Taikomoji kalbotyra

Kaip, kada ir kodėl užmirštama gimtoji kalba?

2021-09-29T04:25:58+00:00

Straipsnyje nagrinėjamas pirmosios kalbos atricijos reiškinys. Pateikiama kalbos atricijos tyrimų srities apžvalga, aptariami pagrindiniai šio reiškinio bruožai, taip pat pagrindžiamas atricijos termino vartojimas lietuviškai. Toliau straipsnyje nagrinėjamas išskirtinis pirmosios kalbos atricijos atvejis tarptautinio įvaikinimo situacijoje, kai ankstyvojo paauglystės amžiaus lietuvė mergaitė buvo įvaikinta į Italiją. Atvejo tyrimas grindžiamas ilgalaikiu stebėjimu ir šnekos įrašais daugiausia iš baigiamojo stebėjimo laikotarpio, t. y. 14 mėnesių po išvykimo iš kilmės šalies. Šnekos duomenys analizuojami daugiausia leksiniu ir gramatiniu lygmenimis, pateikiant pastabų ir apie kitus kalbos lygmenis. Analizė parodo labai pažengusią atriciją ne vien leksiniu lygmeniu, tačiau taip pat įvykusius esmingus pokyčius gramatiniu lygmeniu. Duomenys rodo, kad laiko, veikslo, žymėtumo, linksnio ir net giminės kategorijos, kur yra skirtumų tarp šių dviejų kalbų, yra paveiktos naujosios dominuojančios kalbos.

Hibridinės tapatybės formavimosi tendencijos didžiuosiuose Lietuvos miestuose: rusakalbio jaunimo etninės tapatybės atvejis

2021-10-11T09:29:27+00:00

Straipsnyje analizuojama rusų ir rusakalbio jaunimo etninė tapatybė. Pagrindinis darbo tikslas – užfiksuoti hibridinės (daugialypės) etninės tapatybės formavimosi tendencijas skirtinguose Lietuvos miestuose. Respondentais pasirinkti trijų didžiųjų Lietuvos miestų rusų tautybės asmenys ir rusakalbiai, kurių amžius svyravo nuo 15 iki 29 metų. Siekiant palyginti gautus rezultatus, tyrime taip pat dalyvavo nedidelė kontrolinė grupė – 45–60 metų amžiaus rusai. Duomenims gauti naudoti kokybiniai ir kiekybiniai metodai: speciali apklausos anketa ir pusiau struktūruoti giluminiai interviu. Atlikta analizė parodė, kad hibridinės etninės tapatybės formavimasis gana dažnas reiškinys – ketvirtadalis visų jaunimo grupės apklaustųjų priskyrė save dviem ar daugiau etninių grupių. Kaune, labiau nei hibridizacijos, išryškėjo asimiliacijos procesai. Vilniuje ir Klaipėdoje rusų bendruomenė pasirodė turinti stiprius ryšius – dauguma jaunuolių su artimaisiais bendravo rusiškai, vaikystėje būdavo skatinami dalyvauti bendruomenės renginiuose, buvo baigę ar mokėsi rusų mokyklose, taigi dažniau tapatinasi su savo etnine grupe.

Tradicinių aiškinamųjų žodynų antraštyno atnaujinimo būdas

2021-11-09T05:43:19+00:00

Straipsnyje pristatomas būdas, leidžiantis atnaujinti tradicinius suskaitmenintus žodynus, pasirėmus žodynuose pateiktų lemų palyginimu su dideliuose tekstynuose vartojama leksika. Tokiam lyginimui galimybę suteikia Hunspell platforma, kuri leidžia generuoti visas žodžio formas pagal lemą ir jai priskirtas darybos taisykles. Atlikus Dabartinės lietuvių kalbos žodyno 6-osios laidos leidimo skaitmeninės versijos lemų analizę ir palyginus ją su Jungtinio lietuvių kalbos tekstyno leksiniais duomenimis, buvo gauti du sąrašai: žodyne pristatytos, bet tekstyne neaptiktos leksikos, ir žodyne nepateiktos, bet tekstyne dažnai vartojamos leksikos. Pastarasis sąrašas pristatomas detaliai tam, kad išryškėtų, kokia leksika turėtų būti papildomi nauji žodyno leidimai.

Dešimtoji istorinės sociolingvistikos konferencija

2021-11-10T13:03:36+00:00

Teisė, kalba ir teismo lingvistika migracijos kontekste: dviejų konferencijų apžvalga

2021-11-10T13:04:33+00:00