https://www.zurnalai.vu.lt/td/issue/feed Tautosakos darbai 2022-11-14T08:12:16+00:00 Vilma Daugirdaitė vilma.daugirdaite@llti.lt Open Journal Systems <p><em>Tautosakos darbai</em> – atvirosios prieigos mokslo žurnalas, publikuojantis kultūros istorijai ir šiuolaikinių jos procesų pažinimui reikšmingus folkloro ir susijusių sričių - mitologijos, kultūrinės antropologijos, etnomuzikologijos, etnologijos tyrimus.</p> https://www.zurnalai.vu.lt/td/article/view/28411 Redakcinė kolegija ir turinys 2022-07-20T05:27:54+00:00 Vilma Daugirdaitė info@leidykla.vu.lt <p>&nbsp;&nbsp;</p> 2022-07-20T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2022 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/td/article/view/28412 Pratarmė 2022-07-20T05:27:54+00:00 Jurgita Ūsaitytė info@leidykla.vu.lt <p>&nbsp;&nbsp;</p> 2022-07-20T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2022 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/td/article/view/27967 Rūpesčio ir paguodos sapnai: laidotuvių apeigų refleksijos sapnų pasakojimuose 2022-11-14T08:12:16+00:00 Vita Ivanauskaitė - Šeibutienė vytaseib@gmail.com <p class="anotacija" lang="en-GB">Mirusieji, jų apsilankymai, prašymai, perspėjimai – vyraujanti sapnų pasakojimų tema; jos variacijos tiesiogiai priklauso nuo požiūrio į mirtį, laidotuves, mirusiuosius kaitos. Straipsnyje gilinamasi į folklorinių sapnų pasakojimų ir senųjų laidotuvių apeigų sąsajas. Pasirinkta detaliau ištirti kelis neabejotinai su laidotuvių apeigomis susijusius oneirinius motyvus: draudimą kviesti mirusiuosius pasirodyti sapnuose, nes gyviesiems sunku be jų išgyventi; draudimą motinoms per daug verkti ir gailėti mirusių vaikų. Kita analizuojama apeiginė realija susijusi su mirusiųjų įkapėmis. Sapnų pasakojimuose dažnai girdima liudijimų apie mirusiųjų prašymus „atiduoti“ jiems priklausančias konkrečias įkapių dalis, kaip galiausiai paaiškėja, artimųjų išties velioniui „neatiduotas“ arba pakeistas kitomis ar kitokiomis. Išsamiau aptariamas sapnų pasakojimuose lyg dažniau už kitus įkapių objektus minimas ir su mirties kaip kelionės samprata glaudžiai susijęs mirusiųjų apavas.</p> <p class="anotacija ParaOverride-1" lang="en-GB">Į sapnų pasakojimus šiame darbe žvelgiama kaip į neatsiejamą viso laidotuvių apeigų vyksmo dalį. Laikomasi požiūrio, kad pasakojimai, jog miręs žmogus sapnuose prašo atiduoti įkapių dalis ar kitus jam priklausančius ir reikalingus daiktus, prašo artimųjų nebesigailėti, iš tiesų yra pasakojimai apie iki galo neįvykusius ar netinkamai atliktus apeiginius veiksmus, apie sutrikdytą mirusiojo atsiskyrimą nuo gyvųjų pasaulio. O tuose pačiuose pasakojimuose nusakyti sapnuotojų atsiliepimai į mirusiųjų prašymus – ne kas kita kaip tradicijos skatinama ir palaikoma apeigų tąsa, siekiant galutinai jas realizuoti, nepriklausomai nuo to, kiek laiko praėję nuo sapnuose pasirodančio žmogaus mirties.</p> 2022-07-20T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2022 Tautosakos darbai https://www.zurnalai.vu.lt/td/article/view/28414 Antisovietinio partizaninio karo pasakojimas: vienos šeimos atvejis 2022-11-14T07:30:56+00:00 Greta Paskočiumaitė g.paskociumaite@gmail.com <p>Remiantis Aukštaitijos partizanų Antano ir Zofijos Žilių istorija, rekonstruojamas šeimoje gyvuojantis partizaninio karo pasakojimas. Straipsnyje vadovaujamasi nuostata, kad pasakojimas ne tik prisideda prie individo tapatybės konstravimo, bet ir atskleidžia jo asmenines patirtis, vertybines nuostatas ir savitą praeities sampratą, todėl yra svarbus, dar menkai įsisąmonintas ir tyrinėtas partizaninio karo ir jo dalyvių pažinimo šaltinis. 2019–2020 m. užfiksuoti trijų kartų Žilių šeimos narių pasakojimai atskleidžia pasakojimo šeimoje formavimosi aplinkybes, esminius turinio elementus ir kaitą, perdavimo iš kartos į kartą procesus. Ginkluotame pasipriešinime dalyvavusių Žilių šeimos istorija pasirinkta kaip pavyzdys šeimų, susikūrusių dar iki laisvės kovų pradžios.</p> 2022-07-20T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2022 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/td/article/view/28415 Totorių Vokė. Istorinės atminties ir asmeninių patirčių erdvė 2022-11-14T07:30:53+00:00 Lina Leparskienė linute.arch@gmail.com <p>Remiantis antropologinio stebėjimo ir užrašytų gyvenimo pasakojimų duomenimis, tiriama Vokės upės kultūrinė erdvė, kur nuo XIV a. pabaigos gyvena totoriai. Šis faktas yra tapęs Lietuvos didžiojo istorinio pasakojimo dalimi, liudijančia totorių gyvenimo Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje pradžią. Straipsnyje jis permąstomas Vilniaus kraštui būdingo daugiakultūriškumo kontekste. Vokės totorių lokalinis tapatumas pristatomas kaip išplečiantis apibendrintą Lietuvos totorių tapatybės modelį. Nagrinėjamos geografinės Vokės kraštovaizdžio ypatybės (vietovardžiai, gatvės, kalvos, kapinės), tapatybės raiškos (kalba, istorinė atmintis, darbas), subjektyvios asmeninės patirtys, liudijančios totorių įsišaknijimą šiose vietose, santykį su žeme ir vienas kitu.</p> 2022-07-20T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2022 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/td/article/view/28416 Apdainavimų naratyvas ir jo istorinės atminties kontekstai 2022-11-14T07:30:50+00:00 Bronė Stundžienė brone@llti.lt <p>Tyrimo akiratyje – talaliniškų apdainavimų kuriamas naratyvas, neretai grindžiamas ypatinga, vadinamąja&nbsp;<em class="Kursyvui">lotine</em>, raiška. Aiškinantis jos ištakas į tyrimo lauką įtraukiami ir ritualinio kanono apdainavimai (ypač vestuviniai) – jų turinio savitumą ir atlikimo būdą galima sieti su tolimų laikų kultūrinės atminties reliktais. Lyginamuoju būdu stebint skirtingos paskirties (apeiginės ir pramoginės) apdainavimų&nbsp;<em class="Kursyvui">lojimus</em>&nbsp;išryškinamos jų turinio bei raiškos sąsajos ir atskirtys. Tokiam tyrimui atlikti palankias prielaidas teikia rusų apeiginių apdainavimų ištirtumas. Kaip integrali talalinių naratyvo dalis svarstomas marginalinių sociumo grupių – elgetų ir vyriausiųjų gyventojų – parodijavimas, įžvelgiant jame ne vien pramoginę, bet ir kur kas reikšmingesnę – kontroliuojančią – talalinių funkciją. Stebimoji talalinių apdainavimų naratyvo interpretacija atlikta remiantis XIX a. pabaigos – XX a. pirmos pusės spausdintais ir archyviniais šaltiniais.</p> 2022-07-20T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2022 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/td/article/view/28417 Emocijų raiškos kaita lietuvių meilės dainose 2022-11-14T07:30:47+00:00 Giedrė Buivytė giedre.buivyte@gmail.com <p>Straipsnyje nagrinėjama, kokių socialinių ir kultūrinių aplinkybių kontekste vyko meilės dainų stilistikos ir turinio pokyčiai. Pasitelkus emocijų istorijos tyrimų teorines įžvalgas, analizuojama emocijų raiškos kait<a id="_idTextAnchor000"></a>a dainuojamojoje tautosakoje meilės tematika. Modernėjančios visuomenės individualumo siekis, bendruomeninio gyvenimo nykimas traktuojamas kaip stimulas atkreipti dėmesį į asmenines emocines patirtis. Kintanti meilės dainų retorika siejama su visuomenės raštingumo lygio didėjimu ir autorinės poezijos gausėjimu. Siekiama aptarti rašto kultūros įtaką kaip esminį faktorių, į liaudies dainų lauką atnešusį romantinės meilės idėjos tropus ir jausmingos kalbos prototipus; gvildenami nauji meilės jausmo sampratos aspektai lietuvių meilės dainose.</p> 2022-07-20T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2022 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/td/article/view/28418 Folklorinė baladė anapus žanrinio apibrėžtumo 2022-11-14T07:30:44+00:00 Modesta Liugaitė-Černiauskienė info@leidykla.vu.lt <p>Straipsnyje aptariami bendresni teoriniai klausimai, susiję su lietuvių folklorinėmis baladėmis. Remiantis ankstesnių tyrinėtojų bei straipsnio autorės darbais, šia proga siekiama apibendrintai pristatyti baladžių gyvavimo lietuviškojoje terpėje ypatumus, jų santykį su dainuojamąja tradicija. Prisimenami lietuvių baladžių tyrinėjimo (apskritai dainotyros) kontekstai, ryškinamas šių kūrinių paveikslas folkloristikos raidos perspektyvoje. Folklorinių baladžių temą siūloma gvildenti neapsiribojant žanro kategorija. Iš kaimyninių kraštų perimtos, tačiau savitos lietuvių baladės dainų universumui suteikia papildomų reikšmių ir verčių.</p> 2022-07-20T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2022 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/td/article/view/28195 Ambraziejus Jonynas: bibliografijos rodyklė, 1937–2019 2022-11-14T07:31:01+00:00 Vilma Daugirdaitė info@leidykla.vu.lt Rūta Pleskačiauskienė info@leidykla.vu.lt <p class="summary-tekstas" lang="en-GB">This bibliographic index lists all published works by the Lithuanian folklore researcher Ambraziejus Jonynas (1919 02 02 – 2006 07 08), including his books, articles in research publications and encyclopedias, popular academic texts and information published in the dailies and cultural periodicals, compiled and edited publications, series of publications and books, where he was member of the editorial board. Publications about him and his research works are also included.</p> <p class="summary-tekstas ParaOverride-2" lang="en-GB">This bibliographic index should help understand and appreciate the Jonynas’ research biography and his role in the Lithuanian folkloristics. In addition, it is an important source for studies of the history of the discipline: the folklorist’s works present vivid illustration of what was relevant during his lifetime. Particularly hard pressure of the Soviet ideology characterized the first decade of Jonynas’ work in the field of folklore research (evident from the titles of the publications). Subsequent decades, during which the researchersʼ self-expression was still rather restricted, saw quite an intense editing of folklore source publications and other compilation works, in which Jonynas’ name also frequently appears: he compiled the publications, edited them or wrote the introductions. His individual research works that are still significant today were published in the late Soviet period. He analyzed interactions between literature and folklore, as well as the Lithuanian folklore historiography. He continued writing on these topics even later, after the restoration of the Lithuanian independence in 1990, giving considerable attention to the biographic facts of Lithuanian folklorists suppressed by the Soviets, and various issues that were important to the Lithuanian folkloristics and its history.</p> <p class="summary-tekstas ParaOverride-2" lang="en-GB">Jonynas felt an acute need and wish (or perhaps duty) to contribute to periodicals and cultural press. He used various occasions to introduce folklore collectors and researchers, discuss various issues of folklore survival, preservation, research and promotion. He also saw as his duty to remind of the important facts of the national culture, or at least briefly inform the society of folklorists’ achievements and plans.</p> 2022-07-11T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2022 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/td/article/view/28419 Kaip išvysti gyvatės kojas? 2022-11-14T07:29:58+00:00 Mantas Antanas Davidavičius info@leidykla.vu.lt <p>Jurga Jonutytė, Giedrė Šmitienė,&nbsp;<em class="Kursyvui">Gyvatės kojos: negalios samprata gyvenimo pasakojimuose</em>. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2021, 360 p.</p> 2022-07-20T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2022 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/td/article/view/28421 Informacija 2022-09-27T07:51:17+00:00 Lina Būgienė info@leidykla.vu.lt Vita Ivanauskaitė-Šeibutienė vytaseib@gmail.com Akvilė Sadauskienė akvile.sadauskiene@gmail.com <p>&nbsp;&nbsp;</p> 2022-07-20T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2022 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/td/article/view/28422 Nurodymai autoriams ir bibliografiniai duomenys 2022-07-20T05:28:26+00:00 Vilma Daugirdaitė info@leidykla.vu.lt <p>&nbsp;&nbsp;</p> 2022-07-20T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2022 Authors