Taikomoji kalbotyra

Turinys ir redakcinė kolegija

2021-02-06T09:21:00+00:00

Nedarnioji vaikų dvikalbystė mišriose emigrantų šeimose

2020-10-14T03:01:24+00:00

Straipsnyje analizuojamos nedarniosios vienalaikės emigrantų vaikų dvikalbystės su lietuvių kalba priežastys. Tirtos atkarpos iš 25 kokybinių pusiau struktūruotų interviu su vaikus mišriose šeimose svetur auginančiomis lietuvėmis ir pluoštas tokių moterų pasisakymų feisbuke. Pirmiausia aiškinamasi, kas lemia pačių emigrančių ne(be)kalbėjimą lietuviškai savo šeimose, kai vaikai neįgyja net recepcinių mažumos kalbos gebėjimų. Po to išskiriamos galimos pasyviosios vaikų dvikalbystės – nekalbėjimo lietuviškai – priežastys, galiausiai – per mažai išlavėjusių ar nykstančių kompetencijų priežastys. Nedarniąją dvikalbystę su mažumos kalba gali lemti daugybė įvairių objektyvių ir subjektyvių, pirminių ir antrinių, sociolingvistinių, psichologinių ir kitų veiksnių bei jų derinių. Manytina, kad itin svarbus yra jausminis – neigiamų emocijų – aspektas.

Lietuvių kalbos žargono priesaginių prieveiksmių morfologinė adaptacija: priesagos -ai hibridiniai vediniai iš būdvardžių su priesaga -iškas ir nepriesaginių būdvardžių

2020-08-19T13:36:14+00:00

Įprastai skolinių tyrimuose daugiausiai dėmesio skiriama daiktavardžiams, būdvardžiams, veiksmažodžiams. Atskirų, skirtų kiekvienai kalbos daliai, sisteminių ir išsamių lietuvių kalbos žargono leksikos tyrimų nėra. Straipsnyje morfologiškai analizuojami priesagos -ai hibridiniai prieveiksmiai iš būdvardžių su priesaga -iškas ir nepriesaginių būdvardžių: aptariama jų daryba ir kaityba (laipsniavimas). Medžiaga (79 prieveiksmiai) rinkta iš Lietuvių kalbos žargono ir nenorminės leksikos žodyno. Tyrimu siekiama nustatyti sistemiškas ypatybes, darybines analogijas, kurios yra perimamos iš bendrinės kalbos sistemos. Tiriamieji žodžiai klasifikuojami pagal darybinio pamato priesagas, atliekama sisteminė analizė, kuria siekiama išgryninti vyraujančius darybinius modelius.

Prancūzų K2 daiktavardinio junginio aktualioji skaida predikatinėje konstrukcijoje VBE rašto darbuose

2020-08-19T13:36:12+00:00

Mokinių kalba pasižymi interferencijos ir tarpukalbės požymiais. Vienas iš pagrindinių sakinio elementų – daiktavardinis junginys (DJ) – gali atskleisti mokinių kalbinės kompetencijos ypatybes. Tyrimui pasirinkta daiktavardinio junginio aktualioji skaida predikatinėje konstrukcijoje: kai daiktavardinio junginio atributiniai dėmenys patenka į predikatinės konstrukcijos sudėtį, kaip veiksnio aktualizuoti determinantai. Norint tiksliau ištirti tokio tipo predikatines konstrukcijas ir jų ypatumus mokinių kalboje, remiamasi lietuvių mokinių tekstyno empirine medžiaga. Darbe trumpai aptariama predikatinės konstrukcijos samprata, aprašomas mokinių tekstyno duomenų kaupimas ir atrankos kriterijai. Pateikta DJ predikatinėje konstrukcijoje analizė. Nagrinėjami būdingesni analizuojamo tekstyno atvejai. Apibendrinant kiekybinio ir kokybinio tyrimo rezultatus, suformuluotos pagrindinės išvados.

2008–2009 m. ekonomikos krizės atspindys žiniasklaidoje ir jo ryšys su realia situacija

2020-09-02T06:37:25+00:00

Straipsnyje siekiama nustatyti, kaip Lietuvos interneto žiniasklaida atspindėjo 2008–2009 m. ekonomikos krizę ir kaip šis atspindys susijęs su realia ekonomikos situacija bei visuomenės nuomone apie ekonomikos padėtį. Žiniasklaidos atspindys buvo įvertintas pagal sudarytą naujienų agentūros BNS ir interneto portalo DELFI pranešimų tekstyną, analizuojant pranešimų kiekio ir tono kitimą, ir palygintas su statistiniais ekonomikos rodikliais. Nustatyta, kad krizės atspindys žiniasklaidoje iš esmės buvo adekvatus: pranešimų skaičiaus tendencijos atitiko svarbiausių krizės įvykių chronologiją, o pranešimų tono balanso ryšys su ekonomikos situaciją parodančiu pramonės produkcijos indeksu buvo glaudus. Atlikta analizė parodė, kad ryšys tarp BNS pranešimų ir realios padėties buvo stipresnis negu DELFI pranešimų atveju. Pastebėta, kad žiniasklaidos pranešimai turėjo reikšmingesnės įtakos vartotojų nuomonei apie ekonomiką negu vartojimui. Aptikta požymių, kad žiniasklaidos priemonės galėjo bandyti suteikti atsvarą neigiamų naujienų srautui krizės metu. Konstatuota, jog vartotojai greičiau ir ilgesniam laikui reagavo į pranešimų tono balanso blogėjimą negu gerėjimą.

Vengriški kokybės užtikrinimo srities terminai naujadarai

2020-08-19T13:36:11+00:00

Straipsnyje funkciniu ir kognityviniu aspektu nagrinėjami nauji vengriški kokybės užtikrinimo srities terminai, naujadarai analizuojami atsižvelgiant į jų gramatines ir semantines savybes. Medžiaga rinkta 2018 metais, šios srities ekspertai (kokybės inžinieriai) užpildė klausimyną. Naujus terminus vienija tai, kad jie kurti naudojant angliškų žodžių šaknis, o iš kelių žodžių sudarytuose terminuose esama ir angliškų žodžių.
Nors mokslinėje literatūroje dažnai pabrėžiama vienareikšmių terminų svarba mokslinėje komunikacijoje (Temmerman 2002: 211), šiandien jau aišku, kad konceptualiosios metaforos ir metonimai (Lakoff-Johnson 1980, Panther-Thornburg 2003, Kövecses 2015) gali turėti svarbų vaidmenį kuriant žodžių reikšmes, jie taip pat palengvina terminijos supratimo procesą. Straipsnio autorės tyrimai atskleidė, kad metaforų ir metonimų vartojimas gali turėti reikšmingą poveikį reikšmių kūrimo procesui sudarant kasdien vartojamus naujadarus, kai kalboje pradedama vartoti naują žodį arba naują konstrukciją.
Šiame straipsnyje teigiama, kad tai būdinga ir naujiems vengriškiems kokybės užtikrinimo srities terminams, todėl šiuose terminuose taip pat galima rasti įvairių metoniminių ir metaforinių semantinių struktūrų. Ypatingas dėmesys skiriamas gramatinių procesų semantikai, t. y. žodžių darybai, nes didelę dalį šių terminų sudaro tokie vengriški veiksmažodžiai, kurie yra sudaryti prie angliškos šaknies prijungus produktyvias vengrų kalbos darybos morfemas -(V)z arba -(V)l. Kitas svarbus dalykas kuriant šiuos terminus yra vengriškų priešdėlių semantika, nes jie suteikia naujiems veiksmažodžiams perfektinę reikšmę, pabrėžia veiksmo užbaigtumą.
Antroje straipsnio dalyje iškeliama hipotezė, kad esama ir mentalinių priežasčių, kodėl, nepaisant to, kad gamybos procesus galima aprašyti kasdieniais (šnekamosios) vengrų kalbos žodžiais ir žodžių junginiais, nagrinėjamosios srities ekspertai, užuot vartoję juos, pirmenybę teikia naujadarams su angliškomis šaknimis. Šiai hipotezei pagrįsti straipsnyje aptariami informantų atsakymai apie nagrinėjamų terminų vartojimą. Analizė atskleidė, kad vartodami naujadarus kokybės užtikrinimo srities specialistai gali atskirti specialiuosius terminus nuo bendrų, kasdienių leksemų.

Politinių TV debatų specifika: kaip menkinti kito įvaizdį ir didinti savo galią?

2020-09-10T09:12:11+00:00

Straipsnio tikslas – atskleisti, kaip vyksta įvaizdžio ir galios konstravimo procesas politiniuose televizijos debatuose ir ištirti adresatą menkinančius pasakymus orientacijos į įvaizdį ir propozicinio turinio aspektais. Tikslui pasiekti kokybiniu turinio analizės metodu nagrinėtos šešios politinių TV debatų laidos, transliuotos prieš 2016 m. rinkimus į Lietuvos Respublikos Seimą. Bendra laidų trukmė – 360 min. Nustatyta, kad politikai siekia įtvirtinti savo galią menkindami oponento įvaizdį. Šio proceso specifiškumui nusakyti gali būti taikoma nulinės sumos lošimo metafora. Ištyrus adresatą menkinančius pasakymus paaiškėjo, kad dažniausiai taikomos netiesioginės nemandagumo strategijos, o jų turinys susijęs su oponentų veiksmų kritika. Tai rodo, kad debatų dalyviai vienas kitam kenkia neigiamai kalbėdami apie vienas kito kompetencijų stoką ir vienas kito įvaizdį menkina taip, kad nepakenktų savo pačių įvaizdžiui. Šis tyrimas gali būti įdomus politinio diskurso tyrėjams, sociolingvistams.

Kodų kaita skirtingų lyčių asmenų feisbuko paskyrose. Šalčininkų rajono atvejis

2020-09-14T09:12:26+00:00

Šiame straipsnyje pristatomas kodų kaitos ir jos funkcijų feisbuke skelbiamuose įrašuose ir komentaruose tyrimas, atsižvelgiant į lyties veiksnį. Tyrėjai René Appelas ir Pieteris Muyskenas išskyrė šešias kodų kaitos funkcijas: referentinę, valdomąją, tapatybinę, metaforinę, metalingvistinę ir poetinę. Tiriant buvo siekiama išsiaiškinti, kurias iš pateiktų funkcijų kodų kaita atlieka iš Šalčininkų rajono kilusių jaunų žmonių feisbuko diskurse, nustatyti vyraujančias funkcijas merginų ir vaikinų paskyrose bei įvertinti visų rastų kodų kaitos funkcijų atvejų dažnumo panašumus lyties požiūriu. Tiriamąją medžiagą sudarė 1048 įrašai ir komentarai iš 30 feisbuko paskyrų, paskelbti 2017–2018 m. Jaunų žmonių amžius – 20–30 m., juos vienija mokyklos (lenkų) kalba. Feisbuko įrašai ir komentarai tiriami taikant kokybinės kalbinės ir kiekybinės analizės metodus. Tyrimo rezultatai rodo, kad funkciniu požiūriu kodų kaita merginų ir vaikinų feisbuko diskurse yra panaši. Abiejų lyčių paskyrose pačių funkcijų skaičius yra vienodas, tačiau skiriasi tų funkcijų dažnumas.

Airijos lietuvių gimtosios kalbos žodyno dydis ir atricijos požymiai

2021-02-03T10:41:06+00:00

Straipsnyje siekiama atsakyti į klausimą, ar Airijos lietuvių K1 žodynas patiria atriciją, bei pateikti įžvalgų, kokie veiksniai gali turėti įtakos tiriamųjų žodyno dydžiui. Analizuojami 100 Airijoje gyvenančių lietuvių žodyno dydžio testo rezultatai ir atsakymai į sociolingvistinio klausimyno klausimus. Tiriamosios grupės duomenys gretinami su Lietuvoje gyvenančių lietuvių (100 respondentų) duomenimis. Abiejų grupių rezultatai lyginami taikant T testą, sociolingvistinių veiksnių įtaka žodynui aprašoma atliekant regresinę analizę. Rezultatai rodo, kad Airijos lietuvių žodynas yra mažesnis nei Lietuvoje gyvenančių lietuvių ir skirtumas yra statistiškai reikšmingas. Duomenų analizė atskleidė, kad išsilavinimas neturi įtakos tiriamųjų žodyno dydžiui, tačiau stebima teigiama koreliacija su respondentų amžiumi apklausos metu ir amžiumi emigruojant. Neigiamos įtakos turi retas bendravimas lietuviškai su žmonėmis Lietuvoje. Įvertinus visus rezultatus, galima atsargiai teigti, kad Airijos lietuvių K1 žodyne esama atricijos požymių.

Tarmės įtaka garsų ir jų junginių įsisavinimui: eksperimentinis tyrimas išgalvotų žodžių pakartojimo testu

2021-02-03T10:40:57+00:00

Lietuvių kalbos garsų ir jų junginių įsisavinimas skirtingose amžiaus grupėse aptartas gana išsamiai (žr. Krivickaitė-Leišienė 2018; Krivickaitė 2017; Krivickaitė 2016; Kamandulytė-Merfledienė 2015; Krivickaitė 2014; Krivickaitė, Dabašinskienė 2013; Garšvienė, Juškienė 2008; Kamandulytė 2006 ir kt.), tačiau nėra duomenų apie skirtinguose etniniuose Lietuvos kraštuose gyvenančių vaikų kalbos ypatybes. Šiuo tyrimu siekiama palyginti 4–5 m. amžiaus vaikų, gyvenančių skirtinguose Lietuvos regionuose, pirmą kartą išgirstų žodžių pakartojimo rezultatus.
Tyrimo medžiagai rinkti taikytas lietuvių kalbos išgalvotų žodžių pakartojimo testas. Lyginamasis tyrimas parodė, kad to paties amžiaus vaikai, nesvarbu kuriame Lietuvos regione gyvena ir kokią lietuvių kalbos atmainą girdi aplinkoje, taiko tas pačias universalias žodžių tarimo paprastinimo strategijas. Tyrimo rezultatai leido pastebėti nežymius skirtumus tarp vaikų grupės iš Kelmės ir vaikų grupės iš Kauno bei jo rajonų testo atsakymų.

Kalbų kaita XVIII amžiaus pabaigos Vilniaus universiteto dėstytojų laiškuose

2021-02-03T10:40:48+00:00

Straipsnyje tiriami XVIII amžiaus pabaigos Vilniaus universiteto profesorių ir jų korespondentų laiškuose aptikti kitų kalbų intarpai ir siūlomos jų paskirčių interpretacijos. Pasirinkti pavyzdžiai teikia žinių apie užsienio kalbų mokymosi istoriją bei užsienio kalbų intarpų priimtinumą to meto bendravime. Kalbų pasirinkimas kito: lotynų kaip mokslo ir tarptautinio bendravimo kalbos vaidmuo slopo, ji dažniausiai liko buvusių jėzuitų korespondencijos požymiu, o tarptautiniai ryšiai, studijų ir mokslo kelionės, gyvenimo naujovės skatino gyvųjų užsienio kalbų mokymosi ir vartojimo poreikį. Daroma išvada, kad laiškų kalbos, kalbų ar jų derinių pasirinkimą lėmė įvairūs rašančiųjų poreikiai: patikslinimas, realijų įvardijimas, stiliaus puošnumo ir ekspresijos siekis. Medžiaga surinkta vykdant detalesnį Vilniaus universiteto bibliotekoje saugomų laiškų aprašymą.

Ar galime pakartoti tai, ko nesakome antrąja kalba?

2021-02-03T10:40:38+00:00

Straipsnyje analizuojama sakinių pakartojimo užduotis, kurią atliko Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai. Natūraliai skambančiuose ir prasminguose lietuviškuose sakiniuose buvo įtraukta tokių formų, kurios mažiau tikėtinos spontaninėje negimtakalbių šnekoje. Straipsnyje nagrinėjamos skirtingos veiksmažodžių formos: tiesioginės nuosakos esamojo laiko vienaskaitos ir daugiskaitos antrojo asmens, trečiojo asmens sangrąžinė forma, būtojo kartinio laiko vienaskaitos ir daugiskaitos pirmojo asmens ir trečiojo asmens sangrąžinė forma, būsimojo laiko trečiojo ir daugiskaitos pirmojo asmens, būtojo dažninio laiko vienaskaitos pirmojo ir trečiojo asmens, liepiamosios nuosakos vienaskaitos antrojo asmens, tariamosios nuosakos trečiojo asmens, priešdėlinės bendraties, dalyvio, pusdalyvio ir padalyvio bei sudėtinių laikų. Straipsnyje atsižvelgiama ne tik į tai, ar konkreti forma buvo atkartota, ar ne, bet taip pat nagrinėjama, kuo pakartojant buvo pakeistos tos formos, kurių kalbėtojas negebėjo atkartoti. Tų pačių kalbėtojų šnekos duomenys rinkti platesniam lietuvių kalbos kaip antrosios (K2) tyrimui, todėl straipsnyje užduoties rezultatai lyginami su spontaninės šnekos duomenimis. Analizė patvirtina ankstesniais tyrimais nustatytą lietuvių kalbos veiksmažodžio formų įsisavinimo seką, taip pat tai, kad bazinės atmainos kalbėtojai iš esmės nediferencijuoja formų pagal funkciją. Naujai paaiškėjo, kad K2 kalbėtojai naują pradedamą pastebėti formą, kurios funkcija dar jiems nėra visai aiški, pavartoja ten, kur reikia jų kompetenciją pranokstančios formos. Be to, trečiojo asmens formą, kadangi ji lietuvių kalboje vienaskaita ir daugiskaita sutampa ir dėl to yra dažniausia, linkstama įsisavinti kaip pirmą formą ne tik esamajame laike, bet ir kituose tiesioginės nuosakos laikuose. Analizė parodė, kad net ir tokioje ypač į formą nukreiptoje užduotyje kalbėtojai stengiasi perteikti suprastą atkartojamo sakinio prasmę, naudodamiesi savo turimais kalbiniais ištekliais, nors ir nukrypdami nuo tikslios formos. Palyginimas su spontaninės šnekos duomenimis atskleidžia tai, kad dauguma spontaniškai vartojamų, įsisavintų formų kalbėtojai gali atkartoti, o tų, kurių įsavinę nėra – negeba, bet keičia kitomis (paprastesnėmis) formomis iš savo repertuaro. Taip pat pastebėta, kad kai kurios formos, nors ir dažnos kalboje, kelia sunkumų K2 kalbėtojams (pvz., būtųjų laikų vienaskaitos pirmojo asmens), tačiau kai kurios – pusdalyvis ir padalyvis – nors spontaniškai nevartojamos, pobazinės atmainos kalbėtojams yra pakankamai skaidrios ir įmanomos pakartoti.

Globaliosios anglų kalbos socialinės reikšmės potencialas: ką rodo skirtingų bendruomenių tyrimai?

2021-02-09T06:03:17+00:00

Taikant Penelope’s Eckert (2008) indeksinio lauko (angl. indexical field) sąvoką, straipsnyje aprašoma, kokias globaliosios anglų kalbos ir mišrių stilių socialines reikšmes yra nustatę skirtingų pasaulio šalių mokslininkai. Tyrimo tikslas – analizuojant ir sintetinant įvairiuose sociokultūriniuose ir komunikaciniuose anglų kalbos vartojimo kontekstuose pastebėtas socialines reikšmes atskleisti šios globaliosios kalbos indeksinį potencialą bei pailiustruoti galimus socialinių reikšmių ryšius. Tyrimo pagrindas – 1990–2020 m. laikotarpiu (daugiausia per antrą XXI a. dešimtmetį) anglų kalba publikuoti straipsniai iš vadinamojo Besiplečiančio rato (angl. Expanding Circle) bendruomenių, kuriose anglų kalba turi užsienio kalbos statusą. Pasitelkus devynias kategorijas (Britų ir amerikiečių kultūra; Tarptautinė erdvė; Technologijos, mokslas, išsilavinimas; Ekonominis ir socialinis statusas; Asmeninis kapitalas; Jaunimas; Populiarioji kultūra, medijos; Miestas; Vyras) ir grupuojant per penkiasdešimt identifikuotų socialinių reikšmių parodoma, kad šios reikšmės galėtų būti interpretuojamos kaip susiję daugialypiai indeksiniai laukai ar tokių laukų kompleksas.

Jei tai nepakartojama, ar tai patikimas mokslas? Atviras laiškas apie tyrimų kartojimo svarbą kiekybiniuose tyrimuose

2020-08-19T13:36:13+00:00

The idea of this paper arose in a reading group of several colleagues at the Faculty of Philology of Vilnius University after a discussion of a review article published by the editors of Language Teaching. Titled ‘Replication studies in language learning and teaching’ (2008), the paper focuses on replication studies and argues that they should be promoted and valued no less than original research. The participants of the reading group agreed that replication studies, understood here primarily as replications of quantitative research, are indeed an important issue that could be of interest to the broader community of applied linguists in Lithuania. The present paper argues that attempts to replicate earlier studies, which are very scarce or non-existent in Lithuania, deserve more attention both from novice and mature researchers. Replications are particularly valuable in developmental studies where replicating a study over a period of time allows the researcher to obtain data for continued analysis. Furthermore, a replication of a published study that deals with data collected in one country offers an opportunity to verify its findings in a different context and this way consolidates our understanding of phenomena under study. Finally, replication is an invaluable learning method to a novice linguist, be it a senior undergraduate or postgraduate student. Thus the authors of this paper would like to promote the idea of replication research in our community as well as encourage everyone interested make use of the increasingly growing amount of open access data available on the internet.