https://www.zurnalai.vu.lt/social-research/issue/feed Socialiniai tyrimai 2021-06-30T09:41:44+00:00 Teodoras Tamošiūnas teodoras.tamosiunas@sa.vu.lt Open Journal Systems <p>Įkurtas 2002 m. Mokslo leidinio <em>Socialiniai tyrimai</em> išskirtinumas tarp kitų analogiškos ar gretimos tematikos periodinių leidinių pasireiškia orientacija į originalių socialinių tyrimų rezultatus.</p> https://www.zurnalai.vu.lt/social-research/article/view/24348 Redakcinė kolegija ir turinys 2021-06-30T08:47:05+00:00 Teodoras Tamošiūnas teodoras.tamosiunas@sa.vu.lt <p>&nbsp;&nbsp;</p> 2021-06-30T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/social-research/article/view/23038 Duomenų apsaugos pareigūno vaidmuo ir reikšmė organizacijoje 2021-05-26T07:16:12+00:00 Aurimas Šidlauskas aurimas868@gmail.com <p>Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu (Reglamentas), įsigaliojusiu 2018 metų gegužės 25 dieną, siekiama apsaugoti fizinių asmenų pagrindines teises ir laisves, visų pirma jų teisę į asmens duomenų apsaugą. Reglamente pateikiami įvairūs reikalavimai, standartai ir atsakomybė. Nors asmens duomenų apsauga nėra absoliuti teisė, tačiau ji įgauna vis svarbesnį vaidmenį. Atsirado nauja pareigybė – duomenų apsaugos pareigūnas (Pareigūnas), jis yra nepriklausomas subjektas, užtikrinantis, kad organizacija laikytųsi Reglamento. Pareigūnas yra tarpininkas tarp duomenų subjektų, duomenų valdytojo ar tvarkytojo ir duomenų apsaugos priežiūros institucijos. Pareigūno institutas turi vykdyti galimų Reglamento nuostatų pažeidimų prevenciją ir padėti išvengti didelių finansinių nuostolių. Organizacija privalo užtikrinti ir įrodyti atitiktį visiems Reglamento principams, Pareigūno paskyrimas gali būti viena iš priemonių būtinų įgyvendinti atskaitomybės principą.</p> <p><em>Problema</em>. Organizacijos dėl Reglamento taikymo teisinio neapibrėžtumo neturi pakankamų žinių, kokie Pareigūno institutui kaip Reglamento reguliavimo sistemos daliai reikalavimai taikomi.</p> <p>Šio mokslinio straipsnio aktualumas siejamas su Reglamento naujumu ir reikšmingumu duomenų apsaugos teisei.</p> <p><em>Straipsnio tikslas</em> – išanalizuoti Pareigūno instituto kaip Reglamento reguliavimo sistemos dalį ir pateikti apibendrintas rekomendacijas organizacijoms. Keliami <em>uždaviniai</em>:</p> <ol> <li class="show">Atskleisti, kokiais pagrindais remiantis yra privaloma organizacijoje paskirti Pareigūną.</li> <li class="show">Įvardinti kuomet gali kilti didelė interesų konflikto rizika skiriant Pareigūną ir kaip jos išvengti.</li> <li class="show">Išnagrinėti Pareigūnui keliamus kvalifikacinius reikalavimus, jo funkcijas ir statusą organizacijoje.</li> </ol> <p><em>Metodologija</em> – šiame moksliniame straipsnyje naudoti dokumentų analizės, loginis, lyginamasis, apibendrinimo tyrimo metodai. Dokumentų analizės metodas taikomas tiriant įvairius teisinius dokumentus, atsižvelgiant į jų oficialumą, privalomąjį ir neprivalomąjį pobūdį, siekiant ištirti asmens duomenų apsaugos teisinį reguliavimą, nustatytą įvairiose teisės normose. Loginis metodas naudojamas aiškinant teisės normų turinį, jį pritaikant organizacijoms. Lyginamasis metodas naudojamas atliekant lyginamąją analizę. Apibendrinimo metodas taikomas nagrinėjamais klausimais apibendrinant naudotą literatūrą, taip pat formuluojant pagrindinius tyrimo teiginius bei pabaigoje darant galutines išvadas.</p> <p>Pareigūną privalo paskirti valdžios institucijos ir įstaigos bei kitos organizacijos, kurių pagrindinė veikla yra dideliu mastu sistemingai stebėti asmenis arba dideliu mastu tvarkyti specialių kategorijų asmens duomenis. Reglamento nuostatas, nustatančias kriterijus, pagal kuriuos yra privaloma paskirti Pareigūną, galima vertinti kritiškai dėl teisinio apibrėžtumo, aiškumo trūkumo, todėl kiekvieną atvejį reikia vertinti individualiai, priklausomai nuo organizacijos statuso ir veiklos pobūdžio duomenų tvarkymo kontekste. Pareigūno paskyrimas, nesant konkretesnio teisinio reguliavimo, iš esmės priklauso nuo subjektyvaus pareigos turėtojo savęs ir savo veiklos suvokimo. Dauguma organizacijų nėra tinkamai susipažinusios su Reglamente nuostatomis, todėl nevykdo prievolės paskirti Pareigūną ir (arba) pranešti Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai apie jo paskyrimą.</p> <p>Vienas iš pagrindinių kriterijų, vertinant, ar dėl konkrečios pareigybės gali kilti interesų konfliktas, yra asmens duomenų tvarkymo tikslų ir priemonių nustatymo galimybė (įgaliojimai). Valdžios institucijos ir įstaigos, atsižvelgiant į jų struktūrą, veiklą ir kitas reikšmingas aplinkybes, turėtų kiekvienu konkrečiu atveju vertinti, ar konkreti pareigybė, net jei ji nepriklauso vyresniajai vadovybei, galėtų kelti interesų konfliktą.</p> <p>Skiriant Pareigūną organizacijoje reikėtų atsižvelgti į jo ekspertinių žinių lygį, profesines savybes ir gebėjimą atlikti užduotis. Pareigūnas turi nuolatos tobulinti savo žinias duomenų apsaugos srityje, nes profesionali veikla kokybiškai gali būti vykdoma tik remiantis specifinėmis žiniomis apie konkrečią veiklos sritį. Ugdomas gebėjimas derinti, jungti įvairias žinias, įgytas iš įvairių šaltinių, į visumą, skatina savarankišką ir greitą efektyvių sprendimų atradimą. Organizacijoms valdyti žinias lengviau, jei darbuotojai nori jomis dalintis, tai priklauso nuo jų valios. Po Reglamento įsigaliojimo sparčiai formuojasi jo taikymo praktika, tam įtakos turi institucinis izomorfizmas:</p> <ul> <li class="show">Priverstinis izomorfizmas atsiranda dėl privalomų standartų ar kitų teisės aktų taikymo</li> <li class="show">Mimetiškas izomorfizmas atsiranda dėl kopijavimo ir mėgdžiojimo</li> <li class="show">Normatyvinis izomorfizmas atsiranda dėl stiprios profesinės kompetencijos įtakos</li> </ul> <p>Pareigūnas savo pareigas ir užduotis turėtų galėti atlikti nepriklausomai, todėl svarbus jo statusas organizacijoje. Apie Pareigūno paskyrimą turi būti informuoti visi organizacijos darbuotojai, jis kuo ankstyvesniu etapu įtraukiamas į visus su duomenų apsauga susijusius klausimus. Pareigūnui turi būti užtikrinama vyresniosios vadovybės parama ir skiriama pakanka laiko jo funkcijoms atlikti bei galimybė naudotis kitomis organizacijos tarnybomis, o esant poreikiui, sudaryti Pareigūno grupę, kurią sudarytų Pareigūnas ir darbuotojai vykdantys jo užduotis. Pareigūnas neturi gauti nurodymų, kaip spręsti su duomenų apsauga susijusius klausimus. Įpareigojimu laikytis slaptumo ar konfidencialumo Pareigūnui nedraudžiama susisiekti su Inspekcija ir kreiptis į ją konsultacijos.Pareigūnų veiklos principai grindžiami ekspertine kompetencija, nepriklausomumu, interesų konflikto vengimu, prieinamumu, veiklos formos laisve.</p> <p>Reglamento atitikties priežiūra organizacijoje nereiškia, kad Pareigūnas yra asmeniškai atsakingas už reguliavimo pažeidimus. Duomenų apsaugos atitiktis yra priskiriama duomenų valdytojo ar duomenų tvarkytojo, o ne Pareigūno atsakomybei.</p> 2021-05-25T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/social-research/article/view/23034 Gentinio marketingo raida postmodernioje visuomenėje 2021-05-26T06:53:48+00:00 Adomas Vincas Rakšnys e_cnv@yahoo.com Deimantė Žilinskienė deimante.zilinskiene@ksu.lt <p>Straipsnyje analizuojama gentinio marketingo kultūrinė raida, formavimo ir formavimosi aspektai. Straipsnyje atskleista gentinio marketingo samprata, esminiai principai ir specifika lyginant jį su tradicinėmis marketingo priemonėmis. Straipsnyje laikomasi nuomonės, kad gentinis marketingas&nbsp;– veiksmingas ir efektyvus instrumentas siekiant išpopuliarinti prekės ženklą postmodernios visuomenės sąlygomis, nes jis integruoja archaiškas vertybes ir skatina socialinių ryšių rekonstrukciją naujomis kultūrinėmis sąlygomis. Autoriai laikosi nuomonės, kad gentys postmodernioje visuomenėje gali būti formuojamos pačių organizacijų, tiek formuotis savaime. Gentinis marketingas išplečia tradicinio vartotojo sampratą ir jam suteikia tam tikrą bendrakūrėjo poziciją, kurioje jis gali kurti produkto ar paslaugos turinį. Straipsnyje atskleidžiamas ne vien gentinis marketingas, bet taip pat yra analizuojama jo raida pereinant prie virtualios genties koncepcijos, aptariamos virtualios genties charakteristikos ir specifika. Straipsnyje taikyti mokslinės literatūros analizės, sintezės, apibendrinimo ir lyginamosios analizės metodai.</p> 2021-05-26T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/social-research/article/view/23037 Kultūrinių veiklų poveikis bendruomenių formavimuisi Lietuvoje 2021-06-02T10:30:58+00:00 Severina Šeštokaitė severina.sestokaite@vdu.lt Justinas Kisieliauskas justinas.kisieliauskas@vdu.lt <p>Pastaruoju metu vis daugiau žmonių suvokia bendruomenės svarbą ir pradeda burti vietos bendruomenes bei įsitraukti į jų veiklą. Tam puikiai padeda kultūrinės veiklos, kurios yra laikomos tipine bendruomenės vystymosi stadija. Darbo metu suformuota bendruomenės samprata, kuri suvokiama kaip žmonių grupė, siejama interesų, vietos, jausmo. Kultūrinės veiklos turi didelę įtaką kuriantis bendruomenėms, tad tam tikslinga skirti daugiau dėmesio. Pasaulyje vykstantys įvairūs meno projektai yra lankstūs ir pasiteisinantys, pasireiškia ekonomiškai efektyvūs būdai bendruomenių vystymosi problemoms spręsti. Ekspertai pagrindžia kultūrinių veiklų naudą bendruomenei ir pabrėžia lyderio svarbą bendruomenės formavimosi pradžioje.</p> 2021-06-02T10:28:35+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/social-research/article/view/24103 Veiklos audito galimybės padidinti veiklos skaidrumą savivaldybėje 2021-06-06T06:01:31+00:00 Laima Liukinevičienė liukinevicienelaima@gmail.com Audra Jokubauskienė liukinevicienelaima@gmail.com <p>Straipsnyje analizuojamas skaidrumo principo įgyvendinimas atliekant veiklos auditą savivaldybėje. Identifikavus skaidrumo principą kaip vieną svarbiausių gero valdymo komponentų ir privalomą pareigą jo laikytis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo subjektams, teoriškai pagrindus veiklos audito svarbą šio principo įgyvendinime, siekiama empiriškai išsiaiškinti, kokias kitas galimybes mato ekspertai veiklos auditui įsitraukiant į savivaldybės skaidrumo didinimą. Konstruojant ekspertų interviu gaires panaudotos išorės vertintojų rekomendacijos dėl veiklos skaidrumo savivaldybėse. Ekspertų įžvalgos (formalaus požiūrio į veiklos skaidrumą atsisakymas; veiklos audito visuotinumo, sistemiškumo siekimas; socialinės atsakomybės audito integravimas į visas audituojamas veiklas savivaldybėje ir kt.) parodė platesnes veiklos audito galimybes bei atvėrė lauką tyrėjų diskusijoms.</p> 2021-06-04T07:25:27+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/social-research/article/view/24138 Organizuotų interesų įtakos viešajai politikai valdymas 2021-06-30T09:41:44+00:00 Anželika Gumuliauskienė anzelika.gumuliauskiene@sa.vu.lt <p>Straipsnyje analizuojamas organizuotų interesų įtakos viešajai politikai valdymas. Straipsnyje atskleista organizuotų interesų samprata, esminiai skirtumai lyginant organizuotų interesų ir interesų grupių sąvokas. Straipsnyje laikomasi nuomonės, kad organizuoti interesai – neutralesnė sąvoka, labiau paaiškinanti visų dalyvių, siekiančių daryti įtaką viešosios politikos formavimui prigimtį. Straipsnio autorė laikosi nuomonės, kad sąvoka interesų grupės – dėl mokslininkų nesutarimo ją apibrėžiant – įneša nemažai sumaišties lyginant įvairių tyrimų rezultatus bei naudojantis kitų mokslininkų teorinėmis įžvalgomis. Kadangi interesų grupių sąvoka „palenda“ po organizuotų interesų sąvoka, šiame straipsnyje naudojama būtent ši – organizuotų interesų sąvoka. Organizuoti interesai, sąveikaudami su kitais viešosios politikos formavimo dalyviais, daro įtaką politikos rezultatams. Šiame straipsnyje analizuojami būdai, kaip organizuoti interesai gali daryti įtaką viešajai politikai. Straipsnio autorės nuomone, identifikavus būdus, kuriais veikiama viešoji politika, galima numatyti būdus, kaip tą įtaką valdyti. Straipsnyje taikyti mokslinės literatūros analizės, sintezės, apibendrinimo ir lyginamosios analizės metodai.</p> 2021-06-29T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Anželika Gumuliauskienė https://www.zurnalai.vu.lt/social-research/article/view/24349 Bibliografiniai duomenys 2021-06-30T09:39:20+00:00 Teodoras Tamošiūnas teodoras.tamosiunas@sa.vu.lt <p>&nbsp;&nbsp;</p> 2021-06-29T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Authors