Politinis įvykis kaip nereprezentuojama meno dimensija
Straipsniai
Audronė Žukauskaitė
Publikuota 2012-01-01
https://doi.org/10.15388/Relig.2012.0.839
PDF (Anglų)

Reikšminiai žodžiai

didingumas
vaizduotė
reprezentacija
nereprezentuojamumas
holokaustas

Kaip cituoti

Žukauskaitė, A. (2012) “Politinis įvykis kaip nereprezentuojama meno dimensija”, Religija ir kultūra, 11, pp. 16–29. doi:10.15388/Relig.2012.0.839.

Santrauka

Straipsnyje analizuojama Jacques’o Rancière’o aptarta sąsaja tarp nereprezentuojamos meno dimensijos ir nemąstomos politikos dimensijos. Paradigminiu tokios sąsajos pavyzdžiu Rancière’as laiko Claude’o Lanzmanno filmą Shoah. Nereprezentuojamumo sąvoka įtraukia mus į diskusiją su kantiškąja didingumo samprata ir tos sampratos modifikacijomis Jeano François Lyotard’o filosofijoje. Lyotard’as perkelia didingumo sampratą į moderniojo meno kontekstą, apibrėždamas jį kaip negatyvios prezentacijos meną. Šis negatyvumas reiškia tiek nereprezentuojamą dimensiją moderniajame mene, tiek nemąstomą tam tikrų politinių įvykių, pavyzdžiui, holokausto, dimensiją. Priešingai šiai didingumo adoravimo strategijai Giorgio Agambenas ir Georges’as Didi-Hubermanas teigia, kad nereprezentuojamumas sukuria patogų alibi, kuris atpalaiduoja nuo būtinybės gilintis į politines šių reiškinių priežastis. Knygoje Vaizdai nepaisant nieko Didi-Hubermanas provokatyviai atmeta formalius Lanzmanno filmo Shoah sprendimus ir atkakliai teigia būtinybę kurti ar prezentuoti vaizdus „nepaisant nieko“. Straipsnyje ši prieštara sprendžiama pasitelkiant Michaelio Haneke’s filmą Baltas kaspinas, kuriame įžvelgiama argumentų abiem ginčo pusėms.

PDF (Anglų)

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.

Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai

> >>