Religija ir kultūra https://www.zurnalai.vu.lt/religija-ir-kultura <p>Įkurtas 2004 m. Publikuoja religijos fenomeno bei religijos ir kultūros santykio tyrimų, integruotai apimančių religijotyrines, religijos filosofijos ir etc. disciplinas, tematikos straipsnius.</p> Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press en-US Religija ir kultūra 1822-4539 <p>Susipažinkite su autorių teisėmis&nbsp;<a href="http://www.zurnalai.vu.lt/religija-ir-kultura/journalpolicy">žurnalo politikoje</a>&nbsp;skiltyje Autorių teisės.&nbsp;</p> Redakcinė kolegija ir turinys https://www.zurnalai.vu.lt/religija-ir-kultura/article/view/12315 <p>[tekstas lietuvių kalba]</p> Religija ir kultūra Autorių teisių (c) 2019 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2019-01-07 2019-01-07 20-21 1 6 Nurodymai autoriams ir bibliografiniai duomenys https://www.zurnalai.vu.lt/religija-ir-kultura/article/view/12316 <p>[tekstas lietuvių kalba]</p> Religija ir kultūra Autorių teisių (c) 2019 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2019-01-07 2019-01-07 20-21 162 165 Religiškumo reprezentavimo šiuolaikiniame mene problema. Sekuliari ir postsekuliari prieigos https://www.zurnalai.vu.lt/religija-ir-kultura/article/view/16853 <p>Straipsnyje susitelkiama į religijos ir šiuolaikinio meno santykį, kurio konfigūracijos aptariamos iš dviejų skirtingų – sekuliarizacijos ir postsekuliaraus būvio – perspektyvų. Teigiama, kad sekuliarizacijos požiūriu religijos ir meno sritys matomos kaip autonomiškos ir nesusisiekiančios, o slinktis link postsekuliaraus diskurso implikuoja principinę autonomijos (tiek religijos, tiek meno srityse) sąlygos destrukciją, šiuo būdu atverdama galimybę grįžti prie religijos ir meno laukų persiklojimo. Pažymima, kad postsekuliarybės kontekste religijos ir šiuolaikinio meno santykis tampa įmanomas tik priimant šiuolaikiniam menui būdingą tiesioginės reprezentacijos principo atsisakymą, o tai reikštų, kad religinės implikacijos tampa atpažįstamos ne kaip religinių turinių reprezentacijos, bet veikiau kaip religiškumo pėdsakas, neretai įgaunantis profanacijos ir refleksijos apie sekuliarizacijos patirtį formas.</p> Vaiva Daraškevičiūtė Autorių teisių (c) 2017 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2017-12-20 2017-12-20 20-21 55 67 10.15388/Relig.2017.15 Heideggerio technikos esmės sampratos recepcija „empirinio posūkio“ technikos filosofijoje https://www.zurnalai.vu.lt/religija-ir-kultura/article/view/16854 <p>In<strong xml:lang="en-US">&nbsp;</strong>this article some important aspects of Heidegger’s philosophy of technology is addressed. It is argued against Don Ihde’s observation that Heidegger’s philosophy of technology mostly concerns the large scale technological phenomena of industrial revolution – actually in Heidegger’s oeuvre we can find reflection on such micro-scale post-industrial technologies as cybernetics, biotechnologies etc. The critique of the essentialism of Heideggerian philosophy of technology by such authors as Andrew Feenberg, Don Ihde and Peter-Paul Verbeek is presented. It is suggested that earlier Heidegger’s concept of the essence of technology as&nbsp;<span class="Strong">“</span>machination<span class="Strong">”</span>&nbsp;(Machenschaft) is less susceptible to such criticism: whether technologies are exploitative and turning nature into&nbsp;<span class="Strong">“</span>standing reserve<span class="Strong">”</span>, or whether they are ecological and nature-friendly, whether they are understood as autonomous force, or democratically controlled process – it could be said that through contemporary technologies reality is increasingly turned into artifice and entities are revealed as makeable and producible.</p> Tomas Nemunas Mickevičius Autorių teisių (c) 2017 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2017-12-20 2017-12-20 20-21 68 76 10.15388/Relig.2017.16 Redakcinė kolegija ir turinys https://www.zurnalai.vu.lt/religija-ir-kultura/article/view/12749 <p>[tekstas anglų ir lietuvių kalbomis]</p> Rita Šerpytytė Autorių teisių (c) 2017 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2017-04-30 2017-04-30 20-21 1 7 Ateitis, arba apie gamtos atpirkimą po Schellingo ir Nietzsche’ės https://www.zurnalai.vu.lt/religija-ir-kultura/article/view/12750 <p>[straipsnis ir santrauka anglų kalba, santrauka lietuvių kalba]</p> <p>Pradedant nuo vaidmens, kurį gamtai pripažįsta ir priskiria Schellingas ir Nietzsche’ė, yra suprantamas atnaujintas&nbsp;<em>būties</em>&nbsp;ir&nbsp;<em>laiko</em>&nbsp;santykis, tapęs 1936 metais Heideggerio pranašautos naujos Vakarų filosofijos pradžios galimybės pagrindu. Abiejų filosofų požiūriu, pačios ateities galimybė apeina būtiną praeities atpirkimą (tai yra visišką išsilaisvinimą iš jos konceptualaus hipostazavimo) per meilės Visybei formą, kurią galima atpažinti tik iš&nbsp;<em>gamtos filosofijos</em>, galinčios parodyti savo neapmąstomą / neatmenamą (<em>unvordenkliches</em>) būties pagrindą ir jo amžiną dinamiką kaip&nbsp;<em>potentia potentiae</em>. Tik remiantis neapmąstomos / neatmenamos praeities&nbsp;<em>potentia potentiae</em>&nbsp;yra įmanomas ateities „ateinantis įvykis“ ir atnaujintas būties ir laiko santykis, sudarantis naujos Vakarų filosofijos pradžios galimybę.</p> Emilio Carlo Corriero Autorių teisių (c) 2017 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2017-04-30 2017-04-30 20-21 8 17 10.15388/Relig.2017.11 Žmogaus pasaulis kaip tikrovės prieaugis: transcendentalizmas ir antropologinis skirtumas https://www.zurnalai.vu.lt/religija-ir-kultura/article/view/12751 <p>[straipsnis ir santrauka anglų kalba, santrauka lietuvių kalba]</p> <p>Šiame straipsnyje pirmiausia apsvarstomos Peterio Singerio ir Jacques’o Derrida pozicijos dėl žmonių ir gyvūnų skirtumo. Singerio animalizmą straipsnio autorius laiko grindžiamu natūralistiniu substancializmu (nes minėtą skirtumą siekiama „ištirpinti“ bendroje rūšyje, gyvūniškume), o Derrida požiūrį mano esant artinantį prie fenomenologinio primityvizmo (nes siekiama sugriebti gyvūno žvilgsnį „suskliaudžiant“ žmogiškąjį kultūros pasaulį). Tad vienu atveju rezultatas yra esencialistinė redukcija į Vienį, o kitu&nbsp;– nominalistinis Daugio dauginimas. Kaip alternatyvą šioms dviem perspektyvoms straipsnio autorius siūlo „transcendentalinę“ prieigą, kai žmogiškasis skirtumas pasirodo kaip galia formuoti pasaulį (heidegeriška prasme), kuris tampa prieaugiu gamtinės tikrovės atžvilgiu. Šios naujos galios simbolis yra stačia stovėsena, tam tikras pakilimas virš gamtos, kurio ženklas yra sąmonė. Šią naują galią autorius vadina „įstrižaine“, nes, kaip įstrižainė neredukuojama į kvadrato kraštinę, ji neredukuojama ir į gamtą (imanencijos plotmę). Iš tikrųjų, žmogiškasis pasaulis kaip „tikrovės prieaugis“ yra neredukuojamas į jokią plokštumos ontologiją, t. y. į ontikologiją.</p> Gaetano Chiurazzi Autorių teisių (c) 2017 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2017-04-30 2017-04-30 20-21 18 28 10.15388/Relig.2017.12 Šventoji ir pasaulietinė muzika Šventajame Rašte https://www.zurnalai.vu.lt/religija-ir-kultura/article/view/12752 <p>[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]</p> <p>Straipsnyje šventosios ir pasaulietinės muzikos santykio problema svarstoma analizuojant giedojimo ir instrumentinės muzikos ypatybes Šventojo Rašto tekste. Šios perskyros susidarymą bandoma aptikti Mircea Eliade’s šventybės ir pasaulietiškumo perskyros pagrindu interpretuojant muzikos charakteristiką Senajame Testamente bei jos transformaciją Naujajame Testamente. Straipsnyje siekiama parodyti, kad reguliaraus ritmo ir daugiabalsumo parametrai dominuoja pasaulietinėje muzikoje, o monofonija pasakojime atsiskleidžia kaip šventosios muzikos bruožas.</p> Miglė Miliūnaitė Autorių teisių (c) 2017 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2017-04-30 2017-04-30 20-21 29 41 10.15388/Relig.2017.13 Neįvykęs pokalbis: Del Noce’ė ir Vattimo apie ateizmą, sekuliarizaciją ir nihilizmą https://www.zurnalai.vu.lt/religija-ir-kultura/article/view/12753 <p>[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]</p> <p>Straipsnyje siekiama suprobleminti Roberto Esposito pasiūlytą Augusto Del Noce’ės ir Gianni Vattimo požiūrių į sekuliarizaciją ir nihilizmą analizę ir pateikti alternatyvią jų santykio interpretaciją. Tuo tikslu lyginami Del Noce’ės ir Vattimo modernybės ir ateizmo apmąstymai ir jais paremtos skirtingos sekuliarizacijos bei nihilizmo fenomenų interpretacijos. Teigiama, kad Esposito neadekvačiai įvertina tarp Del Noce’ės ir Vattimo filosofijų kylantį prieštaravimą. Del Noce’ės moderniojo ateizmo interpretacija turėtų būti vertinama ne kaip „ištirpstanti“ Vattimo silpnajame mąstyme, o kaip svarbus šiuolaikinės italų filosofijos idėjinio pliuralumo tyrinėjant sekuliarizacijos ir nihilizmo fenomenus ženklas.</p> Domantas Markevičius Autorių teisių (c) 2017 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2017-04-30 2017-04-30 20-21 42 54 10.15388/Relig.2017.14 Redakcinė kolegija ir turinys https://www.zurnalai.vu.lt/religija-ir-kultura/article/view/12678 <p>[tekstas lietuvių kalba]</p> Religija ir kultūra Autorių teisių (c) 2016 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2016-12-20 2016-12-20 20-21 1 7