Taikomoji kalbotyra, 22: 121–143 eISSN 2029-8935
https://www.journals.vu.lt/taikomojikalbotyra DOI: https://doi.org/10.15388/Taikalbot.2025.22.8

Veiksmažodžių diskutuoti, disputuoti valentingumas dabartinėje lietuvių kalboje

Loreta Vaičiulytė-Semėnienė
Lietuvių kalbos institutas
Institute of the Lithuanian Language
orcid.org/0000-0003-2196-8937
loreta.semeniene@lki.lt

Anotacija. Straipsnyje pristatomo tyrimo objektas – tarptautinių veiksmažodžių diskutuoti, disputuoti formos. Daugiausia remiantis Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno medžiaga siekta nustatyti šių predikatų valentingumą. Paaiškėjo, kad valentingumo aspektu skirtinos keturios diskutuoti reikšmės, turinčios skirtingą sintaksinį ir / arba semantinį valentingumą. Trireikšmis disputuoti vartojamas pagal tris skirtingas semantinio ir sintaksinio valentingumo struktūras.
Raktažodžiai: veiksmažodis diskutuoti, veiksmažodis disputuoti, valentingumas, leksinis semantinis laukas

Valency of the Verb diskutuoti and disputuoti in Contemporary Lithuanian Language

Summary: The object of this article are the verbs diskutuoti (eng. discuss) and disputuoti (eng. dispute). The aim is to investigate their combinability from the perspective of valency, using the data from the Corpus of Contemporary Lithuanian Language (CCLL). The 600 examples analyzed, which include different forms of the verb diskutuoti and the verb disputuoti from the CCLL and the Internet, reveal the similarities and differences in the syntactic and semantic valency of these verbs.
Recognizing that meanings have no strict boundaries, and considering that the meaning of a predicate becomes clear in a sentence and that the semantic structure of a sentence represents a certain interpretation of a situation, the verb diskutuoti have several meanings in the aspect of valence: ‘1. to exchange opinions and points of view in a conversation, discussion, to share opinions, points of view’, ‘2. to have an opinion, an view on a certain issue, topic’, ‘3. to talk argumentativily, to argue, to disagree, to reach an agreement on a particular issue, topic’, ‘4. to talk in details, to discuss in consultation with each other deliberate; dispute’.
In cases where the diskutuoti is used in the meaning of ‘1. to exchange opinions and points of view in a conversation, discussion, to share opinions, points of view’, and the agent subject is said in the plural form of a noun or a word used in a noun, it is monovalent (People discuss with each other again). Bivalent diskutuoti ‘1. to exchange opinions and points of view in a conversation, discussion, to share opinions, points of view’ controls the necessary agent subject and the indirect object corresponding to the comitative, expressed by the construction with preposition su.
Syntactic actants for bivalent diskutuoti ‘2. to have an opinion, an view on a certain issue, topic’ are told by the nominative of the subject and the construction with preposition su of the indirect object; semantic valence – [Pcp, Concom] (Jonas discusses with the author‘s interpretation).
Trivalent diskutuoti ‘3. to talk argumentativily, to argue, to disagree, to reach an agreement on a particular issue, topic’ requires the agent‘s subject, indirect objects corresponding to the functions of comitative and contentive. In the sentence, the comitative is expressed by the preposition su, and the contentive is optionally expressed by the preposition apie or dėl (Onutė discusses with the economist about cabbage / on the principles of nutrition). The latter can be replaced by a subordinate clause or a construction with question, topic, etc. In cases where the subject used to discuss is said in the plural form of the word that corresponds to the agent, the verb diskutuoti is bivalent, i.e. [A, Con].
The verb diskutuoti using the meaning ‘4. to talk in details, to discuss in consultation with each other deliberate; dispute’, syntactic actants are expressed by the plural nominative of the subject and the acusative of the direct object; semantic valence – [A, Con].
From the few examples found with the verb disputuoti, it became clear that several meanings of this verb are possible in terms of valence. Bivalent disputuoti ‘1. dispute to exchange, sharing opinions, points of view’ governs the necessary subject of the agent and the indirect object corresponding to the comitative, expressed by the construction with preposition su (John disputes with the professor in English). Bivalent disputuoti ‘2. to dispute, to question whether something is true’ or something like that syntactic actants are told by the nominative of the subject and the acusative of the direct object; semantic valence – [A, Con] (Jonas disputed theses). Trivalent disputuoti ‘3. argue, disagree’ or the like requires the agent’s subject and indirect objects corresponding to the functions of comitative and contentive. In the sentence, the comitative is expressed by the necessary preposition su, while the contentive is optionally expressed by the construction of the preposition apie or dėl (Women are disputing with men about faith / on their role in society). These prepositional constructions can be replaced by a subordinate clause or by a construction with question, topic, etc.
Keywords: verb diskutuoti, verb disputuoti, valency, lexical semantic field

________

Copyright © 2025 Loreta Vaičiulytė-Semėnienė. Published by Vilnius University Press.
This is an Open Access article distributed under the terms of the Creative Commons Attribution Licence, which permits unrestricted use, distribution, and reproduction in any medium, provided the original author and source are credited.

Įvadas

Veiksmažodžių, jų daiktavardinių abstraktų valentingumo tyrimai išlieka aktualūs (Čižik-Prokaševa 2024 ir ten cituojamą literatūrą), nes kinta lietuvių kalba, kurios tyrimais ir grindžiamas šiame tekste pristatomas tyrimas. Lietuvių kalbos kismui įtakos turi ir kitos kalbos. Kitų kalbų įtaka gali būti atpažįstama tiriant tarptautinių žodžių dabartinėje lietuvių kalboje vartoseną. Taigi, siekiant aprašyti dviejų dabartinėje lietuvių kalboje vartojamų tarptautinių veiksmažodžių valentingumą, tikslinga ne tik apsibrėžti analizuojamos kalbinės medžiagos apimtį, bet ir atsižvelgti į tai, kaip nagrinėjami žodžiai teikiami anglų, rusų ir kt. kalbų žodynuose. Tyrimas, paremtas Kauno VDU Kompiuterinės lingvistikos centro sudaryto Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno (DLKT) medžiaga, suteikia pakankamai informacijos apie veiksmažodžių semantiką ir gramatiką.

Straipsnyje pristatomo darbo tikslas – atsižvelgiant į verbocentrinio sakinio modelio sampratą ir pagrindinius valentingumo teorijos principus, nustatyti veiksmažodžių diskutuoti, disputuoti valentingumą. Kalbant apie jį, svarbi diskutuoti, disputuoti semantika. Todėl remiamasi aiškinamaisiais ir specialiaisiais žodynais ir kitais ištekliais, iš kurių taip pat matyti minimalus leksinis semantinis laukas. Tikslui pasiekti kelti tokie uždaviniai: 1) pristatyti teorinį tyrimo pagrindą (žr. 1 skyrių); 1) apžvelgti, kas apie diskutuoti, disputuoti aiškėja iš gramatikos darbų, žodynų (žr. 2 ir 3 skyrių); 3) pagal pavyzdžius, kur vartojamos skirtingos diskutuoti, disputuoti formos (žr. 4 skyrių), ir pasitelkus aprašomąjį, interpretacijos, semantinės ir gramatinės analizės metodus, aprašyti nagrinėjamų žodžių semantiką ir gramatiką (žr. 5 ir 6 skyrių).

Pasirinktų veiksmažodžių valentingumo tyrimas gali būti naudingas rengiant lietuvių kalbos žodynus arba juose tikslinant teikiamus žodyninius straipsnius, koreguojant vartosenos normą, sudarant lingvistiškai anotuotus duomenynus, verčiant automatiškai, ypač tarptautinius žodžius.

Teksto autorė rėmėsi: 1) aiškinamaisiais lietuvių kalbos žodynais – Lietuvių kalbos žodynu (LKŽ), Dabartinės lietuvių kalbos žodynu (DLKŽ), specialiaisiais žodynais: Tarptautinių žodžių žodynu (TŽŽ), Sinonimų žodynu (SŽ), Lietuvių kalbos veiksmažodžių junglumo žodynu (LKVJŽ), duomenynu – Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynu (ND) ir skaitmeniniu ištekliumi, kur parodomi prasminiai ryšiai tarp žodžių – Žodžių prasmių tinklu (ŽPT); 2) aiškinamaisiais anglų kalbos žodynais – Cambridge Advanced Learner’s Dictionary (CAMBRIDGE), Collins English Dictionary (COLLINS), Oxford Learner’s Dictionaries (OXFORD), 3) aiškinamaisiais rusų kalbos žodynais – Толковый словарь Ожегова (TSO), Толковый словарь Ушакова (TSU), Толковый словарь русского языка Ефремовой (TSE), Русский семантический словарь (SEM), 4) aiškinamaisiais latvių kalbų žodynais – Latviešu literārās valodas vārdnīca (LLVV), Mūsdienu latviešu valodas vārdnīcas (MLVV), 5) aiškinamuoju vokiečių kalbos žodynu – Wörterbuch der deutsche Sprache (DUDEN). Pridurtina, kad tiriant dabartinės lietuvių kalbos vartoseną žiūrima ne tik DLKT, bet ir pavyzdžių iš interneto. Interneto tekstams naršyti naudotasi paieškos sistema Google.

1. Teorinis tyrimo pagrindas

Pasirinkus nagrinėti tarptautinių diskutuoti, disputuoti valentingumą dabartinėje lietuvių kalboje, remiantis verbocentrine sakinio struktūros samprata, pasakytina, kad valentingumas – tai žodžio reikšmės lemiama ypatybė atverti tam tikrą skaičių laisvų vietų, kurias sakinyje arba žodžių junginyje užima tam tikros reikšmės žodžiai bei jų formos arba jų atitikmenys (Sližienė 1994: 16). Valentingumas siejamas su trimis lygmenimis: abstrakčiu loginės semantikos ir dviem konkrečiais kalbos lygmenimis – sintaksės ir leksinės semantikos. Loginės semantikos lygmenyje nustatomas žodžio laisvų vietų skaičius ir jų galimų aktantų semantinės funkcijos, sintaksės lygmenyje nustatoma valentinių aktantų gramatinė forma ir jų būtinumas arba fakultatyvumas, leksinės semantikos lygmenyje nustatoma valentinių aktantų semantika. Be valentinių sintaksinių aktantų, kurių būtinumas ir fakultatyvumas nustatomas sakinyje, skiriami laisvieji nariai – sakinio žodžiai, kurie nėra sąlygojami žodžio reikšmės ir nepriklauso jo valentingumui. Laisvieji nariai neužpildo predikato atvertų laisvų vietų, jų sąsają su predikatu lemia jam, kaip tam tikrai kalbos daliai, būdingas grynai gramatinis pajėgumas prisijungti kitus žodžius bei jų formas (Sližienė 1994: 35). Būtinieji sintaksiniai aktantai sakinyje negali būti praleidžiami, kadangi juos praleidus sakinys pasidaro negramatiškas. Būtinaisiais sintaksiniais aktantais nusakoma ta situacijos dalis, kuri žodžio reikšmei yra svarbiausia ir aktualiausia (Sližienė 1994: 31). Fakultatyvieji sintaksiniai aktantai yra tie, kurie sakinyje gali būti praleidžiami, o sakinys lieka gramatiškas ir suprantamas. Sakiniai be fakultatyviųjų aktantų reiškia maždaug tą patį, ką ir su jais, kadangi fakultatyvieji aktantai yra implikuoti pačioje žodžio reikšmėje (Sližienė 1994: 35). Pripažįstama, kad nėra griežtos ribos tarp būtinųjų ir fakultatyviųjų aktantų ir laisvųjų narių (Hentschel, Weydt 1994: 345).

Sakinyje aiškėja predikato reikšmė ir kaip interpretuojama nusakomoji situacija, kurią perteikia sakinio semantinė struktūra (Sližienė 1994: 26–27; dar apie tai žr. Drukteinis 2007: 12–14). Manoma, kad „[S]emantinės funkcijos gali būti susijusios kaip nelygiaverčiai vienetai ir dėl to, kad struktūros sudaromos skirtingai perteikiant tą pačią situaciją. Viena semantinė struktūra tiesiogiai perteikia situacijos referentinius vaidmenis, kita struktūra rodo kitokią situacijos dalyvių santykių interpretaciją, pasirinktą sakinio sudarytojo, kitokią perspektyvą“ (Drukteinis 2007: 27).

Praktinėje bendrinės lietuvių kalbos gramatikoje (PBLKG) (2024: 520) teigiama, kad „didžiąją valdymo ryšių dalį lemia pagrindinio žodžio kaip propozicijos1 centro valentinės (junglumo) ypatybės, atveriančios priklausomųjų žodžių vietas tam tikros semantikos santykiams perteikti“. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad veiksmažodžio reikšmių „aktualizavimo galimybės yra labai įvairios, variantinių formų santykis yra nevienodas jų sistemiškumo, vartosenos paplitimo atžvilgiu“ (PBLKG 2024: 5992).

Šiame straipsnyje, kalbant apie diskutuoti, disputuoti valentingumą, taip pat atsižvelgiama į leksinį semantinį lauką (angl. lexical field, vok. lexikalisches Feld, Wortfeld) – savo prasme susijusių žodžių rinkinį. Rinkinyje žodžiai mozaikiškai aprėpia tam tikrą sąvokų arba faktų sritį (prasmės sritį), o žodžių reikšmės viena kitą riboja (Bußmann 2002: 753). Remiamasi leksinio lauko teorijos (angl. lexical field theory, vok. Wortfeldtheorie) mintimi, kad kalbančiojo ir girdinčiojo sąmonėje žodis nėra izoliuotas, bet kartu su konceptualiai artimais žodžiais sudaro struktūrizuotą vienas kitą veikiančių tarpusavyje susijusių elementų rinkinį (Bußmann 2002: 753)3. Žiūrima leksinio semantinio lauko struktūroje susiformuojančių semantinių santykių: kuris žodis priklauso leksiniam semantiniam laukui ir kokią vietą jame užima. Pavyzdžiui, tai matyti iš raktinių žodžių žodyninėse definicijose. Kalboje semantiniai (sintagminiai ir / arba paradigminiai) santykiai (vok. semantische Relationen, Bedeutungsbeziehungen, Sinnrelation) susidaro tarp raiškos (vok. natürlichsprachlichen Ausdrücken) (žodžių, sakinių) reikšmių. Sakinio predikato valentingumas, ypač būtinasis, rodo sintagminius žodžio santykius, o paradigminiai žodžio santykiai susiję su jo sinoniminėmis, antoniminėmis, hiponiminėmis, hiperoniminėmis ir pan. raiškomis (plačiau žr. Bußmann 2002: 593).

2. Trumpa tyrimų apžvalga

Imantis kalbėti apie veiksmažodžių diskutuoti, disputuoti valentingumą dabartinėje lietuvių kalboje, pirmiausia minėtina, kas apie šiuos veiksmažodžius jau rašyta. Jonas Šukys (1998: 31), aptardamas lietuvių kalbos linksnių ir prielinksnių vartoseną ir normas, teigia, kad su diskutuoti „pavartojamas ir galininkas [...], ir įnagininkas [...], ir prielinksnio dėl konstrukcija. [...] Atrodo, kalbai universaliausias būtų variantas diskutuoti, diskutavimas dėl ko? Diskutuoti kuo sakoma tik polinksniškai po kilmininko vartojant įnagininkus klausimu, reikalu, tema“. Veiksmažodžio diskutuoti objekto raiška iliustruojama 1–3 pavyzdžiais.

1) Mes jau diskutavom šitą klausimą. (Šukys 1998: 31)
2) Žmogaus kilmės klausimu dar ilgai bus diskutuojama. (Šukys 1998: 31)
3) Laidos dalyviai diskutavo dėl kainų didinimo. (Šukys 1998: 31)

Atsižvelgdamas į DLKŽ ir akademiniame LKŽ teikiamus pavyzdžius, mokslininkas (Šukys 1998: 31) rašo: „vargu ar reikalingas diskutuoti ką? diskutavimas ko?, nes tokia reikšme vartojamą diskutuoti galima pakeisti veiksmažodžiais aptarti, svarstyti, nagrinėti, gvildenti...“. Plg. 1, 4 pavyzdžius.

4) Mes jau diskutavome (– aptarėme, svarstėme, nagrinėjome, gvildenome) šitą klausimą (arba diskutavom šituo klausimu). (Šukys 1998: 31)

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad „oficialiuosiuose kalbos stiliuose dažnai vartojami (paprastai po kilmininko) atžvilgio įnagininkai klausimu [...], tema, reikalu [...], nors kartais pirmenybę derėtų teikti įprastesnėms, gyvesnėms raiškos priemonėms, ypač kai reikia minėti ne klausimą, o patį svarstomąjį dalyką“ (Šukys 1998: 271). Plg. 2, 5, 6 pavyzdžius.

5) Vyko diskusija švietimo klausimu. (Šukys 1998: 271)
6) Dabar kalbėsiu kadrų klausimu (plg. apie kadrus, dėl kadrų). (Šukys 1998: 271)

Remiantis 4–6 pavyzdžiais, manytina, kad tais atvejais, kai kalbama apie konkretų klausimą, galininkas su diskutuoti keistinas įnagininku; tais atvejais, kai minimas ne konkretus klausimas, o svarstomasis dalykas, vartotinos apie, dėl konstrukcijos.

Lyginant 2 ir 6 pavyzdžius matyti, kad polinksniškai vartojamas klausimu (gali būti) susijęs ne tik su objektą reiškiančia prielinksnio dėl, bet ir su prielinksnio apie konstrukcija. J. Šukio (1998: 368) nuomone, apie konstrukcijos „parodo, apie ką kalbama, pasakojama, dainuojama, rašoma“, tarkim, 7 pavyzdyje. Mokslininkas (Šukys 1998: 369) pažymi, kad „su tam tikrais veiksmažodžiais galima vartoti ir prielinksnio apie konstrukciją, ir galininką, bet visada yra šioks toks skirtumas, o kartais – ir labai ryškus“, kaip aiškėja 8, 9 pavyzdžiuose.

7) Įvairiai žmonės kalbėjo apie įvykį dvare (Šukys 1998: 369)
8) Žmogus kalbėjo tiesą (t. y. sakė teisybę). (Šukys 1998: 369)
9) Žmogus kalbėjo apie tiesą (t. y. kad ji svarbu, reikia jos laikytis ir pan.). (Šukys 1998: 369)

Iš J. Šukio darbo ir 10 pavyzdžio taip pat matyti, kad „kartais dėl konstrukcijos reiškia kalbos, minties, svarstymų, derybų objektą. Ta objekto reikšmė turi ir atžvilgio atspalvį“ (Šukys 1998: 383; plg. DLKG 1996: 518)4. Autorius (Šukys 1998: 383) siūlo vengti prielinksnio dėl konstrukcijos, „kur tikslingiau pabrėžti objektą, o ne atžvilgį“, ir teikia 11 pavyzdį.

10) Ar susitarei dėl atostogų? (Šukys 1998: 383)
11) Jis mus įspėdavo dėl pavojaus (– apie pavojų). (Šukys 1998: 383)

Atsižvelgiant į tai, kas sakyta, aiškėja, kad veiksmažodžio diskutuoti objekto raiška gali būti susijusi su semantiniais skirtumais: polinksniškuoju įnagininku ir prielinksnio dėl konstrukcija (skirtingai nei galininku, prielinksnio apie konstrukcija) pasakomas atžvilgis5. Kita vertus, remiantis J. Šukio rekomendacija vengti objekto galininko su diskutuoti ir rinktis objektą sakyti prielinksnio dėl konstrukcija, tikėtina, kad semantiniai skirtumai taip pat gali būti išblankę.

Elena Valiulytė Dabartinės lietuvių kalbos gramatikoje (DLKG) (1996: 518; panašiai LKG 1976: 85) taip pat mini, kad objektas yra reiškiamas prielinksnio dėl konstrukcija „su kai kuriais kalbėjimo, mąstymo veiksmažodžiais“ (pvz., pakalbėti dėl atostogų), o prielinksnio apie konstrukcija – „su kalbos, suvokimo, mąstymo veiksmažodžiais“ (DLKG 1996: 520, panašiai LKG 1976: 113) (pvz., kalbėjo apie egzaminą).

Akademinėje Lietuvių kalbos gramatikoje (LKG) (1976: 37) E. Valiulytė rašo, kad „galininkas dažniausiai žymi tiesioginį veiksmo objektą, t. y. daiktą, kurį visą apima veiksmas [...], pvz., kalbėti teisybę“ (dar žr. 8). Objekto galininkas vartojamas junginiuose „su veiksmažodžiais, reiškiančiais mąstymą, suvokimą bei kalbėjimą (be papildomų atspalvių), pvz.: [...] kalbėti, pasakoti, sakyti“ (LKG 1976: 39). Be to, kas E. Valiulytės sakyta DLKG apie prielinksnio dėl konstrukciją, LKG (1976: 85) priduriama, kad „šie junginiai nelabai produktyvūs“.

Albinas Drukteinis, aptardamas tarptautinių žodžių valdomų formų parinkimo ypatumus PBLKG (2024: 601), atkreipia dėmesį į tai, kad „[T]arptautinių veiksmažodžių, būdvardžių ir abstrakčiųjų daiktavardžių valdomos formos gali būti parenkamos vadovaujantis skirtingais kriterijais. Dažniau ieškoma panašios reikšmės lietuviškų žodžių ar parenkama santykiui tinkanti kito tarptautinio žodžio reikšmė ir pritaikomas jų valdymo modelis. Sinonimiškų lietuviškų žodžių valdymo analogija yra pagrindinis tarptautinių žodžių valdomų formų parinkimo kriterijus (Šukys 1998: 35). Jis pritaikomas ne visada, bet iš principo tinkamas. Tačiau valdymo variantų yra nemažai, ir tai lemia skirtingos priežastys“. Taip pat rašoma: „[K]ai kada vienos reikšmės tarptautinį žodį galima aiškinti skirtingo valdymo lietuviškais sinonimais. Žodis diskutuoti žodynuose aiškinamas lietuviškais žodžiais ginčytis, dalyvauti diskusijoje (TŽŽ), ir tai lemia prielinksninių konstrukcijų apie ką nors, dėl ko nors ar įnagininko konstrukcijos kokiu klausimu, kokia tema valdymą. Bet tarp aiškinimo žodžių yra ir aptarti, svarstyti (BLKŽ, TŽŽ), o šie valdo galininką. Kad ir retokai, tekstuose galininkinio valdymo pasitaiko. Tokie valdymo skirtumai lietuviškų atitikmenų kriterijų daro ne visai patikimą“ (PBLKG 2024: 601–602). Plg. 12 pavyzdį.

12) Lietuvos vyriausybė diskutavo galimas derybas su bolševikais. (PBLKG 2024: 602)

Remiantis tuo, kas sakyta apie objekto raišką su diskutuoti, kyla klausimų: ar turinio objektą žyminti prielinksnio dėl konstrukcija yra tipiška, t. y. dažniausia, su diskutuoti (plg. Šukys), ar (kaip) skirtinga diskutuoti objekto raiška liudija šio veiksmažodžio semantikoje glūdinčius ginčytis ir svarstyti valentingumo skirtumus. Norint vartosenos pagrindu į klausimus atsakyti, trumpai minėtina, kas apie diskutuoti ir su juo susijusį disputuoti aiškėja iš lietuvių ir kitų kalbų žodynų.

3. Diskutuoti, disputuoti lietuvių ir kitų kalbų žodynuose

Akademiniame LKŽ veiksmažodis diskutuoti ‘svarstyti6, ginčytis’ teikiamas kaip intranzityvinis, t. y. jis nėra vartojamas su objekto galininku. DLKŽ veiksmažodis diskutuoti turi reikšmę ‘dalyvauti diskusijoje, svarstyti, ginčytis’ ir yra (kaip ir LKŽ) be vartosenos pavyzdžių. BLKŽ diskutuoti apibrėžiamas kaip ‘(apie ką, dėl ko, kuo, su kuo) dalyvauti diskusijoje’, iliustruojamas 13–16 pavyzdžiais. Žodyniniame straipsnyje per santrumpą plg. nurodoma diskutuoti sąsaja su veiksmažodžiais ginčytis, svarstyti, disputuoti.

13) Diskutuoti apie asmenybės vai̇dmenį istorijoje. (BLKŽ)
14) Diskutuoti kokia tema [kokiu klausimu]. (BLKŽ)
15) Diskutuota, kai̇p užti̇krinti saugumą. (BLKŽ)
16) Diskutavome su kolega dėl rūpimojo dalyko [klausimo]. (BLKŽ)

LKŽ be pavyzdžių teikiamas intranzityvinis disputuoti – ‘aptarti7 mokslinę temą’, o DLKŽ ir BLKŽ – ‘(kuo, apie ką, su kuo) dalyvauti dispute’. BLKŽ žodyniniame disputuoti straipsnyje matyti, kad šis veiksmažodis (per santrumpą plg.) susijęs su veiksmažodžiais diskutuoti, ginčytis, svarstyti. Plg. 13, 14 su 17, 18 pavyzdžiais.

17) Su kolege disputavome apie dabarti̇nę poli̇tinę padėtį. (BLKŽ)
18) Disputuoti meno klausimais. (BLKŽ)

Iš TŽŽ (1985: 115) aiškėja, kad diskutuoti [lot. discutere] – tai ‘ginčytis, svarstyti, dalyvauti diskusijoje’. SŽ rodo, kad diskutuoti yra vienas iš ginčytis ‘ginti savo nuomonę’ sinonimų. Be jo, ginčytis sinonimiškai gali būti vartojamas su disputuoti, debatuoti8, polemizuoti, oponuoti, spyriotis (šnek.) ir kt. Taigi, per ginčytis semantiką ir gramatiką diskutuoti ir disputuoti yra (gali būti) sinonimiški. Ši sąsaja matyti ir iš disputuoti apibrėžties (‘ginčytis, dalyvauti dispute’) TŽŽ (1985: 116). ŽPT rodo, kad diskutuoti ‘svarstyti, ginčytis’ yra sinonimiškas su naudininką valdančiu oponuoti ‘ginčijantis prieštarauti’.

Atsižvelgiant į tai, kad semantiškai diskutuoti ir disputuoti yra susiję (BLKŽ, TŽŽ), gali būti sinonimiški (SŽ), disputuoti įtrauktas į šio straipsnio tyrimo objektą. Prieš akis turint BLKŽ nurodomus šių veiksmažodžių junglumo skirtumus: diskutuoti, skirtingai nei disputuoti, turinio objektas, be kuo, apie ką, taip pat gali būti reiškiamas prielinksnio dėl konstrukcija, kyla klausimas, ar pastaroji nėra vartojama su disputuoti. Turint omenyje LKŽ disputuoti ir diskutuoti apibrėžtyse pasakytus paprastai objekto galininką valdančius aptarti ir svarstyti (dar žr. anksčiau minėtą PBLKG), tikėtina, kad pavyzdžiuose su diskutuoti, disputuoti formomis rasis ir galininkas.

Kadangi veiksmažodžiai diskutuoti, disputuoti yra tarptautiniai žodžiai, pravartu pasižiūrėti, kaip jie apibrėžiami anglų ir kitų kalbų žodynuose. Pavyzdžiui, OXFORD žodyne diskutuoti (angl. discuss9) – tai ‘1. pasikalbėti su kuo nors apie kažką, ypač siekiant kažką nutarti’ ir ‘2. išsamiai parašyti ar papasakoti apie kažką, pristatant apie tai skirtingas idėjas ir nuomones’, o disputuoti (angl. dispute10) yra trireikšmis: ‘1. tr. kvestionuoti, ar kažkas yra tiesa, teisiškai ar oficialiai priimtina’; ‘2. (in)tr. ginčytis arba stipriai nesutikti su kuo nors dėl ko nors, ypač dėl to, kam kas priklauso’; ‘3. tr. ginčyti kažką, siekiant kontrolės arba laimėjimo’. CAMBRIDGE žodynas diskutuoti11 teikia kaip ‘kalbėtis su kuo nors apie tam tikrą temą ir vienas kitam pasakyti savo mintis ar nuomones’ arba ‘išsamiai kalbėti ar rašyti apie tam tikrą temą, ypač svarstant skirtingas su ja susijusias idėjas ir nuomones’. Veiksmažodis disputuoti12 šiame žodyne apibrėžiamas kaip ‘nesutikti su kuo nors, ką kitas sako’. COLLINS žodynas diskutuoti13 apibrėžia kaip ‘1. jei žmonės kažką diskutuoja, jie kalba apie tai, dažnai siekdami priimti sprendimą’, ir ‘2. jei kažką diskutuojate, jūs rašote ar kalbate apie tai išsamiai’, o veiksmažodį disputuoti14 – kaip‘1. jei nepritariate faktui, teiginiui ar teorijai, sakote, kad tai yra neteisinga ar netiesa’, ir ‘2. kai žmonės nesutaria dėl kažko, jie dėl to kovoja, kas kieno bus kontroliuojama ar kam priklausys. Taip pat galima pasakyti, kad viena žmonių grupė su kita grupe ginčijasi dėl kažko’.

Vokiečių kalbos DUDEN žodyne diskutuoti (vok. diskutieren15) yra trireikšmis: ‘1. a) pokalbio, diskusijos metu keistis nuomonėmis, požiūriais; b) dėl kažko diskutuoti, ginčytis’, ‘2. kalbėtis, tartis, siekiant susitarimo, sutarimo tam tikru klausimu’, ‘3. išsamiai aptarti diskusijoje’. Disputuoti (vok. disputieren16) vokiečių kalboje – ‘spręsti nesutarimus dispute’ arba ‘vesti ginčą, diskusiją’.

Žiūrėtuose rusų kalbos žodynuose diskutuoti (rus. дискутировать) (ką, apie ką) apibrėžiamas panašiai: ‘aptarti ką nors, dalyvaujant diskusijoje’ (TSO)17, ‘vesti diskusiją apie ką nors, aptarti ką nors diskutuojant’ (TSU), ‘vesti diskusiją, aptarti kokią problemą’ (TSE), ‘vesti diskusiją apie ką nors, svarstyti ką nors diskutuojant’ (TSU) arba ‘vesti diskusiją, viešą, atvirą ginčą’ (SEM). Rusų kalbos disputuoti (rus. диспутировать) – ‘dalyvauti dispute’ (TSO, TSU) arba ‘dalyvauti dispute; svarstyti ką nors, ginčyti’ (TSE), ‘vesti disputą, viešą ginčą moksline ar visuomenei svarbia tema’ (SEM)18.

Iš latvių kalbos žodynų aiškėja, kad diskutuoti (lat. diskutēt19) – tai ‘aptarti ginčytiną, neaiškų klausimą, dalyvauti diskusijoje’ (LLVV, panašiai MLVV), o disputuoti (lat. disputēt20) – ‘dalyvauti dispute, moksliniame ginče’ (LLVV) arba ‘dalyvauti dispute, aptarti ginčytiną klausimą’.

Minėtų kalbų žodynai rodo ne tik minimalų leksinį semantinį lauką (kalbėtis, ginčyti(s), aptarti, svarstyti, nesutarti, nesutikti ir pan.), bet ir kokie reikšmių požymiai yra akcentuojami apibrėžiant veiksmažodžių diskutuoti ir disputuoti reikšmes atskirose kalbose. Svarbi gali būti ne tik semantinė ir gramatinė sąsaja tarp diskutuoti, disputuoti ir svarstyti, ginčyti(s), bet ir tarp diskutuoti ir kalbėtis. Tais atvejais, kai diskutuojama žodžiu arba raštu, reikšmingas gali būti išsamumo požymis. Iš anglų, vokiečių kalbų žodynų matyti, kad disputuoti susijęs su veiksmažodžiais nesutikti, nesutarti, nepritarti. Gramatiniu aspektu anglų, vokiečių, rusų, latvių žodynai ir juose teikiami iliustraciniai pavyzdžiai rodo, kad šiose kalbose diskutuoti, disputuoti turinio objektas pasakomas galininku, prielinksnių about, über, о чем, par (t. y. apie) konstrukcija, šalutiniu sakinio dėmeniu. Objekto galininko su diskutuoti, disputuoti vartosenai dabartinėje lietuvių kalboje įtakos gali turėti ir kitos kalbos.

Toliau trumpai minėtina, kaip lietuvių kalbos žodynuose teikiami ne tik veiksmažodžio diskutuoti ir disputuoti reikšmėse minimas raktinis žodis diskusija arba disputas, bet ir ginčytis, svarstyti; kitų kalbų žodynuose aktualizuoti kalbėtis, ginčyti, nesutikti.

Iš Nijolės Sližienės Lietuvių kalbos veiksmažodžių junglumo žodyno (LKVJŽ) (1994: 331) aiškėja kalbėtis valentingumas. Trivalentis kalbėtis valdo būtinuosius agento21 vardininką ir komitatyvinę22 prielinksnio su konstrukciją bei fakultatyviąją prielinksninio apie arba dėl konstrukciją, atliepiančią kontentyvą23 (pvz., Auklėtoja norėjo pasikalbėti su tėvais dėl mokinių elgesio). Kai subjektas pasakomas agentą atitinkančiu daugiskaitos vardininku, kalbėtis yra dvivalentis, valdantis ir fakultatyviąją kontentyvo apie arba dėl konstrukciją (pvz., Apie ką gi jūs šiandien namie kalbėsitės). Remiantis LKVJŽ (1994: 207), dvivalentis ginčyti (plg. BLKŽ ginčyti ‘1. (ką) ginti savo nuomonę prieštaraujant, neigiant’) reikalauja agentyvaus subjekto ir turinio objekto, žymimo galininku (pvz., Tu nori nuginčyti aiškią tiesą), kuris gali būti keičiamas šalutiniu sakinio dėmesiu (pvz., Bet vis dėlto jau nebenuginčysi, kad ruduo arti). Intranzityvinis ginčytis24 (plg. BLKŽ ginčytis ‘2. sngr. (dėl ko, su kuo) kalbėtis nesutinkant ar nesutariant; sin. kapotis, kirstis’) gali būti trivalentis arba dvivalentis. Pastarasis reikalauja daugiskaitos forma pasakomo būtinojo agentyvaus vardininko ir fakultyviosios priežasties dėl konst­rukcijos (pvz., Vaikai susiginčijo dėl knygų). Trivalentis ginčytis valdo būtinąjį agento vardininką ir dvi fakultatyviąsias prielinksnines konstrukcijas: komitatyvinę prielinksnio su konstrukciją ir priežasties dėl konstrukciją (pvz., Jis susiginčijo (ginčijosi) su kolegomis dėl praeities dalykų interpretavimo). Pagal LKVJŽ (2004: 249), dvivalentis svarstyti25 ‘vertinti turimus duomenis siekiant padaryti išvadą, nagrinėti’ reikalauja būtinojo agento arba percipiento26 vardininko ir būtinojo kontentyvo galininko arba šalutinio sakinio dėmens (pvz., Miestelėnai [...] sustoję svarsto, ar galima nušaut lydeką; Jis dar tebesvarsto Varioko ir savo padėtį). LKVJŽ (2004: 237) rodo, kad sutikti ‘neprieštarauti, pritarti’ gali būti trivalentis arba dvivalentis. Dvivalentis sutikti valdo būtinąjį agento arba percipiento vardininką ir kontentyvą atliepiančią prielinksnio su konstrukciją arba bendraties konstrukciją (pvz., Juozapas iškart sutiko su šiuo pasiūlymu; Jis sutiko parengti platesnę rinktinę). Trivalentis sutikti valdo būtinąjį agento arba percipiento vardininką ir dvi fakultatyviąsias prielinksnines konstrukcijas: beneficientą27 atliepiančią prielinksnio su konstrukciją ir kontentyvo dėl konstrukciją (pvz., Dėl žuvų aš su tamsta visai nesutinku).

Tai, kad, nagrinėjant diskutuoti ir disputuoti valentingumą, svarbu svarstyti semantika ir gramatika, matyti ir žiūrint į veiksmažodžių diskutuoti ir disputuoti apibrėžtyje minimą diskusiją ir disputą atitinkamai. Žodynuose diskusija teikiama kaip ‘viešas kokio nors dalyko svarstymas, aptarimas, kai aktyviu pokalbiu sprendžiami prieštaravimai siekiant rasti teisingus atsakymus’ (BLKŽ) arba ‘viešas dalyko svarstymas, aptarimas, ginčas’ (DLKŽ, plg. LKŽ), o disputas – tai ‘viešas mokslo, meno klausimų svarstymas, kuriuo įrodinėjamos dvi skirtingos tezės ir randama tiesa, daroma teisinga išvada, formuluojama teorema, formulė ir pan.’ (BLKŽ) arba ‘viešas mokslo, meno dalykų svarstymas’ (DLKŽ, plg., ‘viešas ginčas kokia moksline tema’ (LKŽ)).

4. Tiriamoji medžiaga

Didžiąją DLKT dalį sudaro rašytinės, dažnai redaguotos, skirtingų žanrų (publicistikos, grožinės, negrožinės ar administracinės literatūros) kalbos tekstai. Sakytinės kalbos pavyzdžių ten akivaizdžiai mažiau. Neskirstant pagal žanrus, pavyzdžiai su skirtingomis straipsnyje nagrinėjamų žodžių formomis sakinyje rinkti DLKT išplėstinės paieškos laukelyje įrašius diskut, disput, ir pasirinkus žodžio vidurio kriterijų.

DLKT teikė per 7700 pavyzdžių su skirtingomis (ne)asmenuojamosios veiksmažodžio (be-, iš-, ne(be)-, pa-, pra-, tebe-) diskutuoti formomis. Iš jų paeiliui peržiūrėta per 800 pavyzdžių ir išsamiam tyrimui atrinkta per 500 pavyzdžių, kur sakinyje yra pasakytas komitatyvinis ir / arba turinio objektas. Žr. 19–24 pavyzdžius. Taip pat paeiliui paimta per 50 tokių pavyzdžių, kur objektas daugiau ar mažiau aiškėja iš (aktyvo sakinio) konteksto arba pasyvo sakiniuose žymimas vardininku. Žr. 25–29 pavyzdžius.

19) Tad dėl galimų direktyvos pokyčių Briuselis tebediskutuoja su valstybėmis narėmis. (DLKT)
20) Be to, pas Mačiūnus kas šeštadienį užeidavo kunigas Motiejūnas, senas jų šeimos bičiulis, ir Elvyra su juo pradiskutuodavo ištisas valandas. (DLKT)
21) Gerhardo Schroederio (Gerhardo Šrioderio) pareiškimus apie tai, jog NATO nebėra ta vieta, kur transatlantinės organizacijos partneriai sprendžia ir diskutuoja pagrindinius strategijos klausimus. (DLKT)
22) Su užsienio reikalų ministru K. K. išsamiai ir atvirai diskutavome NATO plėtros ir Lietuvos stojimo į šią organizaciją klausimais. (DLKT)
23) Jiedu nuolat apie kažką energingai diskutavo. (DLKT)
24) Tauta diskutuoja, kas priešas, kas teisuolis, nors tai turėtų įvardyti teisėsaugos institucijos. (DLKT)
25) Mokiniai dažnai vedami į teatrą, bendrauja su aktoriais ir režisieriais, kartu diskutuoja, analizuoja konkretaus spektaklio problemas. (DLKT)
26) 4. Prie kai kurių namų kabo herbai, simboliai. Ką jie žymi? 5. Kas ką parduoda? Kodėl kai kurios prekės neišpakuotos? Scholastikos tėvas Anzelmas diskutuoja su savo mokiniu. (DLKT)
27) Kodėl pasirinkau tokią temą? Štai jūs sėdite prieš mane ir laukiate, ką aš pasakysiu. Klausysitės, iki aš baigsiu pranešimą. Galimas daiktas, paskui diskutuosime. Bet didžiąją dalį laiko būsiu kalbėjusi aš. Šitaip bendrauti suaugusiems – normalu. Kitaip yra su vaikais. (DLKT)
28) S.MALKEVIČIUS. Be abejo, yra. Bet tiktai, deja, šito kompromiso mes neradom. Buvo susirinkę frakcijų atstovai pas Pirmininką, diskutavom, ir šitas klausimas nebuvo išspręstas, nebuvo rasta konsenso dėl, mano manymu, kairiųjų jėgų užsispyrimo. (DLKT)
29) Aršiausio pasipriešinimo buvo sulaukta kaip tik dėl parko ribų optimizavimo, nors šis barzdotas klausimas atrodo turėjo būti jau nebediskutuojamas. (DLKT)

Pavyzdžiai, kur aktyvo sakinyje yra pasakytas komitatyvinis ir / arba vienaip ar kitaip žymimas turinio (kontentyvo) objektas, pasiskirsto taip, kaip parodyta 1 lentelėje. Iš lentelės matyti, kad daugiausia (49,4 proc.) sakinių, kur turinio objektas pasakytas prielinksnio apie ir dėl konstrukcija, mažiausiai (6,6 proc.) – kai viename sakinyje pasakomas komitatyvinis ir skirtingai galimas žymėti turinio objektas. Sakiniai, kur objektas pasakytas dėl konstrukcija, sudaro 23,1 proc. visų atvejų (arba 120 iš 520 pavyzdžių), o apie konstrukcija – 30 proc. (arba 156 iš 520 pavyzdžių). Vadinasi, linkstama veiksmažodžio diskutuoti objektą žymėti apie konstrukcija.

1 lentelė. Veiksmažodžio (iš-, ne(be)-, pa-, pra-, tebe-) diskutuoti objekto raiška sakinyje

[Pirmoje lentelėje, pavadintoje „Veiksmažodžio (iš-, ne(be)-, pa-, pra-, tebe-) diskutuoti objekto raiška sakinyje“, teikiami kiekybiniai duomenys apie asmenuojamųjų arba neasmenuojamųjų veiksmažodžio diskutuoti formų vartoseną, kuria remiamasi straipsnyje. Dviskiltės lentelės pirmos eilutės kairėje pusėje rašoma viena iš objekto su diskutuoti raiškų, o lentelės pirmos eilutės dešinėje skiltyje teikiamas atitinkamos raiškos pavartojimo skaičius nagrinėjamuose straipsnyje pavyzdžiuose iš Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno (DLKT). Iš viso lentelėje apibendrinami 520 pavyzdžių, arba 100 procentų. Antroje lentelės eilutėje matyti, kad pavyzdžių, kur veiksmažodžio diskutuoti objektas pasakomas prielinksnio su konstrukcija, yra 48, arba 9,2 procento. Trečioje lentelės eilutėje matyti, kad pavyzdžių, kur veiksmažodžio diskutuoti objektas pasakomas prielinksnio apie konstrukcija, yra 139, arba 26,7 procento. Ketvirtoje lentelės eilutėje matyti, kad pavyzdžių, kur veiksmažodžio diskutuoti objektas pasakomas prielinksnio dėl konstrukcija, yra 118, arba 22,7 procento. Penktoje lentelės eilutėje matyti, kad pavyzdžių, kur veiksmažodžio diskutuoti objektas pasakomas žodžio klausimas, tema ar pan. įnagininku, yra 71, arba 13,7 procento. Šeštoje lentelės eilutėje matyti, kad pavyzdžių, kur veiksmažodžio diskutuoti objektas pasakomas galininku arba kilmininku su neiginiu, yra 51, arba 9,8 procento. Septintoje lentelės eilutėje matyti, kad pavyzdžių, kur veiksmažodžio diskutuoti objektas pasakomas šalutiniu sakinio dėmesiu, yra 59, arba 11,3 procento. Aštuntoje lentelės eilutėje matyti, kad pavyzdžių, kur veiksmažodžio diskutuoti objektas pasakomas prielinksnio su ir apie konstrukcijomis, yra 17, arba 3,3 procento. Devintoje lentelės eilutėje matyti, kad pavyzdžių, kur veiksmažodžio diskutuoti objektas pasakomas prielinksnio su ir dėl konstrukcijomis, yra 2, arba 0,4 procento. Dešimtoje lentelės eilutėje matyti, kad pavyzdžių, kur veiksmažodžio diskutuoti objektas pasakomas prielinksnio su konstrukcija ir šalutiniu sakinio dėmeniu, yra 5, arba 1 procentas. Vienuoliktoje lentelės eilutėje matyti, kad pavyzdžių, kur veiksmažodžio diskutuoti objektas pasakomas prielinksnio su konstrukcija ir įnagininku, yra 10, arba 1,9 procento].

Pavyzdžių su skirtingomis disputuoti formomis DLKT labai mažai – 11. Turinio objektas viename jų pasakytas galininku, 2 pavyzdžiuose – prielinksnio dėl konstrukcija; 2 pavyzdžiuose pasakyta komitatyvinė prielinksnio su konstrukcija. Žr. 30–32 pavyzdžius.

30) Įgiję Vilniaus universitete minėtus mokslo laipsnius turi teisę dėstyti, aiškinti ir disputuoti studijuotus dalykus ir atlikti visus kitus veiksmus, kurie yra susiję su įgytais laipsniais. (DLKT)
31) Sėdim jau trise, jie toliau disputuoja dėl vis dažnėjančio asmenybės dvejinimosi ekstremaliomis būties ir buities sąlygomis. (DLKT)
32) [...] visa katalikybės sistema jam atrodė negyva protinė konstrukcija arba nepasiekiama pilis, į kurią tiltų nebėr, kaip jis buvo išsireiškęs, disputuodamas su tėvu Severinu. Bet ir tokią religiją susidaryti liko dar ateities uždavinys. (DLKT)

Atsižvelgiant į mažą DLKT pavyzdžių su disputuoti skaičių, pavyzdžių ieškota paieškos sistemoje Google iš tinklapių lietuvių kalba. Jų rasta kiek per 30.

5. Skirtingų diskutuoti formų semantika ir gramatika

DLKT pavyzdžiai leidžia kalbėti apie skirtingus diskusijos situacijos aktualizavimo sakinyje aspektus, kuriuos galima apibrėžti kaip atskiras diskutuoti reikšmes arba jų atspalvius. Matyti, kaip sakinyje skirtingai aktualizuojamas diskusijos subjektas (diskusijoje dalyvaujantys) (žr. 5.1), kitais atvejais – diskusijos objektas (turinys) (žr. 5.2) arba aktualu abu (žr. 5.2). Kitaip sakant, veiksmažodžio diskutuoti valentingumas yra skirtingas (plg. 1 lentelę).

5.1. Diskutuoti subjekto raiška

Veiksmažodis diskutuoti inherentiškai numato diskusijoje dalyvaujančiuosius (diskutuotojus) – draugės subjektą. Jo raišką lemia kalbamosios situacijos semantinė interpretacija. Tais atvejais, kai draugės subjektas suprantamas kaip vienas kolektyvinis aktantas, jis pasakomas daiktavardžių arba daiktavardiškai vartojamų žodžių daugiskaitos forma, atitinkančia agento funkciją. Tai iliustruojama 33–35 pavyzdžiais.

33) Ketvirtojo dalyvio išmesto kauliuko skaičius lemia, kiek žmonių dalyvaus diskusijoje. Jis taip pat išrenka pokalbio dalyvius. Kol išrinkti dalyviai diskutuoja, kiti stebi, kad jie nenukryptų nuo temos ir laikytųsi reikiamo požiūrio į ją. Vienas iš dalyvių stebi laiką. (DLKT)
34) Dažniausiai Laidės svečiai aistringai diskutuodavo. Jie kalbėdavosi apie žmogų, sielą, laimę, gyvenimą, dorybes ir ydas, kančią, politikus, kurtizanes, karą, aptardavo daugelį kitų klausimų. (DLKT)
35) Siūlo plėtoti amatus, įrodinėja esą baudžiava prieštarauja Dievo valiai, tautos teisei ir žmoniškumui. Žmonės mokėsi diskutuoti. (DLKT)

Kai nusakomos situacijos (t. y. diskusijos) dalyviai semantiškai yra interpretuojami skirtingai, tada vienas diskutuotojas yra iškeliamas, o kitas nustumiamas kiek į šoną ir yra antraeilis. Tokiais atvejais kolektyvinis aktantas yra išskaidomas ir atitinka du skirtingos semantikos aktantus: greta agentyvaus subjekto, tarkim, 36–45 pavyzdžiuose pasakomas kitas, žymimas prielinksnio su konstrukcija, atitinkančia komitatyvą.

36) Dienas leido kalbėdamasis gatvėje su žmonėmis, klausinėdamas jų. Platonas, sulaukęs trisdešimties, įkūrė mokyklą – Akademiją. Jis nediskutuodavo su praeiviais ir nemokė, kaip Sokratas, gatvėse. (DLKT)
37) – O tie, kurie skaito laikraščius? – Skaityti vien laikraščius – nepakankama. O su savo kolegomis apskritai nediskutuoju. Lenkijoje nėra tradicijos, kad rašytojai susitikinėtų ir aptarinėtų kažkokias problemas. Kai susitinka, geria kavą arba degtinę, rūko ir plepa... (DLKT)
38) Keliems kitiems kolegoms net teoriškai nebuvo galimybės padiskutuoti su recenzentais, nes jų tiesiog nebuvo, jie tik atsiuntė savo raštus. Komisija, net nevarčiusi atlikto tyrimo, stoja recenzento pusėn. (DLKT)
39) Pirmos autorinės „Savo Radijo laidos“ „Ne pavalgyt susirinkom“ metu nesiliovė skambučiai į studiją. Žmonės reiškė savo nuomonę, diskutavo su laidos vedėjais, džiaugėsi nauja radijo programa. (DLKT)
40) Malonus, draugiškas buvo vaikinas, su juo bediskutuodamas kažkaip lyg ir pats prie namų priartėdavau, vis atmintyje atgaivindamas net ir nereikšmingas, bet širdžiai tokias mielas buvusio gyvenimo smulkmenas. (DLKT)
41) Nesimoko. Vaiko problema, jei jis prastai įvertinamas, neišlaiko egzaminų, paliekamas kartoti kurso. Panašiai buvo ir per filosofijos pamoką. Aktyviai diskutavo su mokytoja tik tie abiturientai, kurie rengėsi laikyti filosofijos egzaminą. (DLKT)
42) „Buvau nutaręs susipažinti ir su fiziologija, antropologija, psichofizika“, – prisimena Varnas [...]. Jis diskutavo su prof. Jonu Vabalu-Gudaičiu, su prof. Stasiu Šalkauskiu, o kartu stebėjo praktinį darbą su vaikais. (DLKT)
43) Jie labai gerai reiškia savo mintis ir sutaria su kitais. Patinka, kai vertinamos jų pastangos, problemas sprendžia diskutuodami su kitais. [...] Tai žmonės, linkę padėti kitiems, populiarūs... (DLKT)
44) „Išdaviau tėvus, nepaklusau, todėl esu bloga duktė“. Jos bijo tėvų ir gyvena savo viduje su jais diskutuodamos, mintyse besiteisindamos. Iš vaikystės visi atsinešame tam tikrą elgesio normų bei vertybių rinkinį. (DLKT)
45) O Kristus moko, kaip išlikti laimingam ne tik šiame pasauly. Niekas nieko išmintingesnio nesugalvos. Mums lieka tik pabūti tyloje, padiskutuoti su savimi ir nebijoti apversti viską aukštyn kojom, kad Kristus būtų tiesa, kelias ir gyvenimas. (DLKT)

Kolektyvinis aktantas, pasakomas daiktavardžio arba daiktavardiškai vartojamo žodžio daugiskaitos forma arba daugiskaitos reikšmę turinčiu daiktavardžiu, sakinyje gali būti dar pažymimas (vok. markiert) reciprokine konstrukcija vienas su kitu, tarpusavyje arba tarp savęs, kartu. Žr. 46–49 pavyzdžius. Tokie su subjekto vardininku arba objekto galininku koreferentiški tarpusavio santykio reiškiantys ir jį aktualizuojantys ir specifikuojantys reciprokiniai žymekliai yra laisvieji nariai, t. y. jų nereikalauja diskutuoti reikšmė, jie vartojami kaip modifikatoriai.

46) Pas mus mokytojas užduoda užduotį, o vaikai, diskutuodami vienas su kitu, kartu turi rasti atsakymą. Tai jau demokratijos ugdymas, nes kiekvienas įsiklauso į kitų nuomonę, apgina savąją ir suranda visiems priimtiną. (DLKT)
47) Kiekviena grupė, prieš tai padiskutavusi tarp savęs (plg. tarpusavyje) šia tema, pateikia savo nuostatą minėtais klausimais ir po to bando spręsti dvikalbystės problemą. (DLKT)
48) Brolių Čiapų apklausos vakar Kauno apygardos teismo salėje tvyrojo taika ir ramybė (nors vėliau tvarkos sergėtojai ir pašalino iš salės du tarpusavyje (plg. tarp savęs, vienas su kitu) diskutavusius žiūrovus). (DLKT)
49) Mus rėmė ne tik nomenklatūra, šlapios dešros mėgėjai, liumpenai ir pan., bet ir daug mūsų protingų kolegų, su kuriais bendraujam, kartu mokėmės, kartu diskutuojam (plg. tarpusavyje, tarp savęs, vieni su kitais). (DLKT)

Kaip matyti iš cituotų, tarkim, 33–35, 37, 40 pavyzdžių, diskusijos objektas gali aiškėti iš (sakinio) konteksto. 47 sakinyje diskusijos objektas yra pasakytas polinksniškai vartojamu tema. Iš 36, 39, 48, 49 pavyzdžių aiškėja: kuo labiau diskusijos objektas yra nustumiamas į situacijos foną ir yra sakinyje neaktualus, tuo labiau galima kalbėti apie diskutuoti kaip ‘pokalbyje, diskusijoje keistis, dalintis nuomonėmis, požiūriais’ ar pan.

5.2. Diskutuoti objekto raiška

Pereinant nuo subjekto prie objekto raiškos DLKT pavyzdžiuose su diskutuoti formomis, pažymėtina, kad yra pavyzdžių, kur prielinksnio su konstrukcija atliepia ne ką tik minėtą komitatyvą, bet kontentyvą (turinį), arba, tiksliau sakant, komitatyvinį kontentyvą (Concom)28. Pats kontentyvas, pavyzdžiui, 50–54 ir panašiuose pavyzdžiuose pasakomas abstrakčiuoju daiktavardžiu (argumentas, intencija, interpretacija, mintis, teiginys, intencija ir kt.), o prielinksnis su prideda komitatyvinės reikšmės. Lyginant 50–54 pavyzdžius, su, tarkim, 36–38, 44–45 pavyzdžiais, matyti, kaip (labiau) agentyvus subjektas tampa (labiau) perceptyviu ir kaip tiesiogiai predikato valentinėje struktūroje nerealizuotas komitatyvo aktantas, pasakomas prielinksnio su konstrukcija, gali likti aiškus (plg. 50, 51, 54). Konkrečiau kalbant, semantinis diskutuoti valentingumas 50–54 pavyzdžiuose skiriasi nuo 36–38 pavyzdžiais iliustruojamo, t. y. [Pcp, Concom] vs. [A, Com]. 50–54 pavyzdžiuose aktualizuojamas diskusijos subjekto, kaip suvokiančiojo, turinčio tam tikrą nusiteikimą dalyko (turinio) atžvilgiu, psichologiškai reaguojančiojo požymis. Čia veiksmažodžiui diskutuoti būdinga ‘turėti nuomonę, požiūrį tam tikru klausimu, tema’ ar pan. reikšmė.

50) Romanas iš tiesų unikalus ir įspūdingas (nors gal ne iki galo), bet norisi padiskutuoti su paties autoriaus (įžangoje) pateikta jo interpretacija (plg. su pačiu autoriumi). (DLKT)
51) Dabar jau juokiasi dviese: Nietzsche – garsiai, Foucault – tyliai. Kur pasigirsta pašaipus juokas – ten dialogui nebėra vietos. Foucault čia net nediskutuoja su Kanto antropologinėmis intencijomis (plg. su Kantu). Jis jas vienu ypu atmeta. (DLKT)
52) Rašant universiteto lygio darbą (ar duota, ar paties pasirinkta tema) „padiskutuoti“ su pirmine ir antrine literatūra prireikia gana dažnai. (DLKT)
53) Tik su šypsena galima žvelgti į tuos žmones, kurie tik dabar ima viešai diskutuoti su tais teiginiais, kuriuos mes pareiškėme prieš trejus metus. (DLKT)
54) Kadangi tai aktualu ir, ko gero, vienos nuomonės kalbamu klausimu būti negali, norėčiau padiskutuoti su kai kuriomis straipsnio autoriaus mintimis. (DLKT)

55–58 pavyzdžiai rodo, kaip į kalbamąją situaciją įtraukiamas diskutuoti aktantas, pasakomas kontentyvą atitinkančiu polinksniškai vartojamu klausimu, tema ar pan. Iš 59, 60 pavyzdžių matyti, kad klausimu, tema ir pan. turinys gali būti konkretinamas pažymimąja prielinksnio apie konstrukcija.

55) Be to, turima vilties, jog moksleivija bus išklausyta. Jei būčiau bent metais jaunesnė, turbūt kandidatuočiau, gal tada galėčiau padiskutuoti kai kuriais klausimais su Švietimo ministerijos atstovais, – sakė Vita. (DLKT)
56) Deja, nei Alanas, nei Aras tokiais klausimais su žiniasklaida nediskutuoja. Taip pat paslaptingai Alanas tyli ir nepasakoja apie savo padažnėjusias keliones į Maskvą. (DLKT)
57) Kartais mane pietumis pavaišindavo, savo motoroleriu nusiveždavo į turgų ir pan. Su dailininku, kuriam pozavau, dažnai gerdavom puikią arbatą ir diskutuodavom (plg. kalbėdavom) įvairiausiomis kultūros, politikos, geografijos ir kt. temomis. Agentė, su kuria dirbau modeliu, duodavo patarimų, pranešdavo apie geresnes atrankas. (DLKT)
58) Pereiti prie naujos tarptautinės ligų klasifikacijos, o joje kiek kitaip apibrėžti reumatiniai susirgimai, vienas iš konferencijos tikslų buvo ne tik padiskutuoti šiuo klausimu su gydytojais, bet ir priimti rezoliuciją, kurioje atsispindėtų gydytojų nuomonė. (DLKT)
59) – Aš norėčiau paantrinti šalia manęs sėdinčiam ponui Arkadijui, kad iš tikrųjų aš nenusistatęs ir išvis net nediskutuoju (plg. su ponu Arkadijumi) tuo klausimu apie žydų ir krikščionių santykius (plg. su ponu Arkadijumi nediskutuoju apie žydų ir krikščionių santykius). (DLKT)
60) Pasipasakojome savo biografijas. Patyręs, kad aš esu studentas, kur ir kokiu tikslu vykstu, žydelis pasidarė ypač kalbus. Padiskutavome net filosofinėmis temomis apie gyvenimą, žmonių tarpusavio santykius. (DLKT)

Remiantis 56, 57, 60 ir panašiais pavyzdžiais ir atsižvelgiant į kalbėtis (Sližienė 1994: 330–331) valentingumą, teigtina, kad veiksmažodis diskutuoti numato ne tik agentyvų subjektą, galimą žymėti, kaip anksčiau sakyta, atsižvelgiant į kalbamosios situacijos interpretaciją, bet ir turinio objektą, reiškiamą prielinksnio apie (žr. 61–63) arba dėl konstrukcija (žr. 64–66).

61) Ji pavirto pašnekesiu. Į jį netikėtai įsijungė buvęs meras R. Tumosa, kuris, kaip paprastai, turėjo daug pretenzijų spaudai. Pašnekesio pabaigoje imta diskutuoti apie žurnalistų darbą, jų etiką (plg. imta kalbėtis apie darbą, etiką). A. Andriuškevičius sakė, kad jeigu jis būtų žurnalistas, irgi ieškotų skaitytojams įdomių temų. (DLKT)
62) Aš žiūriu į tai kitaip nei kažkada, kai žiūrėdavau iš aukšto. Būdavo – na, dar studijuojant, – labai intelektualiai bendrauji su kokiu nors vaikinu, diskutuoji apie dzenbudizmą (plg. kalbiesi su juo apie dzenbudizmą), o jis staiga sako: „Kokios ilgos tavo blakstienos“. (DLKT)
63) ...mėnesį namus prižiūrinti storoji ekonomė Beta ir daktaras Tenas Girtantas buvo vieninteliai žmonės, su kuriais Augnelijus bendravo. Su ekonome trumpai padiskutuodavo apie kopūstus, padažą, makaronus, o Teno Girtanto aš dar nebuvau matęs, bet žinojau, kad Augnelijus nuvyksta pas jį į priėmimą bent kartą per savaitę. (DLKT)
64) Ketvirtas variantas, kuris šiandieną pateiktas svarstymui, nebuvo svarstytas ir Agrariniame komitete. Jis nebuvo nė pristatytas. Dėl jo nebuvo diskutuojama. Tačiau šiandien jį siūloma jau priimti. Kaipgi keitėsi šio nutarimo koncepcija? (DLKT)
65) ZIMNICKAS. Aš norėčiau pasakyti. Iš tikrųjų dėl pono K. A., pono J. V. ir pono A. N. pateiktų pasiūlymų mes galėjome diskutuoti ir galėjome ieškoti to optimaliausio sprendimo. (DLKT)
66) Kodėl minėtame straipsnyje jis visur vartojo žodį „bendruomenė“, o ne „gentis“? Kuo jos skiriasi? Ar jo nuomonė pasikeitė dėl šios bylos? Diskutuojama dėl kai kurių teksto fragmentų. (DLKT)

67–71 pavyzdžiai rodo, kad prielinksnio apie arba dėl konstrukcija žymimą turinio objektą gali pavaduoti šalutinis sakinio dėmuo.

67)  – Vadinasi, jie valgomi? Išroviau keletą, bet baiminausi, ar geri... Ten toliau priaugo dar didesnių... Gerai, dabar perspėsiu giminaičius. Anava jie diskutuoja, rinkti ar palikti... (plg. diskutuoja apie tai, ar rinkti...) Kiemsargis nuskubėjo didžiuliais žingsniais, o Markovaldas liko be žado: dar didesni grybai, kurių jis nepastebėjo. (DLKT)
68) Tauta diskutuoja, kas priešas, kas teisuolis, nors tai turėtų įvardyti teisėsaugos institucijos.
69) Viduramžių intelektualai diskutavo: kiek ant adatos smaigalio gali sutilpti velnių. Vieni teigė – aibė, kiti nurodydavo konkretų skaičių. Kiekviena šalis pateikdavo argumentų. (DLKT)
70) Moksleiviai diskutavo ir apie tai, kaip prisidėti prie gruodžio 14 dieną Briuselyje vyksiančio Europos moksleivių streiko tema „Švietimas neturi būti parduodamas“. (DLKT)
71) „Rail Baltic“ geležinkelio atkarpą nuo Varšuvos iki Kauno planuojama pradėti statyti 2008-aisiais, o Susisiekimo ministerijoje vis dar tebediskutuojama dėl to, kokiu maršrutu ji eis. Nemanau, kad tai solidu“, - komentuoja p. Varkala. (DLKT)

Veiksmažodžio diskutuoti semantikoje gali būti svarbu ne tik skirtingos diskutuojančiųjų nuomonės, požiūriai, bet ir argumentuoto, grindžiamo už ir prieš įrodinėjimais pokalbio kriterijus. Tai aiškėja iš 69, 72–75 ir kt. pavyzdžių kontekstų.

72) ...pasisako prieš laisvosios prekybos sutartį ir už didesnius mokesčius. Respublikonų pusėje taip pat kalbama apie darbo vietų apsaugojimą JAV. O Kongrese diskutuojama, kaip nubausti Kiniją už tai, kad ji per daug eksportuoja į JAV, – kalbėjo p. Kisel. (DLKT)
73) Gerbiamas pirmininkas turėtų padėti įgaliojimus visos tarybos vardu. R. Pakalnis. Įgaliojimai bus padėti, apie tai pranešus Seimo komitetui. Diskutuojant su ministerija dėl Švietimo tarybos sudarymo principų mūsų pozicijos išsiskyrė. (DLKT)
74) ...konflikto istoriją gerai žino Dailės muziejaus vyriausioji architektė Ona Antanavičienė. O įvairiausi valdininkai ir valdininkėliai miklina liežuvius diskutuodami, ar šis privatizavimas teisėtas, ar ne. Taigi vieni – už, kiti – prieš, o kaltų, kaip jau sakiau, nėra. (DLKT)
75) Išmanymas politikoje jam daug kur padėjo. Šie dalykai ypač pagelbėdavo diskutuojant teisinėmis temomis, kur reikia loginio mąstymo. „Galėčiau apie daug ką diskutuoti su profesionaliais teisininkais, tačiau nepajėgčiau dalyvauti jokiame konkurse, kur reikia teisininko diplomo. Jo neturiu“. (DLKT)

Skirtingai nei 55–75 pavyzdžiuose, kur laikinai galima būtų kalbėti apie diskutuoti kaip ‘argumentuotai kalbėtis, siekiant susitarti tam tikru klausimu, tema’ ar pan., esama pavyzdžių, kur kalbamoje situacijoje aktualizuojamas diskusijos kaip ginčo, nesutarimo aspektas ir, remiantis 76–81 ir panašių pavyzdžių kontekstu, diskutuoti įgyja ‘siekiant susitarti tam tikru klausimu ginčytis, nesutarti’ reikšmę.

76) ...temperamentu, saviraiškos būdais, šiaurietišku santūrumu, bet netgi išvaizda. Tačiau dažniausiai Skandinavijos šalių moteris prisimename, kai pradedame diskutuoti apie lygias vyrų ir moterų teises visuomenėje. Šiame ginče skandinavės, regis, pasiryžusios galų gale padėti tašką ir visiems laikams tapti emancipuotomis... (DLKT)
77) ... iš esmės beveik visos politinės jėgos tam nepritaria. Pastaraisiais metais politikai bene daugiausia iečių sulaužo diskutuodami, kaip reikėtų keisti Pelno mokesčio įstatymą. (DLKT)
78) Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, sunerimo ir universiteto studentai. Audringai ginčydamiesi jie diskutavo apie galimą revoliuciją, svarstė, kas galėtų ištikti Lietuvą. Karštose diskusijose dalyvaudavo ir M. P. (DLKT)
79) ...nepasitenkinimo jausmą netgi geriausios televizijos pokalbių laidos? Todėl, kad jos partinės. Konfrontacinės. Susirenka, priešingų stovyklų žmonės, diskutuoja kokiu nors klausimu, bet iš tiesų ne diskutuoja, o politiškai kovoja, gyvenimo kovas perkeldami į ekraną... (DLKT)
80) Bet keisčiausiai nutiko su draustiniais, apie kuriuos diskutuodami ir dėl kurių nesutardami specialistai istorinius draustinius... visai iš akių pametė... (DLKT)
81) Sąlygos ir perdavimo, ir priėmimo turi būti ten [sutartyje] nurodytos. J. BEINORTAS. Gerai. Dar buvo anksčiau lyg ir kilęs ginčas, kaip pamenat, diskutavome su deputatu B. L. (DLKT)

Galiausiai lieka aptarti diskutuoti objektą, reiškiamą linksniu. Matant DLKT pavyzdžius, kur teigiamuose sakiniuose diskutuoti vartojamas su objekto galininku arba objekto kilmininku neigiamuose, visų pirma į akis krinta tie, kur priešdėliniu išdiskutuoti pasakomas veiksmas yra holistinis: apima visą paprastai abstrakčiu daiktavardžiu reiškiamą ar abstrakčiai suvokiamą turinio objektą (dalykas, grėsmė, įstatymas, klausimas, problema, norma, nutarimas, perspektyva, reikalas, struktūra, supratimas, (ši)tai, viskas ir kt.). 82–90 ir panašūs pavyzdžiai rodo diskutuoti kaip ‘išsamiai kalbėti, aptarti, svarstyti tariantis tarpusavyje’ ar pan., kuriam būdingas semantinis [A, Com, Con] (žr. 82) arba [A, Con] (žr. 83 ir kt.) valentingumas29. Pažymėtina, kad VLKK Konsultacijų banke30 teigiama, kad išdiskutuokime šią temą yra laisvųjų stilių, šnekamosios kalbos pasakymas, oficialioje kalboje geriau sakyti apsvarstykime, aptarkime šią temą; nuspręskime, ką daryti; padiskutuokime šia tema ir pan. Vadinasi, galininkas su išdiskutuoti galimas ir, kaip rodo cituoti pavyzdžiai, vartojamas skirtinguose stiliuose.

82) Su Germanu dar kartą išdiskutavome padarinius (plg. *išdiskutavome apie padarinius, dėl padarinių), jei aš bandyčiau įteikti memorandumą. (DLKT)
83) Ir ponui K. Sajai pasakyti, kad tie iškelti klausimai – tai būsimosios rinkiminės kampanijos problemos. Ir ten mes visus tuos reikalus iki galo išdiskutuosime. (DLKT)
84) Palaukti, per tą laiką įvykdyti tyrimą, apklausą, daug ką suskaičiuoti. Taipogi reikia labai aiškiai išsidiskutuoti profiliuoto ugdymo klausimus, išsidiskutuoti supratimą. (DLKT)
85) Pirmas klausimas, mano nuomone, dienotvarkėje turi būti valstybinių struktūrų sutvarkymas. Nuo to pradėti, tą išdiskutuoti, išsiaiškinti ir tik po to nuspręsti, kokiu keliu mes eisime ir ką toliau darysime. (DLKT)
86) Palyginsime šiuos keturis požiūrius tarpusavyje, išdiskutuosime jų prigimtį, bei apibendrinsime jų indėlį, pritaikant konsultacijoms, bei organizacijų projektavimui. (DLKT)

Objekto galininkas pasyvo sakiniuose tampa subjekto vardininku. Atkreiptinas dėmesys, kaip veiksmažodžiu reiškiamas veiksmo holistiškumas yra aktualizuojamas pasyvo 87–92 ir panašiuose sakiniuose: kiekio kriterijus pasakytas ne tik visiškai, visais aspektais, pakankamai ir pan., bet ir kitais laiko trukmės (ilgas, jau) ir su ja susijusiais būdo (labai atidžiai, labai įdėmiai, gerai) prieveiksmiais.

87) Galiu tik priminti, kad, šiaip ar taip, šitas įstatymas praėjo gana ilgų diskusijų peripetijas ir jis yra labai atidžiai išdiskutuotas, bent visi pagrindiniai čia įrašyti straipsniai, visais galimais aspektais. Kvietėmės netgi ekspertus ir iš kitų šalių. (DLKT)
88) Manyčiau, kad šioje sudėtingoje ekonominėje situacijoje tikrai reikėtų deputatams labai įsigilinti į šį įstatymą, kad jisai būtų išdiskutuotas labai įdėmiai frakcijose ir frakcijos išsakytų savo nuomonę. (DLKT)
89) Tai taip pat gali susilpninti bankų pozicijas. Tai yra dar diskutuotinas klausimas, dar ne visiškai išdiskutuotas. Tai yra klausimas dėl 80 % tiktai kompensacijos. Taip pat diskutuotinas. (DLKT)
90) Apie pramonininkų ginčą su Prekybos rūmų asociacija dėl įmonių registro A. Butkevičius atsiliepė santūriai. Jo nuomone, šis klausimas dar neišdiskutuotas, ir jų konfederacijos tikslas – inicijuoti rimtą diskusiją. (DLKT)
91) Vokiškosios grėsmės anais metais buvo neblogai išdiskutuotos ir įvertintos. (DLKT)
92) Aš norėčiau paremti deputato A. Rudžio pasiūlymą svarstyti ir balsuoti dėl bankų. Viskas jau aptarta, viskas išdiskutuota. Liko balsuoti ir balsuokim, neišmeskim šito klausimo31. (DLKT)

Abstraktų daiktą reiškiančio objekto galininkas, neiginio kilmininkas aktyvo sakiniuose arba subjekto (dalykas, galimybė, idėja, prieštaravimas, problema, reikalas, sąvoka, statusas, (visa) tai, tema ir kt.) vardininkas, kiekio kilmininkas pasyvo sakiniuose taip pat vartojamas su nepriešdėlėtu arba kitais priešdėlėtais diskutuoti veiksmažodžiais: (pa-, per-, tebe-, nebe-) diskutuoti. 93–108 ir panašiuose pavyzdžiuose, skirtingai nei su išdiskutuoti, turinio objektas arba subjektas gali būti keičiamas ir pasakomas prielinksnio apie arba dėl konstrukcijomis. Pripažįstant galimus reikšmių sampynos ir turinio objekto žymėjimo maišymo, klaidų atvejus, matytina, kad pasirinkta turinio objekto raiška 21, 93–107 ir panašiuose pavyzdžiuose gali rodyti kalbančiojo norą per raišką skirti, tarkim, anksčiau minėtą diskutuoti ‘argumentuotai kalbėtis, siekiant susitarti tam tikru klausimu, tema’ nuo ‘(išsamiai) aptarti, svarstyti tariantis tarpusavyje’.

93) ...brėžti grupės tikslus ir siekius ir juos keisti tik tinkamai įvertinus ir sutikus visiems grupės nariams. Šiuos visus aspektus panagrinėsime smulkiau, diskutuodami specifines kai kurių grupių funkcionavimo situacijas ir jų apraiškas. (DLKT)
94) Aš nežinau, kodėl mes kalbame, jeigu yra pažeidžiamas Reglamentas, nepateiktas nutarimo projektas, vargu ar mums tikslinga dabar ką nors diskutuoti, tuo labiau kad jau pertraukos metas, o iki pertraukos deputatas A. Patackas nori perskaityti pareiškimą. (DLKT)
95) A. L. pareiškė, kad „Baltarusijos prekystaliai užversti kokybiškomis vietinės gamybos prekėmis“. Baltarusiai šio teiginio tomis dienomis nediskutavo (plg. apie šį teiginį nediskutavo) – jie ieškojo... kiaušinių. (DLKT)
96) Vienas partijos narys siūlė Valstiečių partijai „atsiskirti nuo LDDP, su kuria teisėtai mus sulygina konservatoriai“. Šio įstatymo partijos vadai nediskutavo. (DLKT)
97) Šį papildymą atidėti, eiti prie kito straipsnio, o po to ateinančią savaitę teks balsuoti už visą įstatymą vienaip ar kitaip... šitą papildymą dar padiskutuoti (plg. apie tai dar padiskutuoti) ir priimti. (DLKT)
98) Taigi darbo tikslas bus, kitais žodžiais: 1. ištirti šiuolaikinio fundamentalizmo sąvokos turinį ir savybes bei 2. remiantis tuo, padiskutuoti fundamentalizmo sąvokos vartoseną. (DLKT)
99) Humanitarinio fakulteto studentams šalia paskaitų tiesiog nebeliko, kur viešai susirinkti, pasidalinti mintimis, padiskutuoti aktualius referatus, paskaityti kūrybos. (DLKT)
100) Jos nuomone, siela nėra šiuolaikinio psichologijos mokslo objektas. Su šiuo teiginiu ne visai sutikdamas, norėčiau jį kiek padiskutuoti iš analitinės filosofijos perspektyvos. (DLKT)
101) Kaip sakoma, nebe laikas. Todėl aš galvoju šitaip. Apie šito pateikto straipsnio tekstą galima kalbėti tik tada, jeigu mes perbalsuosime arba perdiskutuosime apskritai 50 % nuolaidą. Jeigu būtų žodelis „iki“ 50%, tada aš pritarčiau. Tada šitie dalykai yra priimti. (DLKT)
102) O galimus pretendentus į prezidentinius rinkimus gali nuskinti labai patraukliomis ne tik savo tautai, bet ir pasaulio viešuomenei formomis? Visa tai diskutuota kuluaruose, viešai kalbant daugiausia apie būtinybę gintis ir nepakartoti 1939–1940 metų klaidų bei kaip suefektyvinti Baltijos Asamblėjos darbą. (DLKT)
103) Dažnai diskutuojama ilgų darbo valandų žala (plg. diskutuojama apie žalą) šeimai, kai šeimos narys atitraukiamas nuo šeimos reikalų. (DLKT)
104) Su LR Seimo nariu, Povilu K., [...] „Rasos“ vidurinėje mokykloje susitiko Kalniečių rajono gyventojai. Diskutuota aktualių valstybės problemų, prieš savivaldybių rinkimų, piliečių moralinių nuostatų, teisėsaugos stiprinimo, miesto tvarkymo ir kitais klausimais. (DLKT)
105) Noriu priminti gerbiamiems deputatams: pirmadienį yra frakcijų susirinkimų diena pagal mūsų tradiciją ir tie dalykai galėtų būti padiskutuoti, kad būtų visapusiškas svarstymas. (DLKT)
106) Dar vis tebediskutuojamas šeimos gydytojo institucijos statusas (plg. tebediskutuojama dėl institucijos statuso). Net medikų bendruomenėje daug daugiau jam prieštaraujama nei pritariama. (DLKT)
107) Miestėjimo apibrėžimas, nepaisant ilgalaikių šio proceso tyrimų, dar nėra nusistovėjęs - yra be galo daug jo variantų. Nebediskutuotina tik tai, kad šis terminas apima tiek patį procesą, tiek pasiektą būklę. (DLKT)

Be to, 108, 109 pavyzdžių kontekstai rodo galimą diskutuoti kaip ‘ginčyti’ vartoseną.

108) Argumentuodami pagrindžiame tai, ką tvirtiname. Tuo ir skiriasi debatai nuo paprasčiausių ginčų. Žinoma, ne kiekvieną teiginį galima diskutuoti. Beprasmiška būtų įrodinėti, kad dukart du — keturi ar kad Vilnius yra Lietuvos sostinė. Tokie dalykai priimami kaip faktai. (DLKT)
109) Neigimo būdas. Į protestą, atitinkantį D taisykles, oponentas gali atsakyti totaliniu neigimu: „Neteisinga“, „Ne taip...“, „Ne laiku“. Klaida yra diskutuoti neigimus, pvz., „tai netiesa!“ (DLKT)

6. Skirtingų disputuoti formų semantika ir gramatika

Kaip minėta, pavyzdžių su disputuoti formomis DLKT apie 10. Per Google paieškos sistemą rastuose lietuviškuose tinklapiuose jų taip pat nėra gausu. Toliau kalbant apie disputuoti valentingumą yra remiamasi gana pavieniais pavyzdžiais iš interneto ir labiau žiūrima galimų disputuoti sąsajų su aptartu diskutuoti.

110–115 ir panašių pavyzdžių kontekstai rodo disputuoti sąsają su ginčytis. Per pastarojo semantiką ir gramatiką veiksmažodis disputuoti tampa artimas su diskutuoti, tarkim, 115 pavyzdyje.

110) Toliau tęsti tą ginčą jau nė vienas nebenorėjo. Abu staiga pasijuto nesmagiai ir vengė vienas kito žvilgsnio. Tėvas Severinas staiga neteko pasitikėjimo savim ir jau beveik gailėjosi padaręs šį žygį. Vasariui gi buvo koktu, kad jis taip atvirai, kone žiauriai išdėjo vienuoliui savo mintis. Jis ieškojo, ką čia dabar pasakius, kas tiktų po tų visų kalbų ir padėtų kaip nors sklandžiau tą sceną baigti. [...] Bet tėvas Severinas pakratė galvą: – Dėkui. Negersiu. Metas namo. Prašau atleisti, kad sutrukdžiau tamstai brangaus laiko. Bet maniau turįs pareigą. – O, tai menkniekis. Šiandien šeštadienio vakaras. Aš kartais mėgstu padisputuoti tokiais klausimais. – Disputai naudingi, kai atskleidžia tiesą, nušviečia protą ir paskatina valią geriem pasiryžimam, – keldamasis iš savo vietos, kalbėjo vienuolis (dar žr. 32).
111) Įsiminė disputas, kai dvi moterys radijuje vienpusiai polemizavo apie vyrų fizinį smurtą. Tai buvo labai demokratiška. Tik kažkodėl niekas niekada nerašo psichologijos darbų, net vyrai nedisputuoja apie moterų psichologinį terorizavimą. Ak, tie vyrukai, kokie jie išdidūs!
112) XVI a. ir katalikai, ir protestantai dar stovėjo ant tvirto pagrindo. Dėl Dievo buvimo ir būdo jie galėjo nesunkiai susitarti. Ir reformatoriai mielai cituodavo bei mokėsi iš tokių dieviškojo mokslo grandų kaip Augustinas, Atanazijus, Anzelmas ar Akvinietis. Ant šio pagrindo stovintys kontrantai galėjo aršiai disputuoti, nes visi siekė tiesos.
113) Šv. Jono bažnyčioje įsigyvenę jėzuitai, pradėjo jau viešai kovoti su protestantais. Jie ant bažnyčios durų iškabino skelbimus, kuriuos kvietė su jais disputuoti tikėjimo klausimais. Tačiau norinčių su jėzuitais ginčytis neatsirado. Tada jie, istorininkų (Przilglowski) žodžiais, patys persirėdydavę ir vaidindavę jėzuitų priešininkus.
114) 1946 m. pradžioje, po Maskvos konferencijos, britai rezignuodami pripažino, kad pasauly tėra du didieji – JAV ir SS. Jiems tenka disputuoti dėl vyraujamo vaidmens pasaulyje.
115) Buvo daug diskutuojama apie teologiją, pavyzdžiui, apie Mišių ar Viešpaties vakarienės pagrindus bei subtilybes. [...] Ir reformatoriai mielai cituodavo bei mokėsi iš tokių dieviškojo mokslo grandų kaip Augustinas, Atanazijus, Anzelmas ar Akvinietis. Ant šio pagrindo stovintys kontrantai galėjo aršiai disputuoti, nes visi siekė tiesos. Nors skausmingai, bet ilgainiui sėkmingai išsivystė vaisinga konfesinė konkurencija.

Remiantis 116–118 pavyzdžiais, galima kalbėti apie tam tikrą disputuoti panašumą į diskutuoti kaip ‘pokalbyje, diskusijoje keistis, dalintis nuomonėmis, požiūriais’. Tokiais atvejais svarbu yra disputo dalyviai, o disputo objektas (turinys) lieka situacijos nuošalyje. Tais atvejais, kai disputuoti labiau susijęs su diskutuoti kaip ‘argumentuotai kalbėtis, siekiant susitarti tam tikru klausimu, tema’, disputo objektas (turinys) pasakomas valentine prielinksnio apie konstrukcija, polinksniškuoju klausimu, tema ir pan. Tai matyti iš 119–121 pavyzdžių.

116) Kazimieras Jaunius – ilgą laiką man koks tai mistiškas nematomas asmuo. Ilgą laiką aš apie jį girdėjau tik iš Kazio Būgos lūpų. Dvasios milžinas. Genijus. Kalba graikiškai geriau kaip Herodotas. Rašo lotyniškai geriau kaip Ovidius. Moka hebrajų kalbą geriau už rabinus. Skaito Mahabharatą ir Zaratustrą. Jo rusų kalba yra tobulumo pavyzdys. Su Anglijos profesoriais disputuoja angliškai. Bet jis užsidaręs. Niekas prie jo negali prieiti. Tik Kazys Būga jį mato kone kasdien Akademijoj. Sėdi su juo ilgas valandas.
117) Tautiškai sąmonėjantys lietuviai moksleiviai į latvių tautinį judėjimą žvelgė net su pavydu – pasak Šliūpo, „lietuviai Jelgavoje nebuvo taip laimingi kaip latviai, kurie turėdavo savo tautos švenčių apvaikščiojimus („dainų šventes“), savo teatrus ir susirinkimus. Mes išsiskirstę, vos retkarčiais vienas su kitu susiėję, pasišnekučiuodavome apie liet. raštą, liet. teatrą, ir padūsavę išsiskirstydavome, žadėdami ką nors dirbti ateityje savo tautos labui. Ir dar nesusipratę buvome gana dėtiesi su latviais į draugijas, bent gerai latviškai kalbėti būtumėme išsimokinę. Berods su Latvijos istorija jau buvau šiek-tiek apsipratęs, vienok gyvenime latvių neteko man dalyvauti, jei bent tik padisputuoti mėgdavome su Jansonu, Sandersu, Mūhlenbachu ar kitais“ (Šliūpas 1927, 35).
118) Mažas ūgiu, bet didis protu dominikonas, profesoriavęs ne viename Italijos universitete, pagarsėjo kaip šv. Tomo Akviniečio interpretatorius („antrasis Tomas“). Dešimtmetį jis vadovavo visam Pamokslininkų ordinui, o vėliau, paskirtas vyskupu ir kardinolu, ištikimai tarnavo ne vienam popiežiui. Kardinolas buvo pasiųstas kaip popiežiaus legatas disputuoti su savo mokymą pradėjusiu skelbti Martynu Liuteriu.
119) O jei nesugrįš, tai pražus. Kaip tada, sako jie, plaukas nuo galvos nepražus? Apie liesumą ar storumą jie panašiai disputuoja. Juk jei visi bus lygūs, tai tikrai vieni nebus liesi, o kiti – stori.

120) 7a klasės mokiniai (vadovė Aušra Ramanauskienė) per klasės valandėlę dalyvavo nuotoliniame susitikime su Rita Karavaitiene [...], disputavo aktualia tema asmeniniam karjeros valdymui „Darbo paieškos strategija“.
121)  – Ir tu taip sakai? Tu – kunigas ir katalikų gimnazijos direktorius! Tai kaip tu gali kunigauti su tokiom nuomonėm?! Būdavo dar sunkiau, kai jis įsigeisdavo disputuoti tikėjimo ir pasaulėžiūros klausimais.

122–125 pavyzdžiuose, kur disputuoti turinio objektas pasakytas prielinksnio apie arba dėl konstrukcijomis, pripažintina reikšmių sampyna. Čia svarbu tai, kad disputuoti, panašiai kaip diskutuoti, yra vartojamas su dėl konstrukcija. Be to, pažymėtina, kad disputuoti galima ir ne viešai (žr., pvz., 111; dar plg. 3 skyriuje apie disputas).

122) J. Vujekas iš anksto reformatus skiria pragaran. Išjuokia jų moteris, kurios su vyrais apie tikėjimo dalykus disputuoja32.
123) Tamstos paliestas klausimas yra labai sunkus. Apie tai, kaip suderinti laisvą žmogaus valią su visų daiktų bei veiksmų priklausomumu nuo Dievo, smarkiai disputavo ir dar tebedisputuoja žymiausi teologai. Todėl nenusimink, jeigu ir Tamstai šis klausimas nebus visiškai aiškus. Stengsiuosi atsakyti, kaip galima aiškiau.
124) Ministras Speak pareiškia, kad jis nedisputuoja su didžiosiomis valstybėmis dėl jų vaidmens vadovybėje.
125) Aha, jau pažinau tą svečią! Taigi čia toks Pilypas, filosofas, itin šnairas ir kandus žmogus. Iš visko tyčiojasi. Gal verčiau jau sukti atgal? – Eikš, eikš, šaukia mano draugas užmatęs mane. Apsidžiaugė, atrodo. Sėskis, pasėdėsim, pilkis vyno. Čia ponas Pilypas, būkit pažįstami, jei dar ne... Sėdim jau trise, jie toliau disputuoja dėl vis dažnėjančio asmenybės dvejinimosi ekstremaliomis būties ir buities sąlygomis. Aš tik klausaus33.

126–128 pavyzdžiai (dar žr. 30), kur veiksmažodžio disputuoti kontentyvo objektas pasakomas galininku, rodo šio veiksmažodžio sąsają su aptarti, ginčyti, kvestionuoti.

126) Taip, vis dar laikantis REBT‘o, tu prieini tašką D. D – disputuoti, galbūt tai pats galingiausias terapinis metodas, kada nors buvęs išrastas. Prieš kelis tūkstančius metų jį naudojo įvairūs filosofai iš Azijos, Graikijos ir Romos. D disputuoja (ginčija) iracionalių minčių klausimus ir dvejones.
127) Pirmasis, o kai kuriais atvejais, svarbiausias metodas, disputuojant iracionalias mintis, yra vadinamas realiu arba empiriniu metodu, nes tos mintys yra nukreiptos prieš socialinę tikrovę ir neatitinka gyvenimiškų faktų. Jeigu tu šių minčių užsispyręs laikysiesi, tai jos pakenks. Panašiai tu gali realistiškai ir empiriškai disputuoti kai kurias pagrindines minčių išdavas, kurias esi linkusi padaryti, kai sakai: „Mano mylimasis žūt būt privalo mane mylėti“.
128) Vaclovas Pudlovskis. Žinoma tik tiek, kad jis Vilniuje parašė, išleido ir disputavo savo tezes „Thèses mundae ad mentem F. Joan. Duns Scoti Doct. Subt. conscriptae et in“.

7. Apibendrinimas ir išvados

Išnagrinėti 600 pavyzdžių su skirtingomis diskutuoti arba disputuoti formomis iš DLKT arba interneto rodo šių veiksmažodžių valentingumo panašumus ir skirtumus. Pripažįstant, kad reikšmės neturi griežtų ribų (Gudavičius 2013: 71), ir manant, kad predikato reikšmė aiškėja sakinyje ir sakinio semantinė struktūra rodo tam tikrą situacijos interpretaciją, valentingumo aspektu skirtinos kelios diskutuoti reikšmės: ‘1. pokalbyje, diskusijoje keistis, dalintis nuomonėmis, požiūriais’, ‘2. turėti nuomonę, požiūrį tam tikru klausimu, tema’, ‘3. argumentuotai kalbėtis, ginčytis, nesutarti, siekiant su(si)tarimo tam tikru klausimu, tema’, ‘4. išsamiai kalbėti, aptarti, svarstyti tariantis tarpusavyje; ginčyti’.

Tais atvejais, kai diskutuoti vartojamas reikšme ‘1. pokalbyje, diskusijoje keistis, dalintis nuomonėmis, požiūriais’ ir jo agentą atitinkantis subjektas pasakomas daiktavardžio ar daiktavardiškai vartojamo žodžio daugiskaitos forma, jis yra vienvalentis (Žmonės vėl tarpusavyje diskutuoja). Dvivalentis diskutuoti ‘1. pokalbyje, diskusijoje keistis, dalintis nuomonėmis, požiūriais’ valdo būtinąjį agentyvų subjektą ir komitatyvą atitinkantį netiesioginį objektą, reiškiamą prielinksnio su konstrukcija (Jonas diskutuoja gatvėje su praeiviais).

Sintaksiniai būtinieji dvivalenčio diskutuoti ‘2. turėti nuomonę, požiūrį tam tikru klausimu, tema’ aktantai pasakomi perceptyvaus subjekto vardininku (arba kitu derinamuoju linksniu) ir netiesioginio objekto prielinksnio su konstrukcija, atitinkančia komitatyvinį kontentyvą (Jonas diskutuoja su autoriaus interpretacija).

Trivalentis diskutuoti ‘3. argumentuotai kalbėtis, ginčytis, nesutarti, siekiant su(si)tarimo tam tikru klausimu, tema’ reikalauja agento subjekto, komitatyvo ir kontentyvo funkcijas atitinkančių netiesioginių objektų. Sakinyje komitatyvas reiškiamas būtinąja prielinksnio su konstrukcija, o kontentyvas fakultatyviai pasakomas prielinksnio apie arba dėl konstrukcija (Onutė diskutuoja su ekonome apie kopūstus / dėl mitybos principų). Pastarąsias gali pavaduoti šalutinis sakinio dėmuo arba polinksniškasis klausimu, tema ar pan. Tais atvejais, kai šia reikšme vartojamo diskutuoti subjektas pasakytas agentą atliepiančia žodžio daugiskaitos forma, diskutuoti yra dvivalentis, t. y. [A, Con] (Moterys diskutuoja apie kopūstus / dėl mitybos principų).

Diskutuoti, vartojamo reikšme ‘4. išsamiai kalbėti, aptarti, svarstyti tariantis tarpusavyje; ginčyti’, sintaksiniai aktantai pasakomi subjekto daugiskaitos vardininku ir tiesioginio objekto galininku; semantinis valentingumas – [A, Con].

Tyrimas parodė, kad diskutuoti pavyzdžiuose viena raiška, t. y. subjekto vardininkas, netiesioginio objekto su konstrukcija, gali atitikti dvi semantines funkcijas ([A] vs. [Pcp]; [Com] vs. [Concom]) arba viena semantinė funkcija, t. y. Con, – kelias objekto raiškas (objekto galininkas, prielinksnio apie ir dėl konstrukcija, polinksniškasis klausimu, tema, šalutinis sakinio dėmuo).

Iš negausiai rastų pavyzdžių su disputuoti paaiškėjo, kad galimos kelios šio veiksmažodžio reikšmės valentingumo aspektu. Dvivalentis disputuoti ‘1. dispute keistis, dalintis nuomonėmis, požiūriais’ valdo būtinąjį agento subjektą ir komitatyvą atitinkantį netiesioginį objektą, reiškiamą prielinksnio su konstrukcija (Jonas disputuoja su profesoriumi angliškai). Dvivalenčio disputuoti ‘2. ginčyti, kvestionuoti, ar kažkas yra tiesa’ ar pan. sintaksiniai aktantai pasakomi subjekto vardininku ir tiesioginio objekto galininku; semantinis valentingumas – [A, Con] (Jonas disputavo tezes). Trivalentis disputuoti ‘3. ginčytis, nesutikti’ ar pan. reikalauja agento subjekto, komitatyvo ir kontentyvo funkcijas atitinkančių netiesioginių objektų. Sakinyje komitatyvas reiškiamas būtinąja prielinksnio su konstrukcija, o kontentyvas fakultatyviai pasakomas prielinksnio apie arba dėl konstrukcija (Moterys disputuoja su vyrais apie tikėjimą / dėl jų vaidmens visuomenėje). Pastarąsias gali pakeisti polinksniškasis klausimu, tema ir pan., šalutinis sakinio dėmuo34.

Šaltiniai ir naudota literatūra

BLKŽ – Bendrinės lietuvių kalbos žodynas, red. kolegija D. Liutkevičienė, D. Murmulaitytė, V. Sakalauskienė, A. Gritėnienė, A. Gaidienė, D. Daugirdienė, L. Jonušys, vyr. red. D. Liutkevičienė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2013–2022. Prieiga internete: https://ekalba.lt/bendrines-lietuviu-kalbos-zodynas/.

Bußmann H. 2002. Lexikon der Sprachwissenschaft. Stuttgart: Alfred Kröner Verlag.

CAMBRIDGE – Cambridge Advanced Learner’s Dictionary, e. variantas. Prieiga internete: https://dictionary.cambridge.org.

COLLINS – Collins English Dictionary, e. variantas. Prieiga internete: http://www.collinsdictionary.com.

Čižik-Prokaševa V. 2024. Daiktavardžio neapykanta ir su juo semantiškai susijusių žodžių valentingumas dabartinė je lietuvių kalbos (rašto) kalboje. Taikomoji kalbotyra 21, 158–177. DOI: https://doi.org/10.15388/Taikalbot.2024.21.10.

DLKG 1996. Ambrazas, V. (red.), Dabartinės lietuvių kalbos gramatika. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla.

DLKT – Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas. Prieiga internete: http://tekstynas.vdu.lt/tekstynas/ .

DLKŽ – Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, 8-asis patais. ir papild. leidimas, vyr. red. St. Keinys, e. variantas. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2021. Prieiga internete: https://ekalba.lt/dabartines-lietuviu-kalbos-zodynas/.

Drukteinis A. 2007. Sakinio semantinių struktūrų ryšiai ir semantinių funkcijų hierarchija. Res humanitariae 2, 7–33. Prieiga internete: https://www.lituanistika.lt/content/20481.

Drukteinis A. 2009. Semantinės sakinių struktūros su sinkretinės reikšmės predikatais. Res humanitariae 6, 24–41.

DUDEN – Deutsches Universalwörterbuch. Prieiga internete: https://www.duden.de/woerterbuch.

Google – Paieškos sistema Google, kuria remtasi interneto tekstams naršyti. Prieiga internete: https://www.google.lt.

Gudavičius A. 2013. Žodžio semantinė struktūra nominacijos požiūriu. Filologija 18, 70–85.

Hentschel E., Weydt H. 1994. Handbuch der deutschen Grammatik, 2. Aufl. Berlin, New York: De Gruyter.

KP2 (S2) 2003. Kalbos patarimai. Sintaksė: prielinksnių ir polinksnių vartojimas (S2), sud. Rita Miliūnaitė. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas.

LKG 1976. Ulvydas, Kazys (red.), Lietuvių kalbos gramatika 3 (Sintaksė). Vilnius: Mokslas.

LKŽ – Lietuvių kalbos žodynas 1–20 (1941–2002), red. kolegija G. Naktinienė, J. Paulauskas, R. Petrokienė, V. Vitkauskas, J. Zabarskaitė, vyr. red. G. Naktinienė, e. variantas. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2008 (atnaujinta versija, 2018). Prieiga internete: https://ekalba.lt/lietuviu-kalbos-zodynas/ .

LLVV – Latviešu literārās valodas vārdnīca 1972–1996. 1.-8. Sēj. Aut. kol. Rīga: Zinātne. 1972–1996. Prieiga internete: http://www.tezaurs.lv/llvv/.

MLVV – Mūsdienu latviešu valodas vārdnīcas interneta versija 2004–2014. Red. I. Zuicena, LU Latviešu valodas institūts. Šobrīd internetā pieejami šķirkļi, kas sākas ar A–Ļ. Prieiga internete: http://www.tezaurs.lv/mlvv/.

ND – Miliūnaitė R., Aleksaitė A. Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas [Tęstinis internetinis žinynas nuo 2011 m.], sud. R. Miliūnaitė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Prieiga internete: https://ekalba.lki.lt/naujazodziai .

OXFORD – Oxford Learner’s Dictionaries, e. variantas. Prieiga internete: https://www.oxfordlearnersdictionaries.com/ .

PBLKG 2024. Balčiūnienė A., Drukteinis A., Kazlauskaitė R., Vaskelienė J. Praktinė bendrinės lietuvių kalbos gramatika. Vilniaus universiteto leidykla. Prieiga internete: https://www.knygynas.vu.lt/praktine-bendrines-lietuviu-kalbos-gramatika.

SEM – Русский семантический словарь [Russkij semantičeskij slovar’], e. variantas. Prieiga internete: https://www.slovari.ru/default.aspx?s=0&p=235.

Sližienė N. 1994 (= LKVJŽ). Lietuvių kalbos veiksmažodžių junglumo žodynas 1. Vilnius: Mokslo ir encik­lopedijų leidykla.

Sližienė N. 2004 (= LKVJŽ). Lietuvių kalbos veiksmažodžių junglumo žodynas 2(2). Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla.

SŽ – Lyberis Antanas. Lietuvių kalbos sinonimų žodynas, 2-asis patais. leidimas, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2002, e. variantas, 2015. Prieiga internete: https://ekalba.lt/sinonimu-zodynas/.

Šukys J. 1998. Lietuvių kalbos linksniai ir prielinksniai: vartosena ir normos. Kaunas: Šviesa.

TSO – Толковый словарь Ожегова. Prieiga internete: https://slovarozhegova.ru/

TSU – Толковый словарь Ушакова. Prieiga internete: https://ushakovdictionary.ru.

TSE – Толковый словарь русского языка Ефремовой. Prieiga internete: https://www.efremova.info/.

TŽŽ – Tarptautinių žodžių žodynas, red. D. Svetikienė. Vilnius: Alma littera, 1985.

ŽPT – Žodžių prasmių tinklas, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2021. Prieiga internete: https://ekalba.lt/zodziu-prasmiu-tinklas/?p=1.

Įteikta 2025 m. rugpjūtį

Priimta 2025 m. rugsėjį