Specialusis ugdymas / Special education https://www.zurnalai.vu.lt/special-education <p>Žurnalas „Specialusis ugdymas“ yra tarptautinis leidinys, siekiantis papildyti mokslinius bei praktinius neįgaliųjų ugdymo bei socialinio dalyvavimo resursus. Čia kuriamas mokslininkų ir praktikų, dirbančių su negalę turinčiais žmonėmis įvairiausiose srityse ir aplinkose, forumas.</p> en-US stefanija.alisauskiene@vdu.lt (Stefanija Ališauskienė) odeta.sapelyte@sa.vu.lt (Odeta Šapelytė) Tue, 24 May 2022 07:41:24 +0000 OJS 3.1.2.1 http://blogs.law.harvard.edu/tech/rss 60 Į besimokantįjį orientuotas mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų ugdymas, taikant personalizuotą mokymąsi https://www.zurnalai.vu.lt/special-education/article/view/26531 <p>Straipsnyje su skaitytojais dalijamasi pagrindiniais rezultatais, pasiektais kuriant, diegiant ir išbandant inovatyvią personalizuotu mokymusi grįstą pedagogų rengimo praktiką. Ši praktika sukurta ir įgyvendinta bendradarbiaujant Lietuvos pedagogų ugdymo centrams - Vilniaus universiteto Šiaulių akademija, Vilniaus universitetu ir Vytauto Didžiojo universitetu, bei Islandijos universitetu ir Korko universitetu Airijoje<a href="#_ftn1" name="_ftnref1">[1]</a>. Šiame straipsnyje dalijamasi pagrindiniais pasiekimais, susijusiais su sukurta personalizuotu mokymusi grindžiamo pedagogų ugdymo koncepcija&nbsp; bei šios koncepcijos pagrindu atnaujintomis pedagogų rengimo studijų programomis, taip pat &nbsp;su įdiegtos pedagogų ugdymo studijų programose personalizuotu mokymusi grindžiamos koncepcijos raiška. Šio tyrimo metodologija grindžiama antrine duomenų analize bei projekto INTERPEARL<a href="#_ftn2" name="_ftnref2">[2]</a> pasiekimų ataskaitų analizę. INTERPEARL projekto metu įgytos žinios ir patirtis patvirtina prielaidą, kad į besimokantįjį orientuotoje paradigmoje mokytojo vaidmuo keičiasi, bet tampa kitaip svarbus. Mokytojas labiau veikia kaip pagalbininkas, taikydamas lankstų mokymosi tempą ir diferencijuotą vertinimo praktiką, o ne tiesiogiai perteikia žinias. Kartu su kitais aktualiais klausimais į besimokantįjį orientuotame mokymosi procese svarbiausi yra du aspektai: gebėjimas parinkti ir pasirinkti veiklą bei tinkamus vertinimo metodus, taip pat besimokančiojo gebėjimas prisiimti atsakomybę už savo mokymąsi, darantis didelę įtaką mokymosi pasiekimams</p> <p>&nbsp;</p> <p><a href="#_ftnref1" name="_ftn1">[1]</a> KA203 – Strateginės partnerystės aukštajam mokslui. Projektas<em> INTERPEARL: Inovatyvus mokytojų ugdymas taikant personalizuotą mokymąsi </em>&nbsp;2018-1-LT01-KA203-046979</p> Stefanija Ališauskienė Autorių teisių (c) 2021 Stefanija Ališauskienė https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/special-education/article/view/26531 Thu, 19 May 2022 00:00:00 +0000 Fonologinių gebėjimų apibrėžtis, įvertinimas bei sąsajos su skaitymo sutrikimu (disleksija) https://www.zurnalai.vu.lt/special-education/article/view/26369 <p>Straipsnyje pateikiama teorinė fonologinių gebėjimų apibrėžties ir struktūros analizė: atskleidžiama fonologinių gebėjimų samprata, jų grupės, sąsajos su skaitymo sutrikimu (disleksija). Taip pat šiame straipsnyje susitelkiama ties išsamiu fonologinių gebėjimų įvertinimo ypatumų tarptautiniu ir nacionaliniu mastu aptarimu.</p> <p>Teoriniam fonologinių gebėjimų konceptui atskleisti atlikta Lietuvos bei užsienio autorių mokslinių publikacijų analizė. Atlikta koncepto analizė leidžia teigti, kad fonologiniai gebėjimai apima fonologinį suvokimą, trumpalaikę atmintį bei greitą vardijimą. Tai bene dažniausiai užsienio šalyse tyrinėjami fonologiniai procesai, susiję su skaitymu ir(ar) rašymu. Gausūs skirtingomis užsienio kalbomis atlikti tyrimai leido parodyti akivaizdžias fonologinių gebėjimų ir skaitymo sutrikimo (disleksijos) sąsajas. Nustatyta, jog asmenims, turintiems disleksiją, būdingi nepakankami šios srities gebėjimai. Tačiau apžvelgtų ilgalaikių tyrimų rezultatai rodo, jog skaitymo pasiekimus ikimokykliniame ar priešmokykliniame amžiuje geriausiai prognozuoja du rodikliai: fonologinis suvokimas ir greitas vardijimas. Panašaus pobūdžio mokslo darbai, kuriuose analizuojamos fonologinių gebėjimų ir skaitymo lietuvių kalba koreliacijos, kol kas gana reti. Todėl prieš pateikiant tvirtą, moksliniais įrodymais grįstą išvadą šiuo klausimu būtina sukaupti daugiau empirinių duomenų. &nbsp;Taip pat akivaizdus nacionalinių tyrimų apie vaikų, turinčių kalbėjimo ir kalbos sutrikimų, fonologinius gebėjimus, poreikis.</p> Simona Daniutė | Ingrida Staliūnienė Autorių teisių (c) 2021 Simona Daniutė | Ingrida Staliūnienė https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/special-education/article/view/26369 Thu, 19 May 2022 00:00:00 +0000 Intervencijos modelio ikimokyklinio amžiaus vaikams, turintiems fonologinį nepakankamumą, teoriniai pagrindai https://www.zurnalai.vu.lt/special-education/article/view/26254 <p>Sulaukę 5–6 metų, dauguma vaikų taisyklingai taria visus gimtosios kalbos garsus ir yra išsiugdę foneminį suvokimą, tačiau ne visi vaikai yra pasiekę tinkamą kalbėjimo ir kalbos išsivystymo lygį. Siekiant sumažinti kalbos raidos ir kalbos įsisavinimo sutrikimus, būtina atlikti intervencijas, grindžiamas nuosekliais žingsniais ir veikla. Šiame straipsnyje atskleidžiamos įvairių autorių, siekiančių paaiškinti tokių intervencijų poveikį, išvados. Autorė, remdamasi išanalizuota literatūra, siūlo logopedinės intervencijos modelį fonologiniams sutrikimams mažinti</p> Ilze Vilka Autorių teisių (c) 2021 Ilze Vilka https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/special-education/article/view/26254 Thu, 19 May 2022 00:00:00 +0000 Žodžių suvokimo ir ekspresyviosios kalbos ypatumai neišplėtotos kalbos atveju https://www.zurnalai.vu.lt/special-education/article/view/26368 <p>Straipsnyje aptariami vaikų, turinčių neišplėtotą kalbą, leksikos ypatumai. Atlikta kiekybinė sukauptojo vaikų kalbos tekstyno ir eksperimentinių užduočių rezultatų analizė padėjo atskleisti žodžių supratimo<em>, </em>vartojimo ypatumus, leksinės įvairovės rodiklius. Lyginami vaikų, turinčių neišplėtotą kalbą, ir tipinės kalbos raidos vaikų rezultatai. Tyrimas atskleidė, kad vaikai, kuriems būdinga neišplėtota kalba, statistiškai reikšmingai prasčiau atliko daiktavardžių ir veiksmažodžių supratimo bei produkcijos užduotis. Žodžių supratimo ir produkcijos sunkumus lemia reta žodžio vartosena vaiko aplinkoje, žodžio ilgis, darybinė struktūra, sinonimija, panašios reikšmės žodžių gausa</p> Laura Kamandulytė-Merfeldienė | Vilma Makauskienė Autorių teisių (c) 2021 Laura Kamandulytė-Merfeldienė | Vilma Makauskienė https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/special-education/article/view/26368 Thu, 19 May 2022 00:00:00 +0000 Kurčiųjų ir neprigirdinčių studentų įsitraukimo į universitetines studijas galimybės: Jungtinės Karalystės patirtis https://www.zurnalai.vu.lt/special-education/article/view/27500 <p>Šis tyrimas atliktas Jungtinės Karalystės universitetuose. Apklausta 10 respondentų iš 3 skirtingų universitetų, veikiančių Londone. Tyrimo tikslas – atskleisti kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų studentų įsitraukimo į universitetines studijas galimybes. Pagrindiniai tyrimo uždaviniai: išanalizuoti universitetinio mokslo prieinamumą kurtiesiems ir neprigirdintiems studentams; išsiaiškinti, ar yra prieinamos būtinos priemonės ir įranga, reikalinga pilnaverčiam studentų įtraukimui ir įsitraukimui, bei, kaip tenkinami studijų poreikiai, atsiradę dėl klausos praradimo; atskleisti, kaip studijų programa yra pritaikoma tenkinti papildomus tokių studentų mokymosi poreikius. Dalyvių imtį sudarė universiteto papildomos mokymosi pagalbos personalas ir dėstytojai.&nbsp;</p> <p>Tyrimas atliktas, taikant kokybinio tyrimo prieigą. Duomenys rinkti pasitelkus internetinį klausimyną, kuriame pateikti atsakymų pasirinkimai bei galimybė pateikti savo komentarus. Duomenys analizuoti, taikant teminę analizę.</p> <p>Pagrindinė tyrimo išvada: kurtieji ir neprigirdintieji studentai studijuodami dažnai susiduria su sunkumais, kadangi universitetai nėra visiškai prieinami šiems besimokantiesiems dėl išteklių ir kitų reikalingų mokymosi priemonių bei įrangos trūkumo. Dėstytojams reikia daugiau mokymų ir paramos, kad jie galėtų suteikti reikiamą papildomą pagalbą pažeidžiamiems studentams. Studijų programa išlieka ta pati visiems studentams, tačiau kartais daromos išimtys studentams, turintiems papildomų poreikių. Paprastai kurtiesiems ir neprigirdintiems studentams gali būti skiriama daugiau laiko atlikti užduotis.&nbsp;</p> Indrė Ungeitytė | Stefanija Ališauskienė Autorių teisių (c) 2021 Indrė Ungeitytė | Stefanija Ališauskienė https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/special-education/article/view/27500 Fri, 20 May 2022 00:00:00 +0000 Pagrindiniai rizikos grupės vaikų reabilitacijos aspektai https://www.zurnalai.vu.lt/special-education/article/view/27558 <p>Šiame straipsnyje pateikiama rizikos grupės vaikų charakteristika pedagoginės problemos kontekste, analizuojamos įvairios sąvokos „reabilitacija“ interpretacijos mokslinėje literatūroje ir išaiškinamas reabilitacinio darbo su vaikais poreikis mokytojų praktikoje. <em>Remiantis empirine apžvalga</em> (<em>anketine apklausa</em>), atskleistas įvairių ugdymo įstaigų mokytojų ir psichologų idėjų bei nuomonių spektras apie reabilitacinio darbo su rizikos grupės vaikais tikslus ir uždavinius bei pagrindines šio darbo kryptis jų praktinėje veikloje. Siekiant išanalizuoti specialistų nuomonių interpretacijas dėl reabilitacijos pobūdžio ir vertinimo efektyvumo, buvo naudojamas <em>kokybinių duomenų rinkimo metodas</em> (<em>anketinė apklausa, pokalbis</em>) su atviro tipo klausimais. Autorė apibendrino specialistų atsakymus apie nagrinėjamą problemą <em>pasitelkdama turinio analizės metodą</em> ir <em>taikydama atvirojo kodavimo procedūrą.</em></p> <p>Remiantis tyrimo rezultatais, nustatyti šeši reabilitacijos kontekstai, dauguma specialistų reabilitaciją traktuoja kaip visapusišką pagalbą vaikams, siekiant sėkmingai sugrąžinti juos į visavertį socialinį gyvenimą; jų įtraukimą į socialinių santykių sistemą&nbsp; šiam tikslui organizuojamo ugdymo metu; profesinį mokymą; sveikos gyvensenos ir įstatymus gerbiančio elgesio ugdymą.</p> Nodira Israilova Autorių teisių (c) 2021 Nodira Israilova https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/special-education/article/view/27558 Fri, 20 May 2022 00:00:00 +0000