Socialiniai tyrimai https://www.zurnalai.vu.lt/social-research <p>Įkurtas 2002 m. Publikuoja įvairių socialinių tyrimų rezultatus.</p> Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press en-US Socialiniai tyrimai 2351-6712 Ketinimą investuoti per tarpusavio skolinimo platformas lemiančių veiksnių vertinimas https://www.zurnalai.vu.lt/social-research/article/view/28058 <p>Finansų sistemos skaitmenizacija, naujųjų finansinių technologijų augimas keičia ne tik finansų rinkos sąlygas, bet ir žmonių priimamus finansinių sprendimus. Finansinių technologijų vystymasis skatina naujų finansinių paslaugų bei produktų atsiradimą, tokių kaip tarpusavio skolinimas. Augant šių paslaugų rinkai, mokslinėje literatūroje vis didesnis dėmesys skiriamas investavimo ketinimo per tarpusavio skolinimo platformas analizei bei ketinimą investuoti lemiančių veiksnių vertinimui. Pažymėtina, kad nors mokslininkų susidomėjimas šią sritimi didėja, tačiau ištirtumas Europos kontekste nėra pakankamas, o tai atskleidžia šio tyrimo aktualumą. Tyrime siekiama įvertinti veiksnius, lemiančius ketinimą investuoti per tarpusavio skolinimo platformas Lietuvoje. Tyrimui atlikti anketinės apklausos būdu rinkti tyrimo duomenys. Tyrimo imtį sudarė 211 respondentų. Konceptualus tyrimo modelis sudarytas pritaikant modifikuotą technologijų priėmimo (TAM) modelį, kuris realizuotas struktūrinių lygčių modeliavimo metodu (SEM). SEM analizė atskleidė, kad netiesioginį poveikį ketinimui investuoti per tarpusavio skolinimo platformas turėjo pasitikėjimo tarpusavio skolinimo platforma, suvokiamos rizikos ir rizikos apetito veiksniai. Netiesioginis poveikis pasireiškė per požiūrio į tarpusavio skolinimo platformas veiksnį, kuris turėjo stiprų ir reikšmingą teigiamą poveikį ketinimui investuoti per tarpusavio skolinimo platformas.</p> Gintarė Leckė Gabrielė Milašiūtė Akvilė Šeškevičiūtė Autorių teisių (c) 2022 Gintarė Leckė | Gabrielė Milašiūtė | Akvilė Šeškevičiūtė https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2022-11-03 2022-11-03 45 2 8 25 10.15388/Soctyr.2022.45.2.1 Aplinkos požiūriu tvaraus žemės ūkio augimo ES šalyse vertinimas remiantis Solow liekana pagrįstu daugiaveiksniu našumu https://www.zurnalai.vu.lt/social-research/article/view/29404 <p>Šiuo tyrimu siekiama dvejopo tikslo: 1) sukurti aplinkos atžvilgiu tvaraus augimo žemės ūkyje vertinimo metodiką, pagrįstą viešose duomenų bazėse kaupiama informacija; ir 2) empiriškai ištirti aplinkos atžvilgiu tvarų augimą ES šalių žemės ūkyje ilguoju laikotarpiu. Aplinkos atžvilgiu tvariam augimui žemės ūkyje vertinti taikytas su aplinka susietas daugiaveiksnio našumo matavimas, aplinkos taršą dėl žemės ūkio gamybos išreiškus grynuoju ŠESD išmetamu, o gamtinį kapitalą – su kokybe susieto naudojamo žemės ūkio naudmenų ploto ekvivalentu. Ty-rimas atliktas mokslinės literatūros apžvalgos, dekompozicinės ir klasterinės analizių būdu. Į empirinę analizę įtrauktos 28 ES šalys (įskaitant Jungtinę Karalystę, kuri ES nare buvo iki 2020 m. sausio 1 d.). Tyrimas apima 2005–2019 m., o tyrimo laikotarpio pradžios ir pabaigos re-zultatų palyginimui naudoti vidutinių metinių pokyčių per penkerius metus rodikliai (atitinka-mai 2005–2009 m. ir 2015–2019 m.), kaip įprasta daugumoje žemės ūkio augimo tyrimuose. Nustatyta, kad, dėl aplinkos taršos pakoreguotas BPV augimas žemės ūkyje tyrimo laikotarpio pradžiai buvo pasiektas mažiau nei penktadalio ES šalių, o tyrimo laikotarpio pabaigai – daugelio ES šalių žemės ūkyje. Daugumoje ES šalių aplinkos atžvilgiu tvarų augimą žemės ūkyje labiausiai lėmė technologinė pažanga, o lėtas aplinkos taršos (grynojo ŠESD išmetimo) pokytis neturėjo didelės reikšmės žemės ūkio augimui visose ES šalyse.&nbsp; &nbsp;</p> Vlada Vitunskienė Lina Lauraitienė Autorių teisių (c) 2022 Vlada Vitunskienė | Lina Lauraitienė https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2022-11-23 2022-11-23 45 2 26 49 10.15388/Soctyr.2022.45.2.2