Sociologija. Mintis ir veiksmas

Lietuvos gyventojų mirtingumas ir epidemiologinis perėjimas 1849–1921 metais

2022-06-15T09:38:47+00:00

Modernėjant visuomenėms, mirtingumas yra vienas iš esminių veiksnių gyventojų kaitos procese. Mirtingumas po XX a. vidurio Lietuvoje mokslininkų plačiai ištyrinėtas įvairiais aspektais, tačiau ankstesnis istorinis laikotarpis šiuo atžvilgiu vis dar mažai nagrinėtas ir duomenų apie Lietuvos mirtingumo raidos pokyčius beveik neturime. Šiame straipsnyje pristatomas tyrimas, kuriame naudoti bažnyčių mirties metrikų aktų knygų duomenys siekiant rekonstruoti 1849–1921 m. Lietuvos gyventojų mirčių priežasčių struktūrą, jos skirtumus mieste ir kaime bei sąsajas su A. R. Omrano pasiūlyta epidemiologinio perėjimo teorija. Duomenys leidžia daryti prielaidą, kad epidemiologinis perėjimas Lietuvoje prasidėjo XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje, ir kelti klausimą apie gyvenamosios vietovės tipo – miesto ir kaimo – įtaką pokyčių tempui.

Kūryba ir bendradarbiavimas Web 2.0: nauja prosumpcijos tipologija

2022-04-29T09:37:20+00:00

Prosumpcijos (angl. prosumption; production+consumption) sąvoka dažniausiai pasitelkiama siekiant įvardyti ir analizuoti veiklos Web 2.0 (liet. antrosios kartos saitynas) specifiką. Šiame straipsnyje, susisteminus esamas prosumpcijos konceptualizacijas, pateikiami minimalus ir maksimalus sąvokos apibrėžimai. Aptarus sąvokos taikymo srities plėtrą ir įvertinus esamas prosumpcijos klasifikacijas, straipsnyje pasiūloma nauja, sistemingesnė prosumpcijos tipologija. Ji sudaroma pagal tris kriterijus: 1) prosumpcinės veiklos pobūdis bendradarbiavimo aspektu; 2) pirminė priežastis užsiimti konkrečia prosumpcine veikla; 3) prosumeriui reikalingas pasirengimo lygis. Išskirti aštuoni tipai aprėpia iš esmės visą prosumpcinės veiklos spektrą ir nukreipia detaliau empiriškai analizuoti motyvacijas ir įsitraukimo į prosumpciją intensyvumą.

Protekcijos sistema Filipinų jūriniame sektoriuje: apie privilegijas jūreivių darbo rinkoje

2022-04-29T09:37:19+00:00

Pasitelkus Bourdieu socialinio kapitalo sampratą straipsnyje analizuojama, kaip filipinietiška protekcijos sistema veikia jūriniame sektoriuje. Protekcija yra įteisinta socialinė praktika, kai savo karjeros pradžioje pirmą kartą norintis įsidarbinti jūrininkas turi susirasti užtarėją ar rėmėją, kuris jį rekomenduotų agentūroms, įdarbinančioms įgulas. Tokia praktika pasižymi savitais galios santykiais, o pati protekcijos sistema atskleidžia „stiprių“ socialinių saitų svarbą – kaip šeimos socialinis kapitalas ir etniniai saitai leidžia užsitikrinti sėkmingos karjeros pradžią ir kaip būsimi jūreiviai šiais saitais pasinaudoja. Socialinis kapitalas veikia kaip pasitikėjimo ir abipusiškų mainų tinklas, kur protekcija grindžiama bendresniu filipinų visuomenei būdingu vertybiniu principu – utang na loob. Šis principas nusako įsiskolinimą geradariui, kai iš kito žmogaus gavęs malonę asmuo yra moraliai įpareigotas jam atsilyginti. Utang na loob veikia ir kaip socialinio kapitalo, ir kaip simbolinės prievartos sistema. Viena vertus, ji padeda asmeniui pereiti iš blogesnės pozicijos į pranašesnę, teikiančią didesnę ekonominę ir instrumentinę naudą. Kita vertus, kai mainai tampa ydingi ir jais manipuliuojama, jau susiduriame su simboline prievarta. Filipinuose protekcijos sistema, grindžiama nevienodu socialinio kapitalo paskirstymu, palaiko nelygybę, kai turintiems kultūrinį kapitalą ir gabumų asmenims karjera blokuojama tik dėl to, kad jie stokoja socialinio kapitalo arba jis nėra tinkamas. Svarstymai apie protekcijos sistemą grindžiami interviu, kurie buvo atlikti su 28 jūreiviais ir dviejų įgulų vadybininkais, medžiaga.

Redakcinė kolegija ir turinys

2022-03-30T09:36:23+00:00

Monografijų leidybos tendencijos Lietuvos socialiniuose ir humanitariniuose moksluose: duomenų bazės „Lituanistika“ analizė

2022-03-30T09:36:23+00:00

Straipsnyje siekiama rekonstruoti mokslinių monografijų leidybos modelį Lietuvos socialiniuose ir humanitariniuose moksluose. Sociologinei analizei pasirinkta nacionalinė duomenų bazė „Lituanistika“, kurioje indeksuojamos įvairios mokslo publikacijos ir pateikiamos jų santraukos. Jos duomenys leidžia identifikuoti ilgalaikes publikavimo praktikas skirtingose disciplinose. Straipsnyje vadovaujamasi socialinio konstruktyvizmo perspektyva, padedančia atsekti motyvus, verčiančius mokslininkus rašyti knygas arba vengti tai daryti. Savo analize ir svarstymais norime parodyti, kad individualus apsisprendimas publikuoti monografiją pirmiausia yra nulemtas platesnio socialinio konteksto, kuriame svarbus vaidmuo tenka institucinio ir disciplinarinio režimų sąveikai, įgalinančiai tiek subordinacinį, tiek rezistencinį mokslininkų santykį su mokslo administracine aplinka.

Politiškumo krizė. Polis ir individas

2022-02-08T09:34:24+00:00

Straipsnyje aptariama politiškumo krizė, traktuojant šį fenomeną kaip ypatingą politinių, antpolitinių ir apolitinių veiksnių sąveiką. Siekiama rekonstruoti politiškumo krizės prielaidas, išskiriant antikinės Graikijos kontekstui būdingus ypatumus. Dėl Dionyso religijos poveikio teatras buvo įtvirtintas kaip įtaigus ir visiems prieinamas autoritetas demokratijai legitimuoti, todėl straipsnyje analizuojami tie socialiniai pokyčiai, po kurių demokratija buvo suvokiama jau ne kaip valdymo forma, bet kaip tam tikra kolektyvinės nuosavybės forma. Aiškinama, kaip nežabotas galios demonstravimas sparčiai nutrynė ilgai puoselėtą žodinės argumentacijos principą ir nubloškė graikus prie jėgos politikos ištakų. Parodoma, kaip, įsitvirtinus autokratijai, graikų polyje pradeda formuotis paralelinė sąveika tarp politinių ir antpolitinių institucijų.

Redakcinė kolegija ir turinys

2022-02-08T09:34:23+00:00

„Kai ateina laikas išvykti, nors ir nėra aiškaus kelionės tikslo“: jaunų žmonių tapatumo paieškos ir amžiaus ketvirčio krizė

2021-09-06T09:28:22+00:00

Nūdienos poindustrinėse visuomenėse jaunuoliai, palyginti su ankstesnėmis kartomis, išgyvena sudėtingesnes ir ilgesnes profesinio tapatumo, karjeros ar apskritai „gyvenimo pašaukimo“ paieškas. Jie taip pat patiria sunkumų siekdami kitų su suaugusio žmogaus statusu siejamų įvykių ar tikslų, tokių kaip išėjimas iš tėvų namų, finansinė nepriklausomybė, šeimos kūrimas. Šiame straipsnyje, derinant sociologinę ir psichologinę perspektyvas, analizuojama jaunų žmonių tapatumo problematika į ją žvelgiant kaip į svarbią tapsmo suaugusiuoju proceso dalį. Siekiama išryškinti didžiausias jaunimo patiriamas įtampas, susijusias su bandymu suprasti „kas aš esu ir ko aš noriu?“, ir jas skatinančias gyvenamojo laiko aplinkybes. Taip pat siekiama parodyti amžiaus ketvirčio krizės koncepcijos (ne)tinkamumą norint apibendrinti, reflektuoti, paaiškinti tam tikras jaunimo patirtis bei būsenas.

Apie antrąją baudžiavos laidą iš analitinės istorijos filosofijos perspektyvos: atgaivinta teorinės Vidurio Europos istorijos darbotvarkė

2021-06-21T09:26:41+00:00

Aš – „miesjcova“, o Jūs – „przyjiezny“: identiteto ribos brėžimas Šalčininkų rajone

2021-04-08T08:46:28+00:00

Šiame straipsnyje siekiu ištirti, kaip Šalčininkų rajone gyvenantys ir vietiniais save identifikuojantys žmonės suvokia identiteto ribą tarp vietinių ir atvažiavusiųjų. Remiantis biografiniais interviu, surinktais etnografinio tyrimo metu, parodoma, kad istorinės aplinkybės ir dažna valstybinės priklausomybės kaita turėjo įtakos žmonių skirstymuisi į vietinius ir atvažiavusiuosius. Atskleidžiama, kaip skirtingų kartų žmonės, gyvenantys Šalčininkų rajone, supranta šį skirstymą.