https://www.zurnalai.vu.lt/statisticsjournal/gateway/plugin/WebFeedGatewayPlugin/atomLietuvos statistikos darbai2024-01-03T08:23:17+00:00Marijus Radavičiusmarijus.radavicius@mif.vu.ltOpen Journal Systems<p>Įkurtas 1990 m. Publikuoja statistikos teorijos ir metodologijos, statistikos taikymo ekonomikoje, fizikoje, technologijose, biomedicinoje ir socialiniuose moksluose tyrimus, analizuoja statistikos metodus oficialioje statistikoje, nagrinėja statistikos istoriją.</p>https://www.zurnalai.vu.lt/statisticsjournal/article/view/34011Redakcinė kolegija ir turinys2024-02-29T12:47:57+00:002023-12-29T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 2023 https://www.zurnalai.vu.lt/statisticsjournal/article/view/33984Julius Kruopis – taikomosios statistikos pradininkas Lietuvoje2024-03-01T07:22:32+00:00Vilijandas BagdonavičiusVydas ČekanavičiusRūta LevulienėPranas Vaitkus
<p>Straipsnyje apžvelgta Lietuvos taikomosios statistikos pradininko Juliaus Kruopio mokslinė ir pedagoginė veikla, parengti vadovėliai ir monografijos. Plačiausiai aprašytas jo indėlis į statistikos mokslą, bendradarbiavimas su Lietuvos įmonėmis taikant statistinius metodus įvairiose žmogaus veiklos srityse. Paminėti ir J. Kruopio darbai iš tikimybių teorijos srities. Aptarti jo pedagoginės veiklos ypatumai, vadovavimas studentų baigiamiesiems darbams ir disertacijoms.</p>
2023-12-29T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 2023 Vilijandas Bagdonavičius | Vydas Čekanavičius | Rūta Levulienė | Pranas Vaitkushttps://www.zurnalai.vu.lt/statisticsjournal/article/view/33983Bedarbių perėjimas į užimtumą: stebėsena, rodikliai, lyginamoji analizė2024-01-18T10:25:49+00:00Arūnas PociusJulija MoskvinaBoguslavas Gruževskis
<p>Bedarbių perėjimo į užimtumą rodikliai yra svarbus ES šalių užimtumo tarnybų stebėsenos sistemų elementas. Įsidarbinimo tendencijų stebėjimas yra kompleksinis uždavinys, apimantis ne tik kiekybinius parametrus. Tinkamas rodiklių taikymas ir interpretavimas yra neatsiejamas nuo kontekstinių reiškinių, tad palyginamosios analizės atlikimas įvairiais pjūviais, pvz., laiko, teritorijos, įgalina padidinti šio rodiklio informatyvumą.</p> <p>Straipsnio tikslas – remiantis turimais duomenimis nustatyti bedarbių perėjimo į užimtumą tendencijas šalies ir teritorijų mastu, numatant galimus pasirinktų įsidarbinimo rodiklių prognozavimo trumpalaikius scenarijus.</p> <p>Straipsnio metodologinėje dalyje atliekamas nedarbo tendencijų ir įsidarbinamo rodiklių sąsajų vertinimas, aprašyta įsidarbinimo galimybių diferenciacijos vertinimo metodologinė prieiga. Remiantis Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyrių duomenimis buvo atlikta registruotų bedarbių perėjimo į užimtumą teritorinių rodiklių pasiskirstymo analizė. Atlikta rodiklių prognozė rėmėsi trumpo laikotarpio istoriniais klientų aptarnavimo skyrių duomenimis bei ekonominio konteksto kintamaisiais. Santūriai nepalankių ES ekonomikos situacijos prognozių akivaizdoje, darbe pristatytos situacijos Lietuvos darbo rinkoje pokyčių prielaidos artimiausiu laikotarpiu.</p>
2024-01-18T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 2024 Arūnas Pocius | Julija Moskvina | Boguslavas Gruževskishttps://www.zurnalai.vu.lt/statisticsjournal/article/view/33905Didelį maisto stygių Afrikoje nusakantys veiksniai naudojant ilgalaikį Puasono apibendrintąjį mišrųjį modelį2024-01-18T10:25:49+00:00Adusei BofaTemesgen Zewotir
<p>Maisto stygius yra daugialypė problema (iššūkis), turinti įtakos sveikatos priežiūrai, politikai, žemės ūkio produkcijos lyderystei, aplinkai, maisto sistemai ir pasaulinės prekybos maisto pramonėje politikai. Mūsų tikslas buvo nustatyti svarbius aprūpinimo maistu ir mitybos veiksnius, kompleksiškai susijusius su Afrika, ir panaudoti šiuos nustatytus veiksnius, kad atrastume informatyviausius koreliatus, kurie įtakoja badaujančiųjų (maisto nepriteklių patiriančių asmenų) skaičių Afrikoje ir jos gyventojus kaip atsvarą. Pagrindinių komponenčių analizė (PKA) buvo naudojama siekiant surasti minėtus svarbius Afrikos aprūpinimo maistu ir mitybos veiksnius. Reikšmingiems veiksniams nustatyti buvo naudojamas Puasono apibendrintasis tiesinis mišrusis modelis (ATMM). Tada buvo taikomos apibendrintosios įvertinimo lygtys, kad būtų atsižvelgta į perteklinę dispersiją, susijusią su Puasono skirstiniu. Kad rezultatų interpretacija būtų prasmingesnė, buvo pasirinktos 10 PKA komponenčių. Jos paaiškino 74,6\% duomenų variacijos. ATMM analizė parodė, kad maistinių medžiagų suvartojimas, vidutinis tiekiamas maistas, vaikų priežiūra, mitybos tiekimo pakankamumas ir kūdikių maitinimo praktika yra statistiškai reikšmingai susiję su maisto nepriteklių patiriančių (badaujančių) asmenų skaičiumi (<em>p</em> reikšmė < 0,05). Tikėtina, kad pagerinus vidutinę maisto pasiūlą Afrikoje, pagerės aprūpinimas maistu ir mityba. Mūsų išvadose pateikiama įžvalgų apie Afriką, kurios padės politikos formuotojams parengti Afrikai skirtus tikslinius planus, kuriuose bus sprendžiami aprūpinimo maistu ir mitybos klausimai, o tai padės siekti 2-ojo darnaus vystymosi tikslo.</p>
2024-01-18T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 2024 Adusei Bofa | Temesgen Zewotirhttps://www.zurnalai.vu.lt/statisticsjournal/article/view/32016Redakcinė kolegija ir turinys2023-04-21T09:46:30+00:00Rita Činčienė2022-12-20T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 2022 Rita Činčienėhttps://www.zurnalai.vu.lt/statisticsjournal/article/view/29667Efektyvumo ir našumo vertinimas pradiniame ugdyme naudojant PIRLS ir TIMSS duomenis2023-04-20T10:43:02+00:00Dovilė StumbrienėRimantas ŽelvysJulius ŽilinskasAudronė Jakaitienė
<p>Straipsnyje pristatomi ES šalių pradinio ugdymo efektyvumo ir našumo vertinimo rezultatai, re\-miantis švietimo lygybės aspektu. Šis aspektas buvo analizuotas tik keliuose švietimo našumo tyrimuose. Šio tyrimo tikslas -- įvertinti ES šalių, kurios dalyvavo IEA TIMSS 2015 ir PIRLS 2016 tyrimuose, pradinio ugdymo efektyvumą ir našumą, remiantis švietimo lygybės aspektu. Švietimo našumo modelis yra paremtas indėlių ir rezultatų santykio modeliavimu, aprašant gamybinę švietimo funkciją. Švietimo našumo tyrimuose empirinis našumo įvertis dažniausiai apskaičiuojamas naudojant neparametrinį metodą – duomenų apgaubties analizę. Šiame tyrime išteklių rodikliais pasirinktos švietimo išlaidos ir mokinių–mokytojų santykis, o rezultatų rodikliais – mokinių pasiekimų standartinis nuokrypis ir socialiai atsparių mokinių dalis TIMSS 2015 ir PIRLS 2016 tyrimuose. Mokinių pasiekimų standartinis nuokrypis nurodo, kaip mokinių akademiniai įgūdžiai ir žinios pasiskirsto tarp šalies mokinių. Šis rodiklis naudojamas akademinei nelygybei pradiniame ugdyme identifikuoti. Socialiai atsparių mokinių dalis nurodo, kokią įtaką mokinio priklausymas socialiai jautriai grupei daro jo akademiniams pasiekimams. Šis rodiklis naudojamas socialinei nelygybei pradiniame ugdyme identifikuoti. Pagrindinis skirtumas tarp našumo ir efektyvumo vertinimo yra tai, kad skaičiuojant efektyvumo įvertį, vertinami tik rezultatų rodikliai, neatsižvelgiant į išteklių rodiklius. Atlikto empirinio tyrimo rezultatai rodo, kad ES šalys nesivadovauja bendra politika, užtikrindamos pradinio ugdymo lygybę savo šalyse. Kai kurios šalys pasižymi aukštu efektyvumo ir našumo lygiu, tačiau yra ir tokių šalių, kuriose ir efektyvumo lygis, ir našumo lygis yra žemi. Tyrimo rezultatai patvirtino hipotezę, kad postsocialistinėms šalims būdingas gana aukštas našumo lygis, tačiau gana žemas efektyvumo lygis, užtikrinant lygybę pradiniame ugdyme.</p>
2022-12-20T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 2022 Dovilė Stumbrienė | Rimantas Želvys | Julius Žilinskas | Audronė Jakaitienėhttps://www.zurnalai.vu.lt/statisticsjournal/article/view/31988Skiemenų statistikos taikymas atskiriant poeziją nuo prozos2023-04-18T09:46:27+00:00Gediminas MurauskasMarijus Radavičius
<p>Straipsnio tikslas – sukonstruoti klasifikatorių, kuris pagal trumpas teksto ištraukas galėtų atskirti poeziją nuo prozos ir kurį kuo mažiau įtakotų atskirų autorių stilius ir kūrinių turinys. Todėl apmokant klasifikatorių naudojama tik informacija apie tekstų skiemenis, nes pastarieji atspindi kalbos fonetines savybes ir mažiau negu žodžiai yra susiję su tekstų turiniu. Tyrimas remiasi suskaitmenintų grožinės literatūros kūrinių bibliotekos http://ebiblioteka.mkp.emokykla.lt tekstais. Jų pagrindu sudarytas ir apmokytas klasifikatorius atskirdamas testinius 100 žodžių ilgio poezijos ir prozos tekstų fragmentus darė mažiau negu 5\% klaidų.</p>
2022-12-20T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 2022 Gediminas Murauskas | Marijus Radavičiushttps://www.zurnalai.vu.lt/statisticsjournal/article/view/31573Maisto ir mitybos saugumo duomenų spragų užpildymas: koks metodas yra geriausias Afrikos maisto ir mitybos saugumui?2023-02-20T09:45:17+00:00Adusei BofaTemesgen Zewotir
<p>Šiame tyrime pristatomi metodai, naudojami siekiant parinkti tikslesnes procedūras priskiriant reikš\-mes trūkstamiems Afrikos maisto saugumo ir mitybos (MSM) duomenims. Pagrindinis dėmesys skiriamas šiems penkiems trūkstamųjų reikšmių duomenyse priskyrimo metodams: vidurkio priskyrimas; kartotinis priskyrimas naudojant grandininę lygtį (Multiple Imputation using a Chained Equation, MICE); priskyrimas su diagnostika, pagrįstas kintamojo sąlyginiu skirstiniu (mi); adityvioji regresija ir vidurkio prognozės atitikimas (Hmisc); bei priskyrimas naudojant atsitiktinius miškus (MissForest). Aprašant kiekvieną metodą aptariama, kaip jis veikė atsitiktinai trūkstamųjų (Missing At Random, MAR) ir neatsitiktinai trūkstamųjų (Missing Not At Random, MNAR) reikšmių atvejais naudojant vidutinės kvadratinės paklaidos kvadratinę šaknį ir vidutinę absoliučiąją paklaidą kaip tikslumo matą. Ištyrus, ar nėra įvertinių tikslumo ir nepaslinktumo prasme MSM analizėje neignoruotinų trūkstamųjų reikšmių, buvo nustatatyta, kad MissForest metodas efektyviau ir su mažesniu poslinkiu priskyrė trūkstamąsias reikšmes tuo pagerindamas duomenų kokybę. Vadinasi, MissForest metodas yra tinkamiausia alternatyva Afrikos MSM duomenų trūkstamosioms reikšmėms priskirti. Šis tyrimas papildo dabartines žinias apie maisto ir mitybos nesaugumą ir suteikia naudingos informacijos politikos formuotojams, ypač apie galimas trūkstamųjų reikšmių priskyrimo MSM duomenyse ekonomines ir socialines pasekmes Afrikoje.</p>
2022-12-20T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 2022 Adusei Bofa | Temesgen Zewotirhttps://www.zurnalai.vu.lt/statisticsjournal/article/view/26605Redakcinė kolegija ir turinys 2022-04-01T09:36:21+00:00Marijus2022-03-31T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 2020 https://www.zurnalai.vu.lt/statisticsjournal/article/view/26453Redakcinė kolegija ir turinys2022-03-16T19:00:56+00:00Rita Činčienė2012-12-30T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) https://www.zurnalai.vu.lt/statisticsjournal/article/view/13952Tarpukario Lietuvos statistika ir jos kūrėjai2022-03-16T09:38:40+00:00Stanislovas Algimantas Martišius
<p>Straipsnyje nagrinėjama tarpukario Lietuvos statistika. Aptariama Lietuvos socialinės ekonominės (visuomeninės) statistikos teorijos ir praktikos raida (1918–1940 m.); bandoma nustatyti to laikotarpio statistinio darbo apimtį, stebėjimų šaltinius, įvertinti atliktus statistinius tyrimus, jų organizatorius ir atlikėjus, statistikos teorijos ir metodologijos atstovus. Mokslo metodologijos požiūriu ieškoma sąlyčio taškų tarp įvairiausių taikomųjų statistikos tyrimų, atliktų Lietuvoje gamtos, technikos ir socialinių mokslų srityse.</p>
2009-12-20T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 2009 Authorshttps://www.zurnalai.vu.lt/statisticsjournal/article/view/13953Žvilgsnis į tarybinę statistiką2022-03-16T09:38:38+00:00Petras Gediminas Adlys
<p>Iš 90-ties Lietuvos statistikos metų ištisas pusšimtis teko tarybiniam laikotarpiui. To meto statistika vertinama nevienareikšmiškai, dažniau neigiamai. Vien juoda spalva dažniausiai ją piešia ne specialistai, susidarę nuomonę iš atskirų, dažniausiai politinę situaciją vertinančių, pasisakymų ir kitokių rašinių periodinėje spaudoje.</p>
2009-12-20T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 2009 Authorshttps://www.zurnalai.vu.lt/statisticsjournal/article/view/13954XXI amžiaus Lietuvos statistikos bruožai2022-03-16T09:38:37+00:00Jonas Markelevičius
<p>Tik gerai informuota visuomenė gali būti demokratinė. Lietuvos valstybės statistika įžengė į XXI šimtmetį ne tik deklaruodama, bet ir įteisinusi bei įgyvendinusi svarbiausius demokratinės visuomenės statistikos principus.</p>
2009-12-20T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 2009 Authorshttps://www.zurnalai.vu.lt/statisticsjournal/article/view/13955Demografinė statistika Lietuvoje: pokyčiai atkūrus nepriklausomybę2022-03-16T09:38:35+00:00Gindra KasnauskienėDalia AmbrozaitienėDanguolė SvidlerienėRasa Balandienė
<p>Šiuo metu pasaulyje stebimi dviejų krypčių įvairiu tempu vykstantys su gyventojais susiję procesai: gyventojų skaičiaus augimas ir depopuliacija. Daugiau gyventojų reiškia daugiau darbo jėgos, didesnį pagamintos produkcijos kiekį, daugiau suteiktų paslaugų, kūrybiškumo, didesnį vartojimą ir daugiau valstybei sumokamų mokesčių. Kita vertus, pernelyg spartus gyventojų skaičiaus augimas sukuria specifines visuomenės problemas, pirmiausia sietinas su darbo rinkos padėtimi. Lietuvoje stebima priešinga tendencija – gyventojų skaičius sparčiai mažėja. 2009 m. sausio 1 d. duomenimis, šalyje gyveno 3349,9 tūkst. gyventojų, arba 137,1 tūkst. mažiau negu 2001 m. Europos Bendrijų statistikos tarnyba (Eurostatas) prognozuoja, kad 2060 m. pradžioje Lietuvoje gyvens ketvirtadaliu mažiau gyventojų negu dabar.</p>
2009-12-20T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 2009 Authorshttps://www.zurnalai.vu.lt/statisticsjournal/article/view/13956Lietuvos darbo rinkos statistikos raida2022-03-16T09:38:33+00:00Boguslavas GruževskisArūnas PociusVirginija Bankietienė
<p>Šiame straipsnyje nagrinėjama darbo rinkos (gyventojų užimtumo, nedarbo, darbo užmokesčio ir darbo sąnaudų bei streikų) statistikos raida Lietuvoje. Apie šios srities statistikos raidą galima spręsti iš Lietuvos statistikos metraščiuose sukauptos statistinės informacijos. Straipsnyje analizuojami darbo rinkos pokyčiai, trumpai aptariama tuometinės statistikos būklė bei informacijos surinkimo šaltiniai. Be to, straipsnyje apžvelgiama kaip kito darbo rinkos tyrinėjimų problematika, tobulėjo jos pažinimo būdai.</p>
2009-12-20T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 2009 Authorshttps://www.zurnalai.vu.lt/statisticsjournal/article/view/13957Žemės ūkio statistikos raida2022-03-16T09:38:31+00:00Viktoras Vaikutis
<p>Per 90 metų Lietuvos žemės ūkis ir žemės ūkio statistika nuėjo sudėtingą kelią. 50 metų Lietuva buvo netekusi valstybinio savarankiškumo. Ne kartą buvo keičiama žemės ūkio administravimo sistema, ūkininkavimo organizacinės formos. Antrasis pasaulinis karas, prievartinės pertvarkos okupuotoje Lietuvoje padarė daug žalos Lietuvos žemės ūkiui. Ir atkūrus nepriklausomybę vykusi pertvarka turėjo sunkių padarinių žemės ūkiui. Visa tai atspindi statistika.</p>
2009-12-20T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 2009 Authorshttps://www.zurnalai.vu.lt/statisticsjournal/article/view/13958Imčių tyrimų vystymas Lietuvos statistikoje2022-03-16T09:38:30+00:00Danutė KrapavickaitėAleksandras Plikusas
<p>Statistikos departamentas švenčia šalies oficialiosios statistikos 90-ties metų jubiliejų. Apžvelgdami šį laikotarpį norime parodyti, kokiomis istorinėmis sąlygomis atsirado, buvo pradėti taikyti ir išsivystė imčių tyrimai, kokius uždavinius teko ir tenka spręsti, atliekant imčių tyrimus, kaip atrodo šios srities Statistikos departamento darbai bendrame pasaulio imčių teorijos ir jos taikymų fone.</p>
2009-12-20T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 2009 Authorshttps://www.zurnalai.vu.lt/statisticsjournal/article/view/13959Informacinė visuomenė statistikos kontekste2022-03-16T09:38:28+00:00Gediminas Samuolis
<p>Informacinės visuomenės plėtros procesai Lietuvoje kasmet spartėja – vis daugiau žmonių, gyvenančių ne tik didmiesčiuose, bet ir kaimo vietovėse, naudojasi interneto teikiamomis galimybėmis ieškodami juos dominančios laisvalaikio ar darbo informacijos, vis daugiau verslo įmonių, valstybės bei savivaldos institucijų bendrauja tarpusavyje naudodamos elektronines ryšio priemones, internete teikia išsamią informaciją apie savo veiklą, sudaro galimybes nuotoliniu būdu užsisakyti jų teikiamą produkciją – prekes ar paslaugas. Sparčiai auga mobiliojo ryšio naudojimas, plėtojama plačiajuosčių interneto tinklų infrastruktūra, kuriamos naujos elektroninės paslaugos, tobulinamos didžiosios valstybės informacinės sistemos. Informacinės technologijos (IT) tampa neatsiejama bet kokios veiklos srities dalimi.</p>
2009-12-20T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 2009 Authorshttps://www.zurnalai.vu.lt/statisticsjournal/article/view/13960Nacionalinės statistikos infrastruktūros kūrimas2022-03-16T09:38:26+00:00Vygandas Norkus
<div> <p>Enciklopediniame kompiuterijos žodyne terminas „informacinės technologijos“ apibrėžiamas kaip „priemonių ir būdų visuma informacijai apdoroti“. Informacinės technologijos apima įvairius metodus ir priemones (techninę ir programinę įrangą), skirtas duomenims apdoroti: rinkti, rikiuoti, laikyti, perduoti ar kitaip tvarkyti kompiuteriu. Pabrėžiant ryšių svarbą vis dažniau vartojamas terminas „informacinės ir komunikacinės technologijos“.</p> <p>Nenuostabu, kad Statistikos departamentas, kurio misijos formuluotė ilgą laiką skambėjo panašiai kaip šis apibrėžimas, šiuo metu valdo vieną moderniausių informacinių ir komunikacinių technologijų infrastruktūrų tarp valstybės institucijų Lietuvoje. Žvelgiant retrospektyviai, pasiektas rezultatas šiandien atspindi tik nedidelę dalį gausybės įgyvendintų infrastruktūrinių projektų, lydėtų tiek nusivylimų, tiek tarptautinio pripažinimo.</p> </div>
2009-12-20T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 2009 Authorshttps://www.zurnalai.vu.lt/statisticsjournal/article/view/13961Tarptautinių klasifikatorių sistemos diegimas Lietuvoje2022-03-16T09:38:25+00:00Valentina KarazinienėVytautas Valiukėnas
<div>Informacinės sistemos – žmogaus proto sukurtas produktas. Kūrėjui tokios sistemos daugeliu atvejų – įvairiausių skaičių, simbolių ir ženklų sekų visuma, vartotojui – reikalinga informacija. Kad abi pusės viena kitą suprastų, yra kuriama bendra kalba, išreikšta ir informacinėms technologijoms, ir vartotojui suprantama forma. Ši bendra kalba – tai klasifikatoriai ir įvairiausi kodiniai žodynai – susisteminti aprašomų objektų, pagal kuriuos bus apdorojama ir teikiama informacija, sąrašai, išreikšti tam tikrą struktūrą atitinkančiais kodais ir jų apibrėžtimis. Ypač aukšti reikalavimai keliami klasifikatoriaus kodo struktūrai. Pasirinkę hierarchinę kodo struktūrą, norimą informaciją, galime grupuoti ir analizuoti įvairiais lygmenimis ir pjūviais. Dėl to kiekvienos informacinės sistemos kūrimas prasideda nuo projektavimo stadijos, kai, siekiant užtikrinti vartotojų poreikius, tarp kitų dalykų numatomas ir reikalingų klasifikatorių sąrašas. Aišku, klasifikatoriai gali būti kuriami tik tos sistemos poreikiams tenkinti. Todėl neturint tam tikrų nustatytų klasifikatorių kūrimo ir naudojimo reikalavimų, jų skaičiaus didėjimas yra spartesnis už informacinių sistemų augimą.</div>
2009-12-20T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 2009 Authorshttps://www.zurnalai.vu.lt/statisticsjournal/article/view/13962Lietuvos nacionalinių sąskaitų sistema2022-03-16T09:38:23+00:00Irena Tvarijonavičiūtė
<p>Jau beveik 20 metų Lietuvoje makroekonomikos rodikliai skaičiuojami vadovaujantis nacionalinių sąskaitų sistemos (NSS) reikalavimais ir rekomendacijomis. Nacionalinių sąskaitų sistema pripažinta kaip svarbiausia statistikos sistema finansinių ir ekonominių programų vystymui bei stebėsenai. Tai plati, nuosekli ir lanksti makroekonominių sąskaitų seka, tenkinanti analitikų poreikius, leidžianti tirti valstybės ir privataus sektoriaus veiklą, priiminėti sprendimus ir kurti ekonominę politiką.</p> <p>Nacionalinės sąskaitos – tai visi ekonominiai ir finansiniai sandoriai per tam tikrą laikotarpį tarp visų ūkio subjektų (juridinių vienetų ir fizinių asmenų), sudarančių nacionalinę ekonomiką. NSS – tai suvestinė makroekonomikos statistikos sistema, atspindinti visus šalies ekonomikoje vykstančius procesus ir visų institucinių sektorių ekonominius rodiklius bei jų ryšius. NSS metodologija yra vienoda pasaulio mastu, todėl ši sistema leidžia palyginti tarpusavyje bet kurios pasaulio šalies duomenis.</p>
2009-12-20T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 2009 Authorshttps://www.zurnalai.vu.lt/statisticsjournal/article/view/13963Lietuvos Respublikos mokėjimų balanso statistika2022-03-16T09:38:21+00:00Raimundas Barzdžius
<p>Nacionalinės pinigų sistemos funkcionavimas ir valiutos kurso palaikymas yra neišvengiamai susijęs su šalies mokėjimų balanso pusiausvyros problema. Sprendžiant šią ir su ja susijusias makroekonomines problemas labai svarbią reikšmę turi mokėjimų balanso statistika. Mokėjimų balanso statistikos svarba ekonominės politikos formuotojams pasireiškia tuo, kad gali padėti atsakyti į atitinkamus klausimus ir formuluoti geresnius ekonominės politikos sprendimus.</p> <p>Vienas iš svarbiausių struktūrinių pokyčių, įvykusių pasaulio ekonomikoje per pastaruosius du dešimtmečius, tai pastebimai glaudesni prekybos ir finansiniai ryšiai tarp šalių, arba vadinamoji globalizacija.</p>
2009-12-20T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 2009 Authorshttps://www.zurnalai.vu.lt/statisticsjournal/article/view/13964Lietuvos regioninės politikos raida ir statistika2022-03-16T09:38:19+00:00Andrius Valickas
<p>Regioninė politika yra viešosios politikos dalis, kuria siekiama sumažinti socialinius ir ekonominius skirtumus tarp regionų. Galima išskirti Europos Sąjungos ir Lietuvos nacionalinę regioninę politiką.</p> <p>Europos Sąjungos regioninės (dar vadinamos struktūrine) politikos priemonėmis siekiama sumažinti gerovės lygio (vertinant pagal bendrąjį vidaus produktą, tenkantį vienam gyventojui) skirtumus tarp stipriausių ir silpniausių ES regionų. ES regioninės (arba sanglaudos) politikos požiūriu Lietuva laikoma vienu regionu, kurio artėjimo prie vidutinio ES ekonominio išsivystymo lygio yra siekiama. Pagrindinė ES regioninės politikos įgyvendinimo priemonė – struktūriniai fondai.</p>
2009-12-20T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 2009 Authorshttps://www.zurnalai.vu.lt/statisticsjournal/article/view/13965Statistikos specialistų rengimas Vilniaus universitete2022-03-16T09:38:16+00:00Vilijandas BagdonavičiusGindra KasnauskienėVytautas KėdaitisRomualdas Valkauskas
<div> <p><strong>Problema.</strong> Neretai tapatinamos ne tik sąvokos „statistika“ ir „statistinė apskaita“, dažnai pati statistika suprantama kaip savitas skaičių rinkinys, atspindintis tai, „kas yra ar vyksta“ valstybėje. Tai nesenos istorijos palikimas, kuris menkai dera su statistikos, kaip mokslo, samprata. Kita vertus, tai savos istorijos dalis, į kurią reikia pažvelgti per šios srities specialistų rengimo prizmę.</p> <p><strong>Straipsnio tikslas</strong><em> </em>yra įvertinti statistikos specialistų rengimo procesą Vilniaus universitete. Tam tikslui buvo iškeltas uždavinys – atlikti statistikos specialistų rengimo Vilniaus universitete patirties analizę, išryškinti jos savitumus.</p> <p><strong>Tyrimo metodai</strong> – informacijos rinkimo, lyginimo, apibendrinimo metodai, asmeniniai stebėjimai ir patirtis.</p> <p><strong>Problemos ištyrimo laipsnis.</strong> Literatūroje nėra bandymų kompleksiškai spręsti problemą ar tyrimų, atsispindinčių čia nagrinėjamą temą.</p> <p><strong>Tyrimo praktinė reikšmė.</strong> Įvertinta padėties raida temos kontekste bei tyrimu apibrėžtos ateities gairės.</p> </div>
2009-12-20T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 2009 Authorshttps://www.zurnalai.vu.lt/statisticsjournal/article/view/13966Lietuvos statistikos terminijos formavimasis2022-03-16T09:38:14+00:00Antanas Buračas
<p>Mūsų statistikos terminai ėmė formuotis dar XIX a., tačiau itin ryškūs poslinkiai, turėję reikšmės visos lietuvių kalbos norminimui, įvyko Nepriklausomos Lietuvos metais. Pradėjus leisti Lietuvos statistikos biuletenius, jų sklaida valstybės tarnyboje padarė akivaizdžią įtaką griežtinant tiek statistikos procedūrų, tiek ir ekonominės veiklos, prekių, paslaugų terminų vartoseną. Labai veiksmingi buvo A. Rimkos, J. Aleksos, V. Jurgučio paskaitų kursai ir jų pagrindu išleisti vadovėliai, kelios verstinės knygos.<br>Nors sovietiniais metais mūsų valstybinė ir kanceliarinė kalba buvo surusinta, tačiau lituanistų ir pačių statistikos specialistų pastangomis bendra terminijos pažanga akivaizdžiai atsispindėjo ir statistikos knygų leidyboje. Didelę teigiamą įtaką nacionalinės statistikos terminijai padarė ištisus dešimtmečius rengtas, vadovaujant J. Kubiliui ir J. Mačiui, daugiakalbis matematikos terminų žodynas. Jis ir tarptautinių statistikos standartų adaptavimas lietuvių kalba sistemiškai sugriežtino matematinės ir bendrosios statistikos terminų semantinę vartoseną.</p>
2009-12-20T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 2009 Authorshttps://www.zurnalai.vu.lt/statisticsjournal/article/view/13967Oficialiosios statistikos terminijos norminimas2022-03-16T09:38:12+00:00Gita Burokaitė
<p>Šioje apžvalgoje trumpai aptariamas oficialiosios statistikos norminimo darbas nuo 2004-ųjų – kai buvo paskelbtas skirtingų veiklos sričių terminijos norminimą valstybės institucijose reguliuojantis Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymas (Žin., 2004, Nr. 7-129). Vadovaujantis šiuo įstatymu, Statistikos departamente, kaip ir kitose valstybės institucijose, buvo sukurta terminijos komisija, atsakinga už oficialiosios statistikos esamų terminų inventorizavimą ir naujų terminų kūrimą. Be šios komisijos veiklos, paskirties, tikslų, darbo organizavimo ir principų apžvalgos, pristatomas ir naujas projektas – elektroninis statistikos terminų žodynas (<em>e</em>STŽ) – jau šių metų rugsėjo mėn., planuojama, tapsiantis prieinamas visiems oficialiosios statistikos rengėjams ir vartotojams.</p>
2009-12-20T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 2009 Authorshttps://www.zurnalai.vu.lt/statisticsjournal/article/view/13968Lietuvos konkurencingumas statistikos veidrodyje2022-03-16T09:38:09+00:00Rimantas Rudzkis
<p>Straipsnio tikslas – apžvelgti pagrindinius šalies konkurencingumo įvertinimą lemiančius statistinius rodiklius ir nustatyti Lietuvos pažangą konkurencingumo didinimo srityje. Straipsnyje analizuojamos skirtingos konkurencingumo vertinimo metodikos, aptariama padėtis Lietuvoje bei įvardijamos šalies konkurencingumo perspektyvos, atsižvelgiant į ūkio raidos aktualijas.</p>
2009-12-20T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 2009 Authorshttps://www.zurnalai.vu.lt/statisticsjournal/article/view/13943Namų ūkių vartojimo ekonomikos augimo ir nuosmukio sąlygomis statistinis tyrimas2022-03-16T09:38:08+00:00Ona MolienėAlgimantas Misiūnas
<p>The article presents an in-depth analysis of household consumption expenditure in Lithuania in 2005−2008 through the use of not only traditional indicators and methods but also those proposed by the authors of the article. The results of the calculations might be useful in the analysis of the efficiency of the poverty and social inequality reduction policy. The purpose of the article is to reflect the socioeconomic stratification of society and its changes across the country, in urban and rural areas. In the survey, different – identification, secondary grouping, summary indicators, and index – methods were used. Traditional and elementary statistical indicators – an arithmetic mean, a mode, and a median – were used for the assessment of the asymmetry of the distribution of expenditure. In summarising structural differences in consumption expenditure, it is proposed to use the Gateva integral coefficient of structural differences; movement in this coefficient helps to reveal shifts in consumption patterns in household groups.</p> <p>The analysis carried out confirmed the assumption that the outbreak of the economic crisis in 2008 had a negative impact on the level and structure of household consumption expenditure, which was stronger in case of urban than rural households.</p>
2010-08-16T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 2010 Authorshttps://www.zurnalai.vu.lt/statisticsjournal/article/view/13941Lietuvos statistika minint pasaulinę statistikos dieną2022-03-16T09:38:05+00:00Jonas MarkelevičiusVilija Lapėnienė
<p>On the 3<sup>rd</sup> of July, the United Nations General Assembly, taking into consideration the decision of the Statistical Commission, has adopted a Resolution wherein it was decided to designate 20 October 2010 as the World Statistics Day. Aiming to focus on the core values of statistics, such as quality services, integrity and professionalism, the main topic of the celebration will be “Celebrating the many contributions and achievements of official statistics”.</p> <p>The official Lithuanian statistics meets the World Statistics Day not only by declaring but also by actually implementing the principles of statistics of a democratic state, complying with the standards of European statistics and satisfying the needs of national and foreign users of statistics.</p> <p>The article gives a brief overview of the pathways of national statistics stretching 90 years backwards, the development of statistical thought, statistical integration processes in democratic society, as well as discusses the significance of statistical capacity in preparing reliable and timely statistical information necessary to arrive at legitimate political decisions and to inform society, demonstrates the achievements of Lithuanian statistics over 20 years of independence, and mentions key statistical works to be implemented in the nearest future.</p>
2010-12-20T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 2010 Authorshttps://www.zurnalai.vu.lt/statisticsjournal/article/view/13944Padėties darbo rinkoje pokyčiai,užimtumo ir nedarbo rodiklių taikymo metodiniai ypatumai2022-03-16T09:38:03+00:00Arūnas Pocius
<p>The aim of the article is to reveal the main trends in the national labour market. The main focus of the analysis is on the employment and unemployment rates, used in official statistics. In the paper, certain methodological aspects of the application of key labour market indicators are highlighted, the peculiarities of the development of employment statistics are reviewed, and the structure of potential human resources and its development opportunities are assessed. This article is more closely linked with official statistics, and the priority is given to the data of Statistic Lithuania; however, the author also makes use of the Lithuanian Labour Exchange and State Social Insurance Fund Board (Sodra) data, which in their own way complement and substantiate the results of the analysis provided in the article.</p>
2010-12-20T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 2010 Authors