Lietuvos statistikos darbai

Editorial Board and Table of Contents

2019-10-18T08:09:29+03:00

[text in English and Lithuanian]

Tautos ūkinė veikla praeityje ir ateityje

2020-02-19T03:25:14+02:00

[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]

Lietuvos ūkis per paskutinį šimtmetį patyrė labai daug pokyčių. Tik atgavus nepriklausomybę (1918 m.) Lietuvai reikėjo viską pradėti nuo pradžių, t. y. labai sudėtingose politinėse peripetijose reikėjo kuo greičiau kurti savo ūkį. Viso to pradžia buvo smulkus ir vidutinis verslas, amatai, mažmeninė prekyba. Deja, Lietuva neturėjo savarankiško, verslaus ir gyvenimo inovacijoms neabejingo verslininkų sluoksnio. Tam buvo tiek objektyvių (pasaulinė ekonominė krizė), tiek subjektyvių (apyvartinių lėšų stoka, menka perkamoji galia, valstybės institucijų biurokratizmas ir pan.) priežasčių. Tarpukario laikotarpis buvo per trumpas, kad šalies ūkis pasiektų reikšmingesnių rezultatų nors tam tikros sąlygos buvo palankios, o socialinės politikos srityje buvo nemažai nuveikta. Dabarties politikai ir ekonomistai galėtų pasimokyti iš to meto politinio įžvalgumo, ekonominio racionalumo, teisinės technikos. Deja, antrasis pasaulinis karas ir po jo sekęs autoritarinis Sovietų Sąjungos ekonomikos pobūdis nulėmė to meto Lietuvos ūkio pobūdį, kaitos neracionalumą. Nepriklausomybės atkūrimas daug kam buvo nelauktas. Teko pradėti tvarkyti Lietuvos ūkį, neturint beveik jokio praktinio ir mokslinio įdirbio, reikalingo objektyvioms ir prasmingoms ekonominėms reformoms atlikti. Norint Lietuvai orientuotis į europinius valdymo standartus, būtina iš esmės pagerinti visų sričių vadybą. Lietuvos mokslas dar nepakankamai orientuotas į taikomuosius tyrimus, natūralų teorijos ir praktikos sujungimą. Tapę Europos Sąjungos nariais, turime gebėti save realizuoti. Tik visuotinė gerovė, aukštas kultūros lygis ir gerai išsilavinęs jaunimas bei geras demokratijos idealų supratimas leis Lietuvai tapti pilnaverte laisvos ES nare.

Per ribinio naudingumo teoriją, keinsizmą, neoklasikus, monetarizmą, neoliberalizmą ir institucionalistų pažiūras bandoma formuoti politologų ir ekonomistų bendrą tyrimų lauką. Didžiausias XX a. ekonomikos mokslo laimėjimas – makroekonominės teorijos sukūrimas. Didelis nuopelnas tenka Nobelio premijos laureatams: Milton′ui Friedman′ui, James′ui Tobin′ui, Franco′ui Modigliani′ui, Lawrence′ui R. Klein′ui, Robert′ui M. Solow′ui ir kt. Deja, Lietuvos atgimimo kelyje vyksta atvirkštinis procesas: socialinių mokslų susiskaidymas, t. y. užsienyje socialinių mokslų srityje daugiausia atliekama teorinių, o ne empirinių tyrimų. Tačiau Lietuvoje to pasigendama. Tarpukario laikotarpio intelektualų (D. Cesevičius, D. Budrys, P. Padalskis ir kt.) minčių tęsėjų gretos labai retos. Dabartiniams Lietuvos ekonomistams dažnai trūksta nuoseklumo ir plataus teorinio pasirengimo. Manyčiau, kad XXI a. rengiamiems ekonomistams reikėtų gerokai sustiprinti matematizuotos ekonominės teorijos dėstymą. Be to, jie patys turėtų gebėti tokias teorijas ne tik interpretuoti, bet ir kurti naujas. Būtina ekonomikos teorijos ir praktikos simbiozė.

Ar turintys vaikų Lietuvoje laimingesni? Vertinimo informacijos šaltiniai ir metodai

2020-02-19T03:25:12+02:00

[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]

Lietuvoje ir kitose išsivysčiusiose šalyse stebimi nevienareikšmiai gimstamumo pokyčiai ilgą laiką išliekant žemam gimstamumo lygiui, skatina ieškoti teorinių perspektyvų ir formaliosios demografijos metodų, galinčių paaiškinti susiklosčiusią situaciją. Tyrimo tikslas – išanalizuoti vaikų susilaukimo ir laimės ryšius Lietuvoje, aptariant gali-mybes vertinti šiuos ryšius. Tyrime remiamasi naujausiomis gimstamumo teorinėmis idėjomis, aiškinančiomis laimės ir vaikų susilaukimo sąsajas, ir naudojama trijų tarptautinių tyrimų – Šeimos ir gimstamumo (1994–1995 m.), Gyventojų poli-tikos vertinimo (2001 m.), Kartų ir lyčių (2006 m.) – duomenų analizė. Analizuojant duomenis taikomas binarinės logistinės regresijos metodas. Atliktos duomenų analizės rezultatai leidžia patvirtinti keliamą hipotezę, kad yra ryšys tarp laimės ir vaikų (ne)susilaukimo, nors ir nevienareikšmis.

Ilgalaikio nedarbo tendencijų ir regioninių skirtumų įvertinimas Lietuvoje

2020-02-19T03:25:11+02:00

[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]

Straipsnis parengtas remiantis Nacionalinės mokslo programos „Gerovės visuomenė“ 2017–2018 m. projekto „Regioniniai gerovės skirtumai Lietuvoje“ rezultatais (projekto Nr. GER-005/2017). Projektą finansuoja Lietuvos mokslo taryba. Publikacijoje vertinamos ilgalaikio nedarbo tendencijos šalyje ir bedarbių skaičiaus raida pagal nedarbo trukmę, analizuojami ilgalaikio nedarbo lygio skirtumai Lietuvoje ir lyginami su ES šalimis. Bene esminiai šios publikacijos prioritetai – regioninių ilgalaikio nedarbo skirtumų įvertinimas bei kaimo ir miesto gyventojų ilgalaikio nedarbo skirtumų kaitos analizė. Atsižvelgiant į informacijos disponavimo ir jos palyginamumo galimybes, tyrimo eigoje pasinaudota Lietuvos statistikos departamento (LSD), Europos Sąjungos statistikos tarnybos (Eurostato) bei Užimtumo tarnybos1 prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Užimtumo tarnybos) duomenimis.

Paauglių kūdikių gimstamumo kaitos tendencijos: Europos sąjungos kontekstas ir regioninė diferenciacija Lietuvoje

2020-02-19T03:25:09+02:00

[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]

Straipsnio tikslas – išanalizuoti paauglių kūdikių gimstamumo kaitą Europos Sąjungos šalyse ir Lietuvoje, atskleidžiant pokyčių kryptį, mastą bei regioninę diferenciaciją. Šiame straipsnyje Lietuvos situacija lyginama su tendencijomis kitose ES šalyse. Taip pat atliekama regioninės paauglių kūdikių gimstamumo diferenciacijos Lietuvoje analizė. Straipsnyje analizuojamas bendrasis paauglių kūdikių gimstamumo rodiklis 15–19 metų amžiaus moterų grupei bei gimstamumo rodikliai 15–17 ir 18–19 metų amžiaus moterų grupėms. Tyrimas atliktas naudojant Eurostato duomenų bazės bei pagal konfidencialių statistinių duomenų teikimo mokslo tikslams sutartį specialiai šiam projektui parengtus Lietuvos statistikos departamento registruojamosios statistikos duomenis.

Regresinės analizės taikymas didiesiems duomenims

2020-02-19T03:25:07+02:00

[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]

Šiame straipsnyje nagrinėjamos didžiųjų duomenų regresinės analizės galimybės ir galimi sunkumai. Straipsnyje išskirtos ir paaiškintos pagrindinės juos nusakančios charakteristikos, nustatyti galimi iššūkiai, kylantys didžiųjų duomenų analitikoje. Atsižvelgiant į tai, pasiūlyta keletas didžiųjų duomenų regresinėje analizėje naudojamų metodų, kurie leidžia sumažinti skaičiavimų naštą ir atrinkti nepriklausomus kintamuosius, geriausiai nusakančius priklausomą kintamąjį, bei pasiekti didesnį modelio tikslumą. Vienas iš darbo tikslų – metodų pritaikymas realiems didiesiems duomenims, todėl didelis dėmesys skiriamas tiriamajai daliai. Realių duomenų regresijos modelių sudarymui ir parametrų vertinimui naudojami išskaidytos ir stebinių įtakos indeksu paremtos regresijos metodai, o geriausiai priklausomąjį kintamąjį nusakančių nepriklausomų kintamųjų atrinkimui naudojama LASSO ir LARS regresija. Straipsnyje taip pat pateikiami atlikti modelių tinkamumo ir tikslumo vertinimai, jų tarpusavio rezultatų palyginimai.

Statistikos kokybės stebėsena ir kokybės ataskaitų rengimas

2020-02-19T03:25:06+02:00

[straipsnis ir santrauka anglų kalba, santrauka lietuvių kalba]

Straipsnyje pristatomi pagrindiniai Lietuvos statistikos departamento kokybės vadybos sistemos, atitinkančios kokybės vadybos sistemų standarto ISO 9001 reikalavimus, principai. Aptariama, kaip ši sistema padeda didinti vartotojų pasitikėjimą statistika, atliekant nuolatinę statistikos kokybės stebėseną ir rengiant kokybės ataskaitas. Paaiškinama, kaip statistikos kokybė yra matuojama ir pristatoma visuomenei; aptariama kokybės ataskaitų nauda statistikos vartotojams, ypač mokslininkams ir akademinei bendruomenei. Taip pat pateikiami kai kurie statistikos kokybės stebėsenos rezultatai ir kokybės ataskaitų pavyzdžiai.