Religija ir kultūra https://www.zurnalai.vu.lt/religija-ir-kultura <p>Įkurtas 2004 m. Publikuoja religijos fenomeno bei religijos ir kultūros santykio tyrimų, integruotai apimančių religijotyrines, religijos filosofijos ir etc. disciplinas, tematikos straipsnius.</p> en-US <p>Susipažinkite su autorių teisėmis&nbsp;<a href="http://www.zurnalai.vu.lt/religija-ir-kultura/journalpolicy">žurnalo politikoje</a>&nbsp;skiltyje Autorių teisės.&nbsp;</p> rita.serpytyte@fsf.vu.lt (Rita Šerpytytė) vigintas.stancelis@kf.vu.lt (Vigintas Stancelis) Fri, 07 Oct 2022 07:45:40 +0000 OJS 3.1.2.1 http://blogs.law.harvard.edu/tech/rss 60 Atvaizdo paradoksai: vaizdinis ar postsekuliarus posūkis? https://www.zurnalai.vu.lt/religija-ir-kultura/article/view/29846 <p>Straipsnyje analizuojama religijos ir meno sąveika, susitelkiant į šiuolaikines vizualumo teorijas, konkrečiai į Davido Freedbergo, Thomo Williamo Mitchello, Horsto Bredekampo formuluojamą atvaizdo vitališkumo apibrėžimą. Teigiama, kad šių autorių atvaizdo vitališkumo sampratoje akcentuojamas betarpiško tikėjimo (<em>pathos</em>&nbsp;prasme) aspektas leidžia kalbėti apie postsekuliarų vaizdinio posūkio pobūdį. Straipsnyje atsispiriama nuo konkrečios situacijos vienoje Vilniaus bažnyčių, kai originali menininkės Ksenijos Jaroševaitės sukurta Švč. Mergelės Marijos skulptūra tikinčiųjų reikalavimu buvo išnešta iš bažnyčios, o jos vietoje galiausiai įkurdinta plačiai tiražuojamos, 1864 m. prancūzų skulptoriaus Josepho-Hugueso Fabischo sukurtos Lurdo Švč. Mergelės Marijos skulptūros kopija. Šis atvejis traktuojamas kaip pavyzdinis, atvaizdo paradoksalumą atskleidžiantis modelis, kai estetinio vertinimo pojūtį užgožia neįsisąmonintas atvaizdo galios pripažinimas. Straipsnyje nagrinėjama ontologinio atvaizdo statuso problema pažymint, kad į atvaizdo vitališkumo sampratą įtraukta atvaizdo emancipacijos sąlyga veda prie nejaukos būseną provokuojančių klausimų, susijusių su tokiomis fundamentaliomis skirtimis kaip kūrėjo–atvaizdo arba gyvybės–artefakto priešpriešos.</p> Vaiva Daraškevičiūtė Autorių teisių (c) 2019 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/religija-ir-kultura/article/view/29846 Fri, 25 Nov 2022 00:00:00 +0000 Ideologija ir stabmeldystė https://www.zurnalai.vu.lt/religija-ir-kultura/article/view/29514 <p>Per pastaruosius kelerius ar net jau keliolika metų autoriaus paskelbta ištisa eilė straipsnių, tiesiogiai ar netiesiogiai kalbančių apie pasaulio&nbsp;<em>sutvėrimą</em>&nbsp;ir paties šio žodžio pagrįstumą šiuo atžvilgiu:&nbsp;<em>sutverti</em>&nbsp;reiškia ne tik ‘pastatyti tvorą, apsupti tvora’ ar pan., bet ir ‘sutirštinti, sustandinti, sukietinti, sutvirtinti’, ir ‘pagauti, suimti, sugniaužti ranka’, ir visos šios reikšmių atšakos su atitinkamais mitiniais vaizdiniais sudaro tradicinį pasaulio sutvėrimo vaizdyną. Tačiau tiek pats pasaulio sutvėrimas, tiek mažesnio masto veiksmai bei vyksmai, nusakomi įvairiomis veiksmažodžio&nbsp;<em>sutverti</em>&nbsp;reikšmėmis, turi ir neigiamą pusę&nbsp;– mena sąstingį, sustabarėjimą, užkietėjimą, su(si)kaustymą, gyvybinės tėkmės stabdymą bei tvenkimą. Tokiu atveju tai, kas tapo pernelyg&nbsp;<em>su-tverta</em>, pasidaro būtina&nbsp;<em>iš-tverti</em>. Naglio Kardelio žodžiais tariant, pasaulį „žmogus gali&nbsp;<em>iš-tverti</em>&nbsp;dvejopai: pasitelkęs kalambūrą, pasakyčiau, kad žmogus pasaulį arba&nbsp;<em>iš-tveria</em>, t.&nbsp;y. iškenčia, pakelia, tiesiog išbūva kantriai atlaikydamas jo svorį, arba&nbsp;<em>iš-tveria</em>, t.&nbsp;y. išardo, suskaldo, papildamas į šipulius tai, ką Dievas buvo&nbsp;<em>su-tvėręs</em>“ (Kardelis&nbsp;1998: 40; išskyrimai N.&nbsp;K.), arba veikiau ką pats buvo&nbsp;<em>su-tvėręs</em>&nbsp;Dievo vardu. Taigi žmogus arba pasilieka apibrėžtame&nbsp;<em>tvariame</em>&nbsp;pasaulyje, kartu įkalinęs jame savo sielą, arba nebeapsikentęs pagaliau paleidžia gniaužtus ir nubunda į&nbsp;<em>nestveriantį</em>&nbsp;sąmoningumą, nebestingstančią gyvą sąmonę, grįžta į pirmapradę&nbsp;<em>nesutvertąją</em>&nbsp;būtį. Tokia mąstymo ir vilties kryptis pasaulio atžvilgiu yra eschatologiška, t.&nbsp;y. nutaikyta į pasaulio pabaigą, o asmens atžvilgiu&nbsp;– soteriologiška, t.&nbsp;y. nutaikyta į išsilaisvinimą, į laisvę, kuri šia prasme yra tiesioginė&nbsp;<em>sutvėrimo</em>&nbsp;priešybė. Pats&nbsp;<em>sutvėrimas</em>&nbsp;ir&nbsp;<em>sutvertumas</em>&nbsp;įvairiais atžvilgiais tokiu atveju suprantamas neigiamai&nbsp;– kaip laisvės priešprieša ir išsilaisvinimo kliūtis. Esminės jo apraiškos vidiniame pasaulyje&nbsp;– ideologija ir stabmeldystė. Straipsnis tiesiogiai tęsia du ankstesnius&nbsp;– „Be pagrindo, be atramos. Dvasiniai&nbsp;<em>su-tvėrimo</em>&nbsp;ir&nbsp;<em>iš-tvėrimo</em>&nbsp;kontekstai“ (Razauskas&nbsp;2022a) ir „Idėjos, idealai ir ideologijos“ (Razauskas&nbsp;2022b).</p> Dainius Razauskas Autorių teisių (c) 2019 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/religija-ir-kultura/article/view/29514 Fri, 20 Dec 2019 00:00:00 +0000 Religijos sugrįžimas ir radikalaus blogio problema: Rusijos karo Ukrainoje atvejo analizė https://www.zurnalai.vu.lt/religija-ir-kultura/article/view/29515 <p>The article analyses the case of Russia’s war in Ukraine by focusing on the ambivalent relationship between radical evil and the “return of the religious”. First, the revival of politicised religious fundamentalism in contemporary Russia is examined by discussing the relationship between the state and the church and its concretisation in the field of foreign policy&nbsp;– the “Russian World” teaching. The article shows how the Russian Orthodox Church legitimises a project that pursues geopolitical goals and justifies the started war as a metaphysical fight against evil. Attention is drawn to the fact that in this case we are dealing with a kind of “secular religion” or “inverted secularism”, when ecclesial forms are used to revive the Soviet imperialism, and faith is replaced by beliefs. Next, when considering the analysed case in the context of the “return of the religious” reflected by Jacques Derrida and Gianni Vattimo, the emphasis is not only on the principle of violence (which is born from the fusion of political and religious discourses), but also on the positive possibilities of this return, which aforementioned thinkers elaborated by formulating the concepts of elementary faith and ethics of charity. At the same time, the article shows that these concepts lack an existential focus that would allow the problem of radical evil to be grasped at the level of individual existence. Therefore, to highlight the existential aspect of radical evil, the concepts of the perverse will, “grey zone” and impossible hope are used.</p> Danutė Bacevičiūtė Autorių teisių (c) 2019 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/religija-ir-kultura/article/view/29515 Fri, 20 Dec 2019 00:00:00 +0000 Redakcinė kolegija ir turinys https://www.zurnalai.vu.lt/religija-ir-kultura/article/view/12315 <p>[tekstas lietuvių kalba]</p> Autorių teisių (c) 2019 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/religija-ir-kultura/article/view/12315 Mon, 07 Jan 2019 00:00:00 +0000 Nurodymai autoriams ir bibliografiniai duomenys https://www.zurnalai.vu.lt/religija-ir-kultura/article/view/12316 <p>[tekstas lietuvių kalba]</p> Autorių teisių (c) 2019 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/religija-ir-kultura/article/view/12316 Mon, 07 Jan 2019 00:00:00 +0000 Apie Įstatymo ontologiją ir Būties užmarštį https://www.zurnalai.vu.lt/religija-ir-kultura/article/view/29510 <p>Straipsnyje hipotetiškai keliama Įstatymo ontologijos kaip „pirmosios filosofijos“ idėja. Šios idėjos pristatymas ir pagrindimas siejamas su pačios prieigos prie įstatymo svarstymo permąstymu. Tokia prieiga numato, kad įstatymas bus tyrinėjamas ne kaip teisės, ne kaip teisės teorijos, net, o tai ypač svarbu,&nbsp;– ne kaip teisės filosofijos objektas, o pagrindžiant galimybę į jį teoriškai pažvelgti filosofiniu ontologiniu žvilgsniu, atskleidžiant pamatinę įstatymiškumo sąsają su būtimi. Tuo tarpu Įstatymą laikant duotybe, nekeliant įstatymiškumo kaip tokio atsiradimo apskritai klausimo, ieškant „teisingų“, „prigimtį atitinkančių“ įstatymų, net ir tada, kai vartojami ontologinę prasmę turintys terminai, iš tiesų atskleidžiamas ne ontologinis įstatymiškumo atsiradimo kontekstas, o tik pareiškiamos ontologinės pretenzijos veikiantiems įstatymams. Straipsnyje aptariamos Antikos filosofijos tyrinėtojo Wernerio Jaegerio įžvalgos, leidžiančios permąstyti įstatymo ontologijos idėją ir numatyti įstatymo sampratos „perkrovimo“ kryptį.</p> Rita Šerpytytė Autorių teisių (c) 2022 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/religija-ir-kultura/article/view/29510 Thu, 20 Dec 2018 00:00:00 +0000 Įstatymiškumo dvasia: Hegelio įstatymo kritika ir posūkis į ontologiją Frankfurto fragmentuose https://www.zurnalai.vu.lt/religija-ir-kultura/article/view/29512 <p>Šis straipsnis yra bandymas nužymėti santykį tarp jaunojo Georgo Wilhelmo Friedricho Hegelio Frankfurto laikotarpio veikale&nbsp;<em>Krikščionybės dvasia ir jos likimas</em>&nbsp;pateikiamos įstatymo kritikos ir ontologinės gyvenimo vienovės bei meilės kaip gyvenimo modifikacijos koncepcijų. Siekiama parodyti, kad jaunojo Hegelio posūkis į ontologiją gali būti suvoktas tik iš įstatymo kaip absoliučios opozicijos formos atmetimo perspektyvos. Be to, įstatymo formos kritika čia pasirodo kaip pagrindinė linija, leidžianti apibrėžti pirmuosius Hegelio Kanto moralės kritikos žingsnius. Kita vertus, įsivesdamas krikščionišką sąvoką&nbsp;<em>pleroma</em>, žadančią išpildyti įstatymo formą, ir siūlydamas suprasti suvienijimą ontologiškai, jaunasis Hegelis, kaip bus bandoma atskleisti, atranda, jog įstatymas negali būti paneigiamas, bet randasi ar iškyla iš pačios ontologinės vienovės, turėjusios jį įveikti. Hegelis pradeda nuo opozicijos tarp įstatymo ir būties, o šie fragmentai atskleidžia, kodėl jis prieina prie dialektinės jų santykio sampratos kaip prieštaravimo pačiame Absoliute.</p> Povilas Dumbliauskas Autorių teisių (c) 2018 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/religija-ir-kultura/article/view/29512 Thu, 20 Dec 2018 00:00:00 +0000 Kritinės pastabos apie Schmitto politinį realizmą https://www.zurnalai.vu.lt/religija-ir-kultura/article/view/29513 <p>Remiantis plačiai pripažįstama interpretacija, Carlo Schmitto politinė filosofija laikoma klasikiniu politinio realizmo pavyzdžiu. Šiame straipsnyje, pradėdamas nuo kai kurių temų, išdėstytų 1923 m. publikuotoje jo esė&nbsp;<em>Die geistesgeschichtliche Lage des heutigen Parlamentarismus</em>, siūlau užklausti šią interpretaciją. Nuodugni Schmitto parlamentarizmo ir identitarinės demokratijos kritikos analizė gali, tiesą sakant, rodyti, kad jis siūlo normatyvinę politinio priešiškumo teoriją.</p> Ernesto C. Sferrazza Papa Autorių teisių (c) 2018 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/religija-ir-kultura/article/view/29513 Thu, 20 Dec 2018 00:00:00 +0000 Religiškumo reprezentavimo šiuolaikiniame mene problema. Sekuliari ir postsekuliari prieigos https://www.zurnalai.vu.lt/religija-ir-kultura/article/view/16853 <p>Straipsnyje susitelkiama į religijos ir šiuolaikinio meno santykį, kurio konfigūracijos aptariamos iš dviejų skirtingų – sekuliarizacijos ir postsekuliaraus būvio – perspektyvų. Teigiama, kad sekuliarizacijos požiūriu religijos ir meno sritys matomos kaip autonomiškos ir nesusisiekiančios, o slinktis link postsekuliaraus diskurso implikuoja principinę autonomijos (tiek religijos, tiek meno srityse) sąlygos destrukciją, šiuo būdu atverdama galimybę grįžti prie religijos ir meno laukų persiklojimo. Pažymima, kad postsekuliarybės kontekste religijos ir šiuolaikinio meno santykis tampa įmanomas tik priimant šiuolaikiniam menui būdingą tiesioginės reprezentacijos principo atsisakymą, o tai reikštų, kad religinės implikacijos tampa atpažįstamos ne kaip religinių turinių reprezentacijos, bet veikiau kaip religiškumo pėdsakas, neretai įgaunantis profanacijos ir refleksijos apie sekuliarizacijos patirtį formas.</p> Vaiva Daraškevičiūtė Autorių teisių (c) 2017 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/religija-ir-kultura/article/view/16853 Wed, 20 Dec 2017 00:00:00 +0000 Heideggerio technikos esmės sampratos recepcija „empirinio posūkio“ technikos filosofijoje https://www.zurnalai.vu.lt/religija-ir-kultura/article/view/16854 <p>In<strong xml:lang="en-US">&nbsp;</strong>this article some important aspects of Heidegger’s philosophy of technology is addressed. It is argued against Don Ihde’s observation that Heidegger’s philosophy of technology mostly concerns the large scale technological phenomena of industrial revolution – actually in Heidegger’s oeuvre we can find reflection on such micro-scale post-industrial technologies as cybernetics, biotechnologies etc. The critique of the essentialism of Heideggerian philosophy of technology by such authors as Andrew Feenberg, Don Ihde and Peter-Paul Verbeek is presented. It is suggested that earlier Heidegger’s concept of the essence of technology as&nbsp;<span class="Strong">“</span>machination<span class="Strong">”</span>&nbsp;(Machenschaft) is less susceptible to such criticism: whether technologies are exploitative and turning nature into&nbsp;<span class="Strong">“</span>standing reserve<span class="Strong">”</span>, or whether they are ecological and nature-friendly, whether they are understood as autonomous force, or democratically controlled process – it could be said that through contemporary technologies reality is increasingly turned into artifice and entities are revealed as makeable and producible.</p> Tomas Nemunas Mickevičius Autorių teisių (c) 2017 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/religija-ir-kultura/article/view/16854 Wed, 20 Dec 2017 00:00:00 +0000