https://www.zurnalai.vu.lt/slauga/issue/feed Slauga. Mokslas ir praktika 2022-05-23T16:12:55+00:00 Loreta Gudelienė–Gudelevičienė redakcija@sskc.lt Open Journal Systems <p>Įkurtas 1997. Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijų centro mokslo žurnalas skirtas slaugos, akušerinės priežiūros, burnos priežiūros, reabilitacijos ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistams.</p> https://www.zurnalai.vu.lt/slauga/article/view/27572 COVID-19 liga sergančių nutukusių pacientų realios ir potencialios slaugos problemos 2022-05-23T16:12:55+00:00 Greta Pranckūnaitė vitageri@gmail.com Vitalija Gerikienė vitageri@gmail.com <p><strong>Tyrimo problema.</strong> Padidėjusi COVID-19 liga sergančių pacientų hospitalizacija, intensyvi priežiūra ir mirties rizika yra susijusios su pacientų nutukimu, todėl siekiant užtikrinti kuo geresnę koronaviruso infekcija sergančių nutukusių pacientų slaugą, būtina nustatyti realias ir potencialias COVID-19 liga sergančių nutukusių pacientų slaugos problemas.</p> <p><strong>Tyrimo tikslas</strong> – išanalizuoti COVID-19 liga sergančių nutukusių pacientų realias ir potencialias slaugos problemas.</p> <p><strong>Tyrimo metodai.</strong> Atliktas kokybinis tyrimas, taikant pusiau struktūruotą interviu ir analizuojant duomenis kokybinės turinio analizės metodu. Tyrimo dalyviai – slaugytojai, dirbantys COVID-19 reanimacijos skyriuje.</p> <p><strong>Tyrimo rezultatai ir išvados.</strong> Remiantis tyrime dalyvavusių slaugytojų teiginiais, nustatytos šios COVID-19 liga sergančių nutukusių pacientų realios slaugos problemos: karščiavimas, kvėpavimo funkcijos nepakankamumas, dusulys, kosulys, odos vientisumo pažeidimai, padidėjęs prakaitavimas, savirūpos stoka, ribotas savarankiškas judėjimas ir priklausomybė nuo personalo, nepatogus pozicionavimas ant pilvo, mitybos nepakankamumas, skonio pojūčio sutrikimas.<br>Tyrimas atskleidė šias COVID-19 liga sergančių nutukusių pacientų potencialias slaugos problemas: mirtis, staigus būklės pablogėjimas, alpimas, panikos priepuolis, pragulos, infekcija, odos vientisumo pažeidimas, padidėjęs prakaitavimas, organizmo išsekimas, obstipacija, nusilpimas, užspringimo ir dehidratacijos rizikos.</p> 2022-05-25T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) https://www.zurnalai.vu.lt/slauga/article/view/27574 Sergančiųjų arterine hipertenzija gyvenimo kokybė ir emocinė būsena 2022-05-23T16:12:52+00:00 Paulė Palaitytė aldona.mikaliukstiene@mf.vu.lt Aldona Mikaliūkštienė aldona.mikaliukstiene@mf.vu.lt <p>Vis daugėja sergančiųjų arterine hipertenzija. Arterinės hipertenzijos simptomai neigiamai veikia fizinę ir psichinę sveikatą, sukelia didelį diskomfortą, o tai blogina gyvenimo kokybę ir trikdo normalų ir stabilų gyvenimą. Atlikti tyrimai rodo, kad dėl šios ligos prastėja sergančiųjų emocinė sveikata – daugėja nerimo ir depresinių būsenų.</p> <p><strong>Tyrimo tikslas</strong> – išanalizuoti mokslinę literatūrą apie arterine hipertenzija sergančiųjų gyvenimo kokybę ir emocinę būseną.</p> <p><strong>Tyrimo metodai</strong> – sisteminė literatūros apžvalga „PubMed“, „ClinicalKey“, „Google Sholar“ ir EBSCO duomenų bazėse publikuojamų straipsnių, kuriuose rašoma apie arterine hipertenzija sergančiųjų gyvenimo kokybę ir emocinę būseną. Gauti rezultatai parodė, kad sergantiesiems arterine hipertenzija padidėja rizika sirgti depresija arba patirti nerimo sutrikimų, o tai blogina emocinę būseną ir gyvenimo kokybę.</p> 2022-05-25T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) https://www.zurnalai.vu.lt/slauga/article/view/27575 Slaugytojų požiūris į darbo aplinką ir jo sąsajos su darbuotojų kaita 2022-05-23T16:12:48+00:00 Indrė Rukštavičiūtė rukstaviciute@gmail.com Renata Vimantaitė renata.vimantaite@gmail.com <p>Slaugytojų darbo aplinką nagrinėja mokslininkai visame pasaulyje dėl slaugos personalo kaitos ir didėjančio slaugytojų trūkumo. Sveikos darbo aplinkos sukūrimas ir palaikymas yra reikšmingas slaugytojų gerovei, jiems išlaikyti organizacijoje, pacientų priežiūros kokybei. Bet koks pokytis šioje grupėje gali lemti organizacijos efektyvumo sumažėjimą [1].</p> <p><strong>Tyrimo tikslas</strong> – ištirti slaugytojų požiūrį į darbo aplinką ir jo sąsajas su darbuotojų kaita.</p> <p><strong>Metodika.</strong> Atliktas kiekybinis tyrimas, taikytas anketinės apklausos būdas. Analizuotos 143 anketos, kurias pildė slaugytojai, dirbantys tretinio lygio ligoninėje. Tyrimui atlikti buvo naudota Eileen T. Lake praktikos aplinkos skalė – slaugytojų darbo indeksas, kita dalis klausimų sudaryta remiantis literatūros šaltiniais.<br><strong>Tyrimo rezultatai.</strong> Tyrimas atskleidė, kad vyrauja palanki darbo aplinka didžiojoje dalyje skyrių, tik viename skyriuje nustatyta mišri darbo aplinka. Didžiausias atėjusių slaugytojų skaičius 2017–2020 m. buvo intensyviosios terapijos skyriuose, o didžiausias išėjusių slaugytojų skaičius tuo pačiu laikotarpiu buvo terapiniuose skyriuose. Slaugytojų norą priimti kitą darbo pasiūlymą ir svarstymą likti ar palikti pareigas lemia slaugos vadovai, jų gebėjimai, lyderystė, parama ir žmogiškieji ir darbo priemonių ištekliai.</p> <p><strong>Išvados.</strong> Šis tyrimas patvirtina tvirtus ryšius tarp slaugos lyderio pozicijos, žmogiškųjų ir darbo priemonių išteklių paskirstymo ir slaugytojų kaitos.</p> 2022-05-25T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) https://www.zurnalai.vu.lt/slauga/article/view/27576 Slaugytojų, sergančių kojų venų varikoze, ligos valdymas 2022-05-23T16:12:44+00:00 Greta Bingelytė greta.bingelyte@gmail.com Simona Paulikienė s.paulikiene@spf.viko.lt <p>2020 m. Lietuvoje viena pagrindinių mirties priežasčių buvo kraujotakos sistemos ligos [1]. Vienas iš dažnų kraujagyslių sistemų sutrikimų yra venų varikozė. Tikslios statistikos, kiek Lietuvoje yra sergančiųjų kojų venų varikoze, nėra. Venų varikozė – tai veninė liga, paveikianti apie 30 proc. visos pasaulio populiacijos [2].</p> <p>Šiame straipsnyje nagrinėjamas slaugytojų, sergančių kojų venų varikoze, ligos valdymas. Tyrime dalyvavo 10 slaugytojų, kurioms diagnozuota kojų venų varikozė. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad tiriamosios kaip pagrindinius kojų venų varikozės rizikos veiksnius nurodė genetinį polinkį, stovimą ir fizinį darbą bei antsvorį. Visos informantės bandė taikyti kompresinę terapiją, tačiau tik dalis nuolat ją atlieka. Taip pat slaugytojos stengiasi būti fiziškai aktyvios ir laikytis maitinimosi rekomendacijų, naudoja tepalus, gerinančius kojų kraujotaką. Nesant kojų venų varikozės simptomų ir dėl prevencinių priemonių sukeliamo diskomforto, dalis tiriamųjų prevencinių priemonių netaiko. Priežastys, skatinančios taikyti prevencines priemones, yra specialistų, kolegų suteikta informacija. Tolesnis ligos progresavimas yra galima priežastis prevencijos priemonių naudoti.</p> 2022-05-25T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) https://www.zurnalai.vu.lt/slauga/article/view/27577 Bendrosios praktikos slaugos studentų požiūris į papildomąją ir alternatyviąją sveikatos priežiūrą 2022-05-23T16:05:19+00:00 Vakarė Gasperaitytė svetlana.greiciene@gmail.com Svetlana Greičienė svetlana.greiciene@gmail.com <p>Papildomoji ir alternatyvioji sveikatos priežiūra per paskutinį dešimtmetį labai išpopuliarėjo beveik visame pasaulyje. Lietuvoje 2021 m. išleistas papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymas, kuris suteikė teisę sveikatos priežiūros specialistams užsiimti šios srities veikla, tarp jų yra paminėti ir slaugos studijas baigę asmenys.</p> <p><strong>Tyrimo tikslas</strong> – išanalizuoti bendrosios praktikos slaugos studentų požiūrį į papildomąją ir alternatyviąją sveikatos priežiūrą.</p> <p><strong>Tyrimo metodai.</strong> Atrenkant tiriamuosius taikytas tikimybinės atrankos paprastasis atsitiktinis būdas. Šiam tyrimui paruošti naudotas kiekybinis tyrimo metodas – anketavimas. Tyrime dalyvavo I–IV kurso 82 bendrosios praktikos slaugos studentai, užpildę visą anketą, kuri buvo išsiųsta Vilniaus kolegijos elektroniniu paštu.</p> <p><strong>Tyrimo rezultatai.</strong> 57 proc. bendrosios praktikos slaugos studentų nurodė su papildomąja ir alternatyviąja sveikatos priežiūra susipažinę tik iš dalies, o apie šios srities įstatymą nieko nežino net 68 proc. studentų. 26 proc. – visiškai sutiko ir 49 proc. – sutiko, jog ši sritis turi teigiamą poveikį gydant simptomus; 30 proc. – visiškai sutiko ir 46 proc. – sutiko, kad efektyviai papildo šiuolaikinę sveikatos priežiūrą. 90 proc. studentų nurodė, kad apie papildomąją ir alternatyviąją sveikatos priežiūrą norėtų sužinoti daugiau. 21 proc. – visiškai sutiko ir 51 proc. sutiko su šios srities žinių reikalingumu ateities profesijai ir 18 proc. – visiškai sutiko ir 44 proc. – sutiko, jog papildomoji ir alternatyvioji sveikatos priežiūra turėtų būti įtraukta į bendrosios praktikos slaugos studijų programą.</p> <p><strong>Išvados.</strong> Dauguma bendrosios praktikos slaugos studentų nepakankamai informuoti apie papildomąją ir alternatyviąją sveikatos priežiūrą, tačiau yra labiau teigiamos nuomonės apie šią sveikatos priežiūros sritį ir jos taikymą tiek studijų programoje, tiek ateities profesinėje praktikoje.</p> 2022-05-25T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2022 https://www.zurnalai.vu.lt/slauga/article/view/27578 Efektyvaus bendravimo įgūdžių formavimas 2022-05-22T17:40:18+00:00 Lina Gedrimė linagedrimaite@gmail.com <p>Parengta pagal Siobhan Chan publikaciją <a href="https://www.bhf.org.uk/for-professionals/healthcare-professionals/blog/16-ways-to-improve-your-communication-skills-with-patients" target="_blank" rel="noopener">„16 ways to improve your communication skills with patiens (9 January 2020)“</a>.</p> 2022-05-25T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) https://www.zurnalai.vu.lt/slauga/article/view/27579 Bendrosios praktikos slaugos studentų pasirengimas teikti pirmąją medicinos pagalbą 2022-05-22T17:52:44+00:00 Virginija Gutienė virginija.gutiene@go.kauko.lt Rasa Juozapavičienė rasa.juozapaviciene@go.kauko.lt Aušra Freimanienė ausra.freimaniene@go.kauko.lt Vaiva Staniūtė vaiva.st8215@go.kauko.lt <p>Pirmoji pagalba yra neatidėliotinas veiksnys ūmios būklės arba traumos atveju. Kuo anksčiau nustatoma grėsmė gyvybei ir suteikiama skubi pagalba, tuo didesnė tikimybė sumažinti mirštamumą.</p> <p><strong>Tyrimo tikslas</strong> – atskleisti bendrosios praktikos slaugos studijų programos studentų pasirengimą teikti pirmąją medicinos pagalbą.</p> <p><strong>Tyrimo metodai.</strong> Atlikta literatūros analizė. Pasirinktas kokybinis tyrimo metodas.</p> <p><strong>Rezultatai.</strong> Tyrimu atskleista, kad bendrosios praktikos slaugos studentams trūksta teorinių ir praktinių žinių atlikti pradinius kūdikių ir vaikų gaivinimo veiksmus bei masyvaus kraujavimo stabdymą įvykus traumai. Nustatyta, kad mokymo procese pradinio gaivinimo veiksmų, skirtų suaugusiesiems, buvo praktikuota pakankamai, tačiau dauguma studentų nepasitiki savo žiniomis apie automatinio išorinio defibriliatoriaus naudojimą, nors prireikus įgytus praktinius gebėjimus bandytų panaudoti. Galima teigti, kad dauguma studentų savo žinias įvertina vidutiniškai. Siekiant gero įsivertinimo, trūksta praktinių žinių ir suformuotų įgūdžių.</p> <p><strong>Išvados.</strong> Tyrimo duomenimis bendrosios praktikos slaugytojams per praktinius užsiėmimus labiausiai susiformavo suaugusiųjų pradinio gaivinimo įgūdžiai ir veiksmai užspringimo atveju. Tačiau studentai teigia, kad jiems mažiausiai susiformavo įgūdžių pagalbos teikimo traumų ir ūmių būklių atvejais. Informantų teigimu, mokymosi procese jiems pritrūko teorinių ir praktinių žinių kūdikio ir vaiko pradinio gaivinimo bei kraujavimo stabdymo atvejais. Bendrosios praktikos slaugos studentus teikti pirmąją pagalbą labiausiai motyvuoja profesinė paskata ir vidiniai veiksniai. Teikdami pirmąją medicinos pagalbą, studentai jaučia baimę ir ryžto stoką. Savo žinias po pirmosios medicinos pagalbos studijų dalyko mokymo proceso bendrosios praktikos slaugytojai įsivertina vidutiniškai.</p> 2022-05-25T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) https://www.zurnalai.vu.lt/slauga/article/view/27580 Po dvejų metų pertraukos sugrįžo tradiciniai Nusipelniusių Lietuvos medikų apdovanojimai 2022-05-22T17:57:41+00:00 SAM Spaudos tarnyba loreta.gudeliene@sskc.lt <p>Sostinės širdyje – Vilniaus rotušėje – po dvejų metų pertraukos vyko tradiciniai Sveikatos apsaugos ministerijos organizuojami Nusipelniusių Lietuvos medikų apdovanojimai. Už sunkų ir pasiaukojantį darbą bei nuopelnus sveikatos apsaugos sistemai, taip pat kovą su COVID-19 pandemija, ministras Arūnas Dulkys garbės ženklus įteikė beveik aštuoniasdešimčiai šalies gydytojų, slaugytojų ir sveikatos apsaugos darbuotojų.</p> 2022-05-25T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) https://www.zurnalai.vu.lt/slauga/article/view/27581 Nusipelniusių Lietuvos medikų apdovanojimai 2022 2022-05-22T18:02:26+00:00 SAM Spaudos tarnyba loreta.gudeliene@sskc.lt <p>Nusipelniusių Lietuvos medikų apdovanojimai 2022.</p> 2022-05-25T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) https://www.zurnalai.vu.lt/slauga/article/view/27582 Nė vienas iš mūsų nesijaučiame didvyriais 2022-05-22T18:07:53+00:00 Dalia Smagurauskaitė loreta.gudeliene@sskc.lt <p>Į Lietuvą iš dviejų savaičių trukmės misijos Ukrainoje grįžo Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės vyresnioji slaugytoja Daiva Jociunskienė, vyriausiojo slaugos administratoriaus pavaduotoja Violeta Nomeikienė ir gydytojas ortopedas traumatologas Simonas Sereika. Medikai sako tikėjęsi patekti į karo veiksmų sūkurį, tačiau dėl saugumo pagalbą Ukrainos žmonėms teikė prie Moldovos sienos esančioje ligoninėje. Joje gydytojai konsultavo pacientus, atliko mokomąsias operacijas ir į namus išsivežė suvokimą, koks pažangus ir geras gyvenimas yra Lietuvoje.</p> 2022-05-25T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c)