https://www.zurnalai.vu.lt/slavistica-vilnensis/issue/feed Slavistica Vilnensis 2022-09-29T09:42:26+00:00 Jelena Konickaja jelena.konickaja@flf.vu.lt Open Journal Systems <p>Įkurtas 1997 m. Publikuoja paleoslavistikos, baltų ir slavų kalbų sąsajų, LDK kalbų, kultūrų ir raštijos, slavų kalbų istorinės gramatikos bei bendrinių kalbų raidos, lyginamosios, tipologinės ir kontrastyvinės slavų kalbų gramatikos, slavų dialektologijos, etnolingvistikos ir kultūros tematikos straipsnius. Registruotas&nbsp;<em>Scopus</em> nuo 2021.</p> https://www.zurnalai.vu.lt/slavistica-vilnensis/article/view/27902 Ольга Геннадьевна Ровнова (23 ноября 1960 — 06 марта 2022) 2022-09-29T09:42:19+00:00 Надежда Морозова nadja.moroz@gmail.com <p>6 марта 2022 г. умерла после тяжелой болезни лингвист, диалектолог Ольга Ровнова. Она много лет изучала старообрядчество, была пециалистом по русской аспектологии, а также староверию Эстонии и Латинской Америки. Она инициировала междисциплинарные исследования языка и культуры старообрядцев-часовенных Южной Америки — переселенцев из Китая. В 2006–2008 гг. организовала разведывательные диалектологические экспедиции в старообрядческие поселения Аргентины, Уругвая, Боливии, Бразилии, в 2009 г. побывала у старообрядцев Австралии (Сидней, Брисбен). Результатом многолетней полевой работы исследовательницы стали многочисленные статьи, опубликованные в различных научных изданиях в России и за рубежом (в общей сложности более 140 научных работ), научные доклады на российских и международных конференциях, научно-популярные просветительские выступления и лекции.</p> 2022-09-29T06:26:26+00:00 Autorių teisių (c) 2022 Nadežda Morozova https://www.zurnalai.vu.lt/slavistica-vilnensis/article/view/27907 Jerzy Bartmiński (1939 09 19 — 2022 02 07) 2022-09-29T09:42:20+00:00 Kristina Rutkovska kristina.rutkovska@gmail.com Jūratė Pajėdienė jurate.pajediene@lki.lt <p>2022 02 07 į amžinybę iškeliavęs vienas iškiliausių pasaulio kalbotyrininkų, lenkų kognityvinės etnolingvistikos pradininkas, slavistas, semantikas, aksiologas ir tekstologas Jerzy Bartmińskis buvo 12 knygų (tarp kurių ir pakartotinių leidimų sulaukusių <em>Językowe podstawy obrazu świata</em> bei <em>Stereotypy mieszkają w języku</em>) ir daugiau kaip 900 straipsnių autorius, žurnalo „Etnolingwistyka“ vyriausiasis redaktorius, lenkų etnolingvistinės minties ramstį ir kanoną sudarančių liaudies simbolių ir stereotipų žodyno <em>Słownik stereotypów i symboli ludowych</em> bei slavų ir jų kaimynų aksiologinio leksikono<em> Leksykon aksjologiczny Słowian i ich sąsiadów</em> redaktorius.</p> <p>Kalbinio pasaulio vaizdo tyrinėjimai, taikant kognityvinės etnolingvistikos metodiką, pasiekė ir Lietuvą, o profesoriaus Jerzy Bartmińskio pavardė šiandien minima šalia tokių vardų kaip Janas Karlovičius, Vladimiras Toporovas, Nikita Tolstojus, svariai prisidėjusių prie etnolingvistinės minties plėtojimo mūsų šalyje. Lituanistų darbuose metodologija vystosi sekant jau anksčiau pagrįsta ir išbandyta linkme — nuo tautosakos ir tarmių tyrinėjimų iki kultūrinių konceptų aprašymo.</p> 2022-09-29T06:19:51+00:00 Autorių teisių (c) 2022 Kristina Rutkovska | Jūratė Pajėdienė https://www.zurnalai.vu.lt/slavistica-vilnensis/article/view/27441 Nabywanie umiejętności słowotwórczych przez dzieci w wieku od 3 do 6 lat (na przykładzie nomina agentis) 2022-09-29T09:42:21+00:00 Natalia Siudzińska n.siudzinska@uw.edu.pl Ewelina Jankowska jankowskaewelina36@gmail.com <p>Artykuł przedstawia sposób nabywania kompetencji słowotwórczych przez dzieci przedszkolne na przykładzie kategorii <em>nomina agentis </em>(<em>nazwy wykonawców czynności</em>). Do zebrania materiału językowego służył autorski kwestionariusz. Zadania były poprzedzone przykładem, który naprowadzał dziecko na właściwy schemat słowotwórczy. Analiza ilościowa i jakościowa została wykonana z podziałem na formanty: odczasownikowe (nazwy subiektów czynności, procesów i stanów, tworzonych za pomocą formantów <em>-acz</em> oraz <em>-ator</em>) i odrzeczownikowe (nazwy odrezultatywne oraz odmiejscowe nazwy agentywne, tworzone za pomocą <em>-arz</em> i <em>-owiec</em>). Uwzględniała zarówno tworzenie (kodowanie), jak i rozpoznawanie derywatów (dekodowanie). Badania ukazały, jak przebiega proces nabywania umiejętności słowotwórczych u dzieci w wieku od 3 do 6 lat. Potwierdziły one linearny wzrost kompetencji słowotwórczych, wskazały, w jakim wieku ich rozwój ma swój początek oraz pozwoliły zaobserwować, jakie strategie są przez przedszkolaków stosowane w sytuacji, gdy nie potrafią wykonać tego typu zadań. Tworzenie derywatów transpozycyjnych lub neologizmów, stosowanie alternacji w tematach i/lub dodawanie cząstek (tzw. konektywów) w celu ułatwienia wymowy — to operacje dziecięce, które zostały odnotowane najczęściej w trakcie analizy materiału, składającego się z 1280 wypowiedzi badanych. Konkluzje, które pojawiły się po analizie materiału, zestawiono z hipotezami występującymi w literaturze przedmiotu oraz z wynikami innych badaczy słowotwórstwa dziecięcego.</p> <p class="ISSN-abst-angliskai" xml:lang="en-US"><strong>3–6 metų vaikų derivacijos įgūdžių įgijimas (remiantis&nbsp;<em>nomina agentis</em>&nbsp;pavyzdžiu)</strong></p> <p>Straipsnyje pateikiami ikimokyklinio amžiaus vaikų darybinių kompetencijų įgijimo būdai (nomina agentis kategorijos pavyzdžiu). Tyrimo medžiagą sudarė 1 280 vaikų pasisakymų, surinktų remiantis originaliu autorių klausimynu. Apklausos pradžioje vaikams buvo pateikti taisyklingi derivacijos pavyzdžiai ir schemos. Kiekybinė ir kokybinė analizė apėmė tiek derivatų kūrimą (kodavimą), tiek jų atpažinimą (dekodavimą) ir buvo atlikta suskirsčius vedinius į veiksmažodinius (su formantais -acz, -ator) ir daiktavardinius (su -arz, -owiec). Tyrimas patvirtino linearinį vaikų darybinių kompetencijų padidėjimą, leido pastebėti, kokio amžiaus prasideda jų vystymasis ir kokias strategijas naudoja ikimokyklinio amžiaus (3–6 metų) vaikai, kai jie negali atlikti siūlomos užduoties. Pažymėtina, kad dažniausios vaikų naudojamos operacijos – transpozicinių darinių (pvz., słuchanie) ar neologizmų (pvz., organizacz, organizek, organizant; dokuczaniec, dokucznik; mydłowiec) kūrimas, garsų kaita žodžių kamienuose ir (ar) tarpdėlių (konektyvų) pridėjimas (pvz., zabaw-l-owiec; kostk-ow-ek), siekiant palengvinti tarimą. Išvados, padarytos išanalizavus medžiagą, buvo palygintos su literatūroje esamomis hipotezėmis ir kitų tyrėjų rezultatais.</p> <p class="ISSN-abst-apacia" xml:lang="en-US"><strong xml:lang="lt-LT">Reikšminiai</strong><strong class="char-style-override-5" xml:lang="lt-LT">&nbsp;</strong><strong xml:lang="lt-LT">žodžiai:</strong><span class="char-style-override-5" xml:lang="lt-LT">&nbsp;</span><span xml:lang="lt-LT">vaiko</span><span class="char-style-override-5" xml:lang="lt-LT">&nbsp;</span><span xml:lang="lt-LT">kalbos</span><span class="char-style-override-5" xml:lang="lt-LT">&nbsp;</span><span xml:lang="lt-LT">raida,</span><span class="char-style-override-5" xml:lang="lt-LT">&nbsp;</span><span xml:lang="lt-LT">žodžių</span><span class="char-style-override-5" xml:lang="lt-LT">&nbsp;</span><span xml:lang="lt-LT">daryba,</span><span class="char-style-override-5" xml:lang="lt-LT">&nbsp;</span><span xml:lang="lt-LT">dariniai</span><span class="char-style-override-5" xml:lang="lt-LT">&nbsp;</span><em xml:lang="lt-LT">nomina</em><em class="char-style-override-5" xml:lang="lt-LT">&nbsp;</em><em xml:lang="lt-LT">agentis</em></p> 2022-09-29T06:14:26+00:00 Autorių teisių (c) 2022 Natalia Siudzińska | Ewelina Jankowska https://www.zurnalai.vu.lt/slavistica-vilnensis/article/view/27537 Pol. zielony a lit. žalias: prototypy i konotacje 2022-09-29T09:42:21+00:00 Viktorija Ušinskienė viktorija.usinskiene@flf.vu.lt <p>W artykule są przedstawione wyniki kontrastywnej analizy semantycznej polskiego leksemu <em>zielony</em> i jego litewskiego odpowiednika <em>žalias</em>. Analiza oparta na metodologii R. Tokarskiego oraz K. Waszakowej ma na celu porównanie typowych dla obu języków połączeń wymienionych nazw z klasami różnych obiektów, w tym — ustalenie referencji prototypowych oraz znaczeń konotacyjnych. W trakcie badań brane były pod uwagę połączenia zarówno utrwalone, jak i swobodne. Badania ujawniły, że w obu językach barwa zielona interpretowana jest przede wszystkim jako kolor trawy lub innych roślin, jednak dla niektórych odcieni ZIELENI za wzorzec prototypowy uznać można zabarwienie minerałów, takich jak szmaragd, malachit i pod. Wspólne odniesienia prototypowe wyraźnie motywują podobne wartości symboliczne i kulturowe. Pol. <em>zielony</em> i lit. <em>žalias</em> mają porównywalne zakresy użycia oraz rozwijają dosyć zbieżne znaczenia konotacyjne, których jednak w języku litewskim jest nieco więcej. W obydwu językach prototypowe skojarzenie z zielenią roślinną rozwija następujące znaczenia konotacyjne: ‘świeży’, ‘młody’, ‘niedojrzały’, ‘niedoświadczony’, ‘zdrowy, ekologiczny’. Zarówno w polskim, jak i w litewskim niektóre odcieni zieleni mogą konotować nie tylko nacechowanie pozytywne, ale też ujemne, oparte na skojarzeniu ze światem pozaziemskim, chtonicznym lub też z chorobą i śmiercią. Natomiast charakterystyczne dla lit. <em>žalias </em>&nbsp;konotacje ‘surowy, nieprzetworzony’ oraz ‘ładny, przyjemny’ w stosunku do pol. <em>zielony</em> przejawiają się raczej sporadycznie. Wyłącznie w języku litewskim występuje konotacja ‘silny, mocny’. Trzeba więc uznać, iż spektrum semantyczne nazwy litewskiej jest nieco szersze niż jej odpowiednika polskiego.</p> <p class="ISSN-abst-angliskai" xml:lang="en-US"><strong>Lenk.&nbsp;<em xml:lang="pl-PL">zielony</em><span class="char-style-override-4" xml:lang="pl-PL">&nbsp;</span>ir liet.&nbsp;<em xml:lang="pl-PL">žalias</em>:<span class="char-style-override-4" xml:lang="pl-PL">&nbsp;</span>prototipai ir konotacijos</strong></p> <p class="ISSN-abst-vidus" xml:lang="en-US"><span xml:lang="lt-LT">Straipsnyje pateikiami lenkų kalbos leksemos </span><em xml:lang="lt-LT">zielony&nbsp;</em><span xml:lang="lt-LT">ir jos lietuviško atitikmens&nbsp;</span><em xml:lang="lt-LT">žalias&nbsp;</em><span xml:lang="lt-LT">kontrastyvinės semantinės analizės rezultatai. Tyrimas pagrįstas R. Tokarskio ir K. Waszakowos metodologija, kuria vadovaujantis siekiama palyginti žalumo pavadinimų derinimą su skirtingais objektais, nurodant semantinius prototipus ir konotacines reikšmes. Nagrinėjami tiek laisvieji, tiek pastovūs žodžių junginiai. Atlikta analizė rodo, kad lenk.&nbsp;</span><em xml:lang="lt-LT">zielony&nbsp;</em><span xml:lang="lt-LT">ir liet.&nbsp;</span><em xml:lang="lt-LT">žalias&nbsp;</em><span xml:lang="lt-LT">prototipinės referencijos yra panašios, bet konotacijų lygmeniu pastebima tam tikrų skirtumų. Abiejose kalbose žalumas visų pirma interpretuojamas kaip žolės ar kitų augalų spalva, tačiau kai kuriuose kontekstuose analizuojamų terminų prototipais galima laikyti tokių mineralų, kaip antai smaragdas, malachitas ir pan., atspalvius. Bendros prototipinės referencijos motyvuoja simbolinių ir kultūrinių analogijų atsiradimą. Lenk.&nbsp;</span><em xml:lang="lt-LT">zielony&nbsp;</em><span xml:lang="lt-LT">ir liet.&nbsp;</span><em xml:lang="lt-LT">žalias&nbsp;</em><span xml:lang="lt-LT">turi panašius vartosenos diapazonus ir semantines konotacijas, kurių vis dėlto lietuvių kalboje yra šiek tiek daugiau. Abiejose kalbose prototipo sąsaja su žalia augmenija plėtoja tokias konotacines reikšmes: ‘šviežias’, ‘jaunas’, ‘neprinokęs’, ‘nesubrendęs’, ‘nepatyręs’, ‘sveikas’, ‘ekologiškas’. Tiek lenkų, tiek lietuvių kalbose kai kurie žalumo atspalviai gali turėti ne tik teigiamų, bet ir neigiamų konotacijų, pagrįstų asociacija su nežemišku, chtonišku pasauliu arba su ligomis ir mirtimi. Tada būdingos lietuvių terminui konotacijos ‘žalias, neapdorotas’ ir ‘gražus, malonus’ lenkų kalboje pasirodo gana sporadiškai. Tik lietuvių kalboje atskleista konotacija ‘stiprus, tvirtas’. Taigi reikia pripažinti, kad liet.&nbsp;</span><em xml:lang="lt-LT">žalias</em><span xml:lang="lt-LT">&nbsp;semantinis spektras yra šiek tiek platesnis nei jo lenkiško atitikmens.</span></p> <p class="ISSN-abst-apacia" xml:lang="en-US"><strong xml:lang="pl-PL">Reikšminiai žodžiai:&nbsp;</strong><span xml:lang="pl-PL">žalia spalva, semantiniai prototipai ir konotacijos, kontrastyvinė analizė</span></p> 2022-09-29T06:04:22+00:00 Autorių teisių (c) 2022 Viktorija Ušinskienė https://www.zurnalai.vu.lt/slavistica-vilnensis/article/view/25417 Šaukštas, peilis ir šakutė slovėnų kalbos tarmėse 2022-09-29T09:42:22+00:00 Januška Gostenčnik januska.gostencnik@zrc-sazu.si Mojca Kumin Horvat mojca.horvat@zrc-sazu.si <p>Straipsnyje aptariami slovėnų dialektiniai valgymui naudojamų stalo įrankių – <em>šaukšto, peilio</em> ir <em>šakutės</em> – pavadinimai geolingvistikos, žodžių darybos, etimologijos, semantinės motyvacijos požiūriu. Etnologinė struktūra ypač palengvina nagrinėjamų leksemų skolinimosi (ne)priežasčių nustatymą. Pasiskolinti <em>šaukštą </em>ir <em>peilį</em> žymintys terminai nesiskiria, nes slovėnų kalbos erdvėje jie vartojami gana seniai. Atvirkščiai, <em>šakutė</em> atsirado palyginti vėlai, todėl dažniausias jos pavadinimas yra mažybiniai vedyniai: slovėnų kalbos ir neslavų kalbų kontaktų erdvėje dažnai vyksta neslaviškų pavadinimų skolinimas. Tarminiai <em>peilio</em> pavadinimai rodo išvestinę įvairovę dėl šio objekto naudojimo įvairiais tikslais praeityje.</p> <p class="ISSN-abst-angliskai" xml:lang="en-US"><strong><em xml:lang="en-GB">Ложка</em>,&nbsp;<em xml:lang="en-GB">нож</em>&nbsp;и&nbsp;<em xml:lang="en-GB">вилка</em>&nbsp;в словенских диалектах</strong></p> <p class="ISSN-abst-vidus" xml:lang="en-US"><strong xml:lang="ru-RU">Аннотация</strong><span xml:lang="ru-RU">: В статье рассматриваются словенские диалектные названия&nbsp;</span><em xml:lang="ru-RU">столовых приборов</em><span xml:lang="ru-RU">, используемых для приема или приготовления пищи –&nbsp;</span><em xml:lang="ru-RU">ложка</em><span xml:lang="ru-RU">,&nbsp;</span><em xml:lang="ru-RU">нож</em><span xml:lang="ru-RU">&nbsp;и&nbsp;</span><em xml:lang="ru-RU">вилка</em><span xml:lang="ru-RU">&nbsp;с точки зрения геолингвистики, словообразования, этимологии, семантической мотивации. Этнологическиe рамки облегчают, в частности, установление причин (не)заимствования рассматриваемых лексем. Термины, обозначающие&nbsp;</span><em xml:lang="ru-RU">ложку</em><span xml:lang="ru-RU">&nbsp;и&nbsp;</span><em xml:lang="ru-RU">нож</em><span xml:lang="ru-RU">, при заимствовании не различаются, так как их денотаты используются в словенском языковом пространстве уже довольно давно.&nbsp;</span><em xml:lang="ru-RU">Вилка</em><span xml:lang="ru-RU">, напротив, появилась относительно поздно, поэтому наиболее распространенное название для нее&nbsp;— словообразовательный диминутив; на границах с неславянским языковым пространством часто наблюдаются неславянские заимствования. Диалектные названия&nbsp;</span><em xml:lang="ru-RU">ножа</em><span xml:lang="ru-RU">&nbsp;демонстрируют словообразовательное разнообразие из-за использования этого предмета в прошлом в самых разных целях.</span></p> <p class="ISSN-abst-vidus" xml:lang="en-US"><strong xml:lang="ru-RU">Ключевые слова:&nbsp;</strong><span xml:lang="ru-RU">словенские диалекты, Словенский лингвистический атлас, столовыe приборы, словообразование, геолингвистика, сравнительное славянское языкознание</span></p> 2022-09-29T05:58:50+00:00 Autorių teisių (c) 2022 Januška Gostenčnik | Mojca Kumin Horvat https://www.zurnalai.vu.lt/slavistica-vilnensis/article/view/26465 О концепцији наречја и дијасистема у српској и хрватској дијалектологији и стандардологији 2022-09-29T09:42:23+00:00 Vuk Vukotić vukotic.vuk88@gmail.com <p>Циљ овог чланка је да расветли историју и развој концепата <em>наречја</em> (<em>нарјечја</em>) и <em>дијасистема</em> у дијалектологији од њихових почетака на територијама данашње Србије и Хрватске до данас. У српској и хрватској лингвистици, ови термини се углавном употребљују да означе дијалектолошке јединице хијерархијски више од дијалекта, а поред тога играју и важну улогу у дефиницијама стандардних језика. Без обзира на њихову специфичност и значај, славистичка и дијалектолошка литература досад није дала детаљан историјски преглед концепције наречја. Историјском анализом српске и хрватске дијалектологије идентификована су два главна периода: (1) компаративно-дескриптивни и (2) младограматичарско-структуралистички. Први се приписује Вуку Караџићу и другим представницима филолошке школе, који су наречја схватали као савремене језичке облике. Други започиње са Александром Белићем, за кога је наречје хомогени прадијалекат, који се временом диференцира у мање дијалекте. Ово друго, младограматичарско схватање наречја, није се значајно мењало за време структуралне дијалектологије коју је започео Павле Ивић, а ни у истраживањима Далибора Брозовића, који уводи термин дијасистема седамдесетих година прошлог века. Закључци позивају на ревизију концепата наречја и дијасистема у дијалектологији и стандарднојезичким публикацијама. На практичном нивоу, аутор чланка предлаже се да се за савремене дијалекатске форме користи придевкска форма (<em>штокавски говори</em>) или конструкције које указују на проекло (<em>говори штокавског порекла</em>), да се <em>наречје </em>у једнини или у поимениченом облику (<em>штокавско наречје, штокавица, штокавштина</em>) избегавају или користе искључиво у значењу реконструисаног прадијалекта.</p> <p class="ISSN-abst-angliskai" xml:lang="en-US"><strong>Dėl&nbsp;<span class="char-style-override-4">narečje&nbsp;</span>ir&nbsp;<span class="char-style-override-4">diasistemos&nbsp;</span>koncepcijos serbų ir kroatų dialektologijoje ir standartologijoje</strong></p> <p class="ISSN-abst-vidus" xml:lang="en-US"><span xml:lang="lt-LT">Šio straipsnio tikslas – išanalizuoti konceptų </span><em xml:lang="lt-LT">narečje (narječje)</em><span xml:lang="lt-LT">&nbsp;ir&nbsp;</span><em xml:lang="lt-LT">diasistema&nbsp;</em><span xml:lang="lt-LT">istorinę raidą nuo serbų ir kroatų dialektologijos pradžios iki šių dienų. Šie konceptai dažniausiai žymi aukštesnio rango dialektologinį vienetą nei vieną tarmę; taip pat atlieka svarbų vaidmenį apibrėžiant standartines kalbas. Nepaisant šių konceptų išskirtinumo ir svarbos, kol kas literatūroje nėra jų istorinės raidos analizės. Istorinė analizė atskleidė du atskirus raidos etapus: (1) lyginamąjį-aprašomąjį ir (2)&nbsp;</span><span xml:lang="lt-LT">jaunagramatinį-struktūralistinį. Pirmasis priskiriamas Vukui Karadžićui ir filologijos mokyklai, kuri laikė&nbsp;</span><em xml:lang="lt-LT">narečje&nbsp;</em><span xml:lang="lt-LT">šiuolaikinės kalbos atmaina, o antrąjį raidos etapą pradėjo Aleksandar Belić, kuris&nbsp;</span><em xml:lang="lt-LT">narečje&nbsp;</em><span xml:lang="lt-LT">suprato visų pirma kaip homogeninę protarmę, iš kurios vėliau išsivystė mažesnės tarmės. Pastarasis&nbsp;</span><em xml:lang="lt-LT">narečje&nbsp;</em><span xml:lang="lt-LT">supratimas liko vyraujantis net ir po to, kai Pavle Ivić dėka įsitvirtino struktūrinė dialektologija, taip pat jis vyrauja XX a. aštuntojo dešimtmečio Dalibor Brozović tekstuose, kuriuose vartojamas alternatyvus pavadinimas&nbsp;</span><em xml:lang="lt-LT">diasistema</em><span xml:lang="lt-LT">. Išvadose kviečiama permąstyti&nbsp;</span><em xml:lang="lt-LT">narečje</em><span xml:lang="lt-LT">&nbsp;ir&nbsp;</span><em xml:lang="lt-LT">diasistema</em><span xml:lang="lt-LT">&nbsp;konceptus dialektologijoje ir standartinės kalbos tyrimuose. Teksto autorius taip pat praktiniu lygmeniu siūlo vartoti tik būdvardinę šių sąvokų formą, kai jos rodo šiuolaikines atmainas arba tiesiogiai nurodyti hipotetinę jų kilmę (pvz.,&nbsp;</span><em xml:lang="lt-LT">štokavų šnektos</em><span xml:lang="lt-LT">&nbsp;arba&nbsp;</span><em xml:lang="lt-LT">štokaviškos</em><em xml:lang="lt-LT">&nbsp;kilmės šnektos</em><span xml:lang="lt-LT">). O termino&nbsp;</span><em xml:lang="lt-LT">narečje</em><span xml:lang="lt-LT">&nbsp;viena­skaitos arba daiktavardžio formos (</span><em xml:lang="lt-LT">štokavų</em><span xml:lang="lt-LT">&nbsp;</span><em xml:lang="lt-LT">narečje</em><span xml:lang="lt-LT">,&nbsp;</span><em xml:lang="lt-LT">štokavica, štokavština</em><span xml:lang="lt-LT">) siūloma arba vengti, arba pakeisti&nbsp;</span><em xml:lang="lt-LT">rekonstruotos</em><span xml:lang="lt-LT">&nbsp;</span><em xml:lang="lt-LT">protarmės</em><span xml:lang="lt-LT">&nbsp;terminu.</span></p> <p class="ISSN-abst-apacia" xml:lang="en-US"><strong xml:lang="lt-LT">Raktiniai žodžiai</strong><span xml:lang="lt-LT">: narečje / narječje, diasistema, protarmė, jaunagramatikių mokykla, serbų dialektologija, kroatų dialektologija</span></p> 2022-09-29T05:51:20+00:00 Autorių teisių (c) 2022 Vuk Vukotić https://www.zurnalai.vu.lt/slavistica-vilnensis/article/view/27437 История бытования латинографичной рукописной Псалтири на церковнославянском языке из собрания А. С. Норова 2022-09-29T09:42:24+00:00 Елена Целунова jcelunova@seznam.cz <p>Статья посвящена исследованию истории бытования рукописной псалтири с восследованием, написанной в начале XVIII&nbsp;в. на церковнославянском языке польскими буквами и хранящейся в ОР РГБ в рукописном собрании А.&nbsp;С.&nbsp;Норова. Авторами рукописи предположительно являются две православные монахини из восточнославянского региона Речи Посполитой, переселившиеся в это время в Россию. Приводятся сведения, доказывающие нахождение рукописи в подмосковной вотчине князя Андрея Долгорукова — селе Богородском, расположенном в непосредственной близости от вотчины Московского Вознесенского девичьего монастыря. Высказывается предположение, что создательница рукописи могла быть посельской монахиней этого монастыря, проживавшей в селе Богородском. Анализируются косвенные сведения об авторе рукописи и делается вывод о ее приверженности некоторым образам, характерным для культурно-богословской среды Речи Посполитой.</p> <p><strong>Lotyniškais rašmenimis parašyto bažnytine slavų kalba rankraštinio psalmyno iš A. S. Norovo knygų kolekcijos istorija</strong><br>Straipsnis skiriamas XVIII a. pradžios rankraštinio psalmyno su tęsiniu iš A. S. Norovo knygų kolekcijos, saugomos Rusijos valstybinės bibliotekos Rankraščių skyriuje, tyrimui. Tekstas parašytas bažnytine slavų kalba lotyniškais rašmenimis. Manoma, kad rankraščio autorės yra dvi vienuolės stačiatikės iš Abiejų Tautų Respublikos rytų slavų regiono, tuo metu persikėlusios į Rusiją. Tokių tekstų išliko labai nedaug, beveik visi jie sukurti Abiejų Tautų Respublikoje. Rankraščio savininkų įrašai rodo rankraštį buvus kunigaikščio Andrejaus Dolgorukovo dvare netoli Maskvos — Bogorodskoje kaime, esančiame šalia Maskvos Žengimo į dangų moterų vienuolyno. Straipsnyje pateikiama prielaida, kad rankraščio kūrėja galėtų surašyti šio vienuolyno kaimo vienuolė, gyvenusi Bogorodskoje kaime. Analizuojama netiesioginė informacija apie rankraščio autorę ir daroma išvada apie jos laikymąsi tam tikrų vaizdinių, būdingų Abiejų Tautų Respublikos kultūrinei ir teologinei aplinkai.&nbsp;<br><strong>Reikšminiai žodžiai:</strong> psalmynas, bažnytinė slavų kalba, lenkų kalba, lotyniškais rašmenimis parašyti tekstai, Maskvos Žengimo į dangų moterų vienuolynas, Abiejų Tautų Respublika</p> 2022-09-29T05:44:29+00:00 Autorių teisių (c) 2022 Jelena Celunova https://www.zurnalai.vu.lt/slavistica-vilnensis/article/view/27325 Українська паралель XVIII століття до балтського міфу про Совія 2022-09-29T09:42:25+00:00 Костянтин Юрійович Рахно krakhno@ukr.net <p><span xml:lang="uk-UA">Стаття присвячена оповіді про Совія, включеній у західноруський переклад хронографа Іоанна Малали, зроблений у XIII столітті. Цей текст, датований 1261 роком, віддзеркалює балтську міфологічну традицію і давно слугує об’єктом наукового вивчення. Міфологічний персонаж Совій описується як провідник померлих у пекло, який, після низки експериментів над собою, запровадив звичай спалення тіл і жертвоприношення язичницьким богам. Порівняльні дослідження розкривають уявлення про нього, як про першого померлого, що відкрив наступним поколінням людей шлях у потойбічний світ і став володарем цього світу. Очевидно, й поклоніння божествам балтського пантеону постало з розповідей Совія синові про пережитий досвід вмирання. Він виступає спільним пращуром литовців, ятвягів і прусів, які практикують кремацію померлих. Переповівши відомості про Совія, переписувач хронографу висловлював свій осуд язичницьких вірувань і звичаєвості сусідів-литовців. Певні елементи цього міфу збереглися в інтерлюдії до великодньої драми українського культурно-освітнього діяча і письменника, ієромонаха Митрофана Довгалевського&nbsp;</span><em xml:lang="uk-UA">Властотворний образ человіколюбія Божія</em><span xml:lang="uk-UA">&nbsp;(1737), тільки там йдеться вже про білоруса (литвина). Литвин-батько гине, сини воскрешають його, і, хоча всі ці події трактуються в комедійному ключі, далі литвин переповідає синам, що йому довелося пережити на тому світі. Його розповідь відображає народне, напівязичницьке сприйняття християнських образів, що, за задумом автора, посилює комічний ефект.</span></p> <p class="ISSN-abst-angliskai" xml:lang="en-US"><strong xml:lang="uk-UA">XVIII amžiaus ukrainiečių paralelė baltiškam&nbsp;</strong><strong xml:lang="en-GB">mitui apie&nbsp;</strong><strong xml:lang="uk-UA">Sovijų</strong></p> <p class="ISSN-abst-vidus" xml:lang="en-US"><span xml:lang="lt-LT">Straipsnis skiriamas pasakojimui apie Sovijų, įtrauktam į XVIII a. Jono Malalos kronikos (</span><em xml:lang="lt-LT">Chronograf</em><span xml:lang="lt-LT">) rusėnų (vakarų rusų kalbos) slaviškąjį vertimą. Šis tekstas, datuojamas 1261 m., atspindi baltų mitologinę tradiciją ir jau ilgą laiką yra mokslinių tyrimų objektas. Mitinis personažas Sovijus jame vaizduojamas kaip vėlių vedlys į pragarą, kuris po daugelio eksperimentų su savimi įtraukė kūnų deginimo paprotį ir jų aukojimą pagoniškiems dievams. Lyginamieji tyrimai rodo jo suvokimą kaip pirmojo mirusiojo, kuris parodė kitoms kartoms kelią į Anapilį ir tapo šio pasaulio valdovu.</span><span xml:lang="lt-LT">&nbsp;Akivaizdu, kad aukojimas baltų panteono dievams atsirado iš Sovijaus pasakojimų sūnui apie jo išgyventą mirties patirtį. Jis yra bendras lietuvių, jotvingių, prūsų, kurie praktikuoja mirusiųjų deginimą, ainis. Atpasakojęs žinias apie Sovijų, Malalos kronikos perrašinėtojas smerkė kaimynų – lietuvių pagoniškus įsitikinimus ir papročius. Tam tikri šio mito elementai išliko ukrainiečių kultūros ir švietimo veikėjo, literato hieromonko Mitrofano Dovgalevskio interliudijoje</span><span class="char-style-override-4" xml:lang="lt-LT">&nbsp;</span><em xml:lang="lt-LT">Galingas Dievo meilės</em><em xml:lang="lt-LT">&nbsp;žmogui įvaizdis (Властотворний образ человіколюбія Божія,</em><span xml:lang="lt-LT">&nbsp;1737), nors čia kalbama jau apie baltarusį (litviną). Litvinas-tėvas žūsta, sūnūs jį prikelia, ir, nors visi šie įvykiai traktuojami komiškai, tėvas pasakoja sūnums,&nbsp;</span><span xml:lang="lt-LT">ką jam teko išgyventi mirusiųjų pasaulyje. Jo pasakojimas atspindi liaudišką, pusiau pagonišką krikščioniškų įvaizdžių suvokimą, o tas, pagal autoriaus sumanymą, turi komišką efektą.</span></p> <p class="ISSN-abst-apacia" xml:lang="en-US"><strong xml:lang="uk-UA">Reikšminiai žodžiai</strong><span xml:lang="uk-UA">:&nbsp;</span><span xml:lang="lt-LT">mitas</span><span xml:lang="uk-UA">&nbsp;apie Sovijų,&nbsp;</span><span xml:lang="lt-LT">Malalos C</span><span xml:lang="uk-UA">hronografas, baltų mitologija, baroko laikotarpio ukrainiečių literatūra,&nbsp;</span><span xml:lang="lt-LT">intermedija</span></p> 2022-09-29T05:38:47+00:00 Autorių teisių (c) 2022 Kostyantyn Rakhno https://www.zurnalai.vu.lt/slavistica-vilnensis/article/view/27324 “Не велел Ориген книг толковать”: комментарии и глоссы в восточнославянском переводе Церковных анналов Барония XVII века 2022-09-29T09:42:25+00:00 Мария Новак mariaonovak@gmail.com <p>В статье рассматриваются маргиналии списка восточнославянского перевода “Церковных анналов” Цезаря Барония (РГБ, ф.&nbsp;256, №&nbsp;16, XVII&nbsp;в.) в сравнении с латинским оригиналом, польским переложением Петра Скарги и другими славянскими версиями XVII–XVIII&nbsp;вв. Комментарии аппарата, расположенные на полях, исследуются в прагматическом аспекте, лексические глоссы анализируются с точки зрения взаимодействия лексики различного происхождения и стилистического статуса. Автор приходит к выводу об оригинальном характере исторического нарратива, формируемого посредством комментариев. Последние далеко не всегда следуют за текстом комментариев Скарги: отчасти они испытывают возможное влияние латинского оригинала, а отчасти представляют свои собственные акценты и оценки. Лингвистический анализ показывает, что лексика польско-рутенского происхождения (как с общеславянскими, так и с неславянскими корнями) глоссируется широко, но непоследовательно; в качестве поясняющих единиц выступают слова греческого и славянского происхождения, стилистически связанные как с церковно-книжной, так и с деловой письменностью. Реже полонизмы могут сами играть роль поясняющих маргиналий.</p> <p class="ISSN-abst-angliskai" xml:lang="en-US"><strong>„Origenas neliepė interpretuoti knygų“: komentarai ir glosos XVII amžiaus Baronijaus „Annales Ecclesiastici“ vertime į rytų slavų kalbą</strong></p> <p class="ISSN-abst-vidus" xml:lang="en-US"><span xml:lang="lt-LT">Straipsnyje nagrinė</span><span xml:lang="lt-LT">jamos Cezario Baronijaus „Annales Ecclesiastici“(„Bažnyčios analai“) (RSL, f. 256, nr. 16, XVII a.) vieno iš vertimų į rytų slavų kalbą nuorašo marginalijos, jos lyginamos su lotynišku originalu, Petro Skargos vertimu į lenkų kalbą ir kitomis slaviškomis versijomis. Komentarai paraštėse nagrinėjami pragmatiniu aspektu, lekseminės glosos analizuojamos skirtingos kilmės ir stilistinio statuso leksemų sąveikos požiūriu. Autorius prieina prie išvados apie istorinio naratyvo originalumą, kuris yra formuojamas remiantis komentarais. Jie ne visada atitinka Skargos komentarų tekstą: iš dalies galimai dėl lotyniško originalo, o iš dalies reprezentuoja jų pačių akcentus ir vertinimus. Lingvistinė analizė rodo, kad lenkų-rusėnų kilmės leksika (tiek su bendromis slaviškomis, tiek su neslaviškomis šaknimis) plačiai, bet nenuosekliai glosuojama; aiškinamieji vienetai yra graikų ir slavų kilmės žodžiai, stilistiškai susieti tiek su bažnytine, tiek su dalykine raštija. Rečiau polonizmai gali patys būti aiškinamosiomis marginalijomis.</span></p> <p class="ISSN-abst-apacia" xml:lang="en-US"><strong xml:lang="lt-LT">Reikšminiai žodžiai</strong><span xml:lang="lt-LT">: Cezario Baronijaus „Annales Ecclesiastici“, vertimai į rytų slavų kalbą, komentarų aparatas, lekseminės glosos</span></p> 2022-09-29T05:37:20+00:00 Autorių teisių (c) 2022 Maria Novak https://www.zurnalai.vu.lt/slavistica-vilnensis/article/view/25149 Грамматические особенности московской редакции требника сер. XVII в. (на материале сопоставительного исследования «Требника» Никона 1658 г. и «Требника» Петра Могилы 1646 г.) 2022-09-29T09:42:26+00:00 Georgiy Molkov georgiymolkov@gmail.com Miliausha Sharikhina justmilya@yandex.ru <p><span xml:lang="ru-RU">В статье на основе сопоставления текстов требников Никона (1658 г.) и Петра Могилы (1646 г.) рассматриваются грамматические особенности московской редакции богослужебного текста. Исследование подтвердило существующее в науке положение о том, что никоновские справщики вносили изменения в язык Требника в соответствии с рекомендациями, изложенными в московском издании Грамматики М.&nbsp;Смотрицкого. Это проявляется, например, в употреблении некоторых окончаний в именном и адъективном склонении, показателя императива глаголов первого спряжения в 1 и 2 лице мн. ч. Обязательный характер правки приводит к появлению ряда гиперкорректных явлений. Одним из основных направлений никоновской справы было устранение грамматической вариативности и омонимии, для чего справщики закрепляли одну форму для выражения грамматического значения в тех случаях, когда в грамматике допускались варианты, например, употребление окончания -</span><em xml:lang="ru-RU">ѣхъ</em><span xml:lang="ru-RU">&nbsp;в местном падеже мужского и среднего рода мн. ч.</span><span xml:lang="ru-RU">, устранение энклитических форм личных местоимений в дательном падеже в присубстантивной позиции и замена их притяжательными местоимениями, использование возвратных глаголов для выражения пассива на месте сочетаний страдательных причастий с глаголом&nbsp;</span><em xml:lang="ru-RU">быти</em><span xml:lang="ru-RU">.</span></p> <p class="ISSN-abst-angliskai" xml:lang="en-US"><strong xml:lang="lt-LT">XVII a. vid. Maskvos brevijoriaus leidimo gramatinės ypatybės (remiantis 1658 m. Nikono „Trebniko“ ir 1646 m. Petro Mohylos „Trebniko“ gretinamąja analize)</strong></p> <p class="ISSN-abst-vidus" xml:lang="en-US">Straipsnyje nagrinėjami Maskvos patriarcho Nikono (1658 m.) sudaryto brevijoriaus („Trebniko“) gramatiniai ypatumai. Tyrimas patvirtino mokslinį teiginį, kad nagrinėjamo „Trebniko“ sudarytojai suredagavo jo tekstą pagal Meletijaus Smotrickio gramatikos rekomendacijas. Tai rodo, pavyzdžiui, tam tikrų daiktavardžių ir būdvardžių galūnių vartojimas, taip pat liepiamosios nuosakos pirmojo ir antrojo asmens daugiskaitos formos. Privalomо redagavimo reikalavimas nulėmė nemažai hiperkorekcijos atvejų Maskvos „Trebniko“ tekste. Viena iš pagrindinių Nikono leidimo užduočių buvo panaikinti gramatinį variantiškumą ir homonimiją. Brevijoriaus redaktoriai stengėsi tam tikrai gramatinei reikšmei priskirti tik vieną formą net tais atvejais, kai Smotrickio gramatika leido variacijas, pavyzdžiui, vyriškosios ir bevardės giminės daugiskaitos vietininko formai Maskvos „Trebniko“ sudarytojai vartojo tik galūnę <em>-ѣхъ</em>; adnominalinėje pozicijoje panaikino enklitines asmeninių įvardžių naudininko formas, pakeitė jаs savybinių įvardžių formomis; pasyvinėse konstrukcijose vietoj&nbsp;neveikiamųjų&nbsp;dalyvių junginių su veiksmažodžiu&nbsp;<em>быти</em>&nbsp;‘būti’ vartojo sangrąžinių veiksmažodžių formas.</p> <p class="ISSN-abst-apacia" xml:lang="en-US"><strong>Reikšminiai žodžiai:</strong>&nbsp;XVII a., brevijorius („Trebnik“), liturginių knygų revizija, bažnytinė slavų kalba, morfologija, gramatika</p> 2022-09-29T05:23:34+00:00 Autorių teisių (c) 2022 Georgiy Molkov | Miliausha Sharikhina