Verbum E-ISSN 2538-8746
2023, vol. 14, DOI: https://dx.doi.org/10.15388/Verb.41
Anželika Gaidienė
Lietuvių kalbos
institutas
Petro Vileišio g. 5, Vilnius
El. paštas: anzelika.gaidiene@lki.lt
Orcid ID https://orcid.org/0000-0001-8775-788X
Moksliniai interesai: semantika, leksikologija,
leksikografija.
Aurelija Tamulionienė
Lietuvių kalbos
institutas
Petro Vileišio g. 5, Vilnius
El. paštas: aurelija.tamulioniene@lki.lt
Orcid ID https://orcid.org/0000-0003-0728-1856
Moksliniai interesai: etnolingvistika, vaikų ir jaunimo kalba, kalbinės nuostatos.
Santrauka. Straipsnio tikslas – remiantis grįžusių iš užsienio vaikų sakytinės kalbos tekstyno pavyzdžių su leksemomis Lietuva, lietuvis, lietuviškas ir lietuviškai analize, parodyti kaip per šių leksemų vartoseną skleidžiasi vaikų lietuviškasis tapatumas. Atliekant tyrimą norėta pasižiūrėti, kaip grįžę iš užsienio vaikai suvokia Lietuvą, kas jiems (ne)patinka Lietuvoje, kokius Lietuvos, lietuvių ir pan. požymius išskiria ir t. t. Tyrimo medžiagą sudaro 73 vaikų (8–12 metų) duomenys. Pavyzdžiai su minėtomis leksemomis rinkti iš pusiau struktūruoto interviu pirmosios dalies „apšilimo“, kurioje mokiniai prisistatė, pasakojo apie šeimą, draugus, gyvenamąją vietą ir pan. Šioje interviu dalyje vaikų taip pat buvo klausiama, kas jiems Lietuvoje patinka, gal nepatinka, kodėl. Išanalizavus rastus pavyzdžius paaiškėjo, kad plačiausiai grįžusių iš užsienio vaikų lietuviškasis tapatumas skleidžiasi per socialinį ir kultūrinį aspektus, tai reikšmingai kreipia į adaptacijai svarbius veiksnius.
Esminiai žodžiai: grįžusių iš užsienio vaikų kalba, Lietuva, lietuviškasis tapatumas, tekstynas, aspektas, etnolingvistika.
Abstract. The aim of the article is to analyse the spoken corpus samples with the lexemes Lietuva, lietuvis, lietuviškas and lietuviškai of the repatriated children and to show how the children's Lithuanian identity expressed through the use of these lexemes. The aim of the research was to explore the perception of Lithuania among the repatriated children, what they (dis)like in Lithuania, what characteristics of Lithuania, Lithuanians, etc., they identify, etc. The research material consists of data from 73 children (aged 8-12). Examples of these lexemes were collected from the first part of the semi-structured interview "warm-up", in which the pupils introduced themselves, talked about their family, friends, place of residence, etc. In this part of the interview, the children were also asked what they like in Lithuania, what they don't like and why. The analysis of the examples found showed that the Lithuanian identity of the repatriated children is most broadly expressed through social and cultural aspects. This significantly points to factors important for adaptation.
Keywords: repatriated children language, Lithuania, Lithuanian identity, corpus, aspect, etchnolinguistics.
JEL Code: G35
Copyright © 2023 Anželika Gaidienė, Aurelija Tamulionienė. Published by Vilnius University Press. This is an Open Access article distributed under the terms of the Creative Commons Attribution Licence, which permits unrestricted use, distribution, and reproduction in any medium, provided the original author and source are credited.
Pateikta / Submitted on 03.08.23
Sėkmingą Lietuvos integraciją į Europos Sąjungą lydėjo ir didelė emigracijos banga. Lietuvos gyventojai ir toliau emigruoja į Vakarų Europos šalis dirbti, studijuoti, taip pat ir dėl kitų įvairių šeimyninių aplinkybių. Į Lietuvą taip pat atvyksta asmenų iš kitų valstybių. Nemažą dalį visų imigrantų sudaro grįžtantys lietuviai. Lietuvos Respublikos statistikos departamento duomenimis, 2022 m. į Lietuvą sugrįžo apie 21 tūkstantis lietuvių, apie 900 iš jų sudaro mokyklinio amžiaus vaikai (prieiga internete: https://osp.stat.gov.lt/lt/statistiniu-rodikliu-analize?hash=7e6624c6-e343-4a79-85ab-9e155209090a#/). Statistika rodo, kad nemažą dalį grįžtančiųjų į Lietuvą sudaro šeimos su vaikais. Augant grįžtamajai migracijai vis daugiau dėmesio skiriama ir sėkmingos reintegracijos veiksnių analizei. Kaip vienas iš didžiausių sunkumų grįžus į Lietuvą įvardijamas vaikų (re)integravimas į Lietuvos švietimo sistemą (Renkuosi Lietuvą 2022). Prieš kelerius metus atlikti tyrimai rodo, kad grįžusių į Lietuvą vaikų sėkminga integracija priklauso nuo visos sociokultūrinės aplinkos: šeimos gyvenimo aplinkybių, ugdymosi aplinkos mokykloje, mokytojų pagalbos grįžusiam mokiniui adaptuotis Lietuvoje, tėvų nuostatų ir pan. Gauti rezultatai kreipia į adaptacijai reikšmingus aspektus – pirmiausią socialinį ir kultūrinį (Poderienė, Tamulionienė 2021: 50–51). Neatsitiktinai šiame straipsnyje pasirinkta apčiuopti lietuviškojo tapatumo apraiškas, tai, kas yra itin aktualu šiame globaliame pasaulyje. Lietuviškojo tapatumo apraiškos konstruojamos iš pačių vaikų interpretacijos ir suvokimo „ką apie save galvojame ir kalbame mes patys, ir kuo mes patys norime būti“ (Donskis 2006: 71). Lietuviškumas suvokiamas ne tik kaip turėjimas ar mokėjimas, bet ir emocinis santykis, parodantis individo požiūrį į brangius, jam itin svarbius dalykus (Beresnevičius 2004: 114). Atliekant tyrimą siekta, kad vaikai patys įvardytų Lietuvai, lietuviškumui priskiriamas reikšmes, todėl pokalbio tema kreipta pasakojimo apie save, draugus, šeimą, gyvenamąją vietą, kas patinka, o gal ir nepatinka Lietuvoje linkme.
Straipsnyje vartojama sąvoka grįžę iš užsienio vaikai apibendrintai apibūdina į Lietuvą grįžusius lietuvių emigrantų vaikus, kurie augdami užsienyje savo šeimose vartojo gimtąją lietuvių kalbą. Atlikti mokinių kalbinės integracijos tyrimai rodo, kad grįžusių iš užsienio vaikų lietuvių kalbos vartojimas gyvenant užsienyje yra skirtingas (Poderienė, Tamulionienė 2021: 128), jų lietuvių kalbos mokėjimas taip pat nevienodas.
Straipsnio tikslas – remiantis grįžusių iš užsienio vaikų (8–12 m.) sakytinės kalbos tekstyno pavyzdžių su leksemomis Lietuva, lietuvis, lietuviškas ir lietuviškai analize, parodyti kaip per šių leksemų vartoseną skleidžiasi vaikų lietuviškasis tapatumas.
Tikslui pasiekti kelti šie uždaviniai: 1) grįžusių iš užsienio vaikų sakytinės kalbos tekstyno išrinkti ir išanalizuoti pavyzdžius su nagrinėjamomis leksemomis; 2) remiantis išanalizuota medžiaga išskirti aspektus bei nustatyti, kaip (per ką) dažniausiai skleidžiasi vaikų lietuviškasis tapatumas.
Trumpa tyrimų apžvalga. Grįžusių iš užsienio vaikų integracija pastaruoju metu sulaukia vis didesnio visuomenės ir tyrėjų dėmesio. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengtame „Grįžusių Lietuvos Respublikos piliečių ir atvykusių užsieniečių ugdymo organizavimo modelių apraše“ (ŠMSM 2022) pristatyta išsami situacijos analizė, atvykusių ir grįžusių vaikų ugdymo organizavimo modeliai, pateiktos išvados ir rekomendacijos. Kalbinės integracijos aspektai išsamiau nagrinėti Nidos Poderienės ir Aurelijos Tamulionienės mokslo studijoje „Įveikti atskirti: grįžusių iš užsienio vaikų kalbinė integracija“ (2021). Atliktas tyrimas rodo, kad nepakankamas kalbos mokėjimas pačių mokinių yra įvardijamas kaip didžiausia problema, su kuria jie susiduria sugrįžę į Lietuvą. Vilniaus universiteto ir Lietuvių kalbos instituto mokslininkės tyrė ir aprašė grįžusių iš užsienio ir nuolat Lietuvoje gyvenančių vaikų kalbinę raišką, jos skirtumus (Bikelienė ir kt. 2022). Atlikus dažninių žodžių (veiksmažodžių, daiktavardžių ir būdvardžių) sąrašų analizę matyti, kad grįžusių iš užsienio vaikų kalbinė raiška yra gana panaši į nuolat Lietuvoje gyvenančių vaikų kalbinę raišką. Kalbos mokėjimo lygių nustatymo aspektus ir veiksnius yra aprašiusi Rita Juknevičienė (2022). Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų darbuose pristatomi nuolat Lietuvoje gyvenančių vaikų sakytinės ir rašytinės kalbos tyrimai (Balčiūnienė, Kamaldulytė-Merfeldienė 2018 ir kt.). Lietuvių emigrantų vaikų kalbą ir lietuvių ir anglų kalbos sąveiką yra tyrusi Agnė Blažienė (2015) ir kt.
Darbo metodika ir metodologija. Straipsnio empirinis pagrindas – analizuojami Lietuvos mokslo tarybos ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inicijuoto projekto „Grįžusių emigrantų vaikų kalbinė integracija: lietuvių kalbos kompetencija ir jos ugdymas“ (EMVAKA, Nr. S-REP-21-1) duomenys[1]. Projekto metu atliktame tyrime dalyvavo mokiniai iš Vilniaus, Druskininkų, Kauno, Šiaulių ir Klaipėdos savivaldybių. Projekto rezultatas – grįžusių iš užsienio vaikų (8–12 m. amžiaus) sakytinės ir rašytinės kalbos tekstynas[2], kurį sudaro 30888 žodžių.
Šiame straipsnyje aprašomam tyrimui medžiaga rinkta tik iš sakytinės kalbos tekstyno, sudaryto struktūruoto interviu pagal iš anksto parengtą scenarijų pagrindu. Mokinių kalbėjimo užduočiai buvo skirta 12–15 minučių. Interviu sudarė 3 dalys: 1) „apšilimas“, mokinio prisistatymas, pasakojimas apie šeimą, gyvenamąją vietą ir pan.; 2) mokinio monologas, mokinio pasakojimas apie įsiminusią asmeninę patirtį, apie įsimintiną įvykį, šventę, kelionę, varžybas ir pan.; 3) pasakojimas pagal pateiktus paveikslėlius.
Mokinių sakytinės kalbos pavyzdžiai transkribuoti ortografiškai. Leksemos Lietuva, lietuvis, lietuviškas ir lietuviškai rinktos iš struktūruoto interviu pirmosios dalies, kurioje mokiniai prisistatė, pasakojo apie save, šeimą, draugus, apie Lietuvą, kas joje patinka, o gal yra kas ir nepatinka. Iš viso tyrimo medžiagą sudaro 73 vaikų (8–12 metų) duomenys, išrinkti iš grįžusių iš užsienio vaikų sakytinės kalbos tekstyno. Su nagrinėjamomis leksemomis iš viso rasti 62 pavyzdžiai.
Straipsnyje remiamasi kokybinių tyrimo duomenų metodais, taip pat aprašymo, analizės ir interpretavimo metodais.
Straipsnio teorinis pagrindas. Pasak Liublino etnolingvistų, „kalboje esantis suvokimas, kuris apima tam tikras sąvokas, turi būti išryškinamas iš įvairių kalbos šaltinių, o vėliau skaidomas pagal stilius ir rūšis, laiką ir erdvę“ (Smetonienė ir kt. 2019: 12). Gautos sudaromosios dalys vadinamos pasaulio vaizdo profiliais, o jų aprašymas leidžia suformuluoti visapusišką dalyko vaizdą (Smetonienė ir kt. 2019: 12) arba pasaulio vaizdą kalboje (toliau – PVK). PVK, pasak Jerzio Bartmińskio, yra „verbalizuotas realybės INTERPRETAVIMO būdas, išreikštas nuomonių apie pasaulį kompleksu. Tai kalba įtvirtintos nuomonės, pasireiškiančios kalbos leksinėje ir gramatinėje sistemose, klišiniuose tekstuose (pvz., patarlėse), taip pat presuponuojamos nuomonės, t. y. įtvirtintos visuomenės sąmonės, žinių, įsitikinimų ir ritualų lygmenyse, o kalbos tik implikuojamos“ (Bartmiński 2020: 28). Atkurti visą PVK yra sudėtinga, todėl paprastai apsiribojama tik tam tikromis jo dalimis. „Atkuriant PVK, atliekama išsami koncepto analizė, kurios rezultatas – sintetiniu būdu sudaryta kognityvinė definicija“ (Snukiškienė 2022: 48). Šiame straipsnyje vertinant pavyzdžius išskirti aspektai. Kaip teigia Irena Snukiškienė (2022: 60), „[a]spektas apibrėžiamas kaip domenas, išskirtas iš tam tikro žiūros taško (Brzozowska 2006: 40)“. Aspektai yra išskiriami remiantis analizuojama medžiaga, nes „nėra vienintelio ir galutinio jų sąrašo“, tačiau „suvokiami kaip medžiagą tvarkantis tinklas, lengvinantis tiriamų objektų palyginimą“ (Snukiškienė 2022: 60). Paprastai išskiriami tokie aspektai: buitinis, fizikinis, biologinis, psichinis, socialinis, istorinis, ideologinis, religinis ir kt.
Straipsnyje aprašomas tyrimas yra žvalgomasis, tačiau kone pirmas bandymas tirti grįžusių iš užsienio vaikų tekstus etnolingvistikos požiūriu. Pabrėžtina, kad šiuo tyrimu nesiekiama atlikti išsamią koncepto LIETUVA analizę, t. y. nustatyti koncepto bazinę reikšmę ir profilius, suformuluoti kognityvinę apibrėžtį ir pan. Šiame tyrime apsiribojama tik iš tekstyno išrinktų pavyzdžių su leksemomis Lietuva, lietuvis, lietuviškas ir lietuviškai analize ir grupavimu į tam tikrus blokus, vadinamus aspektais. Atliekant tyrimą norėta pasižiūrėti, kaip grįžę iš užsienio vaikai suvokia Lietuvą, kas jiems (ne)patinka Lietuvoje, kokius Lietuvos, lietuvių ir pan. požymius išskiria ir t. t. Norint visapusiškai atskleisti iš užsienio grįžusių vaikų lietuviškojo tapatumo turinį, reikėtų pasitelkti daugiau ir įvairesnių kalbinių duomenų, išsamesnę tyrimų metodiką.
Analizuojant grįžusių iš užsienio vaikų sakytinės kalbos tekstyno medžiagą išskirti tokie aspektai: lokatyvinis – tam tikros erdvės; buitinis – skirtas buičiai, naudojamas buityje; socialinis – susijęs su visuomenės gyvenimu; kultūrinis – susijęs su laisvu laiku, pramogomis, atostogomis ir pan.; kalbinis – susijęs su kalba (sistema, vartojama tam tikros tautos žmonių); gamtinis – susijęs su gamta; istorinis – susijęs su istorija (mokslu, tiriančiu žmonijos, tautų ir pan. praeitį).
Prieš pateikiant iš tekstyno išrinktų pavyzdžių su leksemomis Lietuva, lietuvis, lietuviškas ir lietuviškai analizę svarbu apžvelgti, kaip šios leksemos yra apibrėžiamos aiškinamuosiuose lietuvių kalbos žodynuose.
Lietuvių kalbos aiškinamuosiuose žodynuose vietovardžio Lietuva apibrėžtį šiuo metu galime rasti tik „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ (toliau – DLKŽ6), plg. Lietuva, Lietuvos Respublika (ofic.) „valstybė prie rytinių Baltijos jūros krantų“. Žodynuose pateikiamos etnonimo lietuviai apibrėžtys beveik nesiskiria, plg. „Lietuvių kalbos žodyne“ (toliau – LKŽe) lietuviai apibrėžti kaip „tauta, gyvenanti Lietuvoje, kalbanti baltų kilmės kalba“, „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ (toliau – DLKŽ8) – „tauta, gyvenanti Lietuvoje, kalbanti viena baltų kalbų“. Etnonimas lietuvis, -ė apibrėžtas tiek LKŽe, plg. 1. „lietuvių tautos žmogus“, 2. „aukštaitis“, tiek DLKŽ8, plg. „tos tautos žmogus“. Abiejuose žodynuose etnonimo lietuvis reikšmės, susijusios su tauta, apibrėžtos labai panašiai. Iš žodyninių apibrėžčių matyti, kad apibrėžiant vietovardį (Lietuva) išryškinamas lokatyvinis aspektas (plg. valstybė prie rytinių Baltijos jūros krantų), o etnonimą (lietuviai) – lokatyvinis (plg. gyvenanti Lietuvoje) ir kalbinis (plg. kalbanti viena baltų kalbų) aspektai.
Būdvardis lietuviškas DLKŽ8 turi vieną reikšmę „lietuviams būdingas“. LKŽe šio būdvardžio užfiksuotos septynios reikšmės, plg. 1. „kaip lietuvių, panašus į lietuvių; lietuviams įprastu būdu darytas, gamintas“, 2. „lietuviams būdingas“, 3. „kuris lietuvių kilmės“, 4. „Lietuvoje vartojamas“, 5. „lietuvių gyvenamas, jiems priklausantis“, 6. „lietuvių (pasenusi reikšmė, apie kalbą)“, 7. psn. „aukštaitiškas“. Prieveiksmis lietuviškai ir DLKŽ8, ir LKŽe pateikiamas būdvardžio lietuviškas leksikografiniame straipsnyje.
Pusiau struktūruoto pokalbio su vaikais tema sieta su artimiausia jų aplinka, šeima, draugais, gyvenamąja vieta, Lietuva, klausiant, kas joje patinka, o gal ir nepatinka. Galvodami ir kalbėdami vaikai įvardijo tai, kas jiems tuo metu atrodė reikšmingiausia. Visi su nagrinėjamomis leksemomis esantys pavyzdžiai iš tekstyno išrinkti ir išanalizuoti, grupuojant juos pagal nustatytus aspektus: lokatyvinį, buitinį, socialinį, kultūrinį, kalbinį, gamtinį ir istorinį.
Grįžę iš užsienio vaikai prisistatydami ar kalbėdami apie Lietuvą minėjo, kad gimė Lietuvoje (žr. 1–3 pavyzdžius), tačiau netrukus su šeima išvažiavo į kitą šalį: Italiją (žr. 2 pavyzdį), Angliją (žr. 3 pavyzdį), Ameriką (žr. 4 pavyzdį), ten gyveno kurį laiką, tačiau vėliau grįžo į Lietuvą (žr. 6–7 pavyzdžius).
gimiau aš nežinau kaip lietuviškai pasakyti
November twenty nine
dešimt
Lietuvoj
Klaipėdoj
Lokatyvinis aspektas grįžusių iš užsienio vaikų tekstyne apibrėžia kasdienybę, gyvenamąją vietą, kur gimė, gyveno arba dabar gyvena. Tai augimo, gyvenimo tam tikroje aplinkoje, šalyje ir pan. aspektas, vaikų dažniausiai gretinamas su gyvenamąja teritorija, aplinka.
Grįžę iš užsienio vaikai prisistatydami ar kalbėdami apie Lietuvą minėjo ir tai, kas siejasi su jų buitimi. Vaikams Lietuvoje patinka maistas, Vilnius, kuris yra gražus (žr. 8 pavyzdį), didesnis namas, kuriame gyvena (žr. 9 pavyzdį), namo kiemas, kuriame yra sūpynių (žr. 10 pavyzdį). Vienam vaikui Lietuvoje patinka tai, kad galima auginti daržoves (galbūt gyvena nuosavame name su daržu arba yra matęs tokio pobūdžio namų ar butų su balkonais, kuriuose auginamos daržovės ar pan.) (žr. 11 pavyzdį). Kitas vaikas atsakė, kad jam apskritai patinka lietuvių namai (šis vaikas mokosi Lietuvių namuose) (žr. 12 pavyzdį).
Buitinis aspektas, kaip ir lokatyvinis, grįžusių iš užsienio vaikų tekstyne apibūdina kasdienybę: gyvenamuosius namus, miestus, tačiau ir šis apsektas turi platesnę reikšmę. Vaikų atsakymuose matyti ir emocinis ryšys: savi namai, gražus miestas, skanus maistas, didelis kiemas ir pan., tarsi savaime įprasti dalykai slepia savyje emocinį užtaisą.
Vaikų tekstyno iliustraciniai sakiniai rodo socialinio aspekto svarbą. Pirmiausia pabrėžiama lietuviškumo – lietuviškos šeimos, tautybės – svarba (žr. 13 pavyzdį), vaikai pažymi, kad Lietuvoje patinka draugai, su kuriais galima žaisti (žr. 14–19 pavyzdžius), patinka eiti į mokyklą, nes yra įdomu, nes padeda mokytojos ir pamokos baigiasi anksčiau (žr. 20 pavyzdį), patinka, kad galima vaikščioti vieniems (žr. 21 pavyzdį). Atskleidžiamas itin svarbus socialinio aspekto dėmuo, jog Lietuvoje yra daug žmonių, todėl jam čia labiau patinka (žr. 21 pavyzdį). Dar kitas vaikas pažymėjo, kad Lietuvoje jam patinka, tačiau Anglijoje yra geriau, nes turi daugiau draugų (žr. 22 pavyzdį).
Kai kurie vaikai minėjo, kad jiems patinka Vilnius, nes turi senamiestį, nes Vilnius yra didmiestis (žr. 24–25 pavyzdžius). Taip pat patinka Palanga, kadangi yra graži ir yra prie Baltijos jūros (žr. 25 pavyzdį).
nes jis turi didelį seną miestą ir .. ir labai graži vieta
Kas Lietuvoje nepatinka, vaikai dažnai minėjo per socialinę prizmę, t. y. santykį su žmonėmis ir aplinka. Pavyzdžiui, vienam vaikui nepatinka ginčytis su draugais (žr. 26 pavyzdį), kitam nepatinka Lietuvos žmonės (tik nepagrindžia kodėl) (žr. 27 pavyzdį), dar kitiems – užteršta, nešvari aplinka (žr. 28 pavyzdį), kad nėra daug veiklų, pvz., muziejų (žr. 29 pavyzdį).
Atsakydami į pateiktą klausimą vaikai atkreipia dėmesį, kad Lietuva dar yra laisva šalis, kurioje gyvena geri, protingi, linksmi žmonės (žr. 30–33 pavyzdžius).
nu . man labai čia patinka pavyzdžiui kad čia nu geri žmonės nu jie nepikti
Grįžusių iš užsienio vaikų tekstyno iliustraciniuose sakiniuose užfiksuotas socialinis aspektas nors ir yra platus, tačiau remiasi į aiškų socialinį pagrindą – Lietuvoje yra geri žmonės, Lietuvoje yra draugai. Vaikui tai yra nepakeičiama, išskirtina ir saugu. Lietuva yra vieta žemėje, kurioje yra gerų žmonių, draugų. Šis socialinio aspekto išskirtinumas rodo didžiulę jo reikšmę grįžusių iš užsienio vaikų adaptacijai Lietuvoje.
Gausumu pasižymi grįžusių iš užsienio vaikų atsakymai, priskirtini kultūriniam aspektui. Vaikai pažymi, kad Lietuvoje jiems patinka tai, kas susiję su pramogomis ir poilsiu. Vasarą patinka atostogauti (Palangoje ir ne tik), nes yra jūra, galima maudytis (žr. 34–36, 38 pavyzdžius), patinka sporto aikštelė prie Baltojo tilto Vilniuje (žr. 36 pavyzdį), vandens parkas (žr. 38, 42 pavyzdžius), pramogų parkas Palangoje (žr. 39 pavyzdį), patinka plaukti į Lietuvą keltu, vaikščioti, pažinti paukščius, medžius (žr. 40 pavyzdį), patinka žaisti krepšinį ir laimėti (žr. 41 pavyzdį), patinka atostogauti pas senelius, susitikti su giminėmis (žr. 43 pavyzdį), patinka įvairios stovyklos (žr. 42 pavyzdį), žirgynas (žr. 45 pavyzdį) ir kt. Žiemą patinka sniegas (žr. 38 pavyzdį).
Kultūrinis aspektas vaikų tekstyne dažniausiai siejasi su vaikų laisvalaikiu. Grįžusiems iš užsienio vaikams Lietuva dažnai asocijuojasi su atostogomis, atostogų praleidimo vieta. Šiam, kaip ir kitiems aspektams, būdingas emocinis ryšys: Lietuvoje patinka jūra, gražios vietos, patinka plaukioti, pažinti medžius, paukščius, aplankyti senelius, jų vištas, katiną ir pan. Atrodytų, kad tai tik kasdienio gyvenimo dalykai, tačiau juose slypi didžiulė pozityvi emocinė įkrova.
Tarp grįžusių iš užsienio vaikų atsakymuose svarbi ir lietuvių kalba. Atsakydami į klausimą vaikai išreiškė norą mokėti lietuvių kalbą (žr. 46 pavyzdį), dalijosi rūpesčiais – mokytis lietuvių kalbos be mamos pagalbos yra sunku (žr. 47 pavyzdį), mokėti rašyti taisyklingai (ypač nosines raides) nėra lengva (žr. 48 pavyzdį). Kai kurie minėjo, kad lietuvių kalbos pamoka yra nemėgstamiausia (žr. 49 pavyzdį), nes sunku jos mokytis, o kai kuriems atvirkščiai – sekasi gerai kalbėti lietuviškai (žr. 48 pavyzdį). Pažymima, kad lietuvių kalba yra graži, tačiau jiems lengviau skaityti ir rašyti angliškai (žr. 50 pavyzdį).
Grįžusių iš užsienio vaikų tekstyne kalbinis aspektas siejamas su kalba kaip su bendravimo priemone, padedančia bendrauti su kitais, susikalbėti, vienas kitą gerai suprasti. Vaikų kalbinis aspektas atsiskleidžia vien per socialinį aspektą, akivaizdu, kad vaikams svarbiausia yra susikalbėti, bendrauti su kitais žmonėmis, juos suprasti.
Nemažai pavyzdžių galima priskirti gamtiniam aspektui. Grįžę iš užsienio vaikai minėjo, kad Lietuvoje jiems patinka gamta – parkai (žr. 50 pavyzdį), medžiai, ežerai (žr. 52–53 pavyzdžius), miškai (žr. 54 pavyzdį), pažymi, kad Lietuvoje gražu (žr. 55, 58 pavyzdžius). Taip pat, kad (ne)patinka Lietuvoje klimatas (žr. 52, 57, 59, 60 pavyzdžius). Gamtinis aspektas yra susijęs ir su kultūriniu aspektu (plačiau žr. anksčiau).
Gamtinis aspektas vaikų tekstyne pirmiausia siejasi su gamta, jos grožiu ir oru. Vaikams Lietuvoje per šalta, jiems patinka ten, kur šilčiau. Vertinant visą medžiagą matyti, kad būtent gamtinis aspektas vertinat Lietuvą yra labiausiai kritiškai vertinamas vaikų. Šaltas klimatas yra kone vienintelis dalykas, kuris vaikams Lietuvoje nepatinka.
Keli vaikai prisistatydami ir kalbėdami apie Lietuvą atsakė per istorinę prizmę. Vienas vaikas mano, kad Lietuva turtinga istorijos (žr. 61 pavyzdį), kitas prisiminė (matyt, neseniai mokėsi) ir tai jam nepatiko, kad Lietuva ir Lenkija buvo sudariusios sąjungą (žr. 62 pavyzdį).
Istorinis apsektas yra itin svarbus kalbant apie lietuviškojo tapatumo apraiškas. Vaikų tekstyne šis aspektas iliustruojamas per istorinę atmintį: įprasminami dideli nuveikti darbai, iš istorijos mokomasi, prisimenama apie patirtį ir netektis.
Kaip matyti iš grįžusių iš užsienio mokinių sakytinės kalbos tekstyne rastų iliustracinių sakinių, lietuviškojo tapatumo apraiškos dažniausiai yra susijusios su socialiniu aspektu (33 proc.), kiek rečiau kultūriniu apsektu (20 proc.), gamtiniu aspektu (16 proc.), lokatyviniu aspektu (12 proc.), buitiniu ir kalbiniu aspektais (8 proc.) ir pavieniai atvejai siejami su istoriniu aspektu (3 proc.). Didžioji dalis nagrinėjamų iliustracinių sakinių liudija pozityvų emocinį ryšį su Lietuva. Suprantama, kad šis santykis pačių vaikų neidealizuojamas, bet suvokiamas kaip būtinas reikalavimas, lemiantis lietuviškumo apraiškas.
Grįžusių iš užsienio vaikų sakytinės kalbos tekstyne rasti pavyzdžiai su leksemomis Lietuva, lietuvis, lietuviškas ir lietuviškai rodo, kad plačiausiai grįžusių iš užsienio vaikų lietuviškasis tapatumas atsiskleidžia per socialinį, kultūrinį ir gamtinį aspektus, rečiau – per lokatyvinį, buitinį, kalbinį ir istorinį aspektus.
Socialinis aspektas vaidina svarbų vaidmenį, kadangi, pirmiausia vaiko integracija (naujoje aplinkoje) vyksta per santykį su kitu (ne giminaičiu, bet svetimu). Tą kitą vaikas sutinka leisdamas laiką kieme, gamtoje (nauji draugai), mokykloje (klasės draugai) ir pan. Su socialiniu aspektu tiesiogiai susiję ir kultūrinis, gamtinis aspektai. Šių aspektų viena iš pagrindinių ašių taip pat yra kitas (ppr. draugas), su kuriuo smagu leisti laiką – žaisti, maudytis, vaikščioti, stovyklauti ir pan.
Grįžusių iš užsienio vaikų lietuviškasis tapatumas atsiskleidžia ir per santykį su aplinka (plačiąja prasme), kurioje jie atsidūrė, t. y. šalis (jos istorija) –> miestas –> namai (vieta) + kalba. Lietuva grįžusių iš užsienio vaikų akimis yra graži, laisva, žmonės draugiški, geri, protingi ir pan. Lietuvių kalba graži, bet jos sudėtinga mokytis. Lietuvos gamta, miestai, lietuvių namai gražūs. Tarp nepatinkančių dalykų (tokių pavyzdžių buvo reta) minėti žmonės, užteršta, nešvari aplinka, klimatas (per šaltas), mažai veiklos (muziejų) ir pan.
Išnagrinėti lietuviškojo tapatumo apraiškų aspektai grįžusių iš užsienio vaikų tekstyne reikšmingai kreipia į vaikų adaptacijai svarbius apsektus. Kalbant apibendrintai matyti, kad vaikų lietuviškojo tapatumo apraiškos išsiskiria per du reikšmingus kriterijus. Pirmiausia tai visa juos supanti aplinka: gyvenu Lietuvoje, kalbu lietuviškai, turiu draugų, skanus maistas, šalta ir pan., kitas kriterijus emocinis: myliu Lietuvą, čia gražu, draugiški žmonės, reikšminga istorija ir pan.
DLKŽ6 – Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, vyriausiasis redaktorius Stasys Keinys, 6-as patais. ir papild. leid., Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2006; internetinė versija, 2011.
DLKŽ8 – Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, vyriausiasis redaktorius Stasys Keinys, 8-as patais. ir papild. leid., Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2021; elektroninis variantas, 2021, doi.org/10.35321/dlkz. Prieiga internete: https://ekalba.lt.
LKŽe – Lietuvių kalbos žodynas (t. I–XX, 1941–2002): elektroninis variantas, redaktorių kolegija: Gertrūda Naktinienė (vyr. redaktorė), Jonas Paulauskas, Ritutė Petrokienė, Vytautas Vitkauskas, Jolanta Zabarskaitė; programuotojai: Evaldas Ožeraitis, Vytautas Zinkevičius, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005 (atnaujinta versija, 2018), doi.org/10.35321/lkz. Prieiga internete: www.lkz.lt; https://ekalba.lt.
BALČIŪNIENĖ, I., KAMANDULYTĖ-MERFELDIENĖ, L., 2018. The Corpus of Lithuanian Children Language: development and application for modern studies in language acquisition. Kalbotyra, 71, 7–25. DOI: https://doi.org/10.15388/Kalbotyra.2018.1
BARTMIŃSKI, J., 2020. Kultūrinė lingvistika: teorinės prielaidos ir metodai. DARBO definicijos Slavų ir jų kaimynų aksiologiniame leksikone (LASiS) pavyzdys. Vertybės lietuvių ir lenkų kalbų pasaulėvaizdyje, (1), 24–45. Prieiga internete: https://www.zurnalai.vu.lt/open-series/article/view/21385/20497.
BERESNEVIČIUS, G., 2004. Lietuvių religija ir mitologija. Vilnius: Tyto alba.
BIKELIENĖ, L., JUKNEVIČIENĖ, R., PODERIENĖ, N., & TAMULIONIENĖ, A., 2022. Grįžusių emigrantų vaikų kalba: kelios įžvalgos. Verbum, 13, 4. Prieiga internete: https://www.zurnalai.vu.lt/verbum/article/view/28112/27398
BLAŽIENĖ, A., 2015. Dvikalbių vaikų rišliojo pasakojimo produktyvumas ir leksinė įvairovė. Taikomoji kalbotyra, 7, 1–25. DOI: https://doi.org/10.15388/TK.2015.17492
BRZOZOWSKA, M., 2006. O przebiegu badań nad zmianami w rozumieniu nazw wartości w latach 1990–2000. Język-wartości-polityka. Zmiany rozumienia nazw wartości w okresie transformacji ustrojowej w Polsce. Raport z badań empirycznych, 36–43.
DONSKIS, L., 2006. Globalizacija ir tapatybė: asmeninės pastabos apie lietuviškuosius tapatybės diskursus. Sociologija. Mintis ir veiksmas, 2, 69–83.
JUKNEVIČIENĖ, R., 2022. Svetimkalbių vaikų produkuojamos sakytinės lietuvių kalbos mokėjimo lygio nustatymas. Taikomoji kalbotyra, 17, 137–165. Prieiga internete: https://www.redalyc.org/journal/6946/694673892008/html/
PODERIENĖ, N., TAMULIONIENĖ, A., 2020. Įveikti atskirtį: grįžusių iš užsienio mokinių kalbinė integracija. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Prieiga internete: https://doi.org/10.35321/e-pub.7.grizusiuju-kalbine-integracija.
RENKUOSI LIETUVĄ 2022 – Užsienio lietuvių (re)integracija – kokių paslaugų trūksta ir kas padėjo grįžusiems gyventi į Lietuvą? Vykdytojas Spinter tyrimai. Prieiga internete: https://www.renkuosilietuva.lt/file/repository/Tyrimas_uzsienio_lietuviu_re_integracijos_paslaugos_2022.pdf
SMETONIENĖ, I., SMETONA, M., & RUTKOVSKA, K., 2019. Kalba. Tauta. Valstybė. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.
SNUKIŠKIENĖ, I., 2022. Moralinių vertybių esmė ir transformacijos. TIESA ir MELAS iš kognityvinės kultūrinės perspektyvos (lietuvių ir anglų kalbų pagrindu). Daktaro disertacija. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.
ŠMSM 2019 – Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. 2019. Sugrįžtame į Lietuvą: mokyklos vaidmuo. Red. M. Kligienė. Prieiga internete: http://www.nmva.smm.lt/wp-content/uploads/2019/10/Sugriztame_i_lietuva_mokyklos_vaidmuo.pdf.
ŠMSM 2022 – Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Grįžusių Lietuvos Respublikos piliečių ir atvykusių užsieniečių ugdymo organizavimo modelių aprašas. Parengė: dr. Daiva Jakavonytė-Staškuvienė, Rima Kuktienė, Ingrida Kuolienė, Kristina Stankutė-Matė. Prieiga internete: https://www.nsa.smm.lt/wp-content/uploads/2022/07/Grizusiu-Lietuvos-Respublikos-pilieciu-ir-atvykusiu-uzsienieciu-ugdymo-organizavimo-modeliu-aprasas-elektroninis-2022-07-08.pdf
Anželika Gaidienė: humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro vadovė, mokslo darbuotoja, Petro Vileišio g. 5, Vilnius, mob. tel. 868341349, el. paštas: anzelika.gaidiene@lki.lt
Aurelija
Tamulionienė: humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvių kalbos instituto
Bendrinės kalbos tyrimų centro vadovė, mokslo darbuotoja, Petro Vileišio g.
5, Vilnius, tel. 865949226, el. paštas: aurelija.tamulioniene@lki.lt
[1]Duomenis rinko ir tekstyną sudarė Lina Bikelienė, Rita Juknevičienė (projekto vadovė), Nida Poderienė, Joana Pribušauskaitė, Aurelija Tamulionienė.
[2]Daugiau informacijos apie vykdytą projektą ir tekstyną žr. http://web.vu.lt/flf/r.jukneviciene/?page_id=892.