Taikomoji kalbotyra

Lietuvių gestų kalbos poezija: gesto lokalizacija kaip metaforos raiškos priemonė

Anželika Teresė — 2022-03-29

Viena iš įvairių gestų kalbų poezijoje pasirenkamų metaforos kūrimo priemonių – gesto lokalizacija. Šio tyrimo tikslas – nustatyti, kaip kuriant metaforas lietuvių gestų kalbos poezijos kūriniuose pasitelkiami konkretūs lokalizacijos tipai ir kokios metaforos tokiu būdu yra kuriamos. Kokybinės analizės metodu nagrinėjama 10 kūrinių. Analizės rezultatai atskleidė, kad LGK poetai pasitelkia įvairias gestų lokalizacijas ir, dažniausiai vartodami polisintetinius gestus, taip pat modifikuodami nusistovėjusių gestų lokalizacijas, kuria skirtingas metaforas. Nustatyta, kad pasitelkus gesto lokalizaciją kuriamos orientacinės metaforos, rodančios statusą, taip pat rasta metaforų, susijusių su tapatybės, gyvybės, mirties, laiko, požiūrio raiška, meninių subjektų svarbos dalykais.

Mišrūs stiliai dviejose vienalytėse profesinėse grupėse: tapatybės raiška

Dalia Pinkevičienė — 2022-07-21

Straipsnyje pristatomas mišrios kalbos lietuviškoje darbo aplinkoje tyrimas. Mišri kalba – toks kalbėjimo būdas, kai į pagrindinę – šiuo atveju lietuvių – kalbą įterpiama kitų kalbų elementų. Iš keturių tirtųjų darbo aplinkų šiam straipsniui pasirinktos dvi darbo aplinkos Vilniuje, kuriose dirba tik vyrai ir tik moterys. Pirmoji – informacinių technologijų įmonė, o antroji – kosmetiką gaminančios įmonės rinkodaros skyrius. Tyrimo dalyvių skaičius tiriamosiose grupėse, jų tautybė ir amžius yra panašūs. Tyrimu siekiama išsiaiškinti, kokiems pragmatiniams ir socialiniams tikslams pasiekti abiejų grupių kalbėtojai vartoja mišrią kalbą ir kaip mišrus stilius – papildomas kalbinis išteklius – prisideda prie kalbėtojų tapatybės raiškos. Tyrimas paremtas autentiškais natūralios kalbos darbe garso įrašais ir apie dalyvius ir tiriamąsias aplinkas surinkta informacija. Tyrimo medžiaga analizuota remiantis interakcijos sociolingvistikos metodu, kuris sujungia diskurso analizę su etnografinėmis įžvalgomis. Tyrimas parodė, kad mišrios kalbos skirtumai tarp grupių labiau išryškėja ne profesinėje (kur abi grupės panašiai viena į kitą vartoja angliškus savo specialybės terminus), bet santykių plotmėje. Būtent šiai funkcijai grupės kalbinius išteklius konstruoja skirtingai: vyrų grupės vartosenoje rasta ir angliškų, ir rusiškų elementų, o moterų grupės mišriame stiliuje kaip kitakilmiai ištekliai vartojami tik angliški elementai. Vyrų grupėje mišrus stilius vartojamas keikiantis, erzinant ir pravardžiuojant vienas kitą; moterų grupėje – plepant apie įžymybes, apkalbant kolegas, konfliktinėse situacijose. Vyrų grupės mišri kalba pasitarnauja bendradarbiaujant, palaikant vienas kitą, o moterų mišri kalba pasitelkiama užslėptai konfrontacijai, konkurencijai ir pasyviam agresyvumui reikšti. Šiuos formos ir socialinių reikšmių skirtumus tarp grupių nulemia įvairūs tarpusavyje susipynę situaciniai ir socialiniai parametrai.

Slaviškos kilmės veiksmažodžiai su priesagomis -inti, -uoti, -yti, -ėti, -auti lietuvių kalbos žargone: derivaciniai ir adaptaciniai hibridai*

Robertas Kudirka — 2022-07-26

Straipsnyje nagrinėjami 246 slaviškos kilmės lietuvių kalbos žargono hibridiniai veiksmažodžiai su priesagomis -inti, -uoti, -yti, -ėti, -auti. Atliktas tyrimas atskleidžia, kad skoliniai afiksine adaptacija yra priderinami prie kalbinės sistemos. Žargone pati dariausia hibridų priesaga yra -inti (190 hibridinių veiksmažodžių). Su šia priesaga iš lietuvių kalboje adaptuotų pamatinių žodžių sudaryta nemažai derivacinių hibridų (64), tokiais atvejais hibridiniai veiksmažodžiai yra priesagos -inti derivatai. Dvigubai daugiau su priesaga -inti yra adaptacinių hibridų (126), kurie morfologiškai adaptuojami pakeičiant kalbos donorės darybinę priesagą su kalbos recipientės priesaga -inti. Kitos priesagos nėra tokios darios: -uoti (21), -yti (12), -ėti (12), -auti (11), dažniausiai su jomis sudaromi derivaciniai hibridai jau iš žargone adaptuoto pamatinio vardažodžio.

Artimų sinonimų pasirinkimas: anglų kalba kaip svetimoji ir kaip gimtoji

Alina Yevchuk — 2022-08-31

Straipsnyje analizuojamas artimų sinonimų pasirinkimas ir tą grindžiantys argumentai. Artimi sinonimai – žodžiai, kurie semantiškai panašūs, tačiau skiriasi jų kontekstinė vartosena (pvz., acquire ir obtain, evaluate ir judge). Šiame tyrime lyginama, kokius leksinius vienetus iš sinonimiškai artimų žodžių porų pasirenka ir kaip savo pasirinkimą grindžia pažengę C1 lygio anglų kalbos kaip svetimosios mokiniai (n = 45) bei gimtakalbiai anglų kalbos vartotojai (n = 58). Duomenys buvo surinkti naudojant priverstinio pasirinkimo klausimyną, kur respondentai galėjo nurodyti ne tik savo pasirinkimą, bet ir jį paaiškinti bei argumentuoti. Tyrimo išvados rodo, kad negimtakalbiams trūksta žodyno kompetencijos, būtinos norint pasirinkti tinkamesnį žodį iš sinonimiškai artimų žodžių porų. Nepakankamas apklausoje naudotų žodžių išmanymas lėmė tai, kad anglų kalbos mokinių leksinis pasirinkimas ir tokio pasirinkimo pagrindimas statistiškai skyrėsi nuo tų, kuriuos pateikė gimtakalbiai. Remiantis tyrimo išvadomis, anglų kalbos kaip svetimosios mokytojams patartina daugiau dėmesio skirti žodžių vartosenos kontekstui bei stiprinti žodyno kompetenciją.

Metafora ir erdvė: 14 pasaulinė metaforų tyrėjų konferencija RaAM14 Vilniaus universitete

Inesa Šeškauskienė — 2022-02-28

Žurnalo „Taikomoji kalbotyra“ dešimtmetis. Publikacijų apžvalga

Meilutė Ramonienė — 2022-11-24

In memoriam Nidai Burneikaitei (1964–2022)

Inesa Šeškauskienė — 2022-02-28