https://www.zurnalai.vu.lt/taikomojikalbotyra <p>Įkurtas 2012 m. Publikuoja tiriamuosius, apžvalginius, diskusinius straipsnius, recenzijas ir mokslinius esė taikomosios kalbotyros tematika. Registruotas&nbsp;<em>Scopus</em> nuo 2021.</p> Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press en-US Taikomoji kalbotyra 2029-8935 https://www.zurnalai.vu.lt/taikomojikalbotyra/article/view/22990 <p>Straipsnyje nagrinėjamas pirmosios kalbos atricijos reiškinys. Pateikiama kalbos atricijos tyrimų srities apžvalga, aptariami pagrindiniai šio reiškinio bruožai, taip pat pagrindžiamas atricijos termino vartojimas lietuviškai. Toliau straipsnyje nagrinėjamas išskirtinis pirmosios kalbos atricijos atvejis tarptautinio įvaikinimo situacijoje, kai ankstyvojo paauglystės amžiaus lietuvė mergaitė buvo įvaikinta į Italiją. Atvejo tyrimas grindžiamas ilgalaikiu stebėjimu ir šnekos įrašais daugiausia iš baigiamojo stebėjimo laikotarpio, t.&nbsp;y. 14 mėnesių po išvykimo iš kilmės šalies. Šnekos duomenys analizuojami daugiausia leksiniu ir gramatiniu lygmenimis, pateikiant pastabų ir apie kitus kalbos lygmenis. Analizė parodo labai pažengusią atriciją ne vien leksiniu lygmeniu, tačiau taip pat įvykusius esmingus pokyčius gramatiniu lygmeniu. Duomenys rodo, kad laiko, veikslo, žymėtumo, linksnio ir net giminės kategorijos, kur yra skirtumų tarp šių dviejų kalbų, yra paveiktos naujosios dominuojančios kalbos.</p> Jogilė Teresa Ramonaitė Meilutė Ramonienė Autorių teisių (c) 2021 Taikomoji kalbotyra http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2021-07-02 2021-07-02 16 1 24 10.15388/Taikalbot.2021.16.1 https://www.zurnalai.vu.lt/taikomojikalbotyra/article/view/24347 <p>&nbsp;Straipsnyje analizuojama rusų ir rusakalbio jaunimo etninė tapatybė. Pagrindinis darbo tikslas&nbsp;– užfiksuoti hibridinės (daugialypės) etninės tapatybės formavimosi tendencijas skirtinguose Lietuvos miestuose. Respondentais pasirinkti trijų didžiųjų Lietuvos miestų rusų tautybės asmenys ir rusakalbiai, kurių amžius svyravo nuo 15 iki 29 metų. Siekiant palyginti gautus rezultatus, tyrime taip pat dalyvavo nedidelė kontrolinė grupė&nbsp;– 45–60 metų amžiaus rusai. Duomenims gauti naudoti kokybiniai ir kiekybiniai metodai: speciali apklausos anketa ir pusiau struktūruoti giluminiai interviu. Atlikta analizė parodė, kad hibridinės etninės tapatybės formavimasis gana dažnas reiškinys&nbsp;– ketvirtadalis visų jaunimo grupės apklaustųjų priskyrė save dviem ar daugiau etninių grupių. Kaune, labiau nei hibridizacijos, išryškėjo asimiliacijos procesai. Vilniuje ir Klaipėdoje rusų bendruomenė pasirodė turinti stiprius ryšius&nbsp;– dauguma jaunuolių su artimaisiais bendravo rusiškai, vaikystėje būdavo skatinami dalyvauti bendruomenės renginiuose, buvo baigę ar mokėsi rusų mokyklose, taigi dažniau tapatinasi su savo etnine grupe.</p> Skirmantė Kubiliūtė Autorių teisių (c) 2021 Authors https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2021-10-11 2021-10-11 16 25 41 10.15388/Taikalbot.2021.16.2