Slauga. Mokslas ir praktika https://www.zurnalai.vu.lt/slauga <p>Įkurtas 1997. Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijų centro mokslo žurnalas skirtas slaugos, akušerinės priežiūros, burnos priežiūros, reabilitacijos ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistams.</p> Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijų centras / Center of Excellence of Healthcare and Pharmacy Specialists lt-LT Slauga. Mokslas ir praktika 1648-0570 Sergančiųjų psoriaze kūno priėmimas, stigmatizavimo ir sveikatos kontrolės suvokimas: kaip tai susiję https://www.zurnalai.vu.lt/slauga/article/view/27897 <p>Psoriazė – lėtinė sisteminė, uždegiminė odos liga, sukelianti kūno odos, galvos plaukuotosios dalies bėrimus ir nagų pažeidimus. Sergantieji psoriaze dėl savo ligos susiduria su įvairiais psichosocialiniais sunkumais. Gyvenimo kokybė sergant psoriaze blogėja dėl suvokiamo stigmatizavimo visuomenėje, kurį gali jausti šios ligos paveiktas asmuo. Bėrimai, pleiskanos dažnai laikomos subjektyviai blogiausiu ligos aspektu, kadangi matomi odos pažeidimai keičia pacientų išvaizdą ir jų kūno vaizdo suvokimą. Asmens savijauta ir su sveikata susijęs elgesys lemia ir tai, kaip asmuo suvokia savo sveikatos kontrolę. Šio tyrimo tikslas – ištirti sergančiųjų psoriaze suvokiamo stigmatizavimo, kūno vaizdo suvokimo ir sveikatos kontrolės suvokimo sąsają. Atliktas kiekybinis tyrimas, naudojant Stigmatizavimo jausmo klausimyną (angl.<em> Feelings of Stigmatization Questionnaire</em>), Drezdeno kūno vaizdo klausimyną (angl. <em>Dresden Body Image Questionnaire; DBIQ-NL</em>) ir Daugiamatę sveikatos kontrolės suvokimo skalę (angl. <em>Multidimensional Health Locus of Control Scale – MHLC</em>). Tiriamieji – sergantys psoriaze suaugusieji (n = 111). Rezultatai parodė, kad psoriaze sergantiems vyrams labiau nei moterims būdingas suvokimas, kad už jų sveikatą atsakingi kiti, pozityvesnis kūno priėmimas. Psoriaze sergančiųjų odos pažeidimo laipsnis tiesiogiai susijęs su suvokiamu stigmatizavimu. Psoriaze sergančiųjų įsitikinimas, jog sveikatos kontrolė nepriklauso nuo jų pačių, veikia kaip suvokiamo stigmatizavimo ir kūno priėmimo tarpininkas.</p> Loreta Zajančkauskaitė-Staskevičienė Miglė Kužmarskytė Autorių teisių (c) 2022-06-27 2022-06-27 3 6 (306) 1 8 10.47458/Slauga.2022.3.13 Slaugytojų stresogeninių veiksnių ir psichoemocinės būsenos poveikis tarpusavio bendradarbiavimui https://www.zurnalai.vu.lt/slauga/article/view/27898 <p>Slaugytojai darbe neišvengiamai patiria stresą, kuris veikia jų psichoemocinę būseną. Sudėtingi dalykiniai ir tarpasmeniniai santykiai, konfliktai su kolegomis, pacientais ir jų artimaisiais, didelis darbo krūvis, sunkumai dėl sprendimų priėmimo, mirštančių pacientų slauga, darbas pandemijos sąlygomis kelia stresą, nerimą, baimę, miego sutrikimus, išsekimą ir depresiją, kurie veikia slaugytojų psichoemocinę būseną ir tarpusavio bendradarbiavimą.</p> <p>Slaugytojų tarpusavio bendradarbiavimas yra reikšmingas ne tik pačių slaugytojų, bet ir kitų sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų darbo kokybei ir pacientų gerovei.</p> <p><strong>Tyrimo tikslas</strong> – išanalizuoti mokslinę literatūrą apie slaugytojų darbe patiriamą stresą, emocinę būseną ir jų poveikį tarpusavio bendradarbiavimui.</p> <p><strong>Tyrimo metodai</strong>. Sisteminga straipsnių paieška „PubMed“, „Cochrane ClinicalKey“, „BMJ Best Practice, ScienceDirect“ ir „Google Scholar“ duomenų bazėse. Gauti rezultatai parodė, kad stresas ir psichoemocinė slaugytojų būsena yra susiję ir turi įtakos jų tarpusavio bendradarbiavimui. Dėl nuolat patiriamo streso dauguma slaugytojų kenčia ir nuo fizinių, ir nuo psichologinių sveikatos sutrikimų, kurie daro įtaką komandos bendravimui.</p> Ieva Šleinytė Aldona Mikaliūkštienė Autorių teisių (c) 2022-06-27 2022-06-27 3 6 (306) 9 14 10.47458/Slauga.2022.3.14 Neinvazinė probleminės veido odos priežiūra https://www.zurnalai.vu.lt/slauga/article/view/27899 <p>Veido odos struktūra ir būklė keičiasi senstant. Neinvazinės grožio procedūros padeda palaikyti odos tonusą ir elastingumą, jų poreikis yra aktualus ir XXI amžiuje.</p> <p><strong>Tyrimo tikslas</strong> – išsiaiškinti neinvazinių procedūrų poveikį probleminei veido odai.</p> <p><strong>Tyrimo metodai.</strong> Pasirinktas kokybinis tyrimas. Pildoma kliento kortelė, individualiai atliekamas 8 procedūrų kursas, kurių dažnis – 2 kartai per savaitę. Odos analizei naudojama lempa-lūpa, odos pokyčiams įvertinti daromos nuotraukos prieš ir po kiekvienos procedūros, jos archyvuojamos ir analizuojamos. Tiksline atranka pasirinktos dvi tyrimo dalyvės: 1 dalyvei (28 m.) atliekamas procedūrų kursas su darsonvalio aparatu, 2 dalyvei (56 m.) pasirinktas procedūrų kursas ultragarsu.</p> <p><strong>Rezultatai.</strong> 1 dalyvei po procedūrų kurso abiejose veido pusėse sumažėjo spuogų, iš dalies sureguliuotas sebumo išsiskyrimas, skruostų zonoje vizualiai sumažėjo arti odos esantis kapiliarų tinklas, veido odos būklė pagerėjo. Norimi rezultatai pasiekti iš dalies. 2 vyresnio amžiaus dalyvei šiek tiek sumažėjo mimikos raukšlių, smulkių raukšlių akių srityje ir gilesnių odos raukšlių T zonoje. Pasiekti minimalūs rezultatai: pašalintas veido odos tempimo jausmas, oda tapo švelnesnė, glotnesnė, sumažėjo keratinizacija.</p> <p><strong>Išvados.</strong> Skirtingo poveikio neinvazinių procedūrų dažnis dalyvėms, turinčioms probleminę veido odą, padėjo pasiekti teigiamą odos pokyčių efektą, kuris greičiau yra pasiektas 1 dalyvei.</p> Martina Tribulaitė Zita Gierasimovič Autorių teisių (c) 2022-06-27 2022-06-27 3 6 (306) 15 21 10.47458/Slauga.2022.3.15 Glikolio rūgšties naudojimas estetiniam veido odos atnaujinimui https://www.zurnalai.vu.lt/slauga/article/view/27900 <p>Rūgštys, kaip cheminiai šveitikliai, efektyviai gerina odos būklę, slopina uždegiminius procesus.</p> <p><strong>Tikslas</strong> – nustatyti kosmetinių priemonių su glikolio rūgštimi poveikį veido odai.</p> <p><strong>Metodas.</strong> Pasirinktas kokybinis tyrimas. Atliktas nestruktūruotas interviu. Tikslinėje atrankoje pasirinktos dvi tyrimo dalyvės: 1-ai dalyvei 29 m., 2-ai dalyvei 22 m. Per tyrimą buvo pildoma kliento kortelė, individualiai atliekamas glikolio rūgšties procedūrų kursas, kurių dažnis kas 10 dienų. Odos pokyčiams įvertinti daromos nuotraukos prieš ir po kiekvienos procedūros, jos archyvuojamos ir analizuojamos.</p> <p><strong>Tyrimo rezultatai.</strong> 1-ai dalyvei nustatytas mišrus odos tipas, pasireiškusi keratinizacija, smulkios mimikos raukšlės, randai po aknės, gelsvas odos atspalvis. 2-ai dalyvei nustatytas riebus odos tipas, papulių, pustulių žemėlapis skruostų srityse, komedonai smakro, nosies srityje. Procedūros su glikolio rūgštimi 1-ai dalyvei sumažino mimikos raukšlių reljefą, atkūrė odos drėgmę, sumažėjo komedonų, neatsirado naujų bėrimų. 2-ai dalyvei glikolio rūgštis sumažino komedonų, uždegiminių procesų odos srityje, pašviesėjo randai. Abiejų dalyvių veido oda vizualiai atrodo pajaunėjusi, skaistesnė ir lygesnė.</p> <p><strong>Išvados.</strong> Teigiamas glikolio rūgšties poveikio efektas pastebėtas kiekvienai dalyvei. Tarp procedūrų veido odos būklei palaikyti namuose naudotos kosmetinės priemonės. Vizualiai matyti estetiniai odos pokyčiai: 1-os dalyvės oda atgavo drėgmę, išsilygino, pašviesėjo randai, sumažėjo komedonų. 2-ai dalyvei sumažėjo bėrimų, uždegiminių odos sričių, komedonų.</p> Milena Jurkėnaitė Zita Gierasimovič Autorių teisių (c) 2022-06-27 2022-06-27 3 6 (306) 22 28 10.47458/Slauga.2022.3.16 Cukrinis diabetas. Insulino terapija https://www.zurnalai.vu.lt/slauga/article/view/27888 <p><strong>Insulinas </strong>– hormonas, kurį sintetina kasos (<em>Langerhanso salelių</em>) β ląstelės. Pirmą kartą insulino terapija cukriniu diabetu sergančiam pacientui buvo taikyta prieš šimtą metų – 1922 m. Insulino atradėjas Toronto universiteto (Kanada) gydytojas F. Bantingas tapo jauniausiu Nobelio premijos laureatu, o lapkričio 14-oji (jo gimimo diena) paskelbta Pasauline diabeto diena. Insulino atradimas išgelbėjo milijonus cukriniu diabetu susirgusių žmonių gyvybių [1]. 1 tipo cukriniu diabetu (toliau – 1 tipo CD) susirgusiems žmonėms gydymas insulinu būna skiriamas visada, o sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu (toliau – 2 tipo CD) terapija dažniausiai nepradedama nuo insulino injekcijų – iš pradžių gali būti taikoma dieta ar gliukozės kiekį kraujyje mažinančios tabletės. Kartais pastebimas pacientų pasipriešinimas insulino terapijai. Negatyvios nuostatos dažniausiai būna susijusios su adatų baime, mitais apie insuliną, gyvensenos keitimo baime, žinių stoka [2].</p> Virginija Bulikaitė Autorių teisių (c) 2022-06-27 2022-06-27 3 6 (306) 29 32 Racionali ir pigiausia saugios aplinkos prevencijos priemonė – rankų higiena https://www.zurnalai.vu.lt/slauga/article/view/27893 <p>Pasaulinė rankų higienos diena gegužės 5-oji Pasaulio sveikatos organizacijos iniciatyva minima nuo 2009 metų. 2022-ųjų Pasaulinės rankų higienos dienos šūkis – „Vienykitės dėl saugumo: plaukite rankas“.</p> Diana Kuprijaškinienė Autorių teisių (c) 2022-06-27 2022-06-27 3 6 (306) 33 34 Senyvo amžiaus žmonių miego sutrikimai: rekomendacijos slaugos praktikai https://www.zurnalai.vu.lt/slauga/article/view/27892 <p>Dažniausi miego pokyčiai senatvėje – sumažėjusi miego trukmė, sunkumas užmigti, pakitęs („pasislinkęs“) miego laikas, ankstyvas nubudimas, trumpesnis gilaus miego laikas bei dažnesnis padidėjęs mieguistumas dieną. Didesnių senatvinių miego pokyčių pradeda atsirasti vyresniems nei 75 metų amžiaus žmonėms. Senyvi asmenys 1,5 karto dažniau nei jauni skundžiasi&nbsp; miego sutrikimais. Miego kokybei turi įtakos amžiaus, aplinkos pokyčiai, psichiatriniai sutrikimai ir psichologiniai veiksniai, vartojamų medikamentų šalutiniai poveikiai.</p> Lina Spirgienė Liveta Tamošaitytė Odeta Kučikienė Autorių teisių (c) 2022-06-27 2022-06-27 3 6 (306) 35 39 „Nebūtina daug šnekėtis – chirurgas ištiesia ranką, aš paduodu instrumentą“ https://www.zurnalai.vu.lt/slauga/article/view/27891 <p><em>Dalia Smagurauskaitė</em> kalbina Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės operacinės slaugytoją-instrumentatorę <em>Dalią Dirsienę.</em></p> Interviu su Dalia Dirsiene Autorių teisių (c) 2022 https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2022-06-27 2022-06-27 3 6 (306) 40 42 Sakyti gyvenimui „Taip“ https://www.zurnalai.vu.lt/slauga/article/view/27890 <p>Retai kada sustojame apsvarstyti, ko mums reikia gyvenime ir ko reikia darbe, kokios asmeninės savybės mums padeda, o kokios trukdo. Kasdieninėje kalboje iš viso nevartojame tokios sąvokos kaip emocinis raštingumas ir nekeliame sau uždavinio jį tobulinti. Emocinis raštingumas – gebėjimas perskaityti ir reflektuoti savo bei kito asmens emocijas, jausmus, išgirsti ir suprasti savo mintis ir kito asmens kalbą, suvokti jo poreikius. Žmonės, siekdami tobulinti savo emocines kompetencijas, keliauja į įvairius seminarus, samdosi ugdantįjį vadovą (angl. <em>Coaching</em>), lankosi psichoterapijoje, savarankiškai skaito apie saviugdą, empatiją ir emocinį intelektą. Tokios paieškos duoda tam tikrų rezultatų, bet jie nebūna pakankami ir neatitinka lūkesčių.</p> Daiva Žukauskienė Rasa Nasutavičienė Autorių teisių (c) 2022 https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2022-06-27 2022-06-27 3 6 (306) 43 44