Sociologija. Mintis ir veiksmas https://www.zurnalai.vu.lt/sociologija-mintis-ir-veiksmas <p>Įkurtas 1997 m. Publikuojantis šių dienų visuomenės ir kultūros pokyčių, socialinės teorijos raidos bei besikeičiančios sociologijos savivokos tematikos straipsnius.&nbsp;</p> Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press en-US Sociologija. Mintis ir veiksmas 1392-3358 <p>Susipažinkite su autorių teisėmis&nbsp;<a href="http://www.zurnalai.vu.lt/sociologija-mintis-ir-veiksmas/journalpolicy">žurnalo politikoje</a>&nbsp;skiltyje Autorių teisės.&nbsp;</p> Vytauto Kavolio ciklinė postmodernizmo samprata https://www.zurnalai.vu.lt/sociologija-mintis-ir-veiksmas/article/view/29840 <p>Straipsnyje aptariama Amerikos lietuvių sociologo Vytauto Kavolio postmodernizmo koncepcija. Jame gilinamasi į šios koncepcijos teorines ištakas, prielaidas ir vietą platesniuose debatuose dėl postmodernizmo. Atsižvelgiant į tai, kad postmodernizmo koncepciją lietuvių išeivių sociologas formuluoja savo modernizacijos teorijos kontekste, pirmosios ištakų ieškoma svarstant klausimą apie antrosios kilmę. Teigiama, jog modernizacijos teoriją, o kartu ir postmodernizmo koncepciją, mokslininkas plėtoja kritiškai reaguodamas į amerikiečių sociologo Alexo Inkeleso modernizacijos teoriją. Svarstant apie Kavolio vietą XX&nbsp;a. antrojoje pusėje Vakarų moksle vykusių diskusijų kontekste, įrodinėjama, kad originaliausias mokslininko indėlis&nbsp;– ciklinė postmodernizmo samprata. Straipsnyje taip pat aptariami Kavolio pateikti postmodernizmo vietos modernizacijos procese apibrėžimai.</p> Alvydas Noreika Autorių teisių (c) 2022 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2022-11-24 2022-11-24 1 50 24 43 10.15388/SocMintVei.2022.1.37 Nacionalizmas, modernizacija ir civilizacijų polilogas https://www.zurnalai.vu.lt/sociologija-mintis-ir-veiksmas/article/view/29421 <p>Tai žymaus sociologo Vytauto Kavolio straipsnio „Nationalism, Modernization and the Polylogue of Civilizations“ vertimas. Originaliai straipsnis anglų kalba publikuotas 1991 m. žurnale <em>Comparative Civilziations Revie</em><em>w</em>, o lietuviškas vertimas pasirodė 1992 m. kultūros almanache <em>Proskyna</em> (vertėjas – Saulius Spurga). Tekste svarstoma, kokias kultūrinės konfigūracijos formas nacionalizmui suteikia modernybė, postmodernizmas ir antimodernistinis mąstymas, kaip tai susiję su smurtinėmis ir humaniškomis nacionalizmo apraiškomis, kaip nacionalinei savivokai tinkamai išnaudoti globalizacijos atveriamas galimybes.</p> Vytautas Kavolis Autorių teisių (c) 2022 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2022-09-26 2022-09-26 1 50 7 23 10.15388/SocMintVei.2022.1.36 Centrinės ir Rytų Europos moterų politinis aktyvizmas Berlyne: intersekcionalumo analizė https://www.zurnalai.vu.lt/sociologija-mintis-ir-veiksmas/article/view/29302 <p>Straipsnyje aptariamos moterų, kilusių iš Centrinės ir Rytų Europos, politinio aktyvizmo patirtys Berlyne. Pusiau struktūruoti interviu su 20–35 m. moterimis analizuojami pasitelkus N. Degele ir G. Winker pasiūlytą intersekcionalumo metodologiją, kur intersekcionalumas suvokiamas kaip sąveikos tarp nelygybę generuojančių socialinių struktūrų (galios santykių), simbolinių reprezentacijų ir tapatybių sistema. Visos tyrime dalyvavusios moterys politinį aktyvizmą laiko svarbiu savo tapatybės apibrėžčių dėmeniu. Moterys, kurios neturi Vokietijos pilietybės, savo kaip politinės aktyvistės tapatybę pirmiausia saisto su savo kaip migrantės patirtimi. Jos politinio aktyvizmo galimybes dažnai nurodo kaip svarbiausią priežastį, kodėl apsisprendė atvykti į Vokietiją, o tolerantiška politiniam aktyvizmui aplinka Berlyne suvokiama kaip kontrastas negatyvioms patirtims kilmės šalyse. O Vokietijos pilietybę turinčios moterys, kurios savo kilmės šalyje neturėjo jokių negatyvių patirčių, taip pat linkusios supriešinti „mažiau tolerantiškus Rytus“ ir „labiau tolerantiškus Vakarus“, tačiau tai vyksta tik simbolinių reprezentacijų lygmeniu arba artikuliuojama kaip kartų konflikto (tėvai–vaikai) patirtys.</p> Alisa Sheppental Autorių teisių (c) 2022 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2022-09-01 2022-09-01 1 50 50 69 10.15388/SocMintVei.2021.2.35 Fenomenologinis žvilgsnis į Dauno sindromą turinčio asmens vaizdavimą Jaco von Dormaelio filme „Le huitième jour“ https://www.zurnalai.vu.lt/sociologija-mintis-ir-veiksmas/article/view/29157 <p>Straipsnio tema – intelekto sutrikimą turinčio asmens pasaulis belgų režisieriaus Jaco von Dormaelio komedinėje dramoje „Le huitième&nbsp;<span class="Emphasis">jour</span><em xml:lang="ar-SA">“ (</em>1996, liet. „Aštuntoji diena“). Straipsnio tikslas – fenomenologiškai aprašyti ir ištirti Dauno sindromą turinčio asmens ir jo gyvenamojo pasaulio vaizdavimą šiame vaidybiniame filme, pagrindinį dėmesį skiriant socialinei ir emocinei negalios fenomeno reprezentacijai. Filmo kūrėjų požiūris į negalios problematiką straipsnyje nagrinėjamas socialinės fenomenologijos, kino fenomenologijos, meninio teksto semantikos bei poetikos principais. Tyrimas struktūruojamas pagal dvi šio fenomeno ir jo vaizdinio perspektyvas: a) pagrindinio personažo Žoržo – muzikalaus, teatrališko, Dauno sindromą turinčio jaunuolio – santykis su artimiausiais šeimos nariais ir b) Žoržo dialogas su platesniu sociumu, daugiausia ryškėjantis iš bendrabūvio su Hariu – šeimos tėvu ir sėkmingos karjeros mokytoju. Straipsnyje pasiūlomos analitinio pobūdžio išvados, pagrindinį dėmesį skiriant dviejų emocinių-socialinių fenomenų ir jų reikšmės negalios sampratai tyrimui, į palyginimą įtraukiant ir kitus panašaus laikotarpio vaidybinius filmus. Tekstas kviečia gilintis į filmui „Aštuntoji diena“ būdingą ir platesnes kultūrines asociacijas išprovokuojančią džiaugsmo ir kančios reprezentaciją.</p> Dalia Jakaitė Autorių teisių (c) 2022 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2022-08-26 2022-08-26 1 50 34 49 10.15388/SocMintVei.2021.2.34 Praeities šeimos: ar XIX amžiaus vidurio Lietuvai buvo būdinga vakarietiška namų ūkio sistema? https://www.zurnalai.vu.lt/sociologija-mintis-ir-veiksmas/article/view/29126 <p>Straipsnis nagrinėja XIX a. Vilniaus ir Kauno gubernijų šeimų ir namų ūkių tipus. Remiamasi suskaitmeninta archyvine 1847&nbsp;m. dvarų inventorių informacija. Pasitelkiant istorinėje demografijoje įsitvirtinusią Hammelio ir Lasletto (1974) metodologiją, namų ūkiai klasifikuojami į branduolinius, išplėstinius ir sudėtinius. Remiamasi Hajnalo (1982) teorine prielaida, kad istorinėje Europoje skirtinos vakarietiškos ir rytietiškos namų ūkio sistemos, o vienas iš vakarietiškos namų ūkio sistemos požymių yra branduolinių šeimų dominavimas. Empirinė analizė rodo, kad branduolinės šeimos namų ūkiai lietuviškose gubernijose sudarė apie 40&nbsp;proc. namų ūkių. Kita vertus, sudėtinės šeimos taip pat nebuvo vyraujančios. Tyrimo išvados papildo Vakarų istorinėje demografijoje plėtojamą idėją, jog vakarinėse carinės Rusijos imperijos teritorijose buvo pereinamoji zona, kuriai būdingi Vakarų ir Šiaurės Europoje paplitę branduoliniai namų ūkiai ir sudėtiniai namų ūkiai, būdingi centrinėms ir rytinėms Rusijos imperijos teritorijoms.</p> Aušra Maslauskaitė Dalia Leinartė Irma Dirsytė Autorių teisių (c) 2022 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2022-08-22 2022-08-22 1 50 7 33 10.15388/SocMintVei.2021.2.33 Redakcinė kolegija ir turinys https://www.zurnalai.vu.lt/sociologija-mintis-ir-veiksmas/article/view/29125 <p>-</p> Liutauras Kraniauskas Autorių teisių (c) 2022 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2022-07-19 2022-07-19 1 50 1 6 Lietuvos gyventojų mirtingumas ir epidemiologinis perėjimas 1849–1921 metais https://www.zurnalai.vu.lt/sociologija-mintis-ir-veiksmas/article/view/27804 <p>Modernėjant visuomenėms, mirtingumas yra vienas iš esminių veiksnių gyventojų kaitos procese. Mirtingumas po XX&nbsp;a. vidurio Lietuvoje mokslininkų plačiai ištyrinėtas įvairiais aspektais, tačiau ankstesnis istorinis laikotarpis šiuo atžvilgiu vis dar mažai nagrinėtas ir duomenų apie Lietuvos mirtingumo raidos pokyčius beveik neturime. Šiame straipsnyje pristatomas tyrimas, kuriame naudoti bažnyčių mirties metrikų aktų knygų duomenys siekiant rekonstruoti 1849–1921&nbsp;m. Lietuvos gyventojų mirčių priežasčių struktūrą, jos skirtumus mieste ir kaime bei sąsajas su A. R. Omrano pasiūlyta epidemiologinio perėjimo teorija. Duomenys leidžia daryti prielaidą, kad epidemiologinis perėjimas Lietuvoje prasidėjo XIX&nbsp;a. pabaigoje–XX&nbsp;a. pradžioje, ir kelti klausimą apie gyvenamosios vietovės tipo&nbsp;– miesto ir kaimo&nbsp;– įtaką pokyčių tempui.</p> Dovilė Bugienė Autorių teisių (c) 2022 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2022-06-15 2022-06-15 1 50 71 96 10.15388/SocMintVei.2021.1.32 Kūryba ir bendradarbiavimas Web 2.0: nauja prosumpcijos tipologija https://www.zurnalai.vu.lt/sociologija-mintis-ir-veiksmas/article/view/27432 <p><em xml:lang="ar-SA">Prosumpcijos</em>&nbsp;(angl.&nbsp;<em xml:lang="ar-SA">prosumption</em>;&nbsp;<em xml:lang="ar-SA">production</em>+<em xml:lang="ar-SA">consumption</em>) sąvoka dažniausiai pasitelkiama siekiant įvardyti ir analizuoti veiklos&nbsp;<em xml:lang="ar-SA">Web 2.0</em>&nbsp;(liet. antrosios kartos saitynas) specifiką. Šiame straipsnyje, susisteminus esamas&nbsp;<em xml:lang="ar-SA">prosumpcijos</em>&nbsp;konceptualizacijas, pateikiami minimalus ir maksimalus sąvokos apibrėžimai. Aptarus sąvokos taikymo srities plėtrą ir įvertinus esamas&nbsp;<em xml:lang="ar-SA">prosumpcijos</em>&nbsp;klasifikacijas, straipsnyje pasiūloma nauja, sistemingesnė&nbsp;<em xml:lang="ar-SA">prosumpcijos</em>&nbsp;tipologija. Ji sudaroma pagal tris kriterijus: 1)&nbsp;<em xml:lang="ar-SA">prosumpcinės</em>&nbsp;veiklos pobūdis bendradarbiavimo aspektu; 2) pirminė priežastis užsiimti konkrečia&nbsp;<em xml:lang="ar-SA">prosumpcine</em>&nbsp;veikla; 3)&nbsp;<em xml:lang="ar-SA">prosumeriui</em>&nbsp;reikalingas pasirengimo lygis. Išskirti aštuoni tipai aprėpia iš esmės visą&nbsp;<em xml:lang="ar-SA">prosumpcinės</em>&nbsp;veiklos spektrą ir nukreipia detaliau empiriškai analizuoti motyvacijas ir įsitraukimo į&nbsp;<em xml:lang="ar-SA">prosumpciją</em>&nbsp;intensyvumą.</p> Rima Žilinskaitė Autorių teisių (c) 2022 Authors https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2022-04-28 2022-04-28 1 50 26 50 10.15388/SocMintVei.2021.1.30 Protekcijos sistema Filipinų jūriniame sektoriuje: apie privilegijas jūreivių darbo rinkoje https://www.zurnalai.vu.lt/sociologija-mintis-ir-veiksmas/article/view/27433 <p>Pasitelkus Bourdieu socialinio kapitalo sampratą straipsnyje analizuojama, kaip filipinietiška protekcijos sistema veikia jūriniame sektoriuje. Protekcija yra įteisinta socialinė praktika, kai savo karjeros pradžioje pirmą kartą norintis įsidarbinti jūrininkas turi susirasti užtarėją ar rėmėją, kuris jį rekomenduotų agentūroms, įdarbinančioms įgulas. Tokia praktika pasižymi savitais galios santykiais, o pati protekcijos sistema atskleidžia „stiprių“ socialinių saitų svarbą – kaip šeimos socialinis kapitalas ir etniniai saitai leidžia užsitikrinti sėkmingos karjeros pradžią ir kaip būsimi jūreiviai šiais saitais pasinaudoja. Socialinis kapitalas veikia kaip pasitikėjimo ir abipusiškų mainų tinklas, kur protekcija grindžiama bendresniu filipinų visuomenei būdingu vertybiniu principu –&nbsp;<em xml:lang="ar-SA">utang na loob.&nbsp;</em>Šis principas nusako įsiskolinimą geradariui, kai iš kito žmogaus gavęs malonę asmuo yra moraliai įpareigotas jam atsilyginti.&nbsp;<em xml:lang="ar-SA">Utang na loob</em>&nbsp;veikia ir kaip socialinio kapitalo, ir kaip simbolinės prievartos sistema. Viena vertus, ji padeda asmeniui pereiti iš blogesnės pozicijos į pranašesnę, teikiančią didesnę ekonominę ir instrumentinę naudą. Kita vertus, kai mainai tampa ydingi ir jais manipuliuojama, jau susiduriame su simboline prievarta. Filipinuose protekcijos sistema, grindžiama nevienodu socialinio kapitalo paskirstymu, palaiko nelygybę, kai turintiems kultūrinį kapitalą ir gabumų asmenims karjera blokuojama tik dėl to, kad jie stokoja socialinio kapitalo arba jis nėra tinkamas. Svarstymai apie protekcijos sistemą grindžiami interviu, kurie buvo atlikti su 28 jūreiviais ir dviejų įgulų vadybininkais, medžiaga.</p> Marjorie Ablanido Maido Autorių teisių (c) 2022 Authors https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2022-04-28 2022-04-28 1 50 51 70 10.15388/SocMintVei.2021.1.31 Redakcinė kolegija ir turinys https://www.zurnalai.vu.lt/sociologija-mintis-ir-veiksmas/article/view/26600 <p>&nbsp;&nbsp;</p> Liutauras Kraniauskas Autorių teisių (c) 2021 Authors https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2022-03-30 2022-03-30 1 50 1 6