus būdo gyvenimą (p &lt; 0,001), laisvalaikiu retai susitiko su draugais ar kaimynais (p&nbsp;=&nbsp;0,002), mažai domėjosi seksualiniais santykiais (p &lt; 0,001). Remiantis tyrimo rezultatais, vidutinio amžiaus ir vyresnius asmenis reikėtų šviesti apie fizinio aktyvumo, bendravimo ir seksualinio aktyvumo naudą. Vykdant socialinę politiką turėtų būti atsižvelgta į asmenis, gaunančius mažas pajamas. Skurdas gali prisidėti prie depresyvios būsenos, taip pat vyresni žmonės dėl savo mažų pajamų rizikuoja gauti mažesnę farmakoterapinę ir psichoterapinę pagalbą.</p> Cornelia Rada Autorių teisių (c) 2020 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/article/view/18449 Mon, 29 Jun 2020 00:00:00 +0000 Anapus moralinės srities: kinų normatyvinis nusiteikimas https://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/article/view/16107 <p><span xml:lang="ar-SA">Š</span><span xml:lang="it-IT">iame&nbsp;</span>straipsnyje pateikiame tyrimo, kurio dalyviai buvo iš Kinijos, rezultatus, rodančius, kaip kinai<span xml:lang="it-IT">&nbsp;vertina&nbsp;</span><span xml:lang="ar-SA">į</span><span xml:lang="fr-FR">vairius&nbsp;</span>socialiai reikšmingus normų pažeidimus. Kėlėme hipotezę, kad, atsižvelgiant į&nbsp;<span xml:lang="it-IT">nuolatin</span><span xml:lang="ar-SA">ę&nbsp;</span><span xml:lang="it-IT">konfucianistin</span><span xml:lang="ar-SA">ė</span>s pasaul<span xml:lang="ar-SA">ėžiū</span>ros&nbsp;<span xml:lang="ar-SA">įtaką šiuolaikinei Kinijos visuomenei, kinai nedarys skirties tarp moralinių (</span><em>daode</em>) ir įprastų kultūringo elgesio (<em xml:lang="de-DE">wenming</em>) normų. Mūsų rezultatai rodo, kad dalyviai iš Kinijos iš<span xml:lang="de-DE">rei</span><span xml:lang="ar-SA">škė tvirtą normatyvinį įsitikinimą&nbsp;</span><span xml:lang="da-DK">ne tik&nbsp;</span><span xml:lang="ar-SA">žalingų ir nesąžiningų veiksmų</span><span xml:lang="de-DE">, kurie Vakar</span><span xml:lang="ar-SA">ų&nbsp;</span><span xml:lang="de-DE">literat</span><span xml:lang="ar-SA">ūroje paprastai priskiriami prie moralinės srities, bet ir kultūringo elgesio (</span><em xml:lang="de-DE">wenming</em>) normų paž<span xml:lang="de-DE">eidim</span><span xml:lang="ar-SA">ų atveju. Dalyviai kinai taip pat iš</span><span xml:lang="de-DE">rei</span><span xml:lang="ar-SA">škė tvirtą normatyvinį įsitikinimą dėl&nbsp;</span><span xml:lang="it-IT">tradicin</span>ių š<span xml:lang="pt-PT">eimos pagarbos vertyb</span>ių (<em>xiao</em>) paž<span xml:lang="de-DE">eid</span>imų. Be to, rezultatai rodo, kad&nbsp;<em>wenming</em>&nbsp;(nekultūringumo) svarstymai buvo geriausias normatyvinio įsitikinimo prediktorius, nors žala ir s<span xml:lang="ar-SA">ąž</span><span xml:lang="pt-PT">iningumas taip pat i</span><span xml:lang="ar-SA">šryškėjo kaip reikšmingi normatyvinio įsit</span>ikinimo prediktoriai. Rezultatai aptariami atsižvelgiant į pastaruoju metu vykusias diskusijas apie moralės ir konvencijos skirtį.</p> Renatas Berniūnas | Vytis Silius | Vilius Dranseika Autorių teisių (c) 2019 Authors https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/article/view/16107 Mon, 03 Feb 2020 00:00:00 +0000 Nuteistųjų adaptaciją pataisos įstaigose prognozuojantys veiksniai https://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/article/view/15107 <p>Adaptacija pataisos įstaigoje – tai įkalinto asmens psichologinis ir elgesinis atsakas į pataisos įstaigos aplinką ir įkalinimo situaciją (Fedock, 2017). Sėkmingai adaptavęsi nuteistieji geba patenkinti savo pagrindinius poreikius, nekonfliktuoja nei su pataisos įstaigos administracija, nei su kitais nuteistaisiais, nepatiria stiprių neigiamų emocijų ir t.t. Manoma, kad nesėkminga adaptacija pataisos įstaigoje siejasi su mažesne motyvacija keisti savo nusikalstamą elgesį ir recidyvu (Loper, 2002; Zamble &amp; Porporino, 1988). Nors nuteistųjų adaptacija pataisos įstaigose ir ją prognozuojančiais veiksniais užsienio mokslininkai domisi jau kelis dešimtmečius, Lietuvoje tokių tyrimų ypač trūksta. Šio tyrimo tikslas – nustatyti laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų adaptaciją Lietuvos pataisos įstaigose prognozuojančius veiksnius. Tyrime dalyvavo nuteistieji vyrai (<em>N</em> = 331) iš 5 Lietuvos pataisos įstaigų, jų amžius svyravo nuo nuo 18 iki 68 metų (<em>M</em> = 35,17, <em>SD</em> = 10,75). Adaptacijai įvertinti buvo naudojama Kalėjimo problemų skalė (Zamble &amp; Porporino, 1988), Beck depresijos klausimyno antroji leidimo versija (Beck, Steer, &amp; Brown, 1996) ir Beck nerimo klausimynas (Beck, Epstein, Brown,&nbsp; &amp; Steer, 1988). Adaptacijos veiksniai buvo įvertinti demografinių duomenų anketa bei Kriminalinių nuostatų modifikuota skale (Simourd, 1997). Nustatyta, jog adaptaciją geriausiai prognozuoja kriminalinės nuostatos ir bendravimas su draugais arba partnere. Tirti veiksniai paaiškino iki 16 % adaptaciją vertinančių kintamųjų sklaidos.</p> Viktorija Mikalauskienė | Alfredas Laurinavičius Autorių teisių (c) 2019 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/article/view/15107 Mon, 30 Dec 2019 15:22:47 +0000 Dvikalbė prieiga prie paskirų ir suporuotų žodžių epizodinėje atmintyje https://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/article/view/15520 <p>Keturių tyrimų metu pažvelgta į dviejų kalbų žodžių santykį dvikalbio asmens atmintyje. Dviejų kalbų žodžių santykis buvo tikrinamas, atliekant nuorodų ir tikslinių žodžių užduotį, kai, naudojantis žodžių (angliškų ar lietuviškų, pavyzdžiui, chair ar kėdė) nuorodomis, dalyviams tekdavo atkurti įsimintus tikslinius žodžius (angliškus ar lietuviškus, pavyzdžiui, TABLE ar STALAS). Vienu atveju dalyviai pirma turėjo įsiminti pavienių tikslinių žodžių (TABLE) sąrašą, o paskui dar kartą juos prisiminti padedami tapačios ar skirtingos kalbos nuorodų (chair ar kėdė). Atrasta, kad, nesvarbu, ar nuorodos buvo tos pačiõs, ar skirtingos kalbos, jos lygiai veiksmingai padėdavo prisiminti anksčiau matytus tikslinius žodžius. Taigi skirtingų kalbų žodžiai peržengia kalbos ribas ir kalbiniu atžvilgiu yra nepriklausomi. Išeitų, kad dvikalbiam asmeniui atskirų kalbų žodžiai yra betarpiškai susiję ir lygiai prieinami. Kitu atveju dalyviai pirma turėjo įsiminti nuorodų ir tikslinių žodžių poras (pavyzdžiui, chair-STALAS). Vėliau tikslinių žodžių (STALAS) prisiminimas buvo patikrintas dalyviams pateikiant arba kartu buvusias nuorodas (chair), arba jų vertimus (kėdė). Aptikta, kad tiesiogiai matytos nuorodos, palyginti su jų verstiniais atitikmenimis, kur kas geriau padėdavo prisiminti tikslinius žodžius. Šiuo atveju atrodytų, kad kalba ir žodžiai yra vienas nuo kito priklausomi. Susidaro įspūdis, kad žodžiai yra užsklęsti kalbos rėmuose. Kaip paaiškinti šiuos skirtingų kalbų žodžių santykius, susijusius su pavieniui ir poromis pateiktais žodžiais? Bandyta šiuos skirtingus duomenis aiškinti žodžių reikšme. Manyta, kad pavieniai tapačios kalbos žodžiai reikšmės atžvilgiu yra labai panašūs ir todėl nesunkiai vienas kitą atliepiantys. O žodžiai, esantys poroje, gali lengvai įgauti savitą reikšmės atspalvį ir todėl tapti nelengvai sukeičiami su kitos kalbos verstiniais žodžiais. Aiškinant šiuos duomenis platesniu mastu, jiems buvo pritaikyta Don Dulany (1997) sąmonės sampratos teorija, kuria remiantis, yra skirtumas tarp sukeliančiojo (angl. evocative) versus svarstomojo (angl. deliberative) žodžių apdorojimo.</p> Algis Norvilas Autorių teisių (c) 2019 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/article/view/15520 Mon, 30 Dec 2019 00:00:00 +0000 Pilietiško elgesio organizacijoje patikslinto klausimyno psichometriniai rodikliai https://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/article/view/15521 <p>Pilietiškas elgesys organizacijoje – savanoriškas, neprivalomas darbuotojų elgesys, kuriuo stiprinami socialiniai ryšiai ir kuriamos palankios veiklai organizacinės aplinkos socialinio konteksto sąlygos. Atsižvelgiant į šio elgesio tyrimų plėtrą užsienio šalyse, kultūrinių skirtumų reikšmę pilietiško elgesio vertinimui ir remiantis Organ (1988) teorine koncepcija, 2013 metais buvo parengtas lietuviškasis pilietiško elgesio organizacijoje vertinimo klausimynas. Jį sudarė pilietinio įsitraukimo, pagarbos, pagalbos, iniciatyvos ir sąžiningumo dimensijos, patikrinta metodo struktūra, atlikta preliminari psichometrinių rodiklių analizė (Bagdžiūnienė, Lazauskaitė-Zabielskė ir Urbanavičiūtė, 2013). Šiame straipsnyje pristatomi du nauji tyrimai, kurių tikslas – patikrinti darbuotojų pilietiško elgesio organizacijoje lietuviško klausimyno struktūrą ir įvertinti patikslinto metodo psichometrinius rodiklius. Pirmajame tyrime dalyvavo 1 985, antrajame – 647 darbuotojai. Rezultatai: patvirtinamoji faktorių analizė patvirtino penkių dimensijų metodo struktūrą, galutinę klausimyno versiją sudaro dvidešimt teiginių, patvirtinti skalių suderintumo, išorinio validumo ir kiti psichometriniai rodikliai. Lietuviškasis pilietiško elgesio organizacijoje klausimynas pasižymi geromis psichometrinėmis savybėmis, gali būti taikomas, vykdant tyrimus organizacijose.</p> Dalia Bagdžiūnienė | Jurgita Lazauskaitė-Zabielskė | Ieva Urbanavičiūtė Autorių teisių (c) 2019 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/article/view/15521 Mon, 30 Dec 2019 00:00:00 +0000 Redakcinė kolegija ir turinys https://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/article/view/16103 <p>&nbsp;&nbsp;</p> Autorių teisių (c) 2019 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/article/view/16103 Fri, 20 Dec 2019 00:00:00 +0000 Nurodymai autoriams ir bibliografiniai duomenys https://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/article/view/16104 <p>&nbsp;&nbsp;</p> Autorių teisių (c) 2019 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/article/view/16104 Fri, 20 Dec 2019 00:00:00 +0000 Kaltinamojo fizinio patrauklumo, socioekonominio statuso ir lyties reikšmė seksualinio priekabiavimo situacijos dalyvių elgesio vertinimui https://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/article/view/16105 <p>Seksualinis priekabiavimas yra plačiai paplitusi šiuolaikinėje visuomenėje problema, todėl svarbu išsiaiškinti, kokie veiksniai formuoja visuomenės narių požiūrį į seksualinio priekabiavimo situacijas ir kodėl tam tikrais atvejais priekabiavimo auka yra laikoma situacijos kaltininke. Apžvelgus tyrimus, nagrinėjančius įvairių neteisinių veiksnių poveikį seksualinio priekabiavimo situacijos dalyvių elgesio vertinimui, matyti, kad daugelio jų rezultatai yra nevienodi, nėra aiškus ryšys tarp kaltinamojo savybių ir požiūrio į seksualinio priekabiavimo situacijas. Tad šio tyrimo tikslas – nustatyti, kokį poveikį seksualinio priekabiavimo situacijos dalyvių elgesio vertinimui daro tokie veiksniai kaip kaltinamojo lytis, fizinis patrauklumas ir socioekonominis statusas (SES). Tyrime dalyvavo 179 respondentai, iš kurių 151 studijavo Lietuvos aukštosiose mokyklose ir 28 buvo per pastaruosius trejus metus studijas baigę asmenys. Tyrimo metu, naudojant tariamą naujienų portalo pranešimą bei situacijos vertinimą nagrinėjančią skalę, buvo nustatyta, kad statistiškai reikšmingą poveikį situacijos dalyvių elgesio vertinimui darė tik kaltinamojo (-osios) fizinis patrauklumas ir SES. Didelis kaltinamojo (-osios) fizinis patrauklumas lėmė statistiškai reikšmingai pozityvesnį jo elgesio vertinimą ir negatyvesnį aukos elgesio vertinimą, o kaltinamojo (-osios) SES statistiškai reikšmingai veikė tik požiūrį į kaltinamojo (-osios) elgesį: kai kaltinamasis (-oji) buvo aukšto SES, respondentai jo elgesį vertino negatyviau, palyginti su žemo SES kaltinamojo elgesiu.</p> Gabija Petrauskaitė | Ksenija Čunichina Autorių teisių (c) 2019 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/article/view/16105 Fri, 20 Dec 2019 00:00:00 +0000