Slavistica Vilnensis https://www.zurnalai.vu.lt/slavistica-vilnensis <p>Įkurtas 1997 m. Publikuoja paleoslavistikos, baltų ir slavų kalbų sąsajų, LDK kalbų, kultūrų ir raštijos, slavų kalbų istorinės gramatikos bei bendrinių kalbų raidos, lyginamosios, tipologinės ir kontrastyvinės slavų kalbų gramatikos, slavų dialektologijos, etnolingvistikos straipsnius.</p> Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press en-US Slavistica Vilnensis 2351-6895 <p>Susipažinkite su autorių teisėmis&nbsp;<a href="http://www.zurnalai.vu.lt/slavistica-vilnensis/journalpolicy">žurnalo politikoje</a>&nbsp;skiltyje Autorių teisės.&nbsp;</p> Еще раз к вопросу о заголовках «новых медиа» как объекте прагматики и медиаэкологии https://www.zurnalai.vu.lt/slavistica-vilnensis/article/view/18451 <p>Статья является продолжением анализа проблемы, ранее поднятой автором, о характере заголовков современных “новых медиа”. Если ранее в центре внимания был широко обсуждаемый сегодня вопрос кликбейтности заголовков, то в данной статье представлен другой аспект исследования данных мини-текстов — их соответствие постулатам общения, ставшим азбукой современной прагматики. Отмечается несоответствие большинства “странных” и потому кликбейтных заголовков постулатам количества, способа выражения и релевантности, нарушение которых в ряде случаев ведет к неверным инференциям, осуществляемым читателем при чтении заголовка. Автор фиксирует внимание на скорости распространения информации под определенным заголовком и отмечает трансформацию заголовков на различных новостных сайтах, что дает возможность оценить место того или иного новостного сайта в медиапространстве Рунета и его корректность в использовании заимствуемой информации. Соотнесение заголовков с характером современной культуры позволяет объяснить причины “вирусного” распространения той или иной информации, способной превратить читателя в ее пассивного потребителя. Следуя концепции медиаобразования английского теоретика культуры и медиаобразования Л. Мастермана, автор намечает возможные пути развития критического мышления на основе таких составляющих “новых медиа”, как кликбейтные заголовки.</p> <h3><strong>Dar kartą apie „naujųjų medijų“ („naujosios žiniasklaidos“) antraštes </strong><strong>kaip pragmatikos ir žiniasklaidos ekologijos objektą</strong></h3> <p class="ISSN-abst-vidus"><span xml:lang="lt-LT">Straipsnyje autorė tęsia anksčiau iškeltos naujosios žiniasklaidos antraščių problemos analizę, </span><span class="tlid-translation" xml:lang="lt-LT">šį kartą pateikiamas kitas minitekstų (antraščių) aspektas – jų atitiktis J. Grice bendravimo postulatams; tuo atsiveria pragmatinio tyrimo perspektyva. T</span><span xml:lang="lt-LT">eigiama, kad skaitytojo dėmesys dažnai pritraukiamas bendradarbiavimo komunikacijos principų (kiekybės, kokybės, tinkamumo, aiškumo) pažeidimais, dėl to medijų vartotojams skaitant antraštes atsiranda klaidingų interferencijų. Atkreipiamas dėmesys į informacijos su tam tikromis antraštėmis sklaidos spartą, antraščių virsmo (arba transformacijų) atsiradimą įvairiose interneto naujienų svetainėse. Tai leidžia įvertinti vienos ar kitos naujienų svetainės vietą internetinėje žiniasklaidoje ir svetainės korektiškumą naudojant informaciją iš kitų šaltinių. Straipsnyje nustatomas „virusinių“ antraščių ir šiuolaikinės kultūros, darančios įtaką jų sukūrimo priežastims ir transformacijoms, prigimties ryšys. Remdamasi L. Mastermano, anglų kultūros ir žiniasklaidos švietimo teoretiko koncepcija, publikacijos autorė numato galimus kritinio mąstymo ugdymo būdus, remiantis nagrinėjamo tipo antraštėmis, kurios yra neatsiejama „naujųjų medijų“ dalis.</span></p> <p class="ISSN-abst-apacia"><em>Reikšminiai žodžiai</em><span xml:lang="lt-LT">: naujoji žiniasklaida, antraštė, klikbeitas, bendravimo postulatai, prasmės ir formos redukcija, masinė kultūra, medijų edukacija.</span></p> Jelena Kazimianec Autorių teisių (c) 2020 Jelena Kazimianec https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2020-09-24 2020-09-24 65 1 117 130 10.15388/SlavViln.2020.65(1).40 Kompetencje składniowe dzieci w wieku 6,5–7,5 (na przykładzie wypowiedzi z czasownikami ruchu) https://www.zurnalai.vu.lt/slavistica-vilnensis/article/view/18469 <p class="ISSN-abst-virsus" xml:lang="ru-RU"><span xml:lang="pl-PL">Głównym celem artykułu jest pokazanie, jak dzieci w wieku 6,5–7,5 realizują struktury zdaniowe ukonstytuowane przez czasowniki ruchu. Cechą charakterystyczną wybranych do badań orzeczeń jest to, że otwierają one pozycje dla największej ze wszystkich klas czasownikowych liczby pozycji przyorzeczeniowych (agens, trzy pozycje lokatywne, obiekt, narzędzie). Jako materiał do badań posłużyły zdania z czasownikami ruchu, wyekscerpowane z wypowiedzi dzieci, których zadaniem było opisywanie sytuacji przedstawionych na ilustracjach. </span></p> <p class="ISSN-abst-vidus" xml:lang="en-US"><span xml:lang="pl-PL">Badania wykazały, że dzieci w tym wieku potrafią zastosować adekwatny do sytuacji czasownik oraz zrealizować właściwą strukturę składniową. W zebranym materiale przeważają struktury dwupozycyjne (zdania pojedyncze nierozwinięte)</span><span xml:lang="pl-PL">, co oznacza, że dzieci tworzą krótkie i precyzyjne komunikaty, nazywając tylko to, co jest dla nich na obrazku najważniejsze. Najczęściej realizowanymi pozycjami były: LOKALIZATOR [którędy] w czasownikach ruchu prostego, NARZĘDZIE oraz OBIEKT w czasownikach ruchu złożonego. Pozycją najrzadziej realizowaną był LOKALIZATOR [skąd]. Dzieci nie przejawiały większych problemów w posługiwaniu się formami fleksyjnymi wyrazów. Problem stanowiło jedynie poprawne użycie przyimków, szczególnie w kontekście realizacji pozycji LOKALIZATORA [którędy]. Badania potwierdziły założenia autorek, że wybrana klasa czasowników mimo bogactwa miejsc składniowych jest dobrze opanowana przez dzieci w tym wieku. Rozwój składni jest nierozerwalnie połączony z przyrostem ilościowym wyrazów w słowniku czynnym dziecka.</span></p> <h3 xml:lang="en-US"><strong xml:lang="lt-LT">6,5–7,5 metų vaikų gramatiniai (sintaksiniai) gebėjimai (remiantis konstrukcijomis su judėjimo veiksmažodžiais)</strong></h3> <p class="ISSN-abst-vidus" xml:lang="en-US"><span xml:lang="lt-LT">Straipsnyje nagrinėjama ankstyvojo mokyklinio amžiaus vaikų sintaksinių kompetencijų įgijimo problematika. Pagrindinis tikslas&nbsp;— parodyti, kaip šio amžiaus vaikai sudaro ir vartoja struktūras su judėjimo reikšmės veiksmažodžiais. Šios klasės veiksmažodžiai buvo pasirinkti kaip tyrimo objektas dėl to, kad, palyginti su kitais veiksmažodžiais, jie atveria didžiausią sintaksinių pozicijų skaičių (VEIKĖJO, VIETOS, KRYPTIES, OBJEKTO, ĮRANKIO). Tai suteikė galimybę ištirti ir aprašyti kuo įvairesnius konstrukcijų variantus vaikų kalboje. Tyrimo medžiagą sudarė sintaksinės konstrukcijos, atrinktos iš vaikų pasisakymų (vaikams buvo pasiūlyta aprašyti situacijas, pateiktas tam tikrose iliustracijose). </span></p> <p class="ISSN-abst-vidus" xml:lang="en-US">Tyrimas parodė, kad konstrukcijose su judėjimo veiksmažodžiais dauguma 6,5–7,5 metų vaikų sugeba tinkamai realizuoti visas sintaksines pozicijas. Surinktoje medžiagoje vyrauja dviejų pozicijų struktūros (vientisiniai neišplėstiniai sakiniai), o tai reiškia, kad vaikai dažniausiai kuria trumpus pasakymus, įvardydami tik tai, kas jiems atrodo svarbiausia. Dažniausiai buvo pažymėtos šios sintaksinės pozicijos: KRYPTIS I [kur?], ĮRANKIS ir OBJEKTAS, rečiausiai&nbsp;— KRYPTIS II [iš kur?]. Vaikams nebuvo sunkumų vartoti įvairias žodžių formas. Tam tikrais atvejais jiems buvo problematiška taisyklingai vartoti prielinksnius (ypač KRYPTIES I [kur?] pozicijoje). Taigi, tyrimas patvirtino autorių prielaidas, kad 6,5–7,5 metų vaikai puikiai įvaldo judėjimo veiksmažodžių konstrukcijas, nepaisant jų sintaksinių pozicijų turtingumo. Be to, pastebėta, kad vaikų sintaksės raida yra neatsiejamai susijusi su kiekybiniu aktyviojo žodyno praturtėjimu.</p> <p class="ISSN-abst-apacia" xml:lang="en-US"><em>Reikšminiai žodžiai</em>:<span xml:lang="lt-LT"> vaiko kalbos raida, gramatinė (sintaksinė) kompetencija, judėjimo veiksmažodžiai, sakinio struktūra.</span></p> Natalia Siudzińska Kamila Brzeszkiewicz Autorių teisių (c) 2020 Natalia Siudzińska | Kamila Brzeszkiewicz https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2020-09-24 2020-09-24 65 1 103 116 10.15388/SlavViln.2020.65(1).39 Idiolekt Wojciecha Piotrowicza: słownictwo prozy autobiograficznej https://www.zurnalai.vu.lt/slavistica-vilnensis/article/view/18471 <p><span xml:lang="pl-PL">Wojciech Piotrowicz (ur. 1940) jest wileńskim poetą, prozaikiem, tłumaczem literatury, dziennikarzem, działaczem społecznym i kulturalnym. Jest autorem kilkunastu zbiorków poetyckich i tomików prozy wspomnieniowej. Obiektem niniejszych badań jest słownictwo ze zbioru opowiadań W. Piotrowicza </span><em xml:lang="pl-PL">Moja czasoprzestrzeń</em><span xml:lang="pl-PL"> (2015). Analizowana proza wspomnieniowa jest zapisana językiem standardowym, zbliżonym do języka ogólnopolskiego z zachowaniem specyfiki regionalnej. W idiolekcie W. Piotrowicza zderza się ogólnopolskie słownictwo erudycyjne z leksyką gwarową z okolic Święcian, która dotyczy życia na wsi. Wyróżniono następujące grupy leksemów: wyrazy z języka familijnego, archaizmy, wyrazy gwarowe oraz powojenne zapożyczenia rosyjskie, określane mianem “sowietyzmów”. Podsumowując wyniki badań, można stwierdzić, że analiza 179 słów (fraz) z idiolektu pisarza pokazuje świat pojęć, myśli i wartości charakterystycznych dla przedstawicieli inteligencji chłopskiej, urodzonej w latach 40. XX wieku. </span><span xml:lang="pl-PL">Niniejszy artykuł nie wyczerpuje bogactwa idiolektu W.&nbsp;Piotrowicza, jednak jest próbą uchwycenia fenomenu słownictwa reprezentanta powojennej inteligencji polskiej na Litwie.</span></p> <h3 xml:lang="en-US"><strong>Vojciecho Piotrovičiaus idiolektas: autobiografinės prozos žodynas</strong></h3> <p class="ISSN-abst-vidus" xml:lang="en-US"><span xml:lang="lt-LT">Vojciech Piotrovič (gim. 1940) yra Vilniaus poetas, prozaikas, literatūros vertėjas, žurnalistas, visuomenės ir kultūros veikėjas. Yra keliolikos poezijos rinkinių ir autobiografinių prozos tomų autorius. Tarp V. Piotrovičiaus darbų yra ir vertimų. Dabartinių tyrimų objektas yra apysakų rinkinio </span><em xml:lang="lt-LT">Moja czasoprzestrzeń [Mano laiko erdvė]</em><span xml:lang="lt-LT"> (2015) leksika. Tai prisiminimų proza, užrašyta standartine kalba, artima bendrinei lenkų kalbai, tačiau išlaikant regioninę specifiką. V. Piotrovičiaus idiolekte erudicinis bendrinės kalbos žodynas susitinka su gyvenimu kaime susijusia tarmine Švenčionių rajono apylinkių leksika. Jo idiolekto žodyne išskiriamos kelios leksemų grupės: šeimyninės kalbos posakiai, archaizmai, tarminiai žodžiai ir rusiški pokario skoliniai, vadinami „sovietizmais“. Šis straipsnis neišsemia V. Piotrovičiaus idiolekto turtų, tačiau tai yra bandymas užčiuopti pokario Lietuvos lenkų inteligentijos vartojamo žodyno fenomeną.</span></p> <p class="ISSN-abst-apacia" xml:lang="en-US"><em>Reikšminiai žodžiai</em>: Vojciech Piotrovič, idiolektas, autobiografinė proza, Lietuvos lenkų inteligentija.</p> Kinga Geben Irena Fedorowicz Autorių teisių (c) 2020 Kinga Geben | Irena Fedorowicz https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2020-09-24 2020-09-24 65 1 87 102 10.15388/SlavViln.2020.65(1).38 Semantics of Lithuanian Baltas and Polis Biały: An Attempt at a Contrastive Analysis https://www.zurnalai.vu.lt/slavistica-vilnensis/article/view/18465 <p class="western" lang="ru-RU" style="margin-bottom: 0in; line-height: 115%;"><span style="color: #000000;"><span style="font-size: small;"><span lang="pl-PL">W artykule są przedstawione wyniki kontrastywnej analizy semantycznej polskiego leksemu </span></span></span><span style="color: #000000;"><span style="font-size: small;"><span lang="pl-PL"><em>biały </em></span></span></span><span style="color: #000000;"><span style="font-size: small;"><span lang="pl-PL">i jego litewskiego odpowiednika </span></span></span><span style="color: #000000;"><span style="font-size: small;"><span lang="pl-PL"><em>baltas</em></span></span></span><span style="color: #000000;"><span style="font-size: small;"><span lang="pl-PL">. Analiza oparta na metodologii Tokarskiego [1995] oraz Waszakowej [2000a, 2000b] miała na celu porównanie typowych dla obu języków połączeń nazw bieli z klasami różnych obiektów, w tym — ustalenie referencji prototypowych. Przeprowadzone badania ujawniły, że pol. </span></span></span><span style="color: #000000;"><span style="font-size: small;"><span lang="pl-PL"><em>biały </em></span></span></span><span style="color: #000000;"><span style="font-size: small;"><span lang="pl-PL">i lit. </span></span></span><span style="color: #000000;"><span style="font-size: small;"><span lang="pl-PL"><em>baltas </em></span></span></span><span style="color: #000000;"><span style="font-size: small;"><span lang="pl-PL">m</span></span></span><span style="color: #000000;"><span style="font-size: small;"><span lang="pl-PL">ają podobne zakresy użycia oraz rozwijają niemal identyczne konotacje. W obu językach biel interpretowana jest jako barwa najjaśniesza, której kwalitatywnym wzorcem prototypowym może być śnieg (por. </span></span></span><span style="color: #000000;"><span style="font-size: small;"><span lang="pl-PL"><em>biały jak śnieg — baltas kaip sniegas</em></span></span></span><span style="color: #000000;"><span style="font-size: small;"><span lang="pl-PL">), kwantytatywnym zaś — światło dzienne (por. </span></span></span><span style="color: #000000;"><span style="font-size: small;"><span lang="pl-PL"><em>biały dzień — balta diena</em></span></span></span><span style="color: #000000;"><span style="font-size: small;"><span lang="pl-PL">). Odniesienia prototypowe tworzą charakterystyczne łańcuchy konotacyjne: ‘biały jak śnieg’ — ‘czysty (też moralnie)’— ‘niewinny’ — ‘uczciwy’ — ‘dobry’; ‘biały jak światło dzienne’ — ‘jasny’ — ‘jawny’ — ‘legalny’ — ‘dobry’. Wynika z tego, że konotacja ‘dobry’ może być uznana za pochodną obu referencji prototypowych. Istotnym składnikiem semantyki leksemów </span></span></span><span style="color: #000000;"><span style="font-size: small;"><span lang="pl-PL"><em>biały </em></span></span></span><span style="color: #000000;"><span style="font-size: small;"><span lang="pl-PL">/ </span></span></span><span style="color: #000000;"><span style="font-size: small;"><span lang="pl-PL"><em>baltas </em></span></span></span><span style="color: #000000;"><span style="font-size: small;"><span lang="lt-LT">są</span></span></span><span style="color: #000000;"><span style="font-size: small;"><span lang="pl-PL"> relacje antonimiczności z przymiotnikami </span></span></span><span style="color: #000000;"><span style="font-size: small;"><span lang="pl-PL"><em>czarny / juodas</em></span></span></span><span style="color: #000000;"><span style="font-size: small;"><span lang="pl-PL">, ujawniające się także na poziomie konotacji (por. ‘czarny’ / ‘ciemny’— ‘brudny’ — ‘niemoralny’ — ‘nielegalny’ — ‘niedobry’). Różnice pomiędzy pol. </span></span></span><span style="color: #000000;"><span style="font-size: small;"><span lang="pl-PL"><em>biały </em></span></span></span><span style="color: #000000;"><span style="font-size: small;"><span lang="pl-PL">i lit. </span></span></span><span style="color: #000000;"><span style="font-size: small;"><span lang="pl-PL"><em>baltas </em></span></span></span><span style="color: #000000;"><span style="font-size: small;"><span lang="pl-PL">ujawni</span></span></span><span style="color: #000000;"><span style="font-size: small;"><span lang="pl-PL">ają się głównie na poziomie wykładników leksykalnych poszczególnych konotacji, np. polski frazeologizm </span></span></span><span style="color: #000000;"><span style="font-size: small;"><span lang="pl-PL"><em>załatwić coś</em></span></span></span> <span style="color: #000000;"><span style="font-size: small;"><span lang="pl-PL"><em>w białych rękawiczkach</em></span></span></span><span style="color: #000000;"><span style="font-size: small;"><span lang="pl-PL"> nie ma dosłownego odpowiednika litewskiego, ale jest wykładnikiem wspólnego dla obu języków znaczenia ‘uczciwość, dyskretność’. </span></span></span></p> <p class="western" lang="ru-RU" style="margin-bottom: 0in; line-height: 115%;"><strong><span style="color: #000000;"><span style="font-size: small;"><span lang="lt-LT">Liet. <em>baltas</em> ir lenk. <em>biały</em>: gretinamosios semantinės analizės bandymas</span></span></span></strong></p> <p class="western" lang="ru-RU" style="margin-bottom: 0in; line-height: 115%;"><span style="color: #000000;"><span style="font-size: small;"><span lang="lt-LT">Straipsnyje pateikti lenkų kalbos leksemos </span></span></span><span style="color: #000000;"><span style="font-size: small;"><span lang="lt-LT"><em>biały </em></span></span></span><span style="color: #000000;"><span style="font-size: small;"><span lang="lt-LT">ir jos lietuviško atitikmens </span></span></span><span style="color: #000000;"><span style="font-size: small;"><span lang="lt-LT"><em>baltas </em></span></span></span><span style="color: #000000;"><span style="font-size: small;"><span lang="lt-LT">kontrastyvinės semantinės analizės rezultatai. Analizė pagrįsta Tokarskio [1995] ir Waszakowos [2000a, 2000b] metodologija, kuria vadovaujantis siekiama palyginti baltumo pavadinimų derinimą su skirtingais objektais, nurodant prototipines referencijas. Atlikti tyrimai rodo, kad lenk. </span></span></span><span style="color: #000000;"><span style="font-size: small;"><span lang="lt-LT"><em>biały </em></span></span></span><span style="color: #000000;"><span style="font-size: small;"><span lang="lt-LT">ir liet. </span></span></span><span style="color: #000000;"><span style="font-size: small;"><span lang="lt-LT"><em>baltas </em></span></span></span><span style="color: #000000;"><span style="font-size: small;"><span lang="lt-LT">yra panašiai vartojami ir turi beveik identiškas konotacijas. Abiejose kalbose balta spalva interpretuojama kaip šviesiausia, kurios kvalitatyviniu prototipu galima laikyti sniegą (por. </span></span></span><span style="color: #000000;"><span style="font-size: small;"><span lang="lt-LT"><em>biały jak śnieg — baltas kaip sniegas</em></span></span></span><span style="color: #000000;"><span style="font-size: small;"><span lang="lt-LT">), kvantitatyviniu — dienos šviesa (por. </span></span></span><span style="color: #000000;"><span style="font-size: small;"><span lang="lt-LT"><em>biały dzień — balta diena</em></span></span></span><span style="color: #000000;"><span style="font-size: small;"><span lang="lt-LT">). Prototipiniai pavyzdžiai sudaro būdingas konotacines grandines: ‘baltas kaip sniegas — ‘švarus (taip pat morališkai)’— ‘nekaltas’ — ‘sąžiningas, doras’ — ‘geras’; ‘baltas kaip dienos šviesa’ — ‘šviesus’ — ‘aiškus/ tyras’ — ‘legalus’ — ‘geras’. Atsižvelgiant į tai galima teigti, kad konotacija ‘geras’ gali būti laikoma abiejų prototipų referencija. Svarbus semantinis komponentas konotaciniame lygmenyje yra leksemų </span></span></span><span style="color: #000000;"><span style="font-size: small;"><span lang="lt-LT"><em>biały </em></span></span></span><span style="color: #000000;"><span style="font-size: small;"><span lang="lt-LT">/ </span></span></span><span style="color: #000000;"><span style="font-size: small;"><span lang="lt-LT"><em>baltas </em></span></span></span><span style="color: #000000;"><span style="font-size: small;"><span lang="lt-LT">antonimiškumo ryšiai su būdvardžiais </span></span></span><span style="color: #000000;"><span style="font-size: small;"><span lang="lt-LT"><em>czarny / juodas </em></span></span></span><span style="color: #000000;"><span style="font-size: small;"><span lang="lt-LT">(por. ‘juodas’ / ‘tamsus’— ‘purvinas’ — ‘nemoralus’ — ‘nelegalus’ — ‘negeras’). Skirtumas tarp lenk. </span></span></span><span style="color: #000000;"><span style="font-size: small;"><span lang="lt-LT"><em>biały </em></span></span></span><span style="color: #000000;"><span style="font-size: small;"><span lang="lt-LT">ir liet. </span></span></span><span style="color: #000000;"><span style="font-size: small;"><span lang="lt-LT"><em>baltas </em></span></span></span><span style="color: #000000;"><span style="font-size: small;"><span lang="lt-LT">atskleidžiamas atskirų leksinių konotacijų lygmeniu, pavyzdžiui, lenkų kalbos frazeologizmas </span></span></span><span style="color: #000000;"><span style="font-size: small;"><span lang="lt-LT"><em>załatwić coś w białych rękawiczkach</em></span></span></span><span style="color: #000000;"><span style="font-size: small;"><span lang="lt-LT"> (lit. </span></span></span><span style="color: #000000;"><span style="font-size: small;"><span lang="lt-LT"><em>atlikti, sutvarkyti ką nors taktiškai, doriai</em></span></span></span><span style="color: #000000;"><span style="font-size: small;"><span lang="lt-LT">) neturi pažodinio lietuviško atitikmens, tačiau yra būdingos abiems kalboms reikšmės </span></span></span><span style="color: #000000;"><span style="font-size: small;"><span lang="lt-LT">‘sąžiningumas, dorumas’ </span></span></span><span style="color: #000000;"><span style="font-size: small;"><span lang="lt-LT">komponentas. </span></span></span></p> <p style="margin-bottom: 0in; line-height: 115%;" align="justify"><span style="color: #000000;"><span style="font-size: small;"><span lang="lt-LT"><em>Reikšminiai žodžiai</em>: spalvų pavadinimai, spalvos semantika, balta spalva, kontrastyvinė analizė.</span></span></span></p> Viktorija Ušinskienė Autorių teisių (c) 2020 Viktorija Ušinskienė https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2020-09-24 2020-09-24 65 1 59 71 10.15388/SlavViln.2020.65(1).36 К вопросу о русских и польских грамматиках XVIII в. как учебниках по теории языка https://www.zurnalai.vu.lt/slavistica-vilnensis/article/view/18470 <p>В статье рассматриваются способы представления проблем теории языка русских и польских грамматистов XVIII–начала XIX вв. В. Е. Адодурова, М. В. Ломоносова, А. А. Барсова, В. Шилярского, О. Копчиньского. Будучи первыми грамматиками на родном языке, их работы были инновационными для своего времени, оставаясь ориентиром и для следующего поколения русских и польских грамматистов вплоть до появления научной лингвистики в России и Польше. Приводятся данные о том, что рассматриваемые труды преследовали не только цель подробного описания системы русского и польского языков или обучения правильному употреблению единиц этой системы в речи, но и содержали теоретические сведения на уровне, во многом сопоставимом с уровнем современных лингвистических знаний. Это данные из области лингвистической типологии, представление о наличии у языка коммуникативной, когнитивной, номинативной и поэтической функций (без употребления соответствующих терминов), рассуждение о формах существования языка – письменной и устной, а также зачатки представлений о дихотомии языка и речи, сведения о природе языкового знака, включающие представления о его произвольности, а также о его семантике и прагматике, рассуждения об отношениях на фонетико-фонологическом уровне и идеи функционального синтаксиса. Проведенное исследование также позволяет сделать вывод о том, что грамматики XVIII в. являются отражением исторической ситуации, в которой создавался грамматический труд.</p> <h3 xml:lang="en-US"><strong>XVIII а. rusų ir lenkų kalbų gramatikos kaip kalbos teorijos vadovėliai</strong></h3> <p class="ISSN-abst-vidus" xml:lang="en-US"><span xml:lang="lt-LT">Straipsnyje nagrinėjami XVIII–XIX a. pradžios rusų ir lenkų gramatikų autorių: V. J. Adodurovo, M. V. Lomonosovo, A. A. Barsovo, V. Šiliarskio, О</span><span xml:lang="lt-LT">. Kopčinskio kalbos teorijos pristatymo būdai. Būdami pirmosiomis gimtosios kalbos gramatikomis, jų darbai buvo naujoviški, į juos orientavosi kiti rusų ir lenkų gramatikų kūrėjai iki mokslinės kalbotyros atsiradimo Rusijoje ir Lenkijoje. Straipsnyje pateikiama duomenų, liudijančių, kad nagrinėjamų darbų tikslas buvo ne tik detaliai aprašyti rusų ir lenkų kalbų sistemas arba išmokti tinkamai vartoti šių sistemų vienetus. Šiuose vadovėliuose pateikiamos teorinės žinios dažnai atitinka šiuolaikinių lingvistinių žinių lygį. Vadovėliuose randame duomenų iš lingvistinės tipologijos srities, pateikiama kalbos komunikatyvinės, kognityvinės, nominatyvinės funkcijų suvoktis (žinoma, nevartojant šių terminų), samprotavimų apie kalbos egzistavimo formas – sakytinę ir rašytinę, taip pat kalbos ir šnekos dichotomijos suvokimo užuomazgų, duomenų apie kalbos ženklo prigimtį, įskaitant jo atsitiktinumą, bei jo semantiką ir pragmatiką, minčių apie fonetikos ir fonologijos santykį, funkcinės sintaksės idėjų. Tyrimas leidžia daryti išvadą, kad XVIII a. rusų ir lenkų gramatikos atspindi istorinę to meto, kai jos buvo sudarytos, situaciją.</span></p> <p class="ISSN-abst-apacia" xml:lang="en-US"><em>Reikšminiai žodžiai</em>: kalbos teorija, lenkų kalbotyra, rusų kalbotyra, XVIII a. gimtosios kalbos vadovėliai, V. J. Adodurovas, M. V. Lomonosovas, A. A. Barsovas, V. Šiliarskis, О. Kopčinskis.</p> Alla Kozhinowa Autorių teisių (c) 2020 Alla Kozhinowa https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2020-09-24 2020-09-24 65 1 43 58 10.15388/SlavViln.2020.65(1).35 Типологическая классификация кириллических рукописей, содержащих тексты Żywotów Świętych Петра Скарги https://www.zurnalai.vu.lt/slavistica-vilnensis/article/view/18456 <p class="western" style="margin-bottom: 0in; line-height: 115%;" align="justify"><span style="font-family: Times New Roman, serif;"><span lang="en-US">Статья отвечает на два вопроса: 1) в какие типы рукописей попадали переведенные на руську мову/церковнославянский язык тексты из книги житий Петра Скарги, 2) в каких рукописях концентрация переводов выше? Особенности внутренней структуры и содержания рукописного материала позволили выделить шесть типологических групп, а именно: сборники житий из <em>Żywotów Świętych, </em>сборники смешанного состава, житийные сборники минейного типа, минейные торжественники, учительные евангелия и прологи. Кроме сборников житий из <em>Żywotów Świętych</em>, наибольшую концентрацию переводных текстов содержат сборники минейного типа, структурно максимально приближающиеся к своему печатному польскому источнику.</span></span></p> <h3 xml:lang="en-US"><strong xml:lang="lt-LT">Kirilinių rankraščių, turinčių vertimų iš Petro Skargos leidinio </strong><em xml:lang="lt-LT">Żywoty Świętych</em><strong xml:lang="lt-LT">, tipologinė klasifikacija</strong></h3> <p class="ISSN-abst-vidus" xml:lang="en-US"><span xml:lang="lt-LT">Straipsnyje atsakoma į du klausimus: 1) į kokio tipo rankraščius buvo įtraukiami į bažnytinę slavų ir rusėnų kalbas versti Petro Skargos lenkiškieji šventųjų gyvenimo aprašymai; 2) kurio tipo rankraščiuose yra daugiausia tokių vertimų. Rankraštinės medžiagos vidinės sandaros ir turinio ypatumai leido išskirti šešias kirilinių rankraščių tipologines grupes: iš Skargos </span><em xml:lang="lt-LT">Żywotów Świętych</em><span xml:lang="lt-LT"> verstų šventųjų gyvenimo aprašymų rinkiniai, mišriojo turinio rinkiniai, menologiniai hagiografiniai rinkiniai, menologiniai homilijų rinkiniai, mokomosios evangelijos ir sinaksarai. Be iš Skargos </span><em xml:lang="lt-LT">Żywotów Świętych</em><span xml:lang="lt-LT"> verstų šventųjų gyvenimo aprašymų rinkinių, daugiausia tokių verstinių tekstų turi menologiniai hagiografiniai rinkiniai, kurie savo sandara yra labiausiai panašūs į savo lenkiškąjį spausdintinį šaltinį.</span></p> <p class="ISSN-abst-vidus" xml:lang="en-US"><em>Reikšminiai žodžiai</em><span xml:lang="lt-LT">:</span> <span xml:lang="lt-LT">Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Petras Skarga, verstinė hagiografija, rusėniškieji vertimai iš lenkų kalbos, bažnytiniai slavų vertimai iš lenkų kalbos.</span></p> Galina Sapozhnikova Autorių teisių (c) 2020 Galina Sapozhnikova https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2020-09-24 2020-09-24 65 1 30 42 10.15388/SlavViln.2020.65(1).34 Новонайденные отрывки из Кормчей в прологе Национального музея им. А. Шептицкого https://www.zurnalai.vu.lt/slavistica-vilnensis/article/view/18380 <p class="western" style="margin-bottom: 0in; line-height: 150%;" lang="ru-RU" align="justify"><span style="font-size: small;">Предметом данного исследования являются поучения из Кормчей в назидательном разделе Пролога. Объектом изучения послужили две ранее неизвестные в Прологе выдержки из Кормчей, выявленные в прологе конца XVI в. из львовского Национального музея им. А. Шептицкого, Рк 252. Данный список содержит проложные чтения на сентябрь — декабрь и отражает особую разновидность пространной редакции Пролога, характерную для книжной традиции Великого княжества Литовского. Статьи, внесенные в этот пролог на 17 и 25 ноября, заимствованы из Кормчей XIV титулов без толкований, а именно из начальной части Собрания апостольских правил. Сопоставительный анализ статей показал, что книжник выбрал фрагменты из Кормчей древнеславянской редакции подряд, но с некоторыми опущениями. Первое чтение посвящено хиротонии епископов и правилам поведения церковных служителей всех рангов. Вторая проложная статья содержит запреты на поставление священников за вознаграждение и по протекции князя, а также указывает на необходимость проведения епископских соборов дважды в год. С помощью приемов текстологического анализа удалось установить, что в статье на 17 ноября были произведены некоторые внутритекстовые сокращения. В языковом отношении заимствования из Кормчей точно соответствуют источнику. Оба чтения содержат небольшие дополнительные вставки, восходящие к иным авторам и источникам (Нилу Синайскому, Псалтири и др.). Единая манера работы с источником позволяет сделать вывод, что обе выдержки из Кормчей были внесены в Пролог одновременно одним лицом, вероятно, на позднем этапе редактирования данной разновидности Пролога. В конце статьи опубликованы тексты двух новооткрытых проложных статей из Кормчей.</span></p> <p class="western" style="margin-bottom: 0in; line-height: 150%;" lang="ru-RU" align="justify"><span style="font-size: small;"><strong>Naujai atrastos Vairinės knygos ištraukos A. Šeptickio nacionalinio muziejaus sinaksare</strong></span></p> <p class="western" style="margin-bottom: 0in; line-height: 150%;" lang="ru-RU" align="justify"><span style="font-size: small;">Šiame straipsnyje nagrinėjami Sinaksaro didaktinės dalies pamokymai, paskolinti iš Vairinės knygos. Autorė sutelkė dėmesį į dvi anksčiau Sinaksare nežinomas Vairinės knygos ištraukas, aptiktas XVI a. pabaigos sinaksare Rk 252 iš A. Šeptickio nacionalinio muziejaus Lvove. Šis nuorašas su rugsėjo — gruodžio mėnesiams skirtais skaitiniais atspindi ypatingą išplėstinės Sinaksaro redakcijos atmainą, būdingą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės knyginei tradicijai. Skaitiniai, įtraukti į šį sinaksarą lapkričio 17 ir 25 dienoms, pasiskolinti iš 14 titulų (skirsnių) Nomokanono be paaiškinimų, o tiksliau — pradinės Apaštalinių taisyklių dalies. Lyginamoji straipsnių analizė parodė, kad raštininkas atrinko fragmentus iš paeiliui einančių Vairinės knygos seniausiosios slaviškosios redakcijos taisyklių, tačiau dalies šaltinio tekstų neįtraukė. Pirmame straipsnyje aptariamas vyskupų įšventinimas ir visų rangų klierikų elgesio taisyklės. Antrame pamokyme surašyti draudimai skirti kunigus už atlygį ir globojant kunigaikščiui, taip pat nurodoma, kad vyskupų susirinkimai turi vykti du kartus per metus. Pasitelkdama tekstologinės analizės metodus, autorė nustatė, kad lapkričio 17 dienos sinaksarinio straipsnio tekstas buvo papildomai sutrumpintas. Kalbiniu požiūriu skoliniai iš Vairinės knygos tiksliai atitinka šaltinį. Abiejuose pamokymuose yra nedidelių intarpų, paimtų iš kitų autorių ir šaltinių (šv. Nilo Sinajiečio pamokymų, Psalmyno ir kt.). Dėl vienodo darbo su šaltiniu stiliaus galima manyti, kad Vairinės knygos ištraukas į Sinaksarą vienu metu įtraukė tas pats asmuo, tikriausiai vėlesniame šios Sinaksaro atmainos redagavimo etape. Straipsnio pabaigoje publikuojami dviejų naujai atrastų sinaksarinių pamokymų iš Vairinės knygos tekstai.<br><em>Reikšminiai žodžiai</em>: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, bažnytinė slavų raštija, Sinaksaras (Prologas), sinaksarinių pamokymų šaltiniai, Vairinė knyga (Nomokanonas).</span></p> Marina Chistiakova Autorių teisių (c) 2020 Marina Chistiakova https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2020-09-24 2020-09-24 65 1 20 29 10.15388/SlavViln.2020.65(1).33 Руськомовная версия древнерусского толкового канона на Пасху и функционирование руськой мовы https://www.zurnalai.vu.lt/slavistica-vilnensis/article/view/18476 <p>Публикуемая руськомовная версия древнерусского толкового канона на Пасху содержится в рукописи середины XVI века, происходящей из Великого княжества Литовского. Этот переводной текст, принадлежащий малоизвестному в палеославистике жанру толковой гимнографии, дополнительно подтверждает сделанный ранее вывод о том, что руська мова не использовалась при богослужебном пении, поскольку функционировала как lingua ad homines, в отличие от церковнославянского языка, который в качестве lingua ad Deum использовался как литургический язык, обращенный непосредственно к Богу. Публикация сопровождается общей характеристикой перевода.</p> <p>Žinoma, kad viduramžiais labai populiaraus veikalo „Paslapčių paslaptis“ (Secretum Secretorum) rusėniškasis vertimas buvo atliktas Kijeve XV amžiaus antroje pusėje iš XIII amžiaus pabaigoje ‒ XIV amžiaus pradžioje sukurtos hebrajiškos versijos, savo ruožtu verstos iš tikriausiai X amžiuje surašyto arabiškojo originalo. Dar prieš verčiant šį tekstą į rusėnų kalbą, į hebrajiškąją versiją buvo įterpti keli kitų arabiškų ir žydiškų veikalų fragmentai, paimti iš Abu Bakro Muchamado Ar Razio (865‒925) „Mansurui dedikuotos medicininės knygos“ ir trijų Maimonido (1135/1138‒1204) veikalų: „Apie nuodus“, „Apie sueitį“ ir „Apie astmą“.<br>Straipsnyje parodyta, kad dar vienas mažesnis intarpas buvo paimtas iš Vakaruose Avicenos vardu žinomo Irano mokslininko, filosofo ir gydytojo Abu Huseino ibn Abdalacho ibn Sinos (980‒1037) arabiškai rašyto penkiatomio veikalo „Medicinos kanonas“. Naujai išaiškinta šio rusėniškojo „Paslapčių paslapties“ teksto intarpo kilmė leidžia papildyti XV amžiaus antroje pusėje Kijeve veikusių hebrajiškų veikalų vertėjų į rusėnų kalbą naudotų šaltinių sąrašą.</p> Sergei Temchin Autorių teisių (c) 2020 Sergei Temchin https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2020-09-24 2020-09-24 65 1 131 144 10.15388/SlavViln.2020.65(1).41 Redakcinė kolegija ir turinys https://www.zurnalai.vu.lt/slavistica-vilnensis/article/view/19799 <p>&nbsp;&nbsp;</p> Jelena Konickaja Autorių teisių (c) 2020 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2020-09-24 2020-09-24 65 1 1 9 Bibliografiniai duomenys https://www.zurnalai.vu.lt/slavistica-vilnensis/article/view/19800 <p>&nbsp;&nbsp;</p> Jelena Konickaja Autorių teisių (c) 2020 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2020-09-24 2020-09-24 65 1 155 155