Lietuviškojo tapatumo apraiškos grįžusių iš užsienio vaikų sakytinės kalbos tekstyne

Expressions of Lithuanian Identity in the Spoken Language Corpus of Repatriated Children

Abstract. The aim of the article is to analyse the spoken corpus samples with the lexemes Lietuva, lietuvis, lietuviškas and lietuviškai of the repatriated children and to show how the children's Lithuanian identity expressed through the use of these lexemes. The aim of the research was to explore the perception of Lithuania among the repatriated children, what they (dis)like in Lithuania, what characteristics of Lithuania, Lithuanians, etc., they identify, etc. The research material consists of data from 73 children (aged 8-12). Examples of these lexemes were collected from the first part of the semi-structured interview "warm-up", in which the pupils introduced themselves, talked about their family, friends, place of residence, etc. In this part of the interview, the children were also asked what they like in Lithuania, what they don't like and why. The analysis of the examples found showed that the Lithuanian identity of the repatriated children is most broadly expressed through social and cultural aspects. This significantly points to factors important for adaptation.

Keywords: repatriated children language, Lithuania, Lithuanian identity, corpus, aspect, etchnolinguistics.

JEL Code: G35

Copyright © 2023 Anželika Gaidienė, Aurelija Tamulionienė. Published by Vilnius University Press. This is an Open Access article distributed under the terms of the Creative Commons Attribution Licence, which permits unrestricted use, distribution, and reproduction in any medium, provided the original author and source are credited.

Pateikta / Submitted on 03.08.23

Įvadas

Sėkmingą Lietuvos integraciją į Europos Sąjungą lydėjo ir didelė emigracijos banga. Lietuvos gyventojai ir toliau emigruoja į Vakarų Europos šalis dirbti, studijuoti, taip pat ir dėl kitų įvairių šeimyninių aplinkybių. Į Lietuvą taip pat atvyksta asmenų iš kitų valstybių. Nemažą dalį visų imigrantų sudaro grįžtantys lietuviai. Lietuvos Respublikos statistikos departamento duomenimis, 2022 m. į Lietuvą sugrįžo apie 21 tūkstantis lietuvių, apie 900 iš jų sudaro mokyklinio amžiaus vaikai (prieiga internete: https://osp.stat.gov.lt/lt/statistiniu-rodikliu-analize?hash=7e6624c6-e343-4a79-85ab-9e155209090a#/). Statistika rodo, kad nemažą dalį grįžtančiųjų į Lietuvą sudaro šeimos su vaikais. Augant grįžtamajai migracijai vis daugiau dėmesio skiriama ir sėkmingos reintegracijos veiksnių analizei. Kaip vienas iš didžiausių sunkumų grįžus į Lietuvą įvardijamas vaikų (re)integravimas į Lietuvos švietimo sistemą (Renkuosi Lietuvą 2022). Prieš kelerius metus atlikti tyrimai rodo, kad grįžusių į Lietuvą vaikų sėkminga integracija priklauso nuo visos sociokultūrinės aplinkos: šeimos gyvenimo aplinkybių, ugdymosi aplinkos mokykloje, mokytojų pagalbos grįžusiam mokiniui adaptuotis Lietuvoje, tėvų nuostatų ir pan. Gauti rezultatai kreipia į adaptacijai reikšmingus aspektus – pirmiausią socialinį ir kultūrinį (Poderienė, Tamulionienė 2021: 50–51). Neatsitiktinai šiame straipsnyje pasirinkta apčiuopti lietuviškojo tapatumo apraiškas, tai, kas yra itin aktualu šiame globaliame pasaulyje. Lietuviškojo tapatumo apraiškos konstruojamos iš pačių vaikų interpretacijos ir suvokimo „ką apie save galvojame ir kalbame mes patys, ir kuo mes patys norime būti“ (Donskis 2006: 71). Lietuviškumas suvokiamas ne tik kaip turėjimas ar mokėjimas, bet ir emocinis santykis, parodantis individo požiūrį į brangius, jam itin svarbius dalykus (Beresnevičius 2004: 114). Atliekant tyrimą siekta, kad vaikai patys įvardytų Lietuvai, lietuviškumui priskiriamas reikšmes, todėl pokalbio tema kreipta pasakojimo apie save, draugus, šeimą, gyvenamąją vietą, kas patinka, o gal ir nepatinka Lietuvoje linkme.

Straipsnyje vartojama sąvoka grįžę iš užsienio vaikai apibendrintai apibūdina į Lietuvą grįžusius lietuvių emigrantų vaikus, kurie augdami užsienyje savo šeimose vartojo gimtąją lietuvių kalbą. Atlikti mokinių kalbinės integracijos tyrimai rodo, kad grįžusių iš užsienio vaikų lietuvių kalbos vartojimas gyvenant užsienyje yra skirtingas (Poderienė, Tamulionienė 2021: 128), jų lietuvių kalbos mokėjimas taip pat nevienodas.

Straipsnio tikslas – remiantis grįžusių iš užsienio vaikų (8–12 m.) sakytinės kalbos tekstyno pavyzdžių su leksemomis Lietuva, lietuvis, lietuviškas ir lietuviškai analize, parodyti kaip per šių leksemų vartoseną skleidžiasi vaikų lietuviškasis tapatumas.

Tikslui pasiekti kelti šie uždaviniai: 1) grįžusių iš užsienio vaikų sakytinės kalbos tekstyno išrinkti ir išanalizuoti pavyzdžius su nagrinėjamomis leksemomis; 2) remiantis išanalizuota medžiaga išskirti aspektus bei nustatyti, kaip (per ką) dažniausiai skleidžiasi vaikų lietuviškasis tapatumas.

Trumpa tyrimų apžvalga. Grįžusių iš užsienio vaikų integracija pastaruoju metu sulaukia vis didesnio visuomenės ir tyrėjų dėmesio. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengtame „Grįžusių Lietuvos Respublikos piliečių ir atvykusių užsieniečių ugdymo organizavimo modelių apraše“ (ŠMSM 2022) pristatyta išsami situacijos analizė, atvykusių ir grįžusių vaikų ugdymo organizavimo modeliai, pateiktos išvados ir rekomendacijos. Kalbinės integracijos aspektai išsamiau nagrinėti Nidos Poderienės ir Aurelijos Tamulionienės mokslo studijoje „Įveikti atskirti: grįžusių iš užsienio vaikų kalbinė integracija“ (2021). Atliktas tyrimas rodo, kad nepakankamas kalbos mokėjimas pačių mokinių yra įvardijamas kaip didžiausia problema, su kuria jie susiduria sugrįžę į Lietuvą. Vilniaus universiteto ir Lietuvių kalbos instituto mokslininkės tyrė ir aprašė grįžusių iš užsienio ir nuolat Lietuvoje gyvenančių vaikų kalbinę raišką, jos skirtumus (Bikelienė ir kt. 2022). Atlikus dažninių žodžių (veiksmažodžių, daiktavardžių ir būdvardžių) sąrašų analizę matyti, kad grįžusių iš užsienio vaikų kalbinė raiška yra gana panaši į nuolat Lietuvoje gyvenančių vaikų kalbinę raišką. Kalbos mokėjimo lygių nustatymo aspektus ir veiksnius yra aprašiusi Rita Juknevičienė (2022). Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų darbuose pristatomi nuolat Lietuvoje gyvenančių vaikų sakytinės ir rašytinės kalbos tyrimai (Balčiūnienė, Kamaldulytė-Merfeldienė 2018 ir kt.). Lietuvių emigrantų vaikų kalbą ir lietuvių ir anglų kalbos sąveiką yra tyrusi Agnė Blažienė (2015) ir kt.

Darbo metodika ir metodologija. Straipsnio empirinis pagrindas – analizuojami Lietuvos mokslo tarybos ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inicijuoto projekto „Grįžusių emigrantų vaikų kalbinė integracija: lietuvių kalbos kompetencija ir jos ugdymas“ (EMVAKA, Nr. S-REP-21-1) duomenys^[1]. Projekto metu atliktame tyrime dalyvavo mokiniai iš Vilniaus, Druskininkų, Kauno, Šiaulių ir Klaipėdos savivaldybių. Projekto rezultatas – grįžusių iš užsienio vaikų (8–12 m. amžiaus) sakytinės ir rašytinės kalbos tekstynas^[2], kurį sudaro 30888 žodžių.

Šiame straipsnyje aprašomam tyrimui medžiaga rinkta tik iš sakytinės kalbos tekstyno, sudaryto struktūruoto interviu pagal iš anksto parengtą scenarijų pagrindu. Mokinių kalbėjimo užduočiai buvo skirta 12–15 minučių. Interviu sudarė 3 dalys: 1) „apšilimas“, mokinio prisistatymas, pasakojimas apie šeimą, gyvenamąją vietą ir pan.; 2) mokinio monologas, mokinio pasakojimas apie įsiminusią asmeninę patirtį, apie įsimintiną įvykį, šventę, kelionę, varžybas ir pan.; 3) pasakojimas pagal pateiktus paveikslėlius.

Mokinių sakytinės kalbos pavyzdžiai transkribuoti ortografiškai. Leksemos Lietuva, lietuvis, lietuviškas ir lietuviškai rinktos iš struktūruoto interviu pirmosios dalies, kurioje mokiniai prisistatė, pasakojo apie save, šeimą, draugus, apie Lietuvą, kas joje patinka, o gal yra kas ir nepatinka. Iš viso tyrimo medžiagą sudaro 73 vaikų (8–12 metų) duomenys, išrinkti iš grįžusių iš užsienio vaikų sakytinės kalbos tekstyno. Su nagrinėjamomis leksemomis iš viso rasti 62 pavyzdžiai.

Straipsnyje remiamasi kokybinių tyrimo duomenų metodais, taip pat aprašymo, analizės ir interpretavimo metodais.

Straipsnio teorinis pagrindas. Pasak Liublino etnolingvistų, „kalboje esantis suvokimas, kuris apima tam tikras sąvokas, turi būti išryškinamas iš įvairių kalbos šaltinių, o vėliau skaidomas pagal stilius ir rūšis, laiką ir erdvę“ (Smetonienė ir kt. 2019: 12). Gautos sudaromosios dalys vadinamos pasaulio vaizdo profiliais, o jų aprašymas leidžia suformuluoti visapusišką dalyko vaizdą (Smetonienė ir kt. 2019: 12) arba pasaulio vaizdą kalboje (toliau – PVK). PVK, pasak Jerzio Bartmińskio, yra „verbalizuotas realybės INTERPRETAVIMO būdas, išreikštas nuomonių apie pasaulį kompleksu. Tai kalba įtvirtintos nuomonės, pasireiškiančios kalbos leksinėje ir gramatinėje sistemose, klišiniuose tekstuose (pvz., patarlėse), taip pat presuponuojamos nuomonės, t. y. įtvirtintos visuomenės sąmonės, žinių, įsitikinimų ir ritualų lygmenyse, o kalbos tik implikuojamos“ (Bartmiński 2020: 28). Atkurti visą PVK yra sudėtinga, todėl paprastai apsiribojama tik tam tikromis jo dalimis. „Atkuriant PVK, atliekama išsami koncepto analizė, kurios rezultatas – sintetiniu būdu sudaryta kognityvinė definicija“ (Snukiškienė 2022: 48). Šiame straipsnyje vertinant pavyzdžius išskirti aspektai. Kaip teigia Irena Snukiškienė (2022: 60), „[a]spektas apibrėžiamas kaip domenas, išskirtas iš tam tikro žiūros taško (Brzozowska 2006: 40)“. Aspektai yra išskiriami remiantis analizuojama medžiaga, nes „nėra vienintelio ir galutinio jų sąrašo“, tačiau „suvokiami kaip medžiagą tvarkantis tinklas, lengvinantis tiriamų objektų palyginimą“ (Snukiškienė 2022: 60). Paprastai išskiriami tokie aspektai: buitinis, fizikinis, biologinis, psichinis, socialinis, istorinis, ideologinis, religinis ir kt.

Straipsnyje aprašomas tyrimas yra žvalgomasis, tačiau kone pirmas bandymas tirti grįžusių iš užsienio vaikų tekstus etnolingvistikos požiūriu. Pabrėžtina, kad šiuo tyrimu nesiekiama atlikti išsamią koncepto LIETUVA analizę, t. y. nustatyti koncepto bazinę reikšmę ir profilius, suformuluoti kognityvinę apibrėžtį ir pan. Šiame tyrime apsiribojama tik iš tekstyno išrinktų pavyzdžių su leksemomis Lietuva, lietuvis, lietuviškas ir lietuviškai analize ir grupavimu į tam tikrus blokus, vadinamus aspektais. Atliekant tyrimą norėta pasižiūrėti, kaip grįžę iš užsienio vaikai suvokia Lietuvą, kas jiems (ne)patinka Lietuvoje, kokius Lietuvos, lietuvių ir pan. požymius išskiria ir t. t. Norint visapusiškai atskleisti iš užsienio grįžusių vaikų lietuviškojo tapatumo turinį, reikėtų pasitelkti daugiau ir įvairesnių kalbinių duomenų, išsamesnę tyrimų metodiką.

Analizuojant grįžusių iš užsienio vaikų sakytinės kalbos tekstyno medžiagą išskirti tokie aspektai: lokatyvinis – tam tikros erdvės; buitinis – skirtas buičiai, naudojamas buityje; socialinis – susijęs su visuomenės gyvenimu; kultūrinis – susijęs su laisvu laiku, pramogomis, atostogomis ir pan.; kalbinis – susijęs su kalba (sistema, vartojama tam tikros tautos žmonių); gamtinis – susijęs su gamta; istorinis – susijęs su istorija (mokslu, tiriančiu žmonijos, tautų ir pan. praeitį).

Prieš pateikiant iš tekstyno išrinktų pavyzdžių su leksemomis Lietuva, lietuvis, lietuviškas ir lietuviškai analizę svarbu apžvelgti, kaip šios leksemos yra apibrėžiamos aiškinamuosiuose lietuvių kalbos žodynuose.

Lietuvių kalbos aiškinamuosiuose žodynuose vietovardžio Lietuva apibrėžtį šiuo metu galime rasti tik „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ (toliau – DLKŽ₆), plg. Lietuva, Lietuvos Respublika (ofic.) „valstybė prie rytinių Baltijos jūros krantų“. Žodynuose pateikiamos etnonimo lietuviai apibrėžtys beveik nesiskiria, plg. „Lietuvių kalbos žodyne“ (toliau – LKŽ_e) lietuviai apibrėžti kaip „tauta, gyvenanti Lietuvoje, kalbanti baltų kilmės kalba“, „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ (toliau – DLKŽ₈) – „tauta, gyvenanti Lietuvoje, kalbanti viena baltų kalbų“. Etnonimas lietuvis, -ė apibrėžtas tiek LKŽ_e, plg. 1. „lietuvių tautos žmogus“, 2. „aukštaitis“, tiek DLKŽ₈, plg. „tos tautos žmogus“. Abiejuose žodynuose etnonimo lietuvis reikšmės, susijusios su tauta, apibrėžtos labai panašiai. Iš žodyninių apibrėžčių matyti, kad apibrėžiant vietovardį (Lietuva) išryškinamas lokatyvinis aspektas (plg. valstybė prie rytinių Baltijos jūros krantų), o etnonimą (lietuviai) – lokatyvinis (plg. gyvenanti Lietuvoje) ir kalbinis (plg. kalbanti viena baltų kalbų) aspektai.

Būdvardis lietuviškas DLKŽ₈ turi vieną reikšmę „lietuviams būdingas“. LKŽ_e šio būdvardžio užfiksuotos septynios reikšmės, plg. 1. „kaip lietuvių, panašus į lietuvių; lietuviams įprastu būdu darytas, gamintas“, 2. „lietuviams būdingas“, 3. „kuris lietuvių kilmės“, 4. „Lietuvoje vartojamas“, 5. „lietuvių gyvenamas, jiems priklausantis“, 6. „lietuvių (pasenusi reikšmė, apie kalbą)“, 7. psn. „aukštaitiškas“. Prieveiksmis lietuviškai ir DLKŽ_8, ir LKŽ_e pateikiamas būdvardžio lietuviškas leksikografiniame straipsnyje.

Pusiau struktūruoto pokalbio su vaikais tema sieta su artimiausia jų aplinka, šeima, draugais, gyvenamąja vieta, Lietuva, klausiant, kas joje patinka, o gal ir nepatinka. Galvodami ir kalbėdami vaikai įvardijo tai, kas jiems tuo metu atrodė reikšmingiausia. Visi su nagrinėjamomis leksemomis esantys pavyzdžiai iš tekstyno išrinkti ir išanalizuoti, grupuojant juos pagal nustatytus aspektus: lokatyvinį, buitinį, socialinį, kultūrinį, kalbinį, gamtinį ir istorinį.

1. Lokatyvinis aspektas

Grįžę iš užsienio vaikai prisistatydami ar kalbėdami apie Lietuvą minėjo, kad gimė Lietuvoje (žr. 1–3 pavyzdžius), tačiau netrukus su šeima išvažiavo į kitą šalį: Italiją (žr. 2 pavyzdį), Angliją (žr. 3 pavyzdį), Ameriką (žr. 4 pavyzdį), ten gyveno kurį laiką, tačiau vėliau grįžo į Lietuvą (žr. 6–7 pavyzdžius).

1. labas

   gimiau aš nežinau kaip lietuviškai pasakyti

   November twenty nine

   dešimt

   Lietuvoj

   Klaipėdoj

2. nu gimiau Lietuvoj bet iškart važiavau į Lie= į Italiją ir ten gyvenau apie septynis metus
3. aš gimiau Lietuvoj bet mes nuvažiavom į į Angliją mokytis ir (m) taip toliau
4. tai aš Ula ir aš . pernai metais (aa) atsikėliau iš Amerikos į Lietuvą (aaa).
5. taip (eee) mano vardas Paula man vienuolika metai (aa) man labai patinka piešti ir skaityti mano šeima kalbėjo rusiškai bet mano tėtis iš Lietuva
6. aš esu Eliza . man . dešimt metų gyvenu jau Lietuvoje apie . keturis metus 
7. dabar gyvenu Lietuvoje jau pe= jau še= jau penkis metus

Lokatyvinis aspektas grįžusių iš užsienio vaikų tekstyne apibrėžia kasdienybę, gyvenamąją vietą, kur gimė, gyveno arba dabar gyvena. Tai augimo, gyvenimo tam tikroje aplinkoje, šalyje ir pan. aspektas, vaikų dažniausiai gretinamas su gyvenamąja teritorija, aplinka.

2. Buitinis aspektas

Grįžę iš užsienio vaikai prisistatydami ar kalbėdami apie Lietuvą minėjo ir tai, kas siejasi su jų buitimi. Vaikams Lietuvoje patinka maistas, Vilnius, kuris yra gražus (žr. 8 pavyzdį), didesnis namas, kuriame gyvena (žr. 9 pavyzdį), namo kiemas, kuriame yra sūpynių (žr. 10 pavyzdį). Vienam vaikui Lietuvoje patinka tai, kad galima auginti daržoves (galbūt gyvena nuosavame name su daržu arba yra matęs tokio pobūdžio namų ar butų su balkonais, kuriuose auginamos daržovės ar pan.) (žr. 11 pavyzdį). Kitas vaikas atsakė, kad jam apskritai patinka lietuvių namai (šis vaikas mokosi Lietuvių namuose) (žr. 12 pavyzdį).

8. man labai patinka Lietuvoje maistas . ir ir (amm) man Vilniuje labai gražu graž= gra= gražios vietos
9. . (eee) nu dar nes mes Anglijoj ne tik turėjom vieną katiną ir mažą namą bet mes dabar Lietuvoj turim didesnį namą ir žiurkėną tai man labai patinka
10. man Lietuvoje man labai patiko . . man patiko labai . . aš anksčiau name gyvenau . man <?> patikdavo ten kartais ten buvo butas labai didelis tai ten buvo kiemas tai aš nueidavau kartais pasisupdavau ant sūpynių ir man jis labai patikdavo
11. gerai man patinka Lietuvoje kad yra kad yra nu kur auginti nu daržoves nes Anglijoje yra kad nelabai yra kas augina daug dalykų
12. (ee) man patinka Lietuvoje lietuvių namai

Buitinis aspektas, kaip ir lokatyvinis, grįžusių iš užsienio vaikų tekstyne apibūdina kasdienybę: gyvenamuosius namus, miestus, tačiau ir šis apsektas turi platesnę reikšmę. Vaikų atsakymuose matyti ir emocinis ryšys: savi namai, gražus miestas, skanus maistas, didelis kiemas ir pan., tarsi savaime įprasti dalykai slepia savyje emocinį užtaisą.

3. Socialinis aspektas

Vaikų tekstyno iliustraciniai sakiniai rodo socialinio aspekto svarbą. Pirmiausia pabrėžiama lietuviškumo – lietuviškos šeimos, tautybės – svarba (žr. 13 pavyzdį), vaikai pažymi, kad Lietuvoje patinka draugai, su kuriais galima žaisti (žr. 14–19 pavyzdžius), patinka eiti į mokyklą, nes yra įdomu, nes padeda mokytojos ir pamokos baigiasi anksčiau (žr. 20 pavyzdį), patinka, kad galima vaikščioti vieniems (žr. 21 pavyzdį). Atskleidžiamas itin svarbus socialinio aspekto dėmuo, jog Lietuvoje yra daug žmonių, todėl jam čia labiau patinka (žr. 21 pavyzdį). Dar kitas vaikas pažymėjo, kad Lietuvoje jam patinka, tačiau Anglijoje yra geriau, nes turi daugiau draugų (žr. 22 pavyzdį).

13. kad prie lietuviškos šeimos pabūti nes mano mama lietuvė tai jinai turi labai daug šeimos čia tai norėjom pabūti prie sene= senelių ir prie tetų (aaa) .
14. man patinka Lietuvoje draugai
15. man patinka Lietuvoj (ee) nu žaisti su draugais
16. (mmm) žaisti su mano draugai ir ateiti į mokyklą
17. (am) nu nežinau man tiesiog buvo lengviau (am) nu su drau= su draugais kalbėti man buvo smagu mokykloj bet man čia Lietuvoje labiau patinka
18. = turiu labai daug gerų draugų ir iš Amerikos ir iš Lietuvos ir iš daug šalių
19. Lietuvoj turiu vieną kaimyną vardu Gabrielius tai aš kiekvieną dieną žaidu su juo nu ne kiekvieną dieną bet tiesiog taip (mm)smagu pabūti kartu tai smagu turėt draugus
20. man man patinka eiti į mokyklą Lietuvoje daugiau negu Anglijoje nes čia yra įdomiau ir mokytojos padeda daugiau ir čia greičiau baigiasi mokykla tai už tai dar patinka ir man patinka visos pamokos absoliučiai visos apart šokių pamokos man geriausiai sekasi matematika man lietuvių antra geriausiai sekasi pamoka
21. Lietuvoje man labiausiai patinka tai kad galima išeiti vienam be tėvų ir galima . . . ir dar tai kad . . . . ir tai kad čia yra geriau nes čia yra visokių kaip auklėti gyvūnėlius jeigu žinot kas tai yra . . . kaip . . . . . ir galima nueiti o Anglijoje reikia arba tik į baseinus arba važiuoti valandas kad galėtai pasimaudyti
22. man Lietuvoje patinka kad (em) kad Lietuvoje yra (em) labai daug žmonių (ee)
23. man patinka bet man atrodo Angli= Anglijoj buvo biškį geriau aš ten žinojau daugiau draugų ir mokykloje žinojau daugiau ir čia Lietuvoj biškį yra kitaip

    Kai kurie vaikai minėjo, kad jiems patinka Vilnius, nes turi senamiestį, nes Vilnius yra didmiestis (žr. 24–25 pavyzdžius). Taip pat patinka Palanga, kadangi yra graži ir yra prie Baltijos jūros (žr. 25 pavyzdį).

    24. (ee) Lietuvoje man patinka (ee) .. (mm) man labiausiai patinka . Vilnius

        nes jis turi didelį seną miestą ir .. ir labai graži vieta

    25. didelis miestas Vilnius man labai patinka Palanga ji labai gražus yra taip pat baltos jūros (ee) nežinau labai . gera istorija

        Kas Lietuvoje nepatinka, vaikai dažnai minėjo per socialinę prizmę, t. y. santykį su žmonėmis ir aplinka. Pavyzdžiui, vienam vaikui nepatinka ginčytis su draugais (žr. 26 pavyzdį), kitam nepatinka Lietuvos žmonės (tik nepagrindžia kodėl) (žr. 27 pavyzdį), dar kitiems – užteršta, nešvari aplinka (žr. 28 pavyzdį), kad nėra daug veiklų, pvz., muziejų (žr. 29 pavyzdį).

    26. (mhm) kas įsivyks taip kad . . man mokykloje kaip kartais kyla ginčas su draugais tačiau mes išsisprendžiame man nepatinka tie ginčai tačiau mes išsisprendžiame susitariam draugiškai
    27. man nepatinka Lietuvoj kad Lietuvoj yra kaip lietuviškos žmonės o aš kartais nesuprantu kaip viską kartais
    28. Lietuvoje man nepatinka kaip šiukšlina teršia aplinką (ee) teršia aplinką ir važiuoja su mašinom
    29. (aa) man nelabai man patinka kad Lietuva turi kad aš ten turiu labai daug draugų (eee) ir dar man bet kartais man būna kad nėra labai daug nu kad nėra daug veiklų (eee) ką daryti kadangi pavyzdžiui nėra labai daug muziejų ar už tai aš nebuvau daugiausiai (eee)

        Atsakydami į pateiktą klausimą vaikai atkreipia dėmesį, kad Lietuva dar yra laisva šalis, kurioje gyvena geri, protingi, linksmi žmonės (žr. 30–33 pavyzdžius).

    30. ir taip kas man patinka Lietuvoje man labiausiai patinka kad Lietuva yra dar laisva šalis ir ir ten yra daug gerų žmonių protingų
    31. man Lietuvoje patinka . patinka tas kad yra yra gerų kar= būna žmonių ir ..
    32. Lietuvoje

        nu . man labai čia patinka pavyzdžiui kad čia nu geri žmonės nu jie nepikti

    33. (ee) . (ee) . ma . Lietuvoje man patinka gra= gražiai mės= mėškis mėškiai . gražiai mėškiai ir . linksma žmogai

Grįžusių iš užsienio vaikų tekstyno iliustraciniuose sakiniuose užfiksuotas socialinis aspektas nors ir yra platus, tačiau remiasi į aiškų socialinį pagrindą – Lietuvoje yra geri žmonės, Lietuvoje yra draugai. Vaikui tai yra nepakeičiama, išskirtina ir saugu. Lietuva yra vieta žemėje, kurioje yra gerų žmonių, draugų. Šis socialinio aspekto išskirtinumas rodo didžiulę jo reikšmę grįžusių iš užsienio vaikų adaptacijai Lietuvoje.

4. Kultūrinis aspektas

Gausumu pasižymi grįžusių iš užsienio vaikų atsakymai, priskirtini kultūriniam aspektui. Vaikai pažymi, kad Lietuvoje jiems patinka tai, kas susiję su pramogomis ir poilsiu. Vasarą patinka atostogauti (Palangoje ir ne tik), nes yra jūra, galima maudytis (žr. 34–36, 38 pavyzdžius), patinka sporto aikštelė prie Baltojo tilto Vilniuje (žr. 36 pavyzdį), vandens parkas (žr. 38, 42 pavyzdžius), pramogų parkas Palangoje (žr. 39 pavyzdį), patinka plaukti į Lietuvą keltu, vaikščioti, pažinti paukščius, medžius (žr. 40 pavyzdį), patinka žaisti krepšinį ir laimėti (žr. 41 pavyzdį), patinka atostogauti pas senelius, susitikti su giminėmis (žr. 43 pavyzdį), patinka įvairios stovyklos (žr. 42 pavyzdį), žirgynas (žr. 45 pavyzdį) ir kt. Žiemą patinka sniegas (žr. 38 pavyzdį).

34. o Lietuvoj man patinka eiti atostogauti Palangoje
35. aš Lietuvoje buvau Palange man labai patiko nes ten nu yra jūra yra man labai patiko ten plaukti
36. (em) man patinka Lietuvoje važiuoti į Palangą ten labai smagu ten yra jūros (ee) ir ten nu labai smagu Airijoje (em) mes . nelabai važiuojam bet čia yra labai gražios vietos čia yra (ee) yra (ee) labai daug kriokliai labai gražios ir taip
37. . ai Lietuvoj man patinka ta nesenai pastatyta . paspirtuko aikštelė su rampomis prie Balto tilto
38. i ten . (m) man labai patinka takacikos . vasarą ten yra aqua parkas man labai patsinka ir man Lietuvoje labiausiai patsinka kai vasara būna galima eiti pasimaudyt o kai žiema būna daug sniego yra
39. mes varėm į Malūnų kaimą Lietuvoj ir Anglijoj tą patį darėm bet nu Anglijoj buvo vat brangiau bet (em) bet vat Anglijoj buvo mažiau laiko o Lietuvoj galėjai būti apie du valandus o Anglijoj galėjai pabūti ten trisdešimt minučių tai Lietuvoj vat švęsti buvo geriau
40. jo turbūt keturis kartus turbūt nežinau bet vis tiek tai man patikdavo atostogos ir kartais kaip mes ten kartais kaip mes ten kai būna atostogos mes kartais važiuojam į Lietuvą su keltu laivu ten ten kel= ten viduj kelte yra tokios nu būna parduotuvės ten tai . ir . ten ten paskui ten ten laiv= ten laive kai buvau mažas mes ten plaukdavom su tuo laivu ir paskui man tėvai pirmą kartą nupirko lego tai aš nemokėjau statyti tai man tetis su sese padėdavo (oo) . ir jo ten plaukdavom su laivu buvo smagu ten dar yra žaidimai ten kon= koncertas yra ir dar ten kaip ten kambaris ten žinai kur reik miegot ten galima miegoti nu kaip nu kaip kaip hotelis laive tai jo o . ekskursija nu dabar lankau čia į tą į mokyklą tai mes darydavom ers= ekskursijas mes ten važiuodavom visur ten kažkur Lietuvoj ten eidavom vaikščiojom ten paskui ten bandėm pažinti paukščius medžius tai buvo buvo smagu ten įdomu . ir
41. tai man daug turiu įvykių labai linksmų tai mano pirmiausias buvo kai lankiau krepšinį Lietuvoj buvo varžybos tai buvo du tūkstančiais de= du tūkstančiais devynioliktais metais vienas vieną neatsimenu kada tai vyko bet dalyvavo visos mano krepšinio draugės ir trenerė laimėjome pirmą vietą buvo labai džiugu kai visi visi (ee) mūsų ko= dra= mūsų draugių tėvai kabino apkabino mumis ir labai džiaugėsi kad mes laimėjom pirmą vietą
42. (mm) . . (mm) . . . . . . (mm) mano (ee) kai aš kai aš buvau buvo maži mes mes visada per mano gimtadienis mes atėjom Lietuvoj čia ir mes nuėjom į akvaparką irgi kai mes gyvenom Anglijoj mes važiuojam čia ir tada mes mes gal dvi savaites gyvenam buvom Lietuvoj ir tada (ee) ir į tas dvi savaites mes nuėjom į akvaparkas nes buvo mano gimtadienį ir tada mes grįžom namo Anglijoje
43. (ee) atostogauti aš mėgstu atostogauti pas savo senelius pas savo pusseseres pusbrolius kad būtų daug ką veikti kad nesėdėčiau taip prie kompiuterio visą dieną . . ir anksčiau kai gyvenau Norvegijoj tai mes visą laiką per atostogas atvažiuodavom į Lietuvą
44. (aam) man patinka dainuoti ir . kiekvienais metais aš Lietuvoj eičiau (aaa) stovykloje .
45. (am) tai mano praėjusi gimtadienį mes buvom Lietuvoj (eeem) mes nuvažiavom pas mano senelius (em) pamatėm jų vištos ir katiną (em) tada mes (em) važiavom penkios valandos mašinoj ir tada (em) . buvom kaip kur gali žirgus joti nes aš mano sesė ir aš labai norėjom tai mano dova= gav= gimtadienio dovana tokia buvo ir aš dar gavau . . (eee) neprisimenu

Kultūrinis aspektas vaikų tekstyne dažniausiai siejasi su vaikų laisvalaikiu. Grįžusiems iš užsienio vaikams Lietuva dažnai asocijuojasi su atostogomis, atostogų praleidimo vieta. Šiam, kaip ir kitiems aspektams, būdingas emocinis ryšys: Lietuvoje patinka jūra, gražios vietos, patinka plaukioti, pažinti medžius, paukščius, aplankyti senelius, jų vištas, katiną ir pan. Atrodytų, kad tai tik kasdienio gyvenimo dalykai, tačiau juose slypi didžiulė pozityvi emocinė įkrova.

5. Kalbinis aspektas

Tarp grįžusių iš užsienio vaikų atsakymuose svarbi ir lietuvių kalba. Atsakydami į klausimą vaikai išreiškė norą mokėti lietuvių kalbą (žr. 46 pavyzdį), dalijosi rūpesčiais – mokytis lietuvių kalbos be mamos pagalbos yra sunku (žr. 47 pavyzdį), mokėti rašyti taisyklingai (ypač nosines raides) nėra lengva (žr. 48 pavyzdį). Kai kurie minėjo, kad lietuvių kalbos pamoka yra nemėgstamiausia (žr. 49 pavyzdį), nes sunku jos mokytis, o kai kuriems atvirkščiai – sekasi gerai kalbėti lietuviškai (žr. 48 pavyzdį). Pažymima, kad lietuvių kalba yra graži, tačiau jiems lengviau skaityti ir rašyti angliškai (žr. 50 pavyzdį).

46. jo aš noriu mokėti dar lietuvių
47. nu viena dalyka kur man nepatinka yra kaip sunku mokytis lietuvių be mamos pagalbos tas ir tikrai man sunku sekasi jeigu kaip aš nesuprantu ir viena dalyko kur man patinka tokia maža nedaug pandemikų nu lengviausia yra čia bet nelabai gerai sunku nu tai yra viskas todėl man kaukės užkniso
48. (mm) man sekasi gerai kaip kalbėti lietuviškai bet su nosinės raidės ne man labai sekėsi bet nu rašyti nu tikrai sekasi gerai bet tikrai nosinės yra vienintelis dalykas kuris man nepatinka aš daugiausiai žaidžiu aipedu turiu nelabai daug dalykų turiu daryti bet jeigu jeigu mirė aš palauksiu ir žaisiu su šunim
49. mano nemėgstamiausia pamoka yra lietuvių nes aš aš esu iš Anglijos ir nu nu man sunkiau yra iš lietuvių nu mokintis
50. man labiau patinka šiaip tai man lengviau skaityti anglų kalboje nes visada mokiau anglų kalboje bet visada namie kalbam lietuviškai su mama (am) . ir su sese kartais bandom kalbėti lietuviškai bet . kartais nesigauna (am) . labai man patinka lietuvių kalba man labai graži . bet visada kaip skaityti arba rašyti man lengviau anglų kalboje nes taip mokiausi mokykloje (aaa) nu . septynių metų išvykau išvažiavau išmokiausi lietuvių mokyklėlėj kiekvieną šeštadienį tai man tai padėjo kad galėčiau iš tikrųjų taip pažengti (aaa) kol buvau šioj mokykloj VIS tai padėjo bet . vis tiek nu anglų kalba yra ta kalba su kuria aš visada kalbu

Grįžusių iš užsienio vaikų tekstyne kalbinis aspektas siejamas su kalba kaip su bendravimo priemone, padedančia bendrauti su kitais, susikalbėti, vienas kitą gerai suprasti. Vaikų kalbinis aspektas atsiskleidžia vien per socialinį aspektą, akivaizdu, kad vaikams svarbiausia yra susikalbėti, bendrauti su kitais žmonėmis, juos suprasti.

6. Gamtinis aspektas

Nemažai pavyzdžių galima priskirti gamtiniam aspektui. Grįžę iš užsienio vaikai minėjo, kad Lietuvoje jiems patinka gamta – parkai (žr. 50 pavyzdį), medžiai, ežerai (žr. 52–53 pavyzdžius), miškai (žr. 54 pavyzdį), pažymi, kad Lietuvoje gražu (žr. 55, 58 pavyzdžius). Taip pat, kad (ne)patinka Lietuvoje klimatas (žr. 52, 57, 59, 60 pavyzdžius). Gamtinis aspektas yra susijęs ir su kultūriniu aspektu (plačiau žr. anksčiau).

51. man patinka Lietuvoje (em) . kad yra labai daug ten parkų
52. man patinka Lietuvoje nes kai mes gyvenom Anglijoje . nu nelabai geras oras nes daug mašinų ir nelabai daug medžių nu medžių bet Lietuvoje labai daug ir (m) labai gerai čia ir aš turiu daug daug draugų čia
53. (aa) man Lietuvoj patinka . nu man labai patinka (ee) ežerai miškas (ee) parkai nes ten yra labai gražu man nelabai patinka (mm) kartais važiuoti su autobusais
54. Lietuvoje (aaa) Lietuvoje man labai patinka . (mmm) peizažas visokius peizažas (aaa) I really like the man labai patinka (mmm) nature forests
55. (ee) Lietuvoj patinka viskas skanūs produktai maistai ir čia gražu
56. (am) man patinka Lietuvoje (a) (a) gamta (a) Kauno senamiestis
57. (mm) man labai patinka Lietuvoje klimatas nu . ne= nelabai karštas bet nu man patinka šitokios klimatos
58. taip man patinka Lietuvoje (aa) čia labai gražu (juokiasi ir atsidūsta)
59. mes keliavom į Tailandą ir nuo Tailando į Singapūrą ir dar kažkur man atrodo į Bankoką ar ten kažką tokio ir man labai patiko kadangi beveik kiekv= kas dvi ar vieną savaitę mes būdavom naujoj vietoj tai naujas maistas viskas nauja ir tiesiog nu gali pasimėgauti (ee) skirtingais daly= dalykais ir nebūna kad tas pats tas pats tas pats o viskas būna skirtinga tai dėl to ir man labai patiko ir dėl to kad buvo labai šilta kol Lietuvoj buvo ar sninga ir šalta
60. man patinka Lietuva bet man vis tiek . patinka šiltesnės šaly= šalys

Gamtinis aspektas vaikų tekstyne pirmiausia siejasi su gamta, jos grožiu ir oru. Vaikams Lietuvoje per šalta, jiems patinka ten, kur šilčiau. Vertinant visą medžiagą matyti, kad būtent gamtinis aspektas vertinat Lietuvą yra labiausiai kritiškai vertinamas vaikų. Šaltas klimatas yra kone vienintelis dalykas, kuris vaikams Lietuvoje nepatinka.

7. Istorinis aspektas

Keli vaikai prisistatydami ir kalbėdami apie Lietuvą atsakė per istorinę prizmę. Vienas vaikas mano, kad Lietuva turtinga istorijos (žr. 61 pavyzdį), kitas prisiminė (matyt, neseniai mokėsi) ir tai jam nepatiko, kad Lietuva ir Lenkija buvo sudariusios sąjungą (žr. 62 pavyzdį).

61. man patinka Lietuvoj dėl to kad labai gal labiau sena ir turi daug istorijos kurios gali išmokti ir atrodo kad niekada nesibaigia
62. kas man nepatiko istorijoj kad Lietuva netyčia padarė sąjungą su Lenkija nes nebūtų okupacijos su Sovietų sąjunga jeigu dar nebūtų tokia silpna su Lenkija ir Lietuva. tai ką aš tur pasisakyti tai

Istorinis apsektas yra itin svarbus kalbant apie lietuviškojo tapatumo apraiškas. Vaikų tekstyne šis aspektas iliustruojamas per istorinę atmintį: įprasminami dideli nuveikti darbai, iš istorijos mokomasi, prisimenama apie patirtį ir netektis.

Kaip matyti iš grįžusių iš užsienio mokinių sakytinės kalbos tekstyne rastų iliustracinių sakinių, lietuviškojo tapatumo apraiškos dažniausiai yra susijusios su socialiniu aspektu (33 proc.), kiek rečiau kultūriniu apsektu (20 proc.), gamtiniu aspektu (16 proc.), lokatyviniu aspektu (12 proc.), buitiniu ir kalbiniu aspektais (8 proc.) ir pavieniai atvejai siejami su istoriniu aspektu (3 proc.). Didžioji dalis nagrinėjamų iliustracinių sakinių liudija pozityvų emocinį ryšį su Lietuva. Suprantama, kad šis santykis pačių vaikų neidealizuojamas, bet suvokiamas kaip būtinas reikalavimas, lemiantis lietuviškumo apraiškas.

Išvados

Grįžusių iš užsienio vaikų sakytinės kalbos tekstyne rasti pavyzdžiai su leksemomis Lietuva, lietuvis, lietuviškas ir lietuviškai rodo, kad plačiausiai grįžusių iš užsienio vaikų lietuviškasis tapatumas atsiskleidžia per socialinį, kultūrinį ir gamtinį aspektus, rečiau – per lokatyvinį, buitinį, kalbinį ir istorinį aspektus.

Socialinis aspektas vaidina svarbų vaidmenį, kadangi, pirmiausia vaiko integracija (naujoje aplinkoje) vyksta per santykį su kitu (ne giminaičiu, bet svetimu). Tą kitą vaikas sutinka leisdamas laiką kieme, gamtoje (nauji draugai), mokykloje (klasės draugai) ir pan. Su socialiniu aspektu tiesiogiai susiję ir kultūrinis, gamtinis aspektai. Šių aspektų viena iš pagrindinių ašių taip pat yra kitas (ppr. draugas), su kuriuo smagu leisti laiką – žaisti, maudytis, vaikščioti, stovyklauti ir pan.

Grįžusių iš užsienio vaikų lietuviškasis tapatumas atsiskleidžia ir per santykį su aplinka (plačiąja prasme), kurioje jie atsidūrė, t. y. šalis (jos istorija) –> miestas –> namai (vieta) + kalba. Lietuva grįžusių iš užsienio vaikų akimis yra graži, laisva, žmonės draugiški, geri, protingi ir pan. Lietuvių kalba graži, bet jos sudėtinga mokytis. Lietuvos gamta, miestai, lietuvių namai gražūs. Tarp nepatinkančių dalykų (tokių pavyzdžių buvo reta) minėti žmonės, užteršta, nešvari aplinka, klimatas (per šaltas), mažai veiklos (muziejų) ir pan.

Išnagrinėti lietuviškojo tapatumo apraiškų aspektai grįžusių iš užsienio vaikų tekstyne reikšmingai kreipia į vaikų adaptacijai svarbius apsektus. Kalbant apibendrintai matyti, kad vaikų lietuviškojo tapatumo apraiškos išsiskiria per du reikšmingus kriterijus. Pirmiausia tai visa juos supanti aplinka: gyvenu Lietuvoje, kalbu lietuviškai, turiu draugų, skanus maistas, šalta ir pan., kitas kriterijus emocinis: myliu Lietuvą, čia gražu, draugiški žmonės, reikšminga istorija ir pan.