Psichologija https://www.zurnalai.vu.lt/psichologija <p>1962 m. įkurtas recenzuojamas tarptautinis žurnalas (<em>Psichologija</em> – nuo 1980 m.), publikuojantis straipsnius visų psichologijos mokslo krypčių ir tarpdisciplinėmis temomis ir siekiantis psichologijos mokslo plėtros Centrinėje ir Rytų Europoje.</p> en-US <p>Susipažinkite su autorių teisėmis&nbsp;<a href="http://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/journalpolicy">žurnalo politikoje</a>&nbsp;skiltyje Autorių teisės.&nbsp;</p> antanas.kairys@fsf.vu.lt (Antanas Kairys) vigintas.stancelis@kf.vu.lt (Vigintas Stancelis) Tue, 11 May 2021 00:00:00 +0000 OJS 3.1.2.1 http://blogs.law.harvard.edu/tech/rss 60 In memoriam. Prof. Algirdas Fedoravičius – iškilus lietuvis, JAV psichologas https://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/article/view/23998 <p>&nbsp;&nbsp;</p> Evaldas Kazlauskas Autorių teisių (c) 2021 Evaldas Kazlauskas https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/article/view/23998 Wed, 07 Jul 2021 11:59:45 +0000 Vaikų ir paauglių naudojimasis internetu: grėsmės ir galimybės https://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/article/view/23008 <p>Straipsnyje pristatoma vaikų ir paauglių naudojimosi internetu grėsmių ir galimybių koncepcija, remiantis projekto „Lietuvos vaikų ir paauglių naudojimasis internetu: Grėsmių ir galimybių tendencijos ES šalių kontekste“ (projektą remia Lietuvos mokslo taryba, Nr. S-MIP-17-1/LSS-250000-1087) duomenimis, kurie palyginami su Lietuvoje ir Europoje atliktų tyrimų rezultatais, pateikiamos išvados ir rekomendacijos, į ką atkreipti dėmesį, kad vaikai galėtų savarankiškai saugiai naudotis internetu, išvengtų potencialių grėsmių, o internetas padėtų atverti galimybes.</p> Neringa Grigutytė | Saulė Raižienė | Vilmantė Pakalniškienė Autorių teisių (c) 2021 Neringa Grigutytė | Saulė Raižienė | Vilmantė Pakalniškienė https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/article/view/23008 Wed, 07 Jul 2021 11:56:09 +0000 Wilhelmo Wundto paskaitų atspindžiai Vytauto Civinskio Dienoraštyje: savistabos taikymas emocinių reiškinių pažinimui https://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/article/view/22989 <p>Straipsnis skirtas 1905–1906&nbsp;m. Leipcigo universitete Wilhelmo Wundto (1832–1920) paskaitas lankiusio Vytauto Civinskio (1887–1910)&nbsp;<em>Dienoraščio</em>&nbsp;fragmentų analizei. Pirmą kartą mokslinėje publikacijoje plačiau pristatoma Civinskio egodokumentinio palikimo dalis, susijusi su šių paskaitų metu įgytomis žiniomis ir jų taikymu. Analizuojami dienoraštyje aptikti jausminių būsenų stebėjimo grafikai, kuriuos Civinskis sudarė taikydamas introspekcijos metodą, iš dalies pasirėmęs Wundto emocinių reiškinių aiškinimu ir jį kūrybiškai plėtodamas. Straipsnyje pristatomo tyrimo medžiaga reikšmingai papildo esamą supratimą apie XX&nbsp;a. pradžioje Vakarų Europoje psichologiją studijavusius asmenis iš Lietuvos, jų motyvaciją ir įgytų žinių taikymą. Kaip straipsnio iliustracijos pateikti unikalūs artefaktai&nbsp;– Civinskio&nbsp;<em>Dienoraščio</em>&nbsp;fragmentai.</p> Junona S. Almonaitienė | Veronika Girininkaitė Autorių teisių (c) 2021 Junona S. Almonaitienė | Veronika Girininkaitė https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/article/view/22989 Wed, 07 Jul 2021 11:48:44 +0000 Vyresnio amžiaus asmenų psichologinės gerovės sąsajos su šeimos diskriminacijos patirtimi ir gyvenimo aplinkybėmis vaikystėje https://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/article/view/22724 <p><span xml:lang="ar-SA">Žmogaus gyvenimo kelias kėlė ir toliau kelia diskusijas: ar jis tolydus, ar šuoliškas, kokios nenutrūkstamos gijos sieja skirtingus amžiaus tarpsnius, kokiais būdais tas sąsajas nustatyti. Šio tyrimo tikslas&nbsp;– įvertinti gyvenimo aplinkybių vaikystėje, šeimos politinių represijų ir diskriminacijos patirčių reikšmingumą prognozuojant psichologinę gerovę vyresniame amžiuje. Tyrimui panaudoti Europos sveikatos, senėjimo ir išėjimo į pensiją (SHARE) tyrimo 7-os bangos duomenys. Į tyrimą buvo įtraukti 1</span>&nbsp;985 Lietuvoje gyvenantys 50 metų ir vyresni respondentai (63,8 %&nbsp;– moterys). Psichologinė gerovė buvo įvertinta 12-os teiginių Kontrolės, autonomijos, savirealizacijos ir malonumo (CASP) skalės versija. Remiantis retrospektyvia savistata, surinkti duomenys apie vaikystės ir paauglystės gyvenimo aplinkybes, apimantys namų aplinką ir sąlygas, santykius šeimoje ir artimoje aplinkoje, šeimos persekiojimo ir diskriminacijos patirtį. Hierarchinė regresinė analizė atskleidė, kad šeimos represijų, persekiojimo ir vaikystės gyvenimo aplinkybių veiksnių įtraukimas padidina modelio prognostinę vertę 8 %. Santykiai su motina ir draugais, savo sveikatos ir gebėjimų vertinimas, knygų skaičius namuose ir kitų asmenų fizinis smurtas reikšmingai prognozuoja psichologinę gerovę vyresniame amžiuje, net kai kontroliuojami pagrindiniai sociodemografiniai kintamieji. Šio tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad rūpestingos, saugios, stimuliuojančios ir kognityvinę raidą puoselėjančios socialinės aplinkos kūrimas vaikystėje gali prisidėti prie didesnės psichologinės gerovės net ir vyresniame amžiuje.</p> Jonas Eimontas | Albinas Bagdonas | Antanas Kairys | Olga Zamalijeva | Vilmantė Pakalniškienė | Raimonda Sadauskaitė Autorių teisių (c) 2021 Jonas Eimontas | Albinas Bagdonas | Antanas Kairys | Olga Zamalijeva | Vilmantė Pakalniškienė | Raimonda Sadauskaitė https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/article/view/22724 Fri, 28 May 2021 12:30:21 +0000 Pradinio mokyklinio amžiaus vaikų aplinkosauginės nuostatos ir atliekų rūšiavimo elgesys: mokyklos ir tėvų vaidmuo https://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/article/view/22570 <p>Vaikystė išskiriama kaip reikšmingas amžiaus tarpsnis aplinkosauginėms nuostatoms ir aplinką tausojančiam elgesiui formuotis. Pradinis mokyklinis amžius pasižymi svarbiais kognityviniais pokyčiais ir besiplečiančiu socialiniu vaiko pasauliu, taip pat didele tėvų įtaka. Šiuo tyrimu siekta ištirti aplinkosauginių vaiko nuostatų ir atliekų rūšiavimo elgesio sąsajas pradiniame mokykliniame amžiuje bei įvertinti mokyklos ir tėvų vaidmenį prognozuojant šias vaikų nuostatas ir elgesį. Tyrime dalyvavo 116 mokinių, kurių amžius 8–11 metų, taip pat vienas iš jų tėvų ir vaikų klasių auklėtojos. Individualių struktūruotų interviu metu vaikai atsakė į klausimus apie tai, kaip jie rūšiuoja, ir klausimus apie aplinkosaugines savo nuostatas – afektinę ir kognityviąją. Tėvai pateikė atsakymus apie savo atliekamą rūšiavimo elgesį, žodinį šio elgesio modeliavimą šeimoje, taikomus paskatinimus, kai vaikas rūšiuoja, ir aplinkosaugines nuostatas, o klasių auklėtojos – informaciją apie atliekų rūšiavimą mokykloje, kurioje vaikas mokosi. Vaiko elgesiui prognozuoti buvo sudaryti struktūrinių lygčių modeliai su skirtingais nepriklausomais kintamaisiais: rūšiavimu mokyklose, tėvų veiksniais ir kartu mokyklos bei tėvų veiksniais. Rezultatai atskleidė, kad aplinkosauginės vaikų nuostatos ir rūšiavimo elgesys nebuvo susiję reikšmingais tarpusavio ryšiais. Moksleivių elgesį nuspėjo tik atitinkamas tėvų elgesys, o rūšiavimas mokyklose prognozavo kognityviąją vaikų nuostatą. Remiantis gautais rezultatais, būtų galima kreipti dėmesį į praktinį aplinkosauginį švietimą ir ugdymo procese labiau orientuotis į moksleivių afektinę nuostatą.</p> Dovilė Šorytė | Vilmantė Pakalniškienė Autorių teisių (c) 2021 Dovilė Šorytė | Vilmantė Pakalniškienė https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/article/view/22570 Thu, 13 May 2021 08:49:57 +0000 General Psychosocial Measures are Affected by the Situation Preceding Assessment: The ‘Arbitrary Distinction’ Between State and Trait Measures is Still Unresolved https://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/article/view/19155 <p>General psychosocial measures are assumed to be stable over time. However, such measures may be affected by the situation preceding assessment. In this study 28 participants completed the WHO-5 Well-Being Index, the Subjective Happiness Scale, and the Life Orientation Test which are general measures, and the Positive Affect Negative Affect Schedule and the Feeling Scale which are state measures. Subsequently, the first part of ‘<em>Mega Disasters Nagasaki The Forgotten Bomb’</em> documentary was presented to the participants. Following the intervention, they completed the same measures again. State measures of negative affect increased, feeling state decreased as expected, but <em>retrospectively </em>measured well-being as well as the index of optimism also decreased. There were large individual differences. The findings indicate that general measures, assumed to be stable over time, are influenced by the situation. Therefore, there is a need for reporting, as well as controlling, the events preceding their measurement. The implication of these findings is that hundreds of empirical results based on general or trait measures may be invalid if any event preceding their assessment had an emotional impact.</p> Attila Szabo | Krisztina Ábel Autorių teisių (c) 2021 Attila Szabo | Krisztina Ábel https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/article/view/19155 Thu, 13 May 2021 08:46:34 +0000 Kandidatų ir vertintojų lyties įtaka sprendimo priėmimui tariamoje įdarbinimo situacijoje https://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/article/view/22605 <p>Lyčių stereotipai paprastai apsprendžia, kad vadovavimas ir lyderystė yra labiau siejami su vyrais nei moterimis. Įvairiose pasaulio šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, mažesnė dalis moterų dirba vadovaujamose pozicijose lyginant su vyrais. Tokį skirtumą galėtų lemti daugybė priežasčių, tačiau dažniausiai aptariama - moterų diskriminacija darbo rinkoje. Pirmasis žingsnis, kurį atliekame besidarbindami, yra personalo atranka, todėl būtų galima daryti prielaidą, kad moterų diskriminacija atsiranda jau šiame etape. Šio tyrimo metu buvo naudota kvazieksperimentinė tyrimo strategija. Įdarbinimo simuliacijos metu tyrimo dalyviai (personalo specialistai ir palyginamoji grupė) turėjo vertinti potencialius kandidatus vyrą ir moterį, siekiančius įsidarbinti vadovaujamai pozicijai. Tyrimo tikslas buvo nustatyti, kaip skiriasi personalo specialistų ir palyginamosios grupės vertinimai, priklausomai nuo pačių vertintojų ir kandidato lyties, įdarbinant kandidatus vadovaujamai pozicijai. Pagrindiniame tyrime dalyvavo 128 asmenys. Nustatyta, jog tiek personalo specialistės, tiek palyginamoji grupė potencialaus kandidato vyro ir moters įdarbinimo tikimybę, patikimumą, kompetenciją, skiriamą algą bei paaukštinimo tikimybę vertino panašiai.&nbsp; Rasti skirtumai tarp suvokto kandidatų gebėjimo dirbti komandoje - personalo specialistės ir kitų specialybių atstovės moterys manė, kad vyrui geriau pavyks dirbti komandoje. Tyrimo rezultatai leidžia daryti išvadą, kad lytis neturi &nbsp;reikšmingos įtakos darbinantis vidutinio lygio vadovo pareigoms.</p> Justė Norvaišaitė | Vita Mikuličiūtė Autorių teisių (c) 2021 Justė Norvaišaitė | Vita Mikuličiūtė https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/article/view/22605 Tue, 11 May 2021 05:21:30 +0000 Socialinių normų teorija pagrįstų intervencijų poveikis: ar jos gali būti žalingos mažiau už bendraamžių normą alkoholį vartojantiems studentams? https://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/article/view/17090 <p><em>Įvadas</em>. Socialinių normų teorija pagrįstų intervencijų efektyvumo mažinant studentų alkoholio vartojimą tyrimų rezultatai prieštaringi. Manoma, jog minėtos intervencijos veiksmingai mažina alkoholio vartojimą tarp rizikingų vartotojų, tačiau gali skatinti mažiau ir rečiau už referentinės grupės narius vartojančių asmenų vartojimą. <em>Tyrimo tikslas</em> – išsiaiškinti 1) galimą neigiamą normatyvinio grįžtamojo ryšio apie realius alkoholio vartojimo rodiklius (aprašomosios normos poveikis) poveikį mažiau už referentinės grupės vidurkį vartojančių studentų alkoholio vartojimo ketinimams; 2) ar grįžtamojo ryšio metu pateikiama informacija apie alkoholio vartojimo priimtinumą referentinėje grupėje (įsakomosios normos poveikis) gali apsaugoti nuo minėto neigiamo poveikio. <em>Metodai.</em> Studentų alkoholio vartojimo ir požiūrio į bendraamžių vartojimą rodikliai buvo surinkti apklausiant 234 universiteto studentus. Iš jų, eksperimente dalyvavo 26 mažiau ir rečiau už visų apklaustų studentų vidurkį vartojantys studentai. Intervenciją sudarė normatyvinio grįžtamojo ryšio apie studentų alkoholio vartojimą ir požiūrį į bendraamžių vartojimą pristatymas. <em>Rezultatai.</em> Aprašomosios normos poveikį gavę tiriamieji spiritinius gėrimus nurodė ketinantys vartoti didesniais kiekiais nei šio poveikio negavę tyrimo dalyviai. Padidėję suvartojamo spiritinių gėrimų kiekio ketinimai po įsakomosios normos poveikio pateikimo nesumažėjo. <em>Išvados.</em> Aprašomosios normos poveikio taikymas gali sustiprinti mažiau už referentinės grupės narius vartojančių studentų ketinimus vartoti spiritinius gėrimus didesniais kiekiais. Įsakomosios normos poveikis, kaip priemonė eliminuoti šį neigiamą efektą, galimai nėra veiksmingas.</p> Karina Kravčenko | Laura Šeibokaitė Autorių teisių (c) 2021 Karina Kravčenko | Laura Šeibokaitė https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/article/view/17090 Tue, 11 May 2021 05:12:54 +0000 Vertybių, įsitikinimų ir normų teorijos taikymas tiriant studentų atliekų mažinimo elgesį https://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/article/view/19262 <p>Nors didėjantis atliekų kiekis yra vienas didžiausių aplinkosaugos iššūkių, su kuriais šiuo metu susiduriame, kol kas stebėtinai mažai žinoma apie atliekų mažinimo elgesio psichologinius veiksnius. Šio tyrimo tikslas yra išsiaiškinti, ar studentų atliekų mažinimo elgesys gali būti numatomas remiantis vertybių, įsitikinimų ir normų teorija. Darbe aptariami 221 studento, kurių amžius buvo nuo 18 iki 26 metų (M = 21,33; SD = 1,78), apklausos rezultatai. Tyrimo dalyviai atsakė į klausimus apie biosferines, altruistines, egoistines ir hedonistines vertybes, ekologinę pasaulėžiūrą, pasekmių suvokimą, atsakomybės priskyrimą, asmenines normas ir atliekų mažinimo elgesį. Nustatyta, kad vertybių, įsitikinimų ir normų teorijos veiksniai prisidėjo nuspėjant studentų atliekų mažinimo elgesį. Rezultatai parodė, jog stipresnis pritarimas biosferinėms vertybėms susijęs su stipresne ekologine pasaulėžiūra, kuri turėjo ryšį su geresniu suvokimu apie atliekų mažinimo pasekmes aplinkai. Šie įsitikinimai prognozavo stipresnes asmenines normas, kurios buvo susijusios su dažnesniu atliekų mažinimo elgesiu.</p> Ernesta Smilingytė | Dovilė Šorytė Autorių teisių (c) 2021 Ernesta Smilingytė | Dovilė Šorytė https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/article/view/19262 Tue, 11 May 2021 05:02:47 +0000 Veido raumenų reakcijos į skausmo išraiškas kito asmens veide https://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/article/view/21206 <p>Tyrimu siekiama nustatyti, kokie elektromiogramų rodikliai yra susiję su atpažįstama skausmo išraiška veide, įvertinti, ar jie atspindi atpažįstamo veido skausmo lygmenį ir nustatyti galimus objektyvius kiekybinius skausmo lygmens įvertinimo kriterijus.&nbsp;Tirtos veido raumenų reakcijos atpažįstant virtualius veidus su skirtingo laipsnio skausmo išraiškomis. Eksperimentų metu atsitiktine tvarka buvo pateikiamos virtualios, iš skausmo skalės paimtos, veidų išraiškos (neskauda-skauda-labai skauda). Tiriamieji į jas reaguodavo dvejopai: 1) pagal matomą veido išraišką savo veido raumenimis išreikšdavo atitinkamą skausmo būklę (neskauda-skauda-labai skauda); 2) nepriklausomai nuo matomos virtualios skausmo išraiškos išreikšdavo įsivaizduojamo vidutinio skausmo išraišką.&nbsp;Nustatyta, kad antakių sutraukiamųjų raumenų (<em>m.</em> <em>corrugator supercilii</em>) EMG reakcijos dydis priklauso nuo tiriamųjų nutaisomos valingos skausmo išraiškos laipsnio. Valingai nutaisytų skausmo išraiškų EMG reakcijos atpažįstant matomo veido skausmo lygmenį pasireiškia dviejuose laiko intervaluose: didžiųjų skruostinių raumenų (<em>m. zygomaticus major</em>) srityse jos atsiranda praėjus 200–300 ms po stimulo pateikimo, antakių sutraukiamųjų raumenų – praėjus 400–500 ms. Šie skirtumai išnyksta po 1300 ms. Antrajame intervale abiejų raumenų grupių EMG reakcijų skirtumai atsiranda praėjus 1600 ms po stimulo pateikimo, o išnyksta skirtingai: didžiųjų skruostinių raumenų po 3100 ms, o antakių sutraukiamųjų raumenų – tęsiasi iki 4000 ms.&nbsp;Nuolat nutaisant vieną ir tą pačią vidutinio skausmo išraišką ir atpažįstant skirtingų skausmo išraiškų veidus, pasireiškia įtaka atskirų tiriamųjų valingoms EMG reakcijoms. Vaizdas su išraiška „neskauda” nevalingai sumažina antakių sutraukiamųjų raumenų ir padidina didžiųjų skruostinių raumenų EMG amplitudę.</p> Algimantas Švegžda | Rytis Stanikūnas | Kristina Augustinaitė | Remigijus Bliumas | Henrikas Vaitkevičius Autorių teisių (c) 2021 Algimantas Švegžda | Rytis Stanikūnas | Kristina Augustinaitė | Remigijus Bliumas | Henrikas Vaitkevičius https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/article/view/21206 Tue, 11 May 2021 04:54:08 +0000