Lietuvos statistikos darbai

Redakcinė kolegija ir turinys

2022-03-16T19:00:56+00:00

Klasifikavimo klaidos vertinimas, pagri ̨stas semivariogramomis Gauso universalaus krigingo modeliui

2022-03-16T08:43:05+00:00

Straipsnyje analizuojama erdvinių Gauso duomenų Bajeso klasifikavimo procedūra universalaus krigingo modeliui. Išvestos išreikštinės maksimalaus tikėtinumo regresijos parametrų įverčių išraiškos bei aktualioji (įvertinta) klasifikavimo paklaida, pagrįstos semivariogramomis.

Skurdo ir nelygybės rodiklių prognozavimas ekonominio augimo ir Covid-19 pandemijos kontekste Lietuvoje

2022-03-16T08:43:04+00:00

Šio straipsnio tikslas yra pristatyti skurdo ir nelygybės rodiklių prognozavimo metodologiją ir jos rezultatus, atsižvelgiant į ekonominio augimo ir COVID-19 pandemijos kontekstą Lietuvoje. Prognozavimas apjungia mikrosimuliacijų ir apklausos svorių kalibracijos technikas. Mikrosimuliacijoms naudojamas mokesčių-išmokų mikrosimuliacinis modelis EUROMOD, su papildomu Lietuvos komponentu, kuris buvo vystomas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Taip pat naudojami ir Lietuvos banko paskelbti 2020~m. trys ekonominiai scenarijai: greito atsigavimo V-formos scenarijus, vidutinio atsigavimo U formos scenarijus ir lėto ekonominio atsigavimo ištęstos U-formos scenarijus. Rezultatai atskleidžia teigiamas skurdo ir nelygybės mažinimo tendencijas bendroje populiacijoje ir pagal amžiaus grupes esant sparčiam ekonomikos augimui ir gerėjančiai darbo rinkos situacijai 2018–2019 m. Lietuvoje. 2020 m. rezultatai rodo tolesnį santykinio skurdo rizikos lygio ir nelygybės mažėjimą Lietuvoje. Toks numatomas teigiamas skurdo mažėjimas yra pirmiausia nulemtas mažėjančio skurdo rizikos lygio tarp senyvo amžiaus asmenų bei vaikų. Pačios pažeidžiamiausios grupės yra jaunimas (18–24 m.) ir vyresnio amžiaus (50–64 m.) asmenys. Numatoma, kad 2020 m. šių grupių skurdo rizika didės. Vis tik svarbu atkreipti dėmesį, kad skurdo rizikos lygis taip pat mažėjo pirmaisiais praėjusios ekonominės krizės metais. Dekompozicijos pagal demografinius / užimtumo pokyčius ir politikos pokyčius tarp 2019–2020 m. rodo, kad dėl demografinių ir užimtumo pokyčių skurdas ir nelygybė, tikėtina, didės 2020 m. Lietuvoje. Politikos pokyčių poveikis yra progresyvus, palankesnis žemesnes pajamas gaunantiems asmenims ir teigiamai veikia skurdo mažėjimą. Politikos poveikio progresyvumas yra nulemtas karantino laikotarpio, kurio metu vienkartinės išmokos buvo teikiamos didžiajai daliai populiacijos: vaikams, pensinio amžiaus asmenims, darbo ieškantiems asmenims ir savarankiškai dirbantiems asmenims.

PUPP ir VBE pasiekimų svarba prognozuojant galimybes studijuoti aukštosiose mokyklose

2022-03-16T08:43:04+00:00

Aukštojo mokslo įstaigos stengiasi pritraukti studijuoti gabiausią ir perspektyviausią šalies jaunimą. Mokslininkai siekia nustatyti sėkmingą perėjimą nuo bendrojo ugdymo prie aukštojo mokslo studijų lemiančius veiksnius. Viena iš aktualių problemų yra pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) ir valstybinių brandos egzaminų (VBE) svarba prognozuojant galimybes studijuoti aukštosiose mokyklose. Tyrime apskaičiuotos įstojimo į aukštąsias mokyklas galimybės žinant matematikos ir lietuvių kalbos ir literatūros PUPP ir VBE rezultatus. Buvo analizuoti penkerių metų (2014–2018 m. brandos egzaminų) rezultatai, atsižvelgiant į lyties, vietovės, kurioje lankyta mokykla, socialinės padėties ir specialiųjų poreikių rodiklius. Iš tyrimo rezultatų matome, kad matematikos brandos egzamino pažymys yra beveik dvigubai svarbesnis nei 10 klasės testo įvertinimas vertinant šansus studijuoti aukštojoje mokykloje. Taip pat nustatyta, jog lietuvių kalbos ir literatūros egzaminų rezultatai yra dvigubai svarbesni vyrams nei moterims. Nuo 2023 ar 2024 m. Lietuvoje galime pradėti matyti asmenų, įgijusių aukštąjį išsilavinimą, dalies mažėjimo tendenciją.

Prisimenant Gunnarą Kulldorffą (1927–2015)

2022-03-16T08:43:03+00:00

Straipsnis yra skiriamas profesoriui Gunnar Kulldorff, kuris buvo Baltijos, Šiaurės šalių ir Ukrainos tinklo tyrimų statistikos klausimais įkūrėjas ir Tarptautinio statistikos instituto prezidentas.

Žiemos olimpinių žaidynių poveikis ekonomikai BVP vienam gyventojui kontekste

2022-03-16T08:42:32+00:00

Žiemos olimpinės žaidynės vyksta nuo 1924-ųjų metų ir kaskart jas rengiančios valstybės organizavimui išleidžia milijardines sumas, todėl natūralu, jog organizatoriams svarbu žinoti, ar žaidynių rengimas atsipirks ateityje. Šio darbo tikslas – ištirti, ar žiemos olimpinių žaidynių organizavimas turi įtakos šalies ekonomikai ilguoju laikotarpiu. Siekiant atsakyti į šį klausimą panaudotas dvigubo skirtumo analizės metodas, kuris pritaikytas bendrojo vidaus produkto vienam gyventojui santykiniams pokyčiams. Taikant šį metodą siekta nustatyti, ar žiemos olimpinių žaidynių organizavimo efektas yra statistiškai reikšmingas. Šio metodo taikymo rezultatai parodė, jog žiemos olimpinių žaidynių organizavimas neturi poveikio ekonomikai ilguoju laikotarpiu.