Lietuvos statistikos darbai

Redakcinė kolegija ir turinys

2020-03-16T06:40:01+00:00

Lietuvos imigracinė subpopuliacija: užsienyje gimusios kartos

2020-03-16T07:26:41+00:00

Straipsnyje analizuojama ne Lietuvoje gimusiųjų subpopuliacija, jų amžiaus ir etninė sudėtis, atvykimo į Lietuvą periodai. Analizuojant remiamasi 2011 m. Lietuvos gyventojų ir būstų surašymo duomenimis. Analizės rezultatai rodo, kad Lietuvos kitur gimusiųjų subpopuliacija yra labai nevienalytė ir joje išsiskiria trys didesnės grupės, susiformavusios skirtingu laiku, suformuotos skirtingų imigracijos veiksnių ir srautų, jos yra skirtingos pagal amžių ir etninę sudėtį. Didžioji dalis kitur gimusiųjų subpopuliacijos yra susiformavusi sovietmečiu – tai atvykusieji iš buvusios SSRS. Tarp jų – dauguma rusai taip pat didelė dalis – lietuviai, atvykę nuo XX a. šeštojo dešimtmečio vidurio (dauguma – tremtinių vaikai). Jauniausios, besiformuojančios kitur gimusiųjų kartos kilmė – Vakarų Europos šalys.

Namų ūkių amžiaus pasiskirstymo kokybės palyginimas besivystančių šalių apklausų tyrimuose: demografinė ir sveikatos apklausa ir daugelio rodiklių lizdinė apklausa

2020-03-16T07:26:38+00:00

Tiriama dviejų apklausų, vykdomų besivystančiose šalyse, namų ūkių amžiaus pasiskirstymo kokybė. Amžiaus ir lyties duomenys reikalingi vertinant demografinius parametrus (vaisingumą, mirtinguną ir t.t.) ir kitus socialinius ekonominius rodiklius. Tyrimo tikslas yra nustatyti, kurioje iš dviejų apklausų, Demografinės ir sveikatos (DSA) ar Daugelio rodiklių lizdinės (DRLA), pateikiami amžiaus ir lyties duomenys yra geresni. Gauti rezultatai rodo, kad abiejų tyrimų kokybė yra prasta. Remiantis jungtiniu indeksu (JI) Nigerijoje DSA duomenys yra geresni už DRLA duomenis, tuo tarpu Bangladeše, Malavi ir Nepale – atvirkščiai. Be to Malavi, kurioje raštingumo lygis lyginant su kitom minėtom šalim yra aukštesnis, turi geresnį ir JI. Tai rodo, kad išsilavinimas gali būti vienu iš veiksnių, įtakojančių amžiaus ir lyties duomenų kokybę. Todėl rekomenduojama imtis priemonių, kad renkant duomenis išvengti amžiaus iškraipymų, pavyzdžiui, vietoje gimimo liudijimo registruojant, kaip įprasta, šeimos galvos pateikiamą informaciją. Dar svarbiau prieš naudojant tyrimams apklausų duomenis nepasikliauti išankstine nuostata apie tų apklausų kokybę ir ją įvertinus iš jų pasirinkti geriausią.

Minimalių vartojimo poreikių dydis ir absoliutus skurdas Lietuvoje: metodika ir pritaikymas

2020-03-16T07:26:35+00:00

Šiame straipsnyje pristatoma minimalių vartojimo poreikių dydžio apskaičiavimo metodika. Ši yra pritaikoma Lietuvos duomenims, atspindintiems dešimtmetį po įstojimo į ES (2006-2016 m.). Pagrindinės maisto dalies išlaidos sudarytos pagal minimalius mitybos reikalavimus, o kitų poreikių išlaidos yra apskaičiuojamos santykiniais dydžiais, atsižvelgiant į faktinius gyventojų vartojimo įpročius. Išlaidų sumažėjimas papildomiems namų ūkio nariams remiasi ekvivalentine skale, apskaičiuota naudojantis NŪBT duomenimis. Tyrimas parodė, kad minimalių vartojimo poreikių dydis vienam asmeniui Lietuvoje yra artimas santykiniam skurdo rizikos lygiui (esant 60 proc. ekvivalentinių disponuojamų pajamų medianos ribai), tačiau yra didesnis didesniems namų ūkiams. Dalis žmonių, kurių pajamos nesiekia minimalių poreikių dydžio, buvo didesnė už santykinį skurdo rizikos lygį visais analizuotais metais, išskyrus 2016 m. Kita vertus, faktiškai šis lygis galimai yra mažesnis dėl to, kad PGS duomenyse nepakankamai atspindima informacija apie šešėlines pajamas. Minimalių vartojimo poreikių ir absoliutaus skurdo rodikliai rodo anticiklinę dinamiką ekonomikos augimo ir recesijos metu. Vaikai yra labiausiai stokojanti Lietuvos gyventojų grupė kas liečia minimalių vartojimo poreikių patenkinimą. Lietuvoje naudojamas oficialus absoliutaus skurdo rodiklis nepakankamai įvertina namų ūkių, turinčių daugiau nei vieną narį, minimalius vartojimo poreikius.

Tiesinių ir netiesinių hipotezių tikrinimas Kokso proporcingųjų intensyvumu modelyje su paklaidomis kovariantėse

2020-03-16T07:26:32+00:00

Straipsnyje sprendžiamas tiesinių ir netiesinių hipothezių tikrinimo uždavinys Kokso proporcingųjų intensyvumu modelyje cenzuruotiems iš dešinės duomenims, kai kovariantės matuojamos su paklaidomis. Kukush ir Chernova (2018) [Theor. Probability and Math. Statist. 96, 101–110] pasiūlė pagristąjį jungtinį pradinio intensyvumo ir regresijos parametru vektoriaus įvertinį. Buvo tariama, kad pradinis intensyvumas priklauso neaprėžtai aibei neneigiamų Lipschitzo funkcijų su fiksuota konstanta, o regresijos parametru vektorius priklauso kompaktiškai parametrų aibei. Naudojantis minėtu įvertiniu sukonstruojami du testai netiesinėms ir tiesinems hipotezėms apie regresijos parameterus tikrinti: Waldo tipo testas ir informantės tipo testas. Pastarasis remiasi nepaslinktąja įvertinimo lygtimi. Įrodomas testu pagristumas.