1259 metų rudenį šv. Bonaventūra atvyko į Lavernos kalną Toskanoje. Apmąstydamas šv. Pranciškaus Asyžiečio stigmas, jis parašė Sielos vadovą į Dievą. Anot Bonaventūros, juslėmis suvokiamas išorinis pasaulis yra Dievo „pėdsakai“, žmogaus vidinis pasaulis yra Dievo „atvaizdai“, o malonės pakylėta siela Dievo varduose aptinka Jo „panašumą“, kuris sielą pakylėja virš jos pačios. Straipsnyje nagrinėjama, kaip ši trilypė dieviškumo mediacija, susieta su dichotomija „medijoje“ / „per mediją“, suformuoja šešiapakopį kelią, vedantį žmogaus sielą į susivienijimą su Dievu.