https://www.zurnalai.vu.lt/sociologija-mintis-ir-veiksmas/issue/feed Sociologija. Mintis ir veiksmas 2022-06-15T09:38:47+00:00 Liutauras Kraniauskas liutauras.kraniauskas@gmail.com Open Journal Systems <p>Įkurtas 1997 m. Publikuojantis šių dienų visuomenės ir kultūros pokyčių, socialinės teorijos raidos bei besikeičiančios sociologijos savivokos tematikos straipsnius.&nbsp;</p> https://www.zurnalai.vu.lt/sociologija-mintis-ir-veiksmas/article/view/27804 Lietuvos gyventojų mirtingumas ir epidemiologinis perėjimas 1849–1921 metais 2022-06-15T09:38:47+00:00 Dovilė Bugienė dovile.bugiene@gmail.com <p>Modernėjant visuomenėms, mirtingumas yra vienas iš esminių veiksnių gyventojų kaitos procese. Mirtingumas po XX&nbsp;a. vidurio Lietuvoje mokslininkų plačiai ištyrinėtas įvairiais aspektais, tačiau ankstesnis istorinis laikotarpis šiuo atžvilgiu vis dar mažai nagrinėtas ir duomenų apie Lietuvos mirtingumo raidos pokyčius beveik neturime. Šiame straipsnyje pristatomas tyrimas, kuriame naudoti bažnyčių mirties metrikų aktų knygų duomenys siekiant rekonstruoti 1849–1921&nbsp;m. Lietuvos gyventojų mirčių priežasčių struktūrą, jos skirtumus mieste ir kaime bei sąsajas su A. R. Omrano pasiūlyta epidemiologinio perėjimo teorija. Duomenys leidžia daryti prielaidą, kad epidemiologinis perėjimas Lietuvoje prasidėjo XIX&nbsp;a. pabaigoje–XX&nbsp;a. pradžioje, ir kelti klausimą apie gyvenamosios vietovės tipo&nbsp;– miesto ir kaimo&nbsp;– įtaką pokyčių tempui.</p> 2022-06-15T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2022 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/sociologija-mintis-ir-veiksmas/article/view/27432 Kūryba ir bendradarbiavimas Web 2.0: nauja prosumpcijos tipologija 2022-04-29T09:37:20+00:00 Rima Žilinskaitė rima.zilinskaite@fsf.stud.vu.lt <p><em xml:lang="ar-SA">Prosumpcijos</em>&nbsp;(angl.&nbsp;<em xml:lang="ar-SA">prosumption</em>;&nbsp;<em xml:lang="ar-SA">production</em>+<em xml:lang="ar-SA">consumption</em>) sąvoka dažniausiai pasitelkiama siekiant įvardyti ir analizuoti veiklos&nbsp;<em xml:lang="ar-SA">Web 2.0</em>&nbsp;(liet. antrosios kartos saitynas) specifiką. Šiame straipsnyje, susisteminus esamas&nbsp;<em xml:lang="ar-SA">prosumpcijos</em>&nbsp;konceptualizacijas, pateikiami minimalus ir maksimalus sąvokos apibrėžimai. Aptarus sąvokos taikymo srities plėtrą ir įvertinus esamas&nbsp;<em xml:lang="ar-SA">prosumpcijos</em>&nbsp;klasifikacijas, straipsnyje pasiūloma nauja, sistemingesnė&nbsp;<em xml:lang="ar-SA">prosumpcijos</em>&nbsp;tipologija. Ji sudaroma pagal tris kriterijus: 1)&nbsp;<em xml:lang="ar-SA">prosumpcinės</em>&nbsp;veiklos pobūdis bendradarbiavimo aspektu; 2) pirminė priežastis užsiimti konkrečia&nbsp;<em xml:lang="ar-SA">prosumpcine</em>&nbsp;veikla; 3)&nbsp;<em xml:lang="ar-SA">prosumeriui</em>&nbsp;reikalingas pasirengimo lygis. Išskirti aštuoni tipai aprėpia iš esmės visą&nbsp;<em xml:lang="ar-SA">prosumpcinės</em>&nbsp;veiklos spektrą ir nukreipia detaliau empiriškai analizuoti motyvacijas ir įsitraukimo į&nbsp;<em xml:lang="ar-SA">prosumpciją</em>&nbsp;intensyvumą.</p> 2022-04-28T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2022 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/sociologija-mintis-ir-veiksmas/article/view/27433 Protekcijos sistema Filipinų jūriniame sektoriuje: apie privilegijas jūreivių darbo rinkoje 2022-04-29T09:37:19+00:00 Marjorie Ablanido Maido mmarjorie77@gmail.com <p>Pasitelkus Bourdieu socialinio kapitalo sampratą straipsnyje analizuojama, kaip filipinietiška protekcijos sistema veikia jūriniame sektoriuje. Protekcija yra įteisinta socialinė praktika, kai savo karjeros pradžioje pirmą kartą norintis įsidarbinti jūrininkas turi susirasti užtarėją ar rėmėją, kuris jį rekomenduotų agentūroms, įdarbinančioms įgulas. Tokia praktika pasižymi savitais galios santykiais, o pati protekcijos sistema atskleidžia „stiprių“ socialinių saitų svarbą – kaip šeimos socialinis kapitalas ir etniniai saitai leidžia užsitikrinti sėkmingos karjeros pradžią ir kaip būsimi jūreiviai šiais saitais pasinaudoja. Socialinis kapitalas veikia kaip pasitikėjimo ir abipusiškų mainų tinklas, kur protekcija grindžiama bendresniu filipinų visuomenei būdingu vertybiniu principu –&nbsp;<em xml:lang="ar-SA">utang na loob.&nbsp;</em>Šis principas nusako įsiskolinimą geradariui, kai iš kito žmogaus gavęs malonę asmuo yra moraliai įpareigotas jam atsilyginti.&nbsp;<em xml:lang="ar-SA">Utang na loob</em>&nbsp;veikia ir kaip socialinio kapitalo, ir kaip simbolinės prievartos sistema. Viena vertus, ji padeda asmeniui pereiti iš blogesnės pozicijos į pranašesnę, teikiančią didesnę ekonominę ir instrumentinę naudą. Kita vertus, kai mainai tampa ydingi ir jais manipuliuojama, jau susiduriame su simboline prievarta. Filipinuose protekcijos sistema, grindžiama nevienodu socialinio kapitalo paskirstymu, palaiko nelygybę, kai turintiems kultūrinį kapitalą ir gabumų asmenims karjera blokuojama tik dėl to, kad jie stokoja socialinio kapitalo arba jis nėra tinkamas. Svarstymai apie protekcijos sistemą grindžiami interviu, kurie buvo atlikti su 28 jūreiviais ir dviejų įgulų vadybininkais, medžiaga.</p> 2022-04-28T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2022 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/sociologija-mintis-ir-veiksmas/article/view/26600 Redakcinė kolegija ir turinys 2022-03-30T09:36:23+00:00 Liutauras Kraniauskas liutauras.kraniauskas@gmail.com <p>&nbsp;&nbsp;</p> 2022-03-30T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/sociologija-mintis-ir-veiksmas/article/view/26599 Monografijų leidybos tendencijos Lietuvos socialiniuose ir humanitariniuose moksluose: duomenų bazės „Lituanistika“ analizė 2022-03-30T09:36:23+00:00 Aldis Gedutis aldis.gedutis@ku.lt Kęstutis Kirtiklis kestutis.kirtiklis@fsf.vu.lt Liutauras Kraniauskas liutauras.kraniauskas@ku.lt <p>Straipsnyje siekiama rekonstruoti mokslinių monografijų leidybos modelį Lietuvos socialiniuose ir humanitariniuose moksluose. Sociologinei analizei pasirinkta nacionalinė duomenų bazė „Lituanistika“, kurioje indeksuojamos įvairios mokslo publikacijos ir pateikiamos jų santraukos. Jos duomenys leidžia identifikuoti ilgalaikes publikavimo praktikas skirtingose disciplinose. Straipsnyje vadovaujamasi socialinio konstruktyvizmo perspektyva, padedančia atsekti motyvus, verčiančius mokslininkus rašyti knygas arba vengti tai daryti. Savo analize ir svarstymais norime parodyti, kad individualus apsisprendimas publikuoti monografiją pirmiausia yra nulemtas platesnio socialinio konteksto, kuriame svarbus vaidmuo tenka institucinio ir disciplinarinio režimų sąveikai, įgalinančiai tiek subordinacinį, tiek rezistencinį mokslininkų santykį su mokslo administracine aplinka.</p> 2022-03-30T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2022 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/sociologija-mintis-ir-veiksmas/article/view/26269 Politiškumo krizė. Polis ir individas 2022-02-08T09:34:24+00:00 Raimondas Kazlauskas kazlauskasrai@gmail.com <p>Straipsnyje aptariama politiškumo krizė, traktuojant šį fenomeną kaip ypatingą politinių, antpolitinių ir apolitinių veiksnių sąveiką. Siekiama rekonstruoti politiškumo krizės prielaidas, išskiriant antikinės Graikijos kontekstui būdingus ypatumus. Dėl Dionyso religijos poveikio teatras buvo įtvirtintas kaip įtaigus ir visiems prieinamas autoritetas demokratijai legitimuoti, todėl straipsnyje analizuojami tie socialiniai pokyčiai, po kurių demokratija buvo suvokiama jau ne kaip valdymo forma, bet kaip tam tikra kolektyvinės nuosavybės forma. Aiškinama, kaip nežabotas galios demonstravimas sparčiai nutrynė ilgai puoselėtą žodinės argumentacijos principą ir nubloškė graikus prie jėgos politikos ištakų. Parodoma, kaip, įsitvirtinus autokratijai, graikų polyje pradeda formuotis paralelinė sąveika tarp politinių ir antpolitinių institucijų.</p> 2022-02-07T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2020 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/sociologija-mintis-ir-veiksmas/article/view/26270 Redakcinė kolegija ir turinys 2022-02-08T09:34:23+00:00 Liutauras Kraniauskas info@leidykla.vu.lt 2022-02-07T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2020 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/sociologija-mintis-ir-veiksmas/article/view/24709 „Kai ateina laikas išvykti, nors ir nėra aiškaus kelionės tikslo“: jaunų žmonių tapatumo paieškos ir amžiaus ketvirčio krizė 2021-09-06T09:28:22+00:00 Milda Pivoriūtė milda.pivoriute@fsf.vu.lt <p>Nūdienos poindustrinėse visuomenėse jaunuoliai, palyginti su ankstesnėmis kartomis, išgyvena sudėtingesnes ir ilgesnes profesinio tapatumo, karjeros ar apskritai „gyvenimo pašaukimo“ paieškas. Jie taip pat patiria sunkumų siekdami kitų su suaugusio žmogaus statusu siejamų įvykių ar tikslų, tokių kaip išėjimas iš tėvų namų, finansinė nepriklausomybė, šeimos kūrimas. Šiame straipsnyje, derinant sociologinę ir psichologinę perspektyvas, analizuojama jaunų žmonių tapatumo problematika į ją žvelgiant kaip į svarbią tapsmo suaugusiuoju proceso dalį. Siekiama išryškinti didžiausias jaunimo patiriamas įtampas, susijusias su bandymu suprasti „kas aš esu ir ko aš noriu?“, ir jas skatinančias gyvenamojo laiko aplinkybes. Taip pat siekiama parodyti amžiaus ketvirčio krizės koncepcijos (ne)tinkamumą norint apibendrinti, reflektuoti, paaiškinti tam tikras jaunimo patirtis bei būsenas.</p> 2021-09-06T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/sociologija-mintis-ir-veiksmas/article/view/24274 Apie antrąją baudžiavos laidą iš analitinės istorijos filosofijos perspektyvos: atgaivinta teorinės Vidurio Europos istorijos darbotvarkė 2021-06-21T09:26:41+00:00 Nerijus Babinskas nerijus.babinskas@if.vu.lt <p>&nbsp;&nbsp;</p> 2021-06-21T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/sociologija-mintis-ir-veiksmas/article/view/22959 Aš – „miesjcova“, o Jūs – „przyjiezny“: identiteto ribos brėžimas Šalčininkų rajone 2021-04-08T08:46:28+00:00 Vidmantas Vyšniauskas vysniauskasvi@gmail.com <p>Šiame straipsnyje siekiu ištirti, kaip Šalčininkų rajone gyvenantys ir vietiniais save identifikuojantys žmonės suvokia identiteto ribą tarp vietinių ir atvažiavusiųjų. Remiantis biografiniais interviu, surinktais etnografinio tyrimo metu, parodoma, kad istorinės aplinkybės ir dažna valstybinės priklausomybės kaita turėjo įtakos žmonių skirstymuisi į vietinius ir atvažiavusiuosius. Atskleidžiama, kaip skirtingų kartų žmonės, gyvenantys Šalčininkų rajone, supranta šį skirstymą.</p> 2021-03-18T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Authors