Teisė https://www.zurnalai.vu.lt/teise <p>Įkurtas 1957 m. Publikuoja teorinius ir praktinius teises tematikos straipsnius.</p> Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press en-US Teisė 1392-1274 <p>Susipažinkite su autorių teisėmis&nbsp;<a href="http://www.zurnalai.vu.lt/teise/journalpolicy">žurnalo politikoje</a>&nbsp;skiltyje Autorių teisės.&nbsp;</p> Dirbtinio intelekto juridinis asmuo: už, prieš, susilaikyti? https://www.zurnalai.vu.lt/teise/article/view/24839 <p>Šiame straipsnyje rašoma apie dirbtinio intelekto juridinio asmens statusą kaip vieną iš esamų dirbtinio intelekto reguliavimo galimybių ir būdą susidoroti su iššūkiais, kylančiais dėl jo veikimo. Pradedama nuo dirbtinio intelekto apibrėžties paieškų, toliau nagrinėjami argumentai už ir prieš dirbtinio intelekto juridinio asmens statusą ir veiksniai, į kuriuos turėtų būti atsižvelgta kuriant dirbtinio intelekto juridinio asmens statusą. Straipsnis baigiamas autorės nuomone dėl dirbtinio intelekto juridinio asmens statuso.</p> Kateryna Militsyna Autorių teisių (c) 2022 Kateryna Militsyna https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2022-03-30 2022-03-30 122 150 158 10.15388/Teise.2022.122.10 Medicininė atsakomybė pirmuoju Latvijos nepriklausomybės laikotarpiu (1918–1940) https://www.zurnalai.vu.lt/teise/article/view/25145 <p>Darbo tikslas – ištirti medicinos teisės ir jurisprudencijos raidą Latvijos Respublikoje pirmuoju nepriklausomybės laikotarpiu (1918–1940 m.), ypač atsižvelgiant į gydytojų atsakomybę už aplaidumą vykdant savo profesines pareigas. Autorius siekia nustatyti pagrindinius medicininės atsakomybės atsiradimo būdus Latvijos Respublikoje, įstatymų ir teisinių precedentų įtaką priimant nacionalinius teisės aktus, susijusius su medicinine atsakomybe, bei susijusios su medicininiu aplaidumu teismų praktikos raidą pirmuoju Latvijos nepriklausomybės laikotarpiu.</p> Anatoliy Lytvynenko Autorių teisių (c) 2022 Anatoliy Lytvynenko https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2022-03-30 2022-03-30 122 125 149 10.15388/Teise.2022.122.9 Anti suit injunction samprata ir taikymas Europos Sąjungos valstybių narių ir Lietuvos civiliniame procese https://www.zurnalai.vu.lt/teise/article/view/24861 <p>Straipsnyje analizuojama&nbsp;<em>anti suit injunction</em>&nbsp;samprata, ištakos ir taikymo galimybės. Autorius analizuoja&nbsp;<em>anti suit injunction</em>&nbsp;taikymo galimybes Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir kai kurių valstybių narių&nbsp;– Vokietijos ir Prancūzijos teismų praktikoje. Įvertinus kitų valstybių teismų praktikos pavyzdžius, pateikiamas&nbsp;<em>anti suit injunction</em>&nbsp;taikymo galimybių Lietuvos teismų praktikoje teisinis vertinimas.</p> Artur Doržinkevič Autorių teisių (c) 2022 Artur Doržinkevič https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2022-03-30 2022-03-30 122 65 78 10.15388/Teise.2022.122.5 ES finansinio intereso ir teisės principų sąveika ES baudžiamojoje teisėje https://www.zurnalai.vu.lt/teise/article/view/24985 <p>Šiame straipsnyje nagrinėjama Europos Sąjungos finansinių interesų apsaugos efektyvumo ir teisės viršenybės principo bei teisėtumo ir teisės nuspėjamumo takoskyra ES baudžiamojoje teisėje. Autorės analizuoja Teisingumo Teismo jurisprudenciją vertinant atvejus, kai, siekiant užtikrinti veiksmingą Europos Sąjungos finansinių interesų apsaugą, taikomas ES teisės viršenybės principas ir ESTT nacionaliniams teismams imperatyviai nurodo šio principo taikymo išimtis. Siekiant nustatyti efektyvumo ir teisės nuspėjamumo principų pusiausvyrą, vertinamos skirtingos atsakomybės sąlygos fiziniam asmeniui ir valstybei narei, nevykdančiai pareigos užtikrinti ES finansinių interesų apsaugą.</p> Edita Gruodytė Saulė Milčiuvienė Rasa Volungevičienė Reda Molienė Autorių teisių (c) 2022 Edita Gruodytė | Saulė Milčiuvienė | Rasa Volungevičienė | Reda Molienė https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2022-03-30 2022-03-30 122 22 35 10.15388/Teise.2022.122.2 Tarptautinė taika ir saugumas jūrų erdvėje https://www.zurnalai.vu.lt/teise/article/view/26591 <p>Šiame straipsnyje nagrinėjama, kokios veikos ar situacijos jūrų erdvėje, sudarydamos grėsmę jūrų saugumui (angl.&nbsp;<em>maritime safety</em>) ir (ar) saugumui (apsaugai) jūroje (angl.&nbsp;<em>maritime security</em>), patenka į grėsmės tarptautinei taikai ir saugumui sampratą. Pagrindus tarptautinę taiką ir saugumą skirtų užtikrinti tarptautinės teisės principų galiojimą jūrų erdvėje, parodoma, kad grėsmių tarptautinei taikai ir saugumui sąrašas kito, apimdamas veikas ir situacijas jūroje, įskaitant terorizmą, piratavimą jūroje ir ginkluotą laivų plėšimą, masinio naikinimo ginklų platinimą ir kitas. Nuo šių ir panašių grėsmių saugi jūrų erdvė iš esmės reiškia saugumą (apsaugą) jūroje. Taigi nemažai grėsmių saugumui (apsaugai) jūroje yra ar gali būti grėsmėmis tarptautinei taikai ir saugumui, jei jos pripažintos tokiomis grėsmėmis Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijose. Dažniausiai šios grėsmės kels grėsmę ir jūrų (laivybos, laivų, įgulų, keleivių) saugumui, tačiau grėsmė jūrų saugumui nebūtinai prilygs grėsmei saugumui (apsaugai) jūroje ar, juo labiau, tarptautinei taikai ir saugumui.</p> Indrė Isokaitė-Valužė Autorių teisių (c) 2022 Authors https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2022-03-30 2022-03-30 122 8 21 10.15388/Teise.2022.122.1 Juridinio asmens dalyvio teisinis statusas bankroto procese https://www.zurnalai.vu.lt/teise/article/view/26592 <p>Šiame straipsnyje nagrinėjamos juridinio asmens dalyvių teisinio statuso bankroto procese problemos. Analizuojamas juridinio asmens dalyvių suinteresuotumas bankroto procese, aplinkybės, pagrindžiančios jų dalyvavimą šiame procese. Taip pat nagrinėjamos juridinio asmens dalyvių teisės ir pareigos bankroto proceso inicijavimo ir vykdymo stadijoje. Tiriama, kokius veiksmus gali atlikti juridinio asmens dalyviai, siekdami atkurti juridinio asmens mokumą ir nutraukti bankroto bylą. Be to, analizuojamos ir individualios įmonės savininko padėties individualios įmonės bankroto procese problemos.</p> Egidija Tamošiūnienė Vigintas Višinskis Audronė Balsiukienė Mykolas Kirkutis Autorių teisių (c) 2022 Authors https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2022-03-30 2022-03-30 122 36 50 10.15388/Teise.2022.122.3 Įrodymų leistinumo samprata Lietuvos civiliniame procese ir arbitraže https://www.zurnalai.vu.lt/teise/article/view/26593 <p>Straipsnyje analizuojama įrodymų leistinumo samprata Lietuvos civiliniame procese ir arbitraže. Pirmoje straipsnio dalyje apžvelgiamas ankstesnis ir dabartinis reglamentavimas, teismų praktika ir doktrina, kurie atskleidžia įrodymų leistinumo sampratą tiek civiliniame procese, tiek arbitraže.<br>Antroje straipsnio dalyje pateikiamas kritinis šių sampratų įvertinimas. Siūloma tobulinti įrodymų leistinumo sampratą civiliniame procese ir pateikiamas alternatyvus šios sampratos variantas. Kiek tai susiję su arbitražo teise, pripažįstama, kad įrodymų leistinumo samprata arbitraže nulemia proceso teisinį netikrumą, o tai priverčia svarstyti galimas šios sampratos korekcijas, atsižvelgiant į kai kuriuos civilinio proceso įrodymų leistinumo sampratos elementus.</p> Jurgis Bartkus Autorių teisių (c) 2022 Authors https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2022-03-30 2022-03-30 122 51 64 10.15388/Teise.2022.122.4 Normano Doe pasiūlyta bažnyčios ir valstybės sąveikos tipologija ir jos pritaikymas lyginamosios konstitucinės teisės tyrimams https://www.zurnalai.vu.lt/teise/article/view/26594 <p>Šiame straipsnyje nagrinėjami Lietuvos ir užsienio teisės mokslo darbuose aptinkami bažnyčios ir valstybės sąveikos tipai ir jų pagrindiniai bruožai, išryškinama Normano Doe formuluojama bažnyčios ir valstybės sąveikos tipologija, atskleidžiant konstitucines jos pritaikymo problemas, kurios išryškėja priskiriant konkrečius teorinius tipus tam tikroms valstybėms.</p> Vytis Turonis Autorių teisių (c) 2022 Authors https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2022-03-30 2022-03-30 122 79 93 10.15388/Teise.2022.122.6 Valstybės politinis režimas pagal 1918–1919 m. Lietuvos konstitucinius aktus https://www.zurnalai.vu.lt/teise/article/view/26595 <p>Straipsnyje identifikuojamos demokratinį valstybės politinį režimą įtvirtinančios 1918 m. ir 1919 m. Lietuvos konstitucinės nuostatos, atskleidžiama ir įvertinama jų dinamiką, apibūdinami tautos suverenitetas, tiesioginės ir atstovaujamosios demokratijos elementai, parlamentarizmas.</p> Jevgenij Machovenko Dovilė Valančienė Autorių teisių (c) 2022 Authors https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2022-03-30 2022-03-30 122 94 103 10.15388/Teise.2022.122.7 Lietuvos prokurorų ir prokuratūrų įvaizdis https://www.zurnalai.vu.lt/teise/article/view/26596 <p>Straipsnyje&nbsp;analizuojamas prokurorų (n = 322), policijos pareigūnų (n = 113), advokatų (n = 85), teisėjų (n = 103) ir įvairaus amžiaus išorinės (visuomenės) grupės atstovų (n = 623) suvokto prokurorų ir prokuratūrų įvaizdžio (tam tikrų jo dėmenų) pobūdis, panašumai ir skirtumai, taip pat prokurorų ir prokuratūrų įvaizdžio, tyrimo dalyvių sukauptos patirties ir sociodemografinių charakteristikų sąsajos.</p> Gintautas Valickas Kristina Vanagaitė Autorių teisių (c) 2022 Authors https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2022-03-30 2022-03-30 122 104 124 10.15388/Teise.2022.122.8