Teisė

Redakcinė kolegija ir turinys

Gintaras Švedas — 2021-03-02

Įrodymų teisėtumas kaip jų leistinumo sąlyga Lietuvos civiliniame procese

Vytautas Nekrošius — 2021-03-02

Straipsnyje, pasitelkiant lyginamąjį ir kitus mokslinio tyrimo metodus, yra analizuojama neteisėtai surinktų įrodymų leistinumo civilinėje byloje problematika. Stengiamasi atsakyti į klausimą, ar galima teigti, kad Lietuvoje yra taikoma užnuodyto medžio vaisių doktrina, jeigu taip, tai kokia apimtimi.

Pozityvios procesinės valstybės pareigos pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 2 ir 3 straipsnius: Lietuvos patirtis

Gintaras Goda — 2021-03-02

Straipsnyje analizuojamas priežastys, dėl kurių Europos Žmogaus Teisių Teismas bylose prieš Lietuvą pakankamai dažnai nustato EŽTK 2 ir 3 straipsnių pažeidimus. Tyrimu siekiama atskleisti pagrindines ikiteisminio tyrimo subjektų ir teismų daromas klaidas, lemiančias EŽTK pažeidimus.

Darbo sutarties nutraukimas darbdavio valia

Tomas Bagdanskis — 2021-03-02

2017 m. liepos 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos darbo kodeksas įtvirtino naują darbuotojų atleidimo pagrindą – darbo sutarties nutraukimą darbdavio valia. DK 59 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė darbdaviui lanksčiau nutraukti darbo santykius su darbuotoju, tačiau išmokant didesnę išeitinę išmoką. Kadangi teisės norma nauja, praktikoje kyla klausimų, kaip ją taikyti. Šiame straipsnyje detaliai analizuojamas normos turinys ir taikymas teismų praktikoje. Tyrimas reikšmingas tiek teoriniu, tiek praktiniu aspektais, straipsnyje atskleidžiamas naujos taisyklės taikymas ir atskyrimas nuo darbuotojo atleidimo darbdavio iniciatyva, nesant darbuotojo kaltės (DK 57 str.). Atleidimas pagal DK 59 straipsnį turi atitikti keturias sąlygas: vadovaujantis DK 64 straipsniu priimamas sprendimas; sprendimu nurodoma teisėta, pakankama priežastis (viena ar kelios), lemianti darbuotojo atleidimą; ši priežastis nepatenka į sąrašą atvejų, kuriais atleidimas DK 59 straipsnio pagrindu negalimas (DK 57 str., pranešėjų apsauga ir kt. atvejai); sprendimas atleisti priimtas atitinkamo teisinio statuso darbdavio. Taigi nors DK 59 straipsnyje ir yra įtvirtintas liberalus darbo sutarties nutraukimo pagrindas, tačiau darbdavio teisė taikyti šį atleidimo pagrindą nėra absoliuti. Be to, DK 59 straipsnyje numatytas atleidimo iš darbo pagrindas taikomas ne visiems darbdaviams.

Teismų nepriklausomumo principas Europos Sąjungos teisės raidos kontekste

Irmantas Jarukaitis — 2021-03-02

Straipsnyje analizuojami teismų nepriklausomumo principo reikšmė, turinys ir jo užtikrinimas remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 267 straipsnio, Europos Sąjungos sutarties 19 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Tiriant Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencijos raidą vertinama šių nuostatų tarpusavio sąveika.

Teisingumo vykdymo iššūkiai Lenkijos Respublikoje: teismo nepriklausomumo principo įgyvendinimo problemos

Ryszard Balicki — 2021-03-02

2015 m. Lenkijoje į valdžią atėjusios dešiniosios populistinės partijos „Teisė ir teisingumas“ siekis buvo ne tik įgyvendinti savo konservatyvias ir krikščioniškąsias idėjas, pasitelkiant vykdomosios ir įstatymų leidžiamosios valdžios galias, bet ir daryti poveikį teisingumui vykdyti. Straipsnyje pateikiama šios valdančiosios partijos iniciatyva priimtų ar pakeistų teisės aktų analizė, kuri atskleidžia, kaip sistemingai, nepaisant konstitucinio valdžių padalijimo principo, buvo uzurpuota teisminė valdžia, pažeidžiamas teismo nepriklausomumo principas.

Reikalavimai pretendentams į administracinių teismų teisėjus ir pretendentų atrankos aspektai

Ieva Deviatnikovaitė — 2021-03-02

Administracinė teisė, skirtingai nei civilinė ar baudžiamoji, nėra kodifikuota teisės šaka ir pasižymi didele gausa skirtingos teisinės galios ir kilmės teisės šaltinių. Taigi, administracinius ginčus nagrinėjantis teisėjas turi pasižymėti ypač giliomis administracinės teisės, viešojo administravimo žiniomis. Straipsnyje analizuojama Prancūzijos, Vokietijos, Čekijos, Slovakijos, Lenkijos ir Lietuvos patirtis, atrenkant pretendentus į teisėjus, nagrinėsiančius administracines bylas.

Finansinio užstato pinigais kvalifikavimo problematika

Renata Juzikienė — 2021-03-02

The article analyzes the distinctive features of the financial collateral in cash as a special form of commercial charge. The analysis is relevant for its legal qualification and distinguishment from another form of charge established in the Civil Code – the pledge of monetary funds in the bank account of a pledgor. A proper legal classification of the collateral in cash is important not only for determining the extent of the rights and obligations between the collateral taker and the collateral provider, but also affects the possibility of other financial collateral provider’s creditors to have their claims satisfied in insolvency proceedings. The classification of collateral in cash through the lens of legal consequences, which is used in the legal practice, does not reveal the peculiarities of this type of collateral, therefore the article will examine its other legally significant features. The article also analyses the causes of legal qualification errors and ways to eliminate them.

Nusikaltimų aplinkai direktyvos harmonizavimo ir įgyvendinimo iššūkiai

Ieva Marija Ragaišytė — 2021-03-02

Šiame straipsnyje analizuojama, kaip harmonizavimo pagrindas pagal SESV galėjo paveikti Direktyvos 2008/99/EB derinimą ir kokius šio dokumento įgyvendinimo sunkumus tai galėjo lemti. Netinkamas harmonizavimo pagrindo (teisėto tikslo) parinkimas ir nusikaltimų aplinkai prioretizavimo trūkumas valstybėse lemia derinimo ir įgyvendinimo problemas, susijusias su nusikalstamų veikų apibrėžimų, jų diferenciacija ir suderinamumu su pagrindiniais teisės principais.

Non-Judicial Procedures of Protecting the Rights of Workers in Belarus, other EEU States and Lithuania*

Kirill Tomashevski — 2021-03-02

The article explores non-judicial mechanisms for labor disputes in Belarus, other Eurasian Economic Union member states (Armenia, Kazakhstan Kyrgyzstan and Russia) and Lithuania in a comparative legal aspect. The author analyzes different procedures for the settlement of individual and collective labor disputes in these countries and puts forward a number of proposals to improve these procedures in the legislation.