Teisė

Redakcinė kolegija ir turinys

Gintaras Švedas — 2021-09-30

Nurodymai autoriams ir bibliografiniai duomenys

Gintaras Švedas — 2021-09-30

Kintamoji ir nekintamoji 1791 m. gegužės 3 d. Konstitucijos dalys

Jevgenij Machovenko — 2021-09-30

Šio tyrimo tikslas yra nustatyti 1791 m. gegužės 3 d. Konstitucijos taisymo leistinumą, poreikį ir perspektyvą hipotetiškai suėjus pirmajam 25 metų jos galiojimo terminui, t. y. 1816 metais. Autorius siekia identifikuoti kintamąją Konstitucijos dalį, t. y. tuos ją sudarančius aktus ir tas jų nuostatas, kurias buvo leista keisti po 25 metų; nustatyti taisytinas Konstitucijos nuostatas, t. y. iš paties Konstitucijos teksto analizės padaryti išvadą dėl „probleminių“ nuostatų, kurias taisyti reikėtų atsižvelgiant į konstitucinį reglamentavimą, pačią Konstitucijos dvasią, jos vidaus logiką.

Bankroto proceso administravimo išlaidų nustatymo ir apmokėjimo problemos

Egidija Tamošiūnienė — 2021-09-30

Šiame straipsnyje tęsiamas juridinių asmenų nemokumo proceso ypatumų tyrimas ir nagrinėjamos juridinių asmenų bankroto proceso administravimo išlaidų nustatymo ir apmokėjimo problemos. Autoriai analizuoja, kokie yra šių išlaidų požymiai bankroto procese ir kaip jos gali būti identifikuojamos ir kokiais kriterijais remiantis turi būti nustatomos. Taip pat vertinama, kokia tvarka administravimo išlaidos apmokamos tais atvejais, kai neviršija administravimo išlaidų sąmatos, ją viršija ar juridinio asmens turto nepakanka joms atlyginti.

Garso įrašo leistinumas Lietuvos civiliniame procese ir arbitraže

Jurgis Bartkus — 2021-09-30

Straipsnyje analizuojama problematika, susijusi su garso įrašo leistinumu Lietuvos civiliniame procese ir arbitraže. Tyrime kritiškai įvertinama statutinė teisė, teismų praktika ir teisės doktrina, susijusi su garso įrašo leistinumu. Atliktas tyrimas atskleidžia, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika garso įrašo leistinumo klausimu tobulinta garso įrašo leistinumo kriterijų ir privatumo apsaugos aspektais. Tuo tarpu Lietuvos arbitražo teisėje siūlytina atsisakyti arbitražo teismo diskrecijos nuspręsti dėl galimų požiūrių į neteisėtai padaryto garso įrašo leistinumą ir išimtinai vadovautis požiūriu, kad neteisėtai padarytas garso įrašas yra per se neleistinas.

Garantijų, kylančių iš teisingo proceso principo, diferenciacija taikant administracinę atsakomybę

Milda Markevičiūtė — 2021-09-30

Šio straipsnio tikslas – išanalizuoti garantijų, kylančių iš teisingo proceso principo, diferenciacijos kilmę ir pagrįstumą bei jos keliamą problematiką. Nurodytam tikslui pasiekti yra keliami šie uždaviniai: 1) atskleisti esamą garantijų, kylančių iš teisingo proceso principo, administracinėje atsakomybėje reglamentavimą; 2) įvertinti tiriamo teisinio reguliavimo pagrįstumą ir suderinamumą su kitais teisės aktais; 3) išanalizuoti esamo reglamentavimo sukeliamą problematiką. Tyrimo objektas – garantijų, kylančių iš teisingo proceso principo, teisinis reguliavimas Administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK) ir specialiuosiuose įstatymuose. Straipsnyje taip pat vertinami įstatymų leidėjo veiksmai, darantys įtaką garantijų, kylančių iš teisingo proceso principo, diferenciacijai (ar jai mažinti) administracinėje atsakomybėje. Atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad garantijos, kylančios iš teisingo proceso principo, administracinėje atsakomybėje yra reglamentuotos nesistemiškai ir neišsamiai, toks reguliavimas yra nesuderinamas su EŽTK nuostatomis ir nepagrįstai apsunkina atsakomybėn traukiamų asmenų padėtį.

Socialinės reabilitacijos samprata ir kriterijai nuteistuosius laisvės atėmimu perduodant toliau atlikti bausmę

Ugnė Markevičiūtė — 2021-09-30

Straipsnyje analizuojama socialinės reabilitacijos kaip nuteistųjų laisvės atėmimu perdavimo toliau atlikti bausmę tikslo įtvirtinimo raida, Europos Sąjungos lygmeniu neapibrėžtos socialinės reabilitacijos samprata ir kriterijai. Socialinės reabilitacijos kriterijai išsamiau atskleidžiami pasitelkiant apygardos teismų sprendimus, kuriuose sprendžiama dėl nuteistųjų laisvės atėmimu perdavimo toliau atlikti bausmę Lietuvos Respublikoje.

Baudžiamosios atsakomybės už autorystės pasisavinimą raida Lietuvoje XIX a. 3 deš. – XX a. pr. laikotarpiu

Ramunė Žiedė — 2021-09-30

Straipsnyje analizuojama baudžiamosios atsakomybės už autorystės pasisavinimą raida Lietuvoje nuo XIX a. trečiojo dešimtmečio iki Lietuvos nepriklausomybės atgavimo XX a. pradžioje. Skirtingu metu galiojusių normų turinys lyginamas tarpusavyje, ieškoma seniausios autorystės pasisavinimo baudžiamosios normos. Straipsnio prieduose taip pat nuosekliai pagal teisės akto galiojimo datą pateikiamos ir autorystės pasisavinimo normų citatos originalo (XIX a. rusų) kalba ir jų vertimas į lietuvių kalbą bei grafikas, vaizduojantis skirtinguose teisės aktuose įtvirtintas autorystės pasisavinimo normas ir jų koreliaciją.

Deontologinės ekspertizės išvadų reikšmė Lietuvos baudžiamajame procese

Laura Šivickaitė-Moldarienė — 2021-09-30

Straipsnyje analizuojama deontologinės ekspertizės samprata ir reglamentavimas, taip pat teismo medicinos eksperto pateiktų išvadų ir nuomonės įtaka teismo sprendimui priimti bylose, susijusiose su gydytojų klaidomis, keliant prielaidą, kad teismo medicinos ekspertas yra mokslinis teisėjas, kurio medicininė išvada yra pagrindas teisinei išvadai.

Конституционно-правовые основы приватизации и разгосударствления собственности в Республике Беларусь

Dmitry Mikhailovich Demichev — 2021-09-30

Straipsnyje nagrinėjami turto privatizavimo ir denacionalizavimo konstitucinių teisinių pagrindų ypatumai Baltarusijos Respublikoje dabartiniame etape.