Respectus Philologicus https://www.zurnalai.vu.lt/respectus-philologicus <p>Įkurtas 1999 m. Žurnalas skirtas lingvistiniams tyrimams, literatūros naratyvų ir kontekstų problematikai, reklamos diskurso paveikumo klausimams, vertimo teorijai ir praktikai, audiovizualiniams tyrimams.</p> en-US <p>Susipažinkite su autorių teisėmis&nbsp;<a href="http://www.zurnalai.vu.lt/respectus-philologicus/journalpolicy">žurnalo politikoje</a>&nbsp;skiltyje Autorių teisės.&nbsp;</p> gabija.bankauskaite@knf.vu.lt (Gabija Bankauskaitė) vigintas.stancelis@kf.vu.lt (Vigintas Stancelis) Mon, 19 Oct 2020 10:28:12 +0000 OJS 3.1.2.1 http://blogs.law.harvard.edu/tech/rss 60 “The Bravo Boys” Band versus Mozart: the Issue of Cultural Message in Contemporary German Language Textbooks https://www.zurnalai.vu.lt/respectus-philologicus/article/view/18622 <p>Wolfgang Amadeusz Mozart musiał ustąpić miejsca zespołowi&nbsp;<em>Bravo Boys</em>.&nbsp;Tak zdecydowali autorzy podręczników&nbsp;<em>Ping Pong 1</em>&nbsp;i&nbsp;<em>Ping Pong neu 2</em>. Materiał dotyczący kompozytora i innych przedstawicieli muzyki klasycznej zastąpili w nowym wydaniu podręcznika relacją z koncertu zespołu&nbsp;<em>Bravo Boys</em>.&nbsp;W artykule podjęto próbę określenia, jakie postaci z realnego świata, „zasiedlają” współczesne podręczniki do nauki języka niemieckiego, jaki przekaz kulturowy niosą ze sobą i czy jest on zgodny z podstawą programową obowiązującą w polskiej szkole. W tym celu przeanalizowano wybrane podręczniki do nauki języka niemieckiego wraz z materiałami ćwiczeniowymi. Zauważono, że z podręczników niemal całkowicie zniknęli przedstawiciele kultury wysokiej, przedstawiciele kultury niemieckiej; na ich miejsce wprowadzono przedstawicieli kultury masowej, głównie modelki, aktorów, sportowców, a także polityków. Łączy ich głównie to, że są powszechnie znani, większość z nich to celebryci, zdarzają się skandaliści. Rozpoznawalność postaci przedstawianych w materiałach tekstowych i ćwiczeniowych z pewnością ułatwia pracę uczniowi, nie może być jednak jedynym kryterium ich doboru. W artykule zasygnalizowano problem odpowiedzialności autorów podręczników za jakość przekazu kulturowego adresowanego do dzieci i młodzieży szkolnej.</p> Beata Głowińska Autorių teisių (c) 2020 Beata Głowińska https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/respectus-philologicus/article/view/18622 Mon, 19 Oct 2020 10:11:53 +0000 Lip Synchrony of Rounded and Protruded Vowels and Diphthongs in the Lithuanian-Dubbed Animated Film “Cloudy with a Chance of Meatballs 2” https://www.zurnalai.vu.lt/respectus-philologicus/article/view/17155 <p>In this article, the problems of dubbing, especially related to lip synchrony as one of the most challenging aspects of audiovisual translation, are scrutinised. Contrarily to the traditional focus on bilabials and open vowels, the object of this research is lip synchrony of both rounded and protruded vowels and diphthongs since lip rounding is a visibly marked feature, which cannot be neglected especially in close-ups. The study aims at determining the inaccuracies in lip synchrony of the mentioned phonemic group in the dubbed animated feature film&nbsp;<em>Cloudy with a Chance of Meatballs 2</em>&nbsp;from English to Lithuanian. Qualitative and quantitative analysis is carried out by employing a comparative method. The research methodology is based on the theoretical insights and assumptions provided by Frederic Chaume (2004, 2006, 2012), Richard Barsam &amp; Dave Monahan (2010), and Indrė Koverienė (2015). The research findings demonstrate the main issues of lip synchrony a translator might face while adapting a piece of audiovisual material for the target language audience. Also, it provides insights into the quality of the overall translation of the chosen film.</p> Indrė Koverienė | Kristina Čeidaitė Autorių teisių (c) 2020 Indrė Koverienė | Kristina Čeidaitė https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/respectus-philologicus/article/view/17155 Mon, 19 Oct 2020 10:02:55 +0000 Lost in Translation: Narrative Perspective Silenced by the Voice of the Translator https://www.zurnalai.vu.lt/respectus-philologicus/article/view/18638 <p>This study compares passages from four novels by the renowned Albanian author Ismail Kadare with their English translations:&nbsp;<em>Prilli i thyer</em>&nbsp;(<em>Broken April,</em>&nbsp;1990 [1980]),&nbsp;<em>Kronika në gur</em>&nbsp;(<em>Chronicle in Stone,</em>&nbsp;2007 [1971]),<em>&nbsp;Vajza e Agamemnonit&nbsp;</em>(<em>The Daughter of Agamemnon,</em>&nbsp;2006 [2003])<em>&nbsp;</em>and&nbsp;<em>Pallati i ëndrrave</em>&nbsp;(<em>The Palace of Dreams,</em>&nbsp;2011 [1999]). It uses the linguistic analysis of style in the source and the target languages aiming to identify the modification of narrative perspectives during the translation process. The stylistic comparison of the original with translated versions demonstrates the shift from the internal perspective to the narratorial perspective of narration, which may be the result of the translator’s inclination to explain. In Kadare’s novels which have been translated from French, the tendency to make a clear borderline between narrative voices is evident. The translator’s lack of ability to pick out stylistic features indicating the internal perspective of the character impacts the mental representation produced by the reader of the translated text. The shift from the character’s to the narrator’s perspective influences not only the reader’s attitude towards the culture narrated in the text but also the way how the identity of the narrator is construted. Consequently, the imposed narratorial voice in the translated Kadare’s novels gives a different impression from the non-intrusive narration that the author managed to create in the communist regime.</p> Lindita Tahiri Autorių teisių (c) 2020 Lindita Tahiri https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/respectus-philologicus/article/view/18638 Mon, 19 Oct 2020 09:56:22 +0000 Pasaulio pabaigos scenarijus pagal Frau Avą. Šaltinių klausimas https://www.zurnalai.vu.lt/respectus-philologicus/article/view/17501 <p>Straipsnio tyrimo objektas – pirmosios vardu žinomos vokiečių poetės Frau Avos (apie 1060–1127) poemos&nbsp;<em>Das Jüngste Gericht</em>&nbsp;(liet.&nbsp;<em>Paskutinis teismas</em>) ištrauka, pasakojanti apie Pasaulio pabaigoje žmonijos laukiančias katastrofas (eil. 1–160). Pagrindinis dėmesys skiriamas vaizduojamo katastrofų scenarijaus šaltinių problematikai. Iš esmės nekvestionuojant ankstesniais tyrimais įrodytos poemos sąsajos su Pseudo Bedos (XI&nbsp;a. pab. – XII&nbsp;a. per.) ir Petro Damiano (1006–1072) sukurtais apokaliptiniais siužetais, straipsnyje keliama prielaida, kad, kurdama poemą, Frau Ava, be minėtų autorių, naudojosi ir apie 870&nbsp;m. nežinomo autoriaus parašyta apokaliptine giesme&nbsp;<em>Muspilli</em>. Atlikta analizė leidžia teigti, kad giesmės apokaliptinis naratyvas turėjo įtakos&nbsp;<em>Paskutinio teismo</em>&nbsp;15-tosios dienos vaizdavimui. Taip pat buvo nustatyta, kad, skirtingai nuo Pseudo Bedos ir Petro Damiano sukurtų tekstų, žinių patikimumas poemoje užtikrinamas ne nuoroda į šv.&nbsp;Jeronimą, bet į išminčius. Kadangi nėra žinomi ankstesni vokiečių kalba parašyti apokaliptiniai tekstai, turintys nuorodų į išminčius, išskyrus giesmę<em>&nbsp;Muspilli</em>, daroma išvada, kad, vaizduodama Paskutinių dienų<em>&nbsp;</em>įvykius, Frau Ava rėmėsi ir giesme<em>&nbsp;Muspilli.</em></p> Aleksej Burov Autorių teisių (c) 2020 Aleksej Burov https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/respectus-philologicus/article/view/17501 Mon, 19 Oct 2020 09:47:36 +0000 Eilėraštis kaip komunikatas: Onės Baliukonės lyrikos komunikatyvumas https://www.zurnalai.vu.lt/respectus-philologicus/article/view/18333 <p>Šiame straipsnyje bandoma atidžiau pažvelgti į poezijos meno kūrinį&nbsp;– eilėraštį&nbsp;– komunikacijos teorijos kontekste. Komunikacijos sąvokos daugiaprasmiškumas suponuoja požiūrių ir svarstymų gausą bei definicijos sudėtingumą. Egzistuoja dvi skirtingos komunikacijos studijų mokyklos&nbsp;– proceso ir semiotinė. Pirmoji į komunikaciją žiūri kaip į pranešimų perdavimą, antroji&nbsp;– reikšmių kūrimą ir keitimąsi jomis. Kadangi meno kūrinys yra laikomas komunikatu, tai jo perteikiamas turinys susieja dvasiniais ryšiais kūrėją ir suvokėją. Straipsnyje apžvelgta ir ištirta Onės Baliukonės eilėraščių kaip komunikato vieta procesinių ir semiotinių komunikacijos modelių struktūroje, taip pat aptartas meno kūrinio (eilėraščio) kaip pranešimo komunikatyvumas, informatyvumas, tikslingumas bei reikšmingumas. Atlikus tyrimą, įsitikinta, kad, nors O.&nbsp;Baliukonės lyrikoje dažnai žinia užkoduota išplėtotais ir siauro vartojimo kodais, poetė eilėraščiais aktyviai komunikuoja su skaitytoju, taip veikdama skaitytojo dvasinę būseną. Iškodavimas yra toks pat kūrybingas, kaip ir užkodavimas, todėl straipsnyje dėmesys kreipiamas ir poetės, ir skaitytojo reikšmių kūrimui.</p> Skaistė Barkutė Autorių teisių (c) 2020 Skaistė Barkutė https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/respectus-philologicus/article/view/18333 Mon, 19 Oct 2020 09:32:42 +0000 “Apple Blossoms” and “The Apple Tree”: Two Perspectives Typological and Ideological Similarities in Short Stories by Mykhailo Kotsiubynsky and John Galsworthy https://www.zurnalai.vu.lt/respectus-philologicus/article/view/17218 <p>The article<em>&nbsp;</em>provides comparative analysis of&nbsp;<em>Apple Blossoms</em>&nbsp;by Mykhailo Kotsiubynsky and&nbsp;<em>The Apple Tree</em>&nbsp;by John Galsworthy. Both authors explore human morality in a crisis of confrontation between sensuality and death, the beauty of life and the beauty of art. At the structural level, the works share an element of paratext, novelistic nature, polysemic images-landscapes, and methods of psychologization. Galsworthy engages the antinomy of the&nbsp;<em>city&nbsp;– province</em>, resorts to irony, and combines elements of impressionist writing with the traditions of realistic socio-psychological prose. In contrast, Kotsiubynsky systematically implements the impressionist fragmentary nature of the composition, symbolism of visual and auditory images, in-depth psychoanalysis, and the conventionality of the chronotope.</p> <p class="ISSN-abst-vidus">The issues of short stories are diversified and aesthetic&nbsp;– as is distinct for modernist literature&nbsp;– implicitly in Kotsiubynsky’s work, and most explicitly through the connections with the Antiquity and English intertext in Galsworthy’s prose.</p> Oksana Halchuk Autorių teisių (c) 2020 Oksana Halchuk https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/respectus-philologicus/article/view/17218 Mon, 19 Oct 2020 09:27:07 +0000 Kultūrinės atminties pokyčiai takiojoje modernybėje https://www.zurnalai.vu.lt/respectus-philologicus/article/view/19193 <p>Remiantis šiuolaikinių filosofų, daugiausia Zygmunto Baumano, įžvalgomis gilinamasi, kaip kultūrinę atmintį gali paveikti globalizacija, kokie iššūkiai kyla perduodant kolektyvines tiesas iš kartos į kartą. Analizės šaltiniais pasirinktos modernios distopijos, kurios modeliuoja galimus kultūrinio atsako variantus. Tyrimui papildomos reikšmės turi ir kiti šiuolaikinės kultūros reiškiniai, padedantys atskleisti naujausias tendencijas, XXI amžiaus žmonių požiūrį į kultūrinį paveldą. Straipsnyje prieinama prie išvados, kad kultūrinės atminties pokyčiai takiojoje modernybėje gali būti stipriai veikiami tokių faktorių kaip vartojimo ideologija, tinklinės bendruomenės uždarumas, tačiau tai tėra galimybė. Akivaizdu, kad Vakarų autoriai Aldousas Huxley’is ir Michelis Houellebecqas labiau pabrėžia determinizmą, lietuvių rašytojas Jaroslavas Melnikas&nbsp;– laisvės galimybę. Vis dėlto pažymėtina, kad visi šie tekstai yra projekcijos, kurios visų pirma skatina kritinį mąstymą ir parodo esamos situacijos dviprasmiškumą. Tikėtina, kad šiuolaikinė kultūra išgyvena lūžį, tačiau virsmo rezultatai dar nėra aiškūs.</p> Aurelija Mykolaitytė Autorių teisių (c) 2020 Aurelija Mykolaitytė https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/respectus-philologicus/article/view/19193 Mon, 19 Oct 2020 09:17:08 +0000 The Cartography of Love in Doris Lessing’s “love, again” https://www.zurnalai.vu.lt/respectus-philologicus/article/view/17860 <p>In her late novel,&nbsp;<em>love, again</em>&nbsp;(1996), Doris Lessing represents a penetrative insight of love, providing the widest perspective of love than in any of her previous work. The abundance and variety of plausible&nbsp;<em>les affaires d’amour</em>, which transgress the boundaries of gender, age, geography, and social status, make&nbsp;<em>love, again</em>&nbsp;Lessing’s most “loveful” novel. The narrative responds to this multiplicity accordingly. The essay explores the theme of romantic love of the central female character, Sarah Durham, who is at the centre of the narrative and whose emotional landscape is meticulously mapped. It also aims to unveil the ways Doris Lessing exploits a longstanding tradition of interpreting love in Western philosophy and culture&nbsp;– from Plato to contemporary theorists, including Alain Badiou. Special attention is paid to the interweaving of love and friendship in the relationship of woman and man as well as friendship’s “healing” power for unrequited love encapsulated in the character of Stephen Ellington-Smith. Also, by tracing the transformative impulse of love, the essay tries to bring light on the constructive (in the case of Sarah) and problematic (Stephen) consequences of love.</p> Lilia Miroshnychenko Autorių teisių (c) 2020 Lilia Miroshnychenko https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/respectus-philologicus/article/view/17860 Mon, 19 Oct 2020 09:13:32 +0000 Konfliktinės komunikacijos raiška Lietuvos prezidento rinkimų diskurse (2019) https://www.zurnalai.vu.lt/respectus-philologicus/article/view/18421 <p>Šio straipsnio tyrimo objektas&nbsp;– kalbinės politinės konfliktinės komunikacijos raiškos priemonės, būdingos Lietuvos Respublikos prezidento rinkimų diskursui (2019). Straipsnyje analizuojama trijų populiariausių (pagal sociologines apklausas) kandidatų&nbsp;– G. Nausėdos, S.&nbsp;Skvernelio ir I. Šimonytės&nbsp;– konfliktinė komunikacija. Visų kandidatų politinis diskursas yra skirtas teigiamam savo asmens pristatymui ir tiesioginiam arba implicitiškam buvusios prezidentės bei politinių konkurentų kaltinimui dėl politinio ryžto stokos, savo interesų tenkinimo ir net žalingų veiksmų valstybei ir visuomenei. G. Nausėdos diskurse dominuoja&nbsp;<em>gerovė&nbsp;</em>–<em>&nbsp;žala</em>&nbsp;reikšmės laukas, kuriame JIEMS (buvusiems prezidentams ir politinėms partijoms arba jų atstovams) taikomos neigiamos nominacijos, kurios priešinamos su teigiamomis nominacijomis, priskiriamomis šiam kandidatui. S. Skvernelio diskurse dominuoja&nbsp;<em>veikianti ir atsakinga valstybė&nbsp;</em>–<em>&nbsp;neveikianti ir neatsakinga valstybė</em>&nbsp;reikšmės laukas, išreikštas per dvi opozicijas: AŠ&nbsp;– JI (D. Grybauskaitė) ir AŠ&nbsp;– JIE (Seimo opozicija ir buvę valdantieji). I. Šimonytės politiniame diskurse dominuoja&nbsp;<em>gerovės&nbsp;</em>–&nbsp;<em>žalos</em>&nbsp;reikšmės laukas, kuriame išreikšta opozicija AŠ&nbsp;– JIE (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijos nariai).</p> Vilma Linkevičiūtė Autorių teisių (c) 2020 Vilma Linkevičiūtė https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/respectus-philologicus/article/view/18421 Mon, 19 Oct 2020 09:05:17 +0000 Tłuste koty na złotych spadochronach – o pewnym frazeologizmie wywodzącym się z języka polityki i o jego modyfikacjach https://www.zurnalai.vu.lt/respectus-philologicus/article/view/16710 <p>We współczesnej polszczyźnie utrwaliło się – na skutek oddziaływania języka polityki – wyrażenie rzeczownikowe&nbsp;<em>tłuste koty</em>. Frazeologizm ten ma w języku polskim nacechowanie negatywne. Najczęściej odnosi się do zamożnych osób związanych z biznesem, a także do polityków i osób sprawujących władzę&nbsp;– ustawodawczą, wykonawczą i sądowniczą. W analizowanych tekstach odnaleźć można wiele modyfikacji analizowanego wyrażenia, np.<em>&nbsp;</em><em>wypasione pisowskie</em><em>&nbsp;tłuste koty, tłuste koty</em>&nbsp;<em>w sutannach,&nbsp;</em><em>tłuste koty&nbsp;</em><em>nadziane ośmiorniczkami</em><em>, tłuste koty&nbsp;</em><em>na złotych spadochronach</em>,&nbsp;<em>lejące krokodyle łzy podczas ucieczki z pogromu kociego na Wall Street,&nbsp;</em><em>najtłustszy&nbsp;</em><em>i wredny&nbsp;</em><em>kot,&nbsp;</em><em>okrąglutki, milutki, taki kotek tłuściutki</em>. Najważniejszą funkcją modyfikacji jest wyrażanie krytycznej opinii na temat osób zaliczanych do kategorii&nbsp;<em>tłustych kotów</em>. Za pomocą modyfikacji podkreśla się to, że zarobki tłustych kotów są nieprzyzwoicie wysokie, często nieuzasadnione i niezasłużone. Ostry sprzeciw społeczny wywołuje unikanie przez finansistów i polityków odpowiedzialności za popełnione przez nich błędy, za nierzetelność.&nbsp;<em>Tłuste koty</em>&nbsp;oskarża się też o chciwość.</p> Dorota Połowniak-Wawrzonek | Agnieszka Rosińska-Mamej Autorių teisių (c) 2020 Dorota Połowniak - Wawrzonek | Agnieszka Rosińska-Mamej https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/respectus-philologicus/article/view/16710 Mon, 19 Oct 2020 08:58:12 +0000