https://www.zurnalai.vu.lt/sociologija-mintis-ir-veiksmas/issue/feed Sociologija. Mintis ir veiksmas 2020-01-15T09:01:19+00:00 Liutauras Kraniauskas liutauras.kraniauskas@gmail.com Open Journal Systems <p>Įkurtas 1997 m. Publikuoja šių dienų visuomenės ir kultūros pokyčių, socialinės teorijos raidos bei besikeičiančios sociologijos savivokos tematikos straipsnius.</p> https://www.zurnalai.vu.lt/sociologija-mintis-ir-veiksmas/article/view/15800 Redakcinė kolegija ir turinys 2020-01-15T09:01:19+00:00 Liutauras Kraniauskas liutauras.kraniauskas@gmail.com <p>none</p> 2019-12-20T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2019 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/sociologija-mintis-ir-veiksmas/article/view/15801 Nurodymai autoriams ir bibliografiniai duomenys 2020-01-15T09:01:18+00:00 Liutauras Kraniauskas liutauras.kraniauskas@gmail.com <p>&nbsp;&nbsp;</p> 2019-12-20T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2019 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/sociologija-mintis-ir-veiksmas/article/view/15802 Politiškumo genealogija. Herojų amžius ir jaunimo maištas 2020-01-15T09:01:17+00:00 Raimondas Kazlauskas kazlauskasrai@gmail.com <p>Straipsnyje aptariama politiškumo genezė, traktuojant šį fenomeną kaip ypatingą politinių ir religinių veiksnių sąveiką. Keliamas tikslas atlikti graikų politiškumo prielaidų rekonstrukciją, išskiriant konkrečias istorines, tik antikinės Graikijos kontekstui būdingas jo raidos ypatybes. Analizuojami graikų socialinių bendrijų brandos ritualai, siekiant suprasti, dėl ko šios tautos jaunimo iniciacijų struktūra, susiformavusi Tamsiaisiais amžiais, tapo baziniu būsimosios Vakarų civilizacijos modeliu. Rekonstruojant politiškumo genealogiją, tiriamas jaunimo amžiaus grupių vaidmuo, graikų herojų fenomenas, jaunų karių klasės (efebija) lavinimo struktūra ir Likurgo inicijuota pirmoji pasaulyje politinė revoliucija.</p> 2019-12-20T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2019 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/sociologija-mintis-ir-veiksmas/article/view/15803 Vytautas Kavolis: liberalizmas ir metafizika 2020-01-15T09:01:17+00:00 Alvydas Noreika alvydasn@gmail.com <p>Straipsnyje nagrinėjamas Amerikos lietuvių visuomenės ir mokslo veikėjo Vytauto Kavolio požiūris į liberalizmo ir metafizikos, suprantamos kaip būties teorija, santykį. Įrodinėjama, kad bėgant laikui V. Kavolio požiūris šiuo klausimu keitėsi. Iki XX a. aštuntojo dešimtmečio lietuvių išeivių mąstytojas gina poziciją, kad grynasis liberalizmas nesuponuoja jokios išankstinės ir visiems jo sekėjams privalomos metafizikos. Jis nenurodo, nei ką galvoti apie Dievą (pripažinti jo egzistavimą ar ne), nei kaip traktuoti tikrovę kaip visumą. Dievo ir tikrovės kaip visumos atžvilgiu grynasis liberalizmas yra neutralus. Metafizine prasme jis yra „tuščia forma“. Kokio metafizinio turinio pripildyti „formą“, grynajame liberalizme teisė spręsti paliekama konkretiems individams. Nuo XX a. aštuntojo dešimtmečio V. Kavolio pozicija liberalizmo ir metafizikos santykių atžvilgiu sušvelnėja. Jis pripažįsta, kad vis dėlto ir grynasis liberalizmas remiasi tam tikromis metafizinėmis prielaidomis&nbsp;– būtent metafizine tvarkos samprata. Daug dėmesio straipsnyje taip pat skiriama pirminiam V.&nbsp;Kavolio požiūrio į liberalizmo ir metafizikos santykį susiformavimo kontekstui&nbsp;– pokario išeivijoje 1947–1957 m. vykusiam vadinamajam ginčui dėl liberalizmo.</p> 2019-12-20T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2019 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/sociologija-mintis-ir-veiksmas/article/view/15804 Sovietinio žemės ūkio transformacija 2020-01-15T09:01:16+00:00 Vylius Leonavičius vylius.leonavicius@vdu.lt Eglė Ozolinčiūtė info@leidykla.vu.lt <p>Lietuvos kolūkinio žemės ūkio transformacijos į rinkos ekonomiką savitumas, lyginant su kitomis Centrinės Europos visuomenėmis, yra šio sektoriaus sąsajos su sovietine praeitimi. Į Sovietų Sąjungą inkorporuotos šalys patyrė nepalyginti radikalesnę totalitarinės valstybės prievartą ir transformaciją. Straipsnyje kolūkinis žemės ūkio projektas ir jo transformacija analizuojami taikant&nbsp;<em xml:lang="ar-SA">sovietinės modernybės&nbsp;</em>ir&nbsp;<em xml:lang="ar-SA">sovietinio laikotarpio modernybės</em>&nbsp;sąvokas. Jos leidžia sovietinį kolūkį interpretuoti kaip universalaus moderniosios visuomenės industrinio žemės ūkio alternatyvų variantą. Abiejų modernybės modelių sąveika apibūdinama&nbsp;<em xml:lang="ar-SA">susipynusios modernybės</em>&nbsp;sąvoka, pagal kurią kolūkis – tai universalaus modernios visuomenės žemės ūkio ir sovietinio projekto susipynimo hibridas. Taikant susipynusios modernybės ir hibridų koncepciją posovietinei kolūkių transformacijai aiškinti, straipsnyje atskleidžiamos socialinių veikėjų patirtys, neišvengiami kolūkinio hibrido žmogiškieji bei materialiniai nuostoliai. Teorinės interpretacijos grindžiamos interviu bei dokumentų analizės duomenimis.</p> 2019-12-20T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2019 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/sociologija-mintis-ir-veiksmas/article/view/15805 Tapsmas suaugusiuoju: išėjimas iš tėvų namų paskutinėje sovietmečio ir pirmojoje posovietinėje kartose 2020-01-15T09:01:15+00:00 Laura Daukšaitė laura.dauksaite@stud.vdu.lt <p>Straipsnyje analizuojama, kuo skyrėsi jaunų žmonių išėjimas iš tėvų namų paskutinėje sovietmečio ir pirmojoje posovietinėje kartose. Pagrindinis dėmesys skirtas socialiniams valstybės sąrangos pokyčiams ir tam, kaip permainos paveikė analizuojamų kartų savarankiško gyvenimo pradžią. Pristatomame tyrime taikyta diadinė tarpgeneracinė perspektyva&nbsp;– atlikti biografiniai interviu su vienos šeimos dviejų kartų atstovais (motinomis ir jų vaikais). Duomenys rodo, kad socialinės brandos tvarkaraščio kaita ir diferenciacija jau vyksta paskutinėje sovietmečio kartoje, kai jaunų žmonių gyvenimą atskirai vis dažniau lemia individualūs sprendimai, o ne ideologiškai palaikomos socialinės struktūros. Posovietinės kartos tapsmą suaugusiu stipriai veikia globalizacija ir ekonominės sistemos kaita. Todėl šioje kartoje aptinkamą kur kas didesnę brandos trajektorijų įvairovę ir destandartizaciją galima interpretuoti kaip jaunų žmonių reakciją į intensyvių permainų sukeltą rizikos ir nesaugumo pojūtį.</p> 2019-12-20T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2019 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/sociologija-mintis-ir-veiksmas/article/view/15806 Švč. Mergelės Marijos apsireiškimai: sociologinė analizė 2020-01-15T09:01:14+00:00 Darius Liutikas darius.liutikas@gmail.com <p>Pagrindinis straipsnio tikslas&nbsp;– aptarti socialinius Švč. Mergelės Marijos apsireiškimų ypatumus, apsireiškimų vietų vystymąsi, taip pat motyvaciją ir elgesio bruožus piligrimų, vykstančių į Švč. Mergelės Marijos apsireiškimų vietas Lietuvoje. Straipsnyje apžvelgiami Bažnyčios naudojami kriterijai vertinant apsireiškimų autentiškumą, apsireiškimų charakteristikos, jų paradigma, kiti su apsireiškimais susiję mokslininkų tyrimai, pristatomi Vatikano patvirtinti apsireiškimai ir Lietuvoje įvykusių apsireiškimų vietos. Pagal pagrindinius apsireiškimų paradigmos elementus analizuojamas oficialiai pripažintas Šiluvoje įvykęs apsireiškimas. Galiausiai tiriama religinio turizmo ir piligriminių kelionių kompleksinė motyvacija, susijusi tiek su piligrimų asmeninių ar bendruomeninių vertybių ir tapatumo raiška, tiek su kitais pažintiniais ar socialiniais motyvais. Straipsnyje daroma išvada, kad Švč. Mergelės Marijos apsireiškimai vyksta vietose, kuriose priešinamasi politiniams, socialiniams ar moraliniams pokyčiams, o apsireiškimų vietos tampa nuolat kuriama ir interpretuojama socialine realybe, lankoma piligrimų.</p> 2019-12-20T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2019 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/sociologija-mintis-ir-veiksmas/article/view/12842 Redakcinė kolegija ir turinys 2019-05-24T14:30:41+00:00 Liutauras Kraniauskas liutauras.kraniauskas@gmail.com 2018-12-20T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press https://www.zurnalai.vu.lt/sociologija-mintis-ir-veiksmas/article/view/12843 Nurodymai autoriams ir bibliografiniai duomenys 2019-05-24T14:30:40+00:00 Liutauras Kraniauskas liutauras.kraniauskas@gmail.com 2018-12-20T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press https://www.zurnalai.vu.lt/sociologija-mintis-ir-veiksmas/article/view/12844 Apie bandymą atverti juodąsias mokslo dėžes (2) 2019-05-24T14:30:40+00:00 Arūnas Poviliūnas arunas.poviliunas@fsf.vu.lt Antanas Voznikaitis arunas.poviliunas@fsf.vu.lt Lina Mačiulė arunas.poviliunas@fsf.vu.lt Monika Juknienė arunas.poviliunas@fsf.vu.lt Elena Sinkevičiūtė arunas.poviliunas@fsf.vu.lt Rima Žilinskaitė arunas.poviliunas@fsf.vu.lt <p>&nbsp;Šiame straipsnyje toliau plėtojamos idėjos iš ankstesnės publikacijos&nbsp;<em xml:lang="ar-SA">Apie bandymą atverti juodąsias mokslo dėžes (1)</em>ir analizuojamas sociologinis eksperimentas, kuriuo siekėme peržengti sociologijos ir gamtos mokslų rutininių tyrimo procedūrų ribas. Straipsnį sudaro dvi dalys. Pirmojoje dalyje aptariama nedekartiška G. Bachelard’o „naujosios mokslinės dvasios“ epistemologija ir H. White’o tropų teorija, kuri suteikė „naujosios mokslinės dvasios“ formavimosi aiškinimui kitonišką interpretacinį kontekstą. Antrojoje dalyje aprašomas sociologijos studentų atliktas didaktinis eksperimentas, kuris apėmė dvi grupines diskusijas su gamtos mokslų doktorantais. Pirmojoje grupinėje diskusijoje buvo taikyti socialumo sociologijos principai, o antrojoje, pasitelkus perteikimo sociologijos principus, buvo mėginta išprovokuoti epistemologinį lūžį. Epistemologinio lūžio refleksija paskatino kritiškai įvertinti sociologinio&nbsp;<em xml:lang="ar-SA">habitus</em>&nbsp;formavimąsi.</p> 2018-12-20T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press