Teisė

Dirbtinio intelekto juridinis asmuo: už, prieš, susilaikyti?

Kateryna Militsyna — 2022-03-30

Šiame straipsnyje rašoma apie dirbtinio intelekto juridinio asmens statusą kaip vieną iš esamų dirbtinio intelekto reguliavimo galimybių ir būdą susidoroti su iššūkiais, kylančiais dėl jo veikimo. Pradedama nuo dirbtinio intelekto apibrėžties paieškų, toliau nagrinėjami argumentai už ir prieš dirbtinio intelekto juridinio asmens statusą ir veiksniai, į kuriuos turėtų būti atsižvelgta kuriant dirbtinio intelekto juridinio asmens statusą. Straipsnis baigiamas autorės nuomone dėl dirbtinio intelekto juridinio asmens statuso.

Medicininė atsakomybė pirmuoju Latvijos nepriklausomybės laikotarpiu (1918–1940)

Anatoliy Lytvynenko — 2022-03-30

Darbo tikslas – ištirti medicinos teisės ir jurisprudencijos raidą Latvijos Respublikoje pirmuoju nepriklausomybės laikotarpiu (1918–1940 m.), ypač atsižvelgiant į gydytojų atsakomybę už aplaidumą vykdant savo profesines pareigas. Autorius siekia nustatyti pagrindinius medicininės atsakomybės atsiradimo būdus Latvijos Respublikoje, įstatymų ir teisinių precedentų įtaką priimant nacionalinius teisės aktus, susijusius su medicinine atsakomybe, bei susijusios su medicininiu aplaidumu teismų praktikos raidą pirmuoju Latvijos nepriklausomybės laikotarpiu.

Anti suit injunction samprata ir taikymas Europos Sąjungos valstybių narių ir Lietuvos civiliniame procese

Artur Doržinkevič — 2022-03-30

Straipsnyje analizuojama anti suit injunction samprata, ištakos ir taikymo galimybės. Autorius analizuoja anti suit injunction taikymo galimybes Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir kai kurių valstybių narių – Vokietijos ir Prancūzijos teismų praktikoje. Įvertinus kitų valstybių teismų praktikos pavyzdžius, pateikiamas anti suit injunction taikymo galimybių Lietuvos teismų praktikoje teisinis vertinimas.

ES finansinio intereso ir teisės principų sąveika ES baudžiamojoje teisėje

Edita Gruodytė — 2022-03-30

Šiame straipsnyje nagrinėjama Europos Sąjungos finansinių interesų apsaugos efektyvumo ir teisės viršenybės principo bei teisėtumo ir teisės nuspėjamumo takoskyra ES baudžiamojoje teisėje. Autorės analizuoja Teisingumo Teismo jurisprudenciją vertinant atvejus, kai, siekiant užtikrinti veiksmingą Europos Sąjungos finansinių interesų apsaugą, taikomas ES teisės viršenybės principas ir ESTT nacionaliniams teismams imperatyviai nurodo šio principo taikymo išimtis. Siekiant nustatyti efektyvumo ir teisės nuspėjamumo principų pusiausvyrą, vertinamos skirtingos atsakomybės sąlygos fiziniam asmeniui ir valstybei narei, nevykdančiai pareigos užtikrinti ES finansinių interesų apsaugą.

Tarptautinė taika ir saugumas jūrų erdvėje

Indrė Isokaitė-Valužė — 2022-03-30

Šiame straipsnyje nagrinėjama, kokios veikos ar situacijos jūrų erdvėje, sudarydamos grėsmę jūrų saugumui (angl. maritime safety) ir (ar) saugumui (apsaugai) jūroje (angl. maritime security), patenka į grėsmės tarptautinei taikai ir saugumui sampratą. Pagrindus tarptautinę taiką ir saugumą skirtų užtikrinti tarptautinės teisės principų galiojimą jūrų erdvėje, parodoma, kad grėsmių tarptautinei taikai ir saugumui sąrašas kito, apimdamas veikas ir situacijas jūroje, įskaitant terorizmą, piratavimą jūroje ir ginkluotą laivų plėšimą, masinio naikinimo ginklų platinimą ir kitas. Nuo šių ir panašių grėsmių saugi jūrų erdvė iš esmės reiškia saugumą (apsaugą) jūroje. Taigi nemažai grėsmių saugumui (apsaugai) jūroje yra ar gali būti grėsmėmis tarptautinei taikai ir saugumui, jei jos pripažintos tokiomis grėsmėmis Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijose. Dažniausiai šios grėsmės kels grėsmę ir jūrų (laivybos, laivų, įgulų, keleivių) saugumui, tačiau grėsmė jūrų saugumui nebūtinai prilygs grėsmei saugumui (apsaugai) jūroje ar, juo labiau, tarptautinei taikai ir saugumui.

Juridinio asmens dalyvio teisinis statusas bankroto procese

Egidija Tamošiūnienė — 2022-03-30

Šiame straipsnyje nagrinėjamos juridinio asmens dalyvių teisinio statuso bankroto procese problemos. Analizuojamas juridinio asmens dalyvių suinteresuotumas bankroto procese, aplinkybės, pagrindžiančios jų dalyvavimą šiame procese. Taip pat nagrinėjamos juridinio asmens dalyvių teisės ir pareigos bankroto proceso inicijavimo ir vykdymo stadijoje. Tiriama, kokius veiksmus gali atlikti juridinio asmens dalyviai, siekdami atkurti juridinio asmens mokumą ir nutraukti bankroto bylą. Be to, analizuojamos ir individualios įmonės savininko padėties individualios įmonės bankroto procese problemos.

Įrodymų leistinumo samprata Lietuvos civiliniame procese ir arbitraže

Jurgis Bartkus — 2022-03-30

Straipsnyje analizuojama įrodymų leistinumo samprata Lietuvos civiliniame procese ir arbitraže. Pirmoje straipsnio dalyje apžvelgiamas ankstesnis ir dabartinis reglamentavimas, teismų praktika ir doktrina, kurie atskleidžia įrodymų leistinumo sampratą tiek civiliniame procese, tiek arbitraže.
Antroje straipsnio dalyje pateikiamas kritinis šių sampratų įvertinimas. Siūloma tobulinti įrodymų leistinumo sampratą civiliniame procese ir pateikiamas alternatyvus šios sampratos variantas. Kiek tai susiję su arbitražo teise, pripažįstama, kad įrodymų leistinumo samprata arbitraže nulemia proceso teisinį netikrumą, o tai priverčia svarstyti galimas šios sampratos korekcijas, atsižvelgiant į kai kuriuos civilinio proceso įrodymų leistinumo sampratos elementus.

Normano Doe pasiūlyta bažnyčios ir valstybės sąveikos tipologija ir jos pritaikymas lyginamosios konstitucinės teisės tyrimams

Vytis Turonis — 2022-03-30

Šiame straipsnyje nagrinėjami Lietuvos ir užsienio teisės mokslo darbuose aptinkami bažnyčios ir valstybės sąveikos tipai ir jų pagrindiniai bruožai, išryškinama Normano Doe formuluojama bažnyčios ir valstybės sąveikos tipologija, atskleidžiant konstitucines jos pritaikymo problemas, kurios išryškėja priskiriant konkrečius teorinius tipus tam tikroms valstybėms.

Valstybės politinis režimas pagal 1918–1919 m. Lietuvos konstitucinius aktus

Jevgenij Machovenko — 2022-03-30

Straipsnyje identifikuojamos demokratinį valstybės politinį režimą įtvirtinančios 1918 m. ir 1919 m. Lietuvos konstitucinės nuostatos, atskleidžiama ir įvertinama jų dinamiką, apibūdinami tautos suverenitetas, tiesioginės ir atstovaujamosios demokratijos elementai, parlamentarizmas.

Lietuvos prokurorų ir prokuratūrų įvaizdis

Gintautas Valickas — 2022-03-30

Straipsnyje analizuojamas prokurorų (n = 322), policijos pareigūnų (n = 113), advokatų (n = 85), teisėjų (n = 103) ir įvairaus amžiaus išorinės (visuomenės) grupės atstovų (n = 623) suvokto prokurorų ir prokuratūrų įvaizdžio (tam tikrų jo dėmenų) pobūdis, panašumai ir skirtumai, taip pat prokurorų ir prokuratūrų įvaizdžio, tyrimo dalyvių sukauptos patirties ir sociodemografinių charakteristikų sąsajos.