Verbum
Verbum
Download

Verbum E-ISSN 2538-8746
2021, vol. 12, DOI:
https://dx.doi.org/10.15388/Verb.25

Vokiečio vaizdinys publicistikoje

Danutė Liutkevičienė
Lietuvių kalbos institutas
P. Vileišio g. 5, Vilnius
El. paštas danute.liutkeviciene@lki.lt
ORCID: https://orcid.org/0000-0002-5745-9600
Moksliniai interesai: leksikografija, semantika, leksikologija, tarpkultūrinė komunikacija.

Santrauka. Šio straipsnio tikslas buvo išanalizuoti, koks vokiečio vaizdinys atsispindi Vytauto Didžiojo universiteto Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno, publicistikos tekstų pavyzdžiuose. Tyrime dėmesys buvo skiriamas ne tik kolokacijoms su šiuo žodžiu irne tik vokiečių charakterio bruožų atskleidimui, bet ir reikšmei, kurią žodžiui suteikia platesnis kontekstas, t.y., sakinys ar net keli. Nagrinėti pavyzdžiai su visomis leksemos vokietis formomis. Buvo išskirti 6 pagrindiniai kontekstai, kuriuose minimi vokiečiai: istorijos, bendradarbiavimo, sporto, kultūros, charakterio bruožų, mokslo.

Istorijos kontekste apie vokiečius dažniausiai kalbama kaip apie karingą tautą, užpuolikus, žiaurius užkariautojus, okupantus. Požiūris į juos dažniausiai neigiamas. Bendradarbiavimo kontekste – priešingai, požiūris teigiamas, vokiečiai jame išryškėja kaip draugiški partneriai. Sporto, kultūros, mokslo kontekstuose vokiečiai vertinami panašiai – į juos žiūrima pagarbiai, kaip į daug nusipelniusius, pasiekusius savo sričių aukštumų.Vokiečių charakterio bruožų kontekstas yra pats kontraversiškiausias, jis labiausiai susijęs su stereotipizavimu. Vieni duomenys rodo, kad vokiečiai, kaip ir priimta manyti, yra tvarkingi, racionalūs, organizuoti, punktualūs, darbštūs, drausmingi, kultūringi, laikosi įstatymų; jie gana šalti, užsidarę. Kiti pavyzdžiai, kurių yra daug mažiau, liudija visai priešingus dalykus – vokiečiai nėra nei punktualūs, nei perdėtai tvarkingi ar kultūringi; netgi teigiama, kad jie yra draugiški, linksmi, atviro būdo. Be to, tai labai mėgstanti keliauti tauta.

Reikšminiai žodžiai: tekstynas, kontekstas, semantika, reikšmė, iliustracinis pavyzdys, vokietis.

The image of the German in current literature and media

Abstract. The aim of this article was to analyse the reflection of the image of the German in the examples from the current literature and the media present in the Corpus of the Contemporary Lithuanian Language of the Vytautas Magnus University. The focus of the study went beyond the collocations with this word and the disclosure of the characteristic traits of Germans all the way to the meaning bestowed upon this word by the broader context – the sentence or a group of them. Examples containing all forms of the lexeme German were examined. A total of six different contexts in which Germans are mentioned were identified: these were the contexts of history, cooperation, sports, culture, characteristic traits, and science.

In the context of history, Germans are usually referred to as a belligerent nation, assailants, savage conquerors, invaders. The attitude towards them is negative as often as not. Things are different in the context of cooperation, where the attitude is positive and Germans are seen as friendly partners. In the contexts of sports, culture, and science, the story is more or less the same, with Germans regarded with respect as meritorious and high-ranking representatives of their field.The context of the characteristic traits of Germans has the highest degree of controversy and stereotype. Some data show that Germans, according to the popular belief, are neat, rational, organised, punctual, disciplined, hard-working, cultured, law-abiding; they are rather cold and reserved. Other examples, albeit much smaller in number, bear witness to quite the opposite: that Germans are neither punctual nor overly neat or cultured; some sources even say that they are friendly, merry, and approachable. Besides, this nature loves to travel.

Keywords: corpus, context, semantics, meaning, illustrative example, German.

JEL Code: G35

Copyright © 2021 Danutė Liutkevičienė. Published by Vilnius University Press. This is an Open Access article distributed under the terms of the Creative Commons Attribution Licence, which permits unrestricted use, distribution, and reproduction in any medium, provided the original author and source are credited.
Pateikta / Submitted on 22.11.21

1. Įvadinės pastabos

Iki pat Antrojo pasaulinio karo Vokietija ribojosi su Lietuva, taigi vokiečiai buvo mūsų kaimynai. Pirmųjų vokiečių gyvenviečių atsiradimas Lietuvos istorinėse žemėse siejamas su Kryžiuočių ordino ekspansija XIII a. į Rytų Prūsiją ir Klaipėdos kraštą, o nuo XIV a. į Lietuvą ėmė keltis vokiečių amatininkai ir pirkliai. Vokiečiai tarnavo didžiojo kunigaikščio rūmuose ir kanceliarijoje, buvo kunigaikščių patarėjai, sekretoriai, raštininkai. Lietuviai gyveno vokiečių valstybėje (Mažojoje Lietuvoje, Klaipėdos krašte), o vokiečiai gyveno Lietuvos vakarinėje ir pietvakarinėje dalyje. Kita vertus, šios dvi tautos dažnai kariavo[1].

Taigi vokiečių ir lietuvių santykiai labai nedviprasmiški ir tai fiksuojama mūsų tautosakoje ir rašto paminkluose[2]. Dainuojamojoje tautosakoje daugiau atsispindi kovos su vokiečiais, o pasakojamojoje tautosakoje – taikus bendravimas. Smulkioji tautosaka fiksuoja abi šių dviejų tautų santykių puses (Anglickienė 2000a: 2; 2000b: 25; 2006: 184–186). Lietuvių talalinės vaizduoja juokingą, žioplą, nemokšą vokietį (Vengrytė-Janavičienė 2004: 61: Anglickienė 2006: 193–194), anekdotai – kvailą arba pasipūtusį (Lukošiūtė 2012: 164; Bandoriūtė 2015: 114–115). Iš esmės folklore dominuoja neigiamas, neretai paniekinantis vokiečių vaizdinys (Anglickienė 2006: 68; 2007: 446). Didžiausiame lietuvių kalbotyros veikale Lietuvių kalbos žodyne, apimančiame medžiagą nuo pat mūsų pirmųjų raštų 1547 m. iki 2001 m., vokiečiai visų pirma vaizduojami kaip priešai, puldinėjantys ne tik lietuvius, bet ir kitas tautas, be to, žiaurūs, pikti, pasipūtę, išrankūs, melagiai, kartais – ir kvaili, nemalonios išvaizdos. Žodyne (gerokai rečiau) užfiksuoti ir kai kurie teigiami šios tautos bruožai – vokiečiai buvo amatininkai, prekybininkai, mokslininkai, rašytojai, muzikantai. Jie buvo darbštūs, rūpestingi, kartais ir vaišingi, geru už gerą atsilyginantys, jų moterys buvo gražios ir pasipuošusios (Liutkevičienė 2020).

Tarpukario spaudą ir mokslinę istorinę literatūrą analizavusio istoriko Alvydo Nikžentaičio nuomone, pirmajame Nepriklausomybės dešimtmetyje jau klostėsi pozityvūs vokiečių ir Vokietijos stereotipai (Nikžentaitis 1998: 239).

2001 m. buvo vykdomas anketinis tyrimas, kurio tikslas buvo nustatyti vyraujančius lietuvių studentų etninius stereotipus, įvertinti bendras studentų nuostatas tam tikrų tautybių atstovų atžvilgiu. Studentai vokiečius apibūdino kaip tvarkingus, darbščius, bet šaltus, šykščius žmones. Be to, vokiečiai, anot respondentų, yra save aukštinantys nacionalistai, nepakantūs kitoms tautoms (Senvaitytė 2004).

Lietuvių kalboje yra nemažai su žodžiu vokietis susijusių pravardžių. Šiuo etnonimu buvo vadinami neaiškiai kalbantys; pikti, šiurkštūs žmonės; negražūs ar vilkintys vokiškais drabužiais asmenys; rečiau tokios pravardės susijusios su žmogaus kilme (Butkus 2009: 17; dar plg. Butkus 1995: 224;Anglickienė 2005).

Buvo analizuoti ir vokiečiųnacionalinio charakterio bruožai, išryškėję iš Vytauto Didžiojo universiteto Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno pavyzdžių. Kalbininkė Silvija Papaurelytė-Klovienė nagrinėjobūdvardį vokiškas ir peržiūrėjo daiktavardžio daugiskaitos kilmininko vokiečių pavyzdžius. Daugiausia rasta pavyzdžių, kuriuose akcentuojamas vokiečių tvarkingumas, kartais net perdėtas pedantiškumas. Vokiečiams, anot lietuvių, būdingas organizuotumas ir drausmingumas, be to, jie yra patriotai (Papaurelytė-Klovienė 2010: 5–7).

Šio straipsnio tikslasyra taip pat nagrinėti, koks vokiečio vaizdinys atsispindi Vytauto Didžiojo universiteto Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno pavyzdžiuose. Tačiau tyrimas numatytas gerokai platesnis, ketinama apimti ne tik charakterio bruožus, bet ir visą kontekstą, kuriame minimi šios tautos atstovai. Pasirinkti publicistikos tekstai, nes konceptų analizei yra labai svarbus publicistinis diskursas[3]. Tyrime dėmesys skiriamas ne tik kolokacijoms su šiuo žodžiu, bet ir reikšmei, kurią žodžiui suteikia platesnis kontekstas, t.y., sakinys ar net keli.Be to, nagrinėjami pavyzdžiai su visomis leksemos vokietis formomis, nes kaip teigia Andrius Utka, neatsižvelgiant į leksemos atskirų formų vartoseną, galima prarasti daug naudingos lingvistinės informacijos apie leksemos vartoseną (Utka 2005: 107).

Išsikelti tokie uždaviniai: išsirinkti ir išanalizuoti skirtingas kalbamojo žodžio formas su pavyzdžiais iš Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno(toliau – DLKT) publicistikos tekstų[4]; suklasifikuoti taip, kad atsiskleistų istoriniai ir dabartiniai vokiečių ryšiai su lietuviais, lietuvių požiūris į vokiečius,kontekstai, kuriuose dažniausiai minimi vokiečiai, vokiečių charakterio bruožai (pastaruosius palyginti su išryškėjusiais kitų mokslininkų tyrimuose). Metodai šiam tikslui pasiekti – semantinės analizės, aprašomasis ir interpretacinis.

2. Empirinės medžiagos atranka

Šiame straipsnyje nagrinėta tik vyriškoji etnonimo vokietis giminė. Pastebėta, kad nagrinėjamos leksemos vienaskaitos vyriškoji giminė dažniausiai žymėjo vyriškosios lyties asmenis, o daugiskaitos vyriškoji giminė paprastai buvo nežymėta – reiškė tiek vyriškosios, tiek moteriškosios lyties asmenis. Vienaskaitos formų (linksnių) tekstyne rasta 2042 pavartojimo atvejai – daugiausia vokietis (1303), vokiečio (290); daugiskaitos pavartojimo atvejųyra 20846,dažniausios formos – vokiečių (14360), vokiečiai (4428)[5]. Analizei buvo atsirinkta apie 800 vartosenos pavyzdžių iš publicistikos tekstų su skirtingomis vokietis formomis.

3. Vokietis DLKT publicistikos tekstuose

Visi nagrinėjamieji pavyzdžiai buvo išskirstyti tam tikromis grupėmis – buvo žiūrima kokiuose kontekstuose minimi šie pavyzdžiai. Tada kontekstai buvo surikiuoti pagal dažnumą. Paaiškėjo, kad dominuojantys yra 6 kontekstai – istorinis, bendradarbiavimo, sporto, kultūros, charakterio bruožų ir mokslo.

3.1. Istorijos kontekstas

Viena citata iš DLKT galėtų geriausiai nusakyti, kokį istorinį lietuvių ir vokiečių santykių kontekstą mato lietuviai: Lietuvis gerai pažįsta vokietį. Ir nebe nuo šiandien. Pažintis siekia jau per septynetą šimtų metų. Tai prasidėjo nuo kryžiuočių ir kardininkų ordinų veržimosi į senąją Aistiją.

Renkant vartosenos pavyzdžius buvo pastebėta, kad nemažai jų yra susiję su lietuvių ir vokiečių karais, vokiečių okupacija ir pan. – iš 800 atsirinktų pavyzdžių maždaug 160. Tai sudarytų 20 proc.[6] visų nagrinėtųjų pavyzdžių.Dažniausiai vartojamos daugiskaitos formos, ypač vokiečių ir vokiečiams. Įdomumo dėlei dar kartą buvo išsifiltruoti visi 22 888 vartosenos pavyzdžiai su visomis etnonimo vokietis formomis ir juose ieškota junginių su tokiais žodžiais: karas, kova, mūšis, kariuomenė, kareivis, kariauti, kryžiuotis, kalavijuotis, ordinas, nacis, fašistas, grobikas, okupantas, okupacija, šaudymas, ginklas (visų formų – linksnių ar laikų). Paaiškėjo, kad skaičius, susijęs su karais yra kiek didesnis – maždaug 22 procentai. Taigi galima teigti, kad lietuvių atmintyje vokiečių, kaip užkariautojų ir grobikų, vaizdinys dar labai gyvas.

Kalbant apie kovas su vokiečiais, galima išskirti tris laikotarpius –kryžiuočių laikai, laikotarpis nuo Pirmojo pasaulinio karo pradžios ir Antrasis pasaulinis karas[7].

Santykiai su vokiečiais kryžiuočiais (ir rečiau – kalavijuočiais), kaip, beje, ir su kai kuriais kitais kaimynais buvo kupini įtampos, nesusipratimų ir priešiškumo. Tai atsispindi ir nagrinėtame tekstyne, pvz.:Lietuvių tauta yra turėjusi didelių kivirčų beveik su visais kaimynais - vokiečiais (kryžiuočiais), lenkais, rusais; [...] nuo XIII a. vidurio susiduria su abiejų vokiečių ordinų - kryžiuočių ir kalavijuočių - diegiama visiškai nauja, svetima ir nepriimtina ideologija; lenkai, darydami spaudimą Lietuvai, pasinaudojo vokiečių pagalba. Vadinasi, nuėjo su kryžiuočiais prieš Lietuvą, su tais, kurie amžini buvo Lietuvosgrobikai ir priešai. Vartosenos pavyzdžiai liudija, kad tie senieji laikai pasižymėjo nuolatinėmis kovomis su vokiečiais ir būtent vokiečiai puolė lietuvius (ir kitas baltų gentis), pvz.:Kodėl tiek daug narsių baltų genčių žuvo, neatsispyrė vokiečių ordino žiaurumui ir galybei?; Mindaugas buvo Lietuvos valdovas, bet nesustabdė vokiečių ordinų karo žygių į Lietuvą; Kęstutis, Lietuvos didysis kunigaikštis, visą gyvenimą kovojo su kryžiuočiais-vokiečiais. Tos kovos buvę žiaurios, lietuviai patirdavę daug nuostolių, pvz.: Pasiskirstę atskirais būriais, vokiečiai žiauriai nusiaubė Vykinto valdas; Neretai, nepajėgę užimti pilių, kryžiuočiai jas padegdavo arba sugriaudavo, bet žemaičiai jas vėl atstatydavo. Labai dažni vokiečių išpuoliai nuniokojoŽemaitiją; Neatsilaikydami prieš didesnes vokiečių kryžiuočių pajėgas, Pilėnų gynėjai, užuot pasidavę, padegė pilį ir pasirinko mirtį ugnyje.

Tiesa, galima įžvelgti ir vieną teigiamą tokių karingų santykių su kaimynais aspektą, pvz.: Nuolatinis vakarinių bei rytinių slavų spaudimas, o taip pat vokiečių ordinų ekspansija privertė mūsų protėvius konsoliduotis į vientisą darinį - Lietuvos valstybę.

Kaip rodo DLKT pavyzdžiai, lietuviai vokiečiams nebuvo lengvai įveikiamas priešas, lietuviai narsiai kovėsi[8] ir neretai nugalėdavo, pvz.: Vokiečių istorikas laiko Saulės mūšį Kalavijuočių ordino mirties diena. Tą kraštą iš vokiečių ordino atkariavo Vytautas Didysis 1410 m., o galutinai pergalė įtvirtinta 1422 m.

Kartais lietuviai sudarydavo sąjungas su vokiečiais, bet tokios sąjungos ilgai netrukdavo, pvz.: Metraščiai mini, kad 1251 m. Mindaugui prie Vorutos pilies padėjo arbaletais ginkluoti vokiečiųriteriai; Iš pradžių dėl Lietuvos krikšto buvo deramasi su Vokiečių ordinu, bet jo teritorinės pretenzijos į Žemaitiją sandėrį su šiuo ordinu darė nepatrauklų ir galiausiai kryžiuočių paslaugų teko atsisakyti.

Užkariautus baltų kraštus vokiečiai okupuodavo, įsikurdavo ir įvesdavo savo tvarką, o ten gyvenusius žmones siekė nutautinti, nors pastarieji stengėsitokiai politikai nepasiduoti, pvz.: Užkariautose žemėse vokiečių riteriai įkūrė Kryžiuočių ordino valstybę, įvedė savo administraciją ir jurisdikciją, baudų ir bausmių sistemą; [...] šis kraštas (aut. past.: Mažoji Lietuva) XIII a. buvo pavergtas Vokiečių (Kryžiuočių) ordino;Tryliktojo amžiaus viduryje Mažojoje Lietuvoje gyveno tik lietuviai ir prūsai. Situacija pasikeitė, kai šį kraštą nukariavo Kryžiuočių ordinas. Dėl vokiečių valstybių vykdytos etnocidinės kolonijinės politikos vis daugiau vietinių žmonių prarado savo tautybę, atsirado vokiečių kolonistų;Mes esame be galo skolingi [...] lietuvininkams. 700 metų gyvendami vokiečių okupuotame krašte, jie sugebėjo išsaugoti savo kalbą, papročius, protėvių pavardes.

Ištyrus vartosenos pavyzdžius, susijusius su Pirmuoju pasauliniu karu ir su Antruoju pasauliniu karu, paaiškėjo, kad šie pavyzdžiai labai panašūs, o kai kuriais atvejais galima tik numanyti, spėlioti, apie kurį karą kalbama. Todėl šių dviejų laikotarpių kontekstas nagrinėjamas bendrai.

Kaip (dažniausiai) ir kryžiuočių laikais, vokiečiai pirmi užpuolė Lietuvą, jų buvo daug, pvz.: Sužinojau, kad vokiečiai pradėjo karą, kad ryte bombardavo Kauno oro uostą; Vokiečių kariuomenė plūste plūdo visais Lietuvos keliais, beveik nesutikdama pasipriešinimo. Prieš lietuvius buvo naudojami įvairūs ginklai ir karo technika, pvz.: Padange nardė vokiečių žvalgybiniai lėktuvai; [...] užskrido vokiečių lėktuvai ir pradėjo mėtyti bombas visai arti mūsų namų;Tankai, vokiečių tankų labai daug ėmė važiuot.

DLKT rasta nemažai vartosenos pavyzdžių, kuriuose, kaip ir Lietuvių kalbos žodyno(toliau– LKŽe) pavyzdžiuose[9], atsispindi karų metu parodytas vokiečių žiaurumas, prievarta, pvz.: [...]vokiečiai buvo dar žiauresni ir privertė lietuvius susivienyti; Į jį be gailesčio šaudė jauni vokiečių kareiviai akmeniniais veidais, kuriems jau buvo viskas vis tiek - musę ar žmogų ušmušti; Dar labiau vokiečių kareivių vardas krito, kada pasklido žinia, jog jaunos mergaitės ir moterys į vokiečių prostitucijos namus buvo gabenamos prievarta. Daug kalbama apie tuo metu vykdytas nekaltų žmonių žudynes, pvz.: Įsiutę vokiečiai juos čia pat sušaudė; Vokiečiai išžudė Žvaginių ir Ablingos kaimų gyventojus; Iš viso, nekaltų civilių gyventojų terorizavimas, žudymas, išniekinimas įėjo į vokiečių kovos metodus; Žmonėms žudyti net buvo įsteigta atskira pramonės šaka. Juo labiau vokiečiams nesisekė kautynėse, juo su didesniu įniršimu žudė nekalčiausius žmones, tartum jie būtų kalti dėl jų nesėkmių.

Užkariautas mūsų kraštas buvo okupuojamas, teriojamas. Vokiečiai atimdavo iš lietuvių maisto produtus, gyvulius ir pan., pvz.: Lietuva kartkartėmis karo teriojama, galop vokiečių okupuojama; Buvo nusistatyta pirmiausia vokiečiais kolonizuotiderlingiausius Lietuvos žemės plotus; Atėję vokiečių okupantai atėmė visus mūsų arklius, visą javų derlių, sugriovė visą krašto ūkį; Įspūdžių paliko ir Pirmasis pasaulinis karas - juk čia maišėsi ir rusų, ir vokiečių kareiviai, reikalavę maisto produktų, duoklių.

Tačiau vokiečių galia slopo, pvz.: Gana greitai ėmė aiškėti, kad karas užtruks ir vokiečiams anaiptol nebus paprasta jį laimėti; Vokiečiai tebesigyrė, kad jie vis viena švęs galutinę pergalę, bet jau žinojome, kad jiems einasi vis blogiau ir blogiau.

Karai ėjo į pabaigą, vokiečių kariuomenės gretos kriko ir vokiečiai pradėjo plėšikauti, tačiau žmonės jau gynėsi organizuotai, pvz.: Apsaugos būriai žmones gynė ne tik nuo plėšikų, bet ir nuo demoralizuotų vokiečių kareivių; Savivaldybė veiklą pradėjo, organizuodama savigyną nuo plėšikaujančių vokiečių kareivių, kitokių bastūnų, teikdama būtiniausią paramą nukentėjusiems nuo karo.

Vis dėlto DLKT rasti keli vartosenos pavyzdžiai, susiję su karų laikotarpiu, kuriuose net ir apie juos užpuolusius vokiečius lietuviai kalba teigiamai, pvz.: [...] vokiečių kareiviai buvo linksmi, apdalydavo vaikus šokoladukais, kvepėjo muilu, kitas ir pagrieždavo lūpine armonikėle; Apskritai visi vokiečių kareiviai rodydavo civiliams gyventojams savo namiškių nuotraukas, ko negalima pasakyti apie rusų kareivius; Vokiečiai pasirodė gana draugiški: kalbėdavosi su gyventojais, pajuokaudavo. Mums, vaikams, jie pasirodė gana žmoniški, visai ne priešai.

Rasti ir keli pavyzdžiai, liudijantys, kad senaisiais laikais su vokiečiais buvo ne vien kariaujama, pvz.: [...] pacituotas Gedimino laiškas, rašytas XIV a. pradžioje, kuriame jis taikiam darbui į Lietuvąkvietė vokiečius; Vytautas Didysis veždavo į Lietuvą amatininkus vokiečius, žydus, taip pat ir čekus. Flandrijos keliautojas Žiliberas de Lanua (Ghilebert de Lannoy) aplankė Trakus 1414 m. ir komentavo, kad mieste gyvena labai daug totorių kartu su vokiečiais, lietuviais, rusais ir žydais.

Iškalbingas ir toks vartosenos pavyzdys: [...] mes turime taip pat nepamiršti, kad ne kas kitas, o vokiečiai1918 m.pirmieji pripažino Lietuvos Respublikos nepriklausomybę.

3.2. Bendradarbiavimo kontekstas

Savotiška atsvara karams ir požiūriui į vokiečius kaip į priešus, yra bendradarbiavimo kontekstas (plg. ir paskutiniuosius tris pavyzdžius). Iš 800 pavyzdžių su įvairiausiomis bendradarbiavimo sritimis rasta 150, taigi 18,75 proc. nagrinėtųjų pavyzdžių. Pavyzdžiuose dominuoja etnonimo vokietis daugiskaitos formos, ypač vokiečiai ir vokiečių. Papildomų pavyzdžių su įvairiomis kolokacijomis (kaip karų atveju) neieškota, nes jau iš rastųjų pavyzdžių matyti, kad šių dviejų tautų bendradarbiavimas yra labai įvairiapusis, paprastai naudingas, priimtinas abiems pusėms. Šiame kontekste į vokiečius lietuviai dažniausiai žiūri kaip į draugiškus partnerius.

Su vokiečiais užmezgami glaudūs ryšiai, geri santykiai, sudaromos sutartys, projektuojama, steigiamos bendros įmonės, planuojamas bendras darbas labai įvairiose srityse ir pan., pvz.: Lietuvos geri santykiai, sakykim, su danais, švedais, vokiečiais, tad ir vertėtų su jomis pasirašyti atitinkamas sutartis; "Nemuno žirgynas" [..] yra užmezgęs glaudžius ryšius su vokiečiais; Iš Vakarų šalių aktyviausiai prekiaujama su vokiečiais ir skandinavais;Bus sudaryta sutartis su vokiečiais dėl savitarpio pagalbos katastrofų ir avarijų atvejais; Jis priminė kartu su vokiečiais įsteigtą agroservisą Kelmės rajone; Drauge su vokiečiais čia projektuojama įsirengti ne tik jėgainę, bet ir... balneologinę gydyklą.Su stambiomis vokiečių firmomissukurtas konsorciumas europinės vėžės geležinkeliui projektuoti ir tiesti.Su vokiečiais pertvarkėme savo keltus taip, kad galime pervežti ne tik vagonus, treilerius ir 100-160 keleivių.

Vokiečiai lietuviams tiekia techniką, įrangą ir pan., pvz.: Vokiečiai atsiuntė technikos durpėms apdoroti; Visą virtuvės įrangą, apšvietimo įrenginius, baldus ir kitus interjero reikmenis parūpino vokiečiai; Vokiečiai ir įrengimus davė nereikalaudami palūkanų. Kita vertus, vyksta ir atvirkštinis procesas, pvz.: Pasiūlymų, užsakymų pagaminti mašinas susilaukiame iš daugelio šalių. Pagrindiniai bendrovės produkcijos pirkėjai yra vokiečiai; Iš Vokietijos panevėžiečiai atsiveža maisto pramonės įrenginius, juos restauruoja, veža atgal vokiečiams, o šie parduoda juos visame pasaulyje.

Iš lietuvių vokiečiai perka ir kitus dalykus, pvz.: Kauniečiai vokiečiams gamina baltinių audinį; Vokiečiai pageidavo, kad lietuvių bendrovė atgabentų du sunkvežimius tortų.Pasiūlymų pirkti lašišų produktus bendrovė sulaukia iš italų, anglų, prancūzų, vokiečių; prieš keletą metų, kai bulių Lietuvoje niekas nepirko, tai lenkams, turkams, vokiečiams pardavinėjome.

Vokiečiai su lietuviais bendradarbiauja medicinos srityje, pvz.: Pirmąją kepenų persodinimo operaciją Vilniaus transplantologai savo pacientui atliks Berlyne drauge su kolegomis vokiečiais; Kartu su kolegomis vokiečiais vizitavome ligonius, diagnozavome, dalyvavome patologoanatomų konferencijose; Kelis metus trunkantis bendravimas su vokiečiais davė apčiuopiamos naudos medicinai (gydytojų stažuotės Vokietijoje, įvairi įranga, medikamentai, inventorius ir t.t.); Šiuo metu mergina su mama konsultuojasi ir gydosi Vokietijoje, nors pažadėto valstybinio finansavimo dar negauta, ir vokiečiai pagalbą teikia avansu.

Iš savo kiek tolimesnių kaimynų lietuviai semiasi patirties, pvz.: Su kokių NATO valstybių karininkais Jums teko bendradarbiauti? - Daugiausia su vokiečiais, belgais, danais. Iš jų daug ką sužinojau; Vokiečiai nieko neslepia, mielai rodo naujausius ginklus, aiškina - kas kaip; Panevėžiečiai įkalinimo įstaigosspecialistai bendradarbiauja su vokiečiais ir lenkais kolegomis, tikisi perimti jų teigiamą patyrimą auklėjant nuteistąsias; [...] devyni urėdijos miškininkai lankėsi Vokietijoje. Grįžęs [...] ėmėsi diegti vokiečių patirtį.

Pažymėtina, kad tarp šių dviejų tautų yra užsimezgę ir kultūriniai ryšiai, pvz.: Kaip informavo šio parko direktorius [...], stovykloje dalyvavo ir latviai, vokiečiai, prancūzai, norintys susipažinti su šio krašto liaudies dainomis, šokiais, papročiais, senovinėmis šventėmis;[...] vokiečiai išlaikė bendravimo giją - nuolat pas save į plenerus Švalenbergo mieste kviesdavosikauniškius dailininkus; Su vokiečiais buvo vedamos derybos dėl keleto pavadinimų lietuviškų knygų pardavimo; Vokietijoje įkurta draugija, kuri rūpinasi vokiečių ir Baltijos šalių jaunimo pasikeitimu.

DLKT tekstuose galima rasti ir daugiau sakinių, kurie liudija, kad vokiečiai su lietuviais bendrauja ne ne vien dėl finansinės ar kt. naudos, pvz.: Lietuvos uostamiesčio slaugos ligoninę remia vokiečiai; Švedai, vokiečiai - ir tie su savo labdara per sniegynus prisikapsto iki lietuvių; [...] viso kolektyvo vardu padėkojo vokiečiams už šią "judančią" dovaną. Ligi šiolei neįgalintys vaikai į mokyklą ir iš jos buvo vežiojami samdomu transportu, o dabar turės nuosavą; KTU Statybos fakulteto statybos proceso matematinio modeliavimo laboratorijai vokietis padovanojo MEDIA DATA DISPLAY įrangą.

Reikia pasakyti, kad DLKT yra ir neigiamą bendradarbiavimo su vokiečiais pusę atspindinčių vartosenos pavyzdžių. Tačiau jų yra gerokai mažiau negu teigiamų. Štai keli kitokio, negu iki šiol šiame kontekste buvo nagrinėta, bendradarbiavimo pavyzdžiai, pvz.: Ne visuomet patikimi ir užsienio partneriai. Rietave miškininkams nepavyko išvengti konfliktų su švedais, Kaišiadoryse - su vokiečiais;[...]susidūriau su nelabai maloniu dalyku, kai su vokiečiais steigėme bendrą įmonę - parketo cechą. Dvejus metus pjovėmės; Anksčiau dirbant su vokiečiais savų pinigų tekdavo ir pakaulyti;Vokiečiams atstovavo turčiai, statybininkai. Jie atvirai pareiškė - lietuviai jiems pigi darbo jėga;Tuos lietuvius [...] firmos atstovai išvadino kiaulėmis. Jūrininkai įtaria, kad vokiečiai juos įdarbino tik tam, kad, dalyvaudami konkurse dėl Klaipėdos jūrų uosto gilinimo darbų, galėtų gauti lengvatų; [...] tai ne kas kita, o atliekos, kurių vokiečiams nereikės utilizuoti. Ir tų senų restauruotų padangų, įpirštų lietuviams, neteks deginti vokiečiams.

3.3. Sporto kontekstas

Sporto kontekste vokiečiai minimi 148 kartus, tai sudaro 18,5 proc. (iš nagrinėtųjų 800 vartosenos pavyzdžių). Šis kontekstas nuo kitų skiriasi tuo, kad daug dažnesnės yra etnonimo vokietisvienaskaitinės formos, ypač vokietis, nes įvardijami konkretūs sportininkai ir faktai. Pavyzdžių su daugiskaitinėmis formomis yra gerokai mažiau.

Lietuvius apskritai domina sportas, todėl ir pavyzdžių su vokiečiais šiame kontekste užfiksuota daug. Iš DLKT tekstų akivaizdu, kad lietuviai vokiečius vertina kaip labai rimtus sportininkus, kurie nuolat skina laurus svarbiausiuose čempionatuose ir pan., pvz.: Į Džermistoną atvyko stipriausieji praėjusio sezono disko metikai [...] penkiskart pasaulio čempionas vokietis Larsas Rydelis; Pirmąją vietą vakar užėmė keturiskart pasaulio čempionas vokietis Michaelis Schumacheris; Vokietis Markas Warnecke pagerino 50 m krūtine pasaulio rekordą; Europos čempionu šioje rungtyje tapo vokietis Stevas Theloke.

Iš komandinio sporto šakų vokiečiai dažniausiai minimi kalbant apie futbolą ir krepšinį, pvz.: 1991 metais geriausiu pasaulio futbolininku buvo pripažintas vokietis Lotaras Mateusas; 1996 metų geriausias pasaulio vartininkas vokietis Andreas Kepkė;Europos krepšinio vicečempionas, NBA rungtyniaujantis vokietis Dirkas Novickis.

Vokiečiai yra pasižymėję kai kuriose lengvosios atletikos rungtyse, pvz.: Disko metikų varžybose vėl susitiko pajėgiausia planetos trijulė - V. Alekna, vokietis Larsas Rydelis ir PAR sportininkas Francas Kriugeris; Sunkią maratono trasą laimėjo vokietis Voldemaras Cirpinskis; Jenoje naują pasaulio rekordą pasiekė Čekijos sportininkas [...] Jis nusviedė ietį 98 m 48 cm. Antrą vietą užėmęs vokietis Hechtas [...]; Su kartimi geriausiai šokinėjo vokietis T.Lobingeris; Šuolių į aukštį varžybose paskutiniu bandymu aukso medalį iškovojo vokietis Martinas Bussas.

Lietuvių spauda daug rašė apie vokiečių automobilių ir dviratininkų lenktynininkus, pvz.: "Formulės-1" [...] varžybas laimėjo triskart pasaulio čempionas, 32-ejų metų vokietis Michaelis Šumacheris; Šį ralį po permainingos kovos laimėjo vokietis Arminas Švarcas su "Toyota Celica"; Pasaulio taurės varžybose [aut. past.: dviračių sport.] po trijų etapų pirmauja vokietis Erikas Cabelis.

DLKT minimi kovos menų ir jėgos sporto atstovai vokiečiai, pvz.: S.Kuchleris tapo techniškiausiu turnyro boksininku; Europos čempionu šioje rungtyje [aut. past.: karatė] tapo vokietis J.Chresas; daugkartinis pasaulio, Europos kikbokso ir muay-thai čempionas vokietis Michaelis Otas. 1990 metų čempionato nugalėtojas vokietis Achimas Albrechtas ištarė kultūrizmui "sudie".

Lietuviai pastebi ir žiemos bei vandenssporto rungtyse laiminčius vokiečius, pvz.: Vokietis Svenas Hannawaldas pateko į šuolių su slidėmis istoriją [...] laimėjo visas ketverias prestižinės "Keturių tramplinų" turnė varžybas; Pasaulio slidinėjimo čempionate Suomijoje šuoliųnuo 120 m tramplinovaržybaslaimėjo vokietis M.Schmidtas; Sportinės rogutės. 144,7 km/val. greitį 1989 metų vasario 3 d. Vinterberge pademonstravo vokietis Georgas Haklis; Vokietis J.Hofmanas 400 m laisvuoju stiliumi nuplaukė per 3:40,78. Tai naujas Europos rekordas.

Vokiečiai minimi ir kitose sporto šakose – teniso, sklandymo, jojimo, irklavimo ir daugelyje kitų.

3.4. Kultūros kontekstas

Su kultūros kontekstu susijusių pavyzdžių rasta 120 (15 proc. nagrinėtų pavyzdžių). Dažniausiai vartojamos etnonimo vokietis daugiskaitinės formos, ypač vokiečių. Pasitaiko ir vienaskaitinių formų, bet jos yra retesnės. Tai įdomus faktas, nes, kaip ir sporto konteksto atveju, kultūriniame kontekste paprastai minimi konkretūs asmenys. Tačiau apie sportininkus dažniausakoma *vokietis sportininkas x, o apie menininkus/kultūrininkusįprastai – *vokiečių menininkasx, taip tarsi parodant, kad į sportininkus žiūrima kaip į individus, o į menininkus – kaip į savo (vokiečių) tautos atstovus. Pastebėta, kad kai kuriais atvejais sportininkai ir menininkai apibūdinami panašiai. Vokiečių sportininkai neretai būna (daugkartiniai) čempionai, prizinių vietų laimėtojai ir pan. Vokiečių menininkams irgi negailima pagiriamųjų apibūdinimų. Tai natūralu, juk dažniausiai rašoma apie kuo nors išsiskiriančias – gerąja ar blogąja prasme – asmenybes. Čempionatų mene gal ir nebūna, bet pasirenkami kiti teigiami apibūdinimai, pvz.: [...] vedžiojo didžiųjųvokiečių ir austrų kompozitorių takais; [...] spektaklius sutiko statyti tokie korifėjai kaip vokietis Maksas Reinhartas; [...] šiandien turbūt patys reikšmingiausipasaulio vidurinės kartos režisieriai: [...] vokietis Werneris Herzogas, jo tautietis W.Wendersas; Specialiai šiam festivaliui „Juodvarnį“ režisavo legendinis vokiečių režisierius Peteris

Taigi akivaizdu, kad lietuviai į vokiečius žiūri kaip į kultūringą, menu besirūpinančią tautą ir dar galima pacituoti porą gana iškalbingų DLKT užfiksuotųištraukų: Ir finansiškai, ir morališkai Vokietijoje dirbti lengviau. Ir meno suvokimo lygis aukštesnis. Juk jau pusę amžiaus vokiečiai ne ginkluojasi, o kelia žmonių kultūrinį lygį. Visi ten puikiai skiria meno sroves, neklausia, kas paveiksle pavaizduota;Vokiečiai, šiuo metu gyvenantys ne ekonominės gerovės sąlygomis, sugebėjo savo biudžete švietimui ir kultūrai skirti daugiau lėšų nei anksčiau. Pažymėtina, kad dalis šio konteksto vartosenos pavyzdžių glaudžiai susiję su bendradarbiavimo kontekstu, mat tiesiogiai ar netiesiogiai bendradarbiauja ir šių dviejų tautų – vokiečių ir lietuvių – menininkai, pvz.: Jau savo herojaus aplinką perpratęs vokiečių rašytojas H.J.Cyrkė smelkiasi į Kristijono Donelaičio gyvenimo palydovę Aną Reginą;Filmo ištakos - vokiečių rašytojo Ernsto Wicherto novelė, o scenarijų parašė Vytautas Žalakevičius; Pagrindinius vaidmenis filme atlieka Oskaro Koršunovo teatro aktorius Dainius Gavenonis, režisierius Jonas Antanėlis ir vokiečių aktorė Julija Marija Kioler; "Kauno lango" galerijoje [...] vienuolika vokiečių dailininkų rodo savo tapybos ir skulptūros darbus.

Nuo seno vokiečiai garsėjo kaip muzikų tauta. Tai fiksuojama ir lietuvių publicistikos tekstuose, pvz. Bepigu vokiečiams - jie turi be galo turtingą nacionalinį repertuarą - XIX ir XX amžiaus muzikos lobyną.Vokiečiai skiria dėmesį labai įvairiai muzikai, pvz.: Ypač dominavo vokiečių religinės muzikos kompozitoriai; [...] vokiečių alternatyvinės muzikos leidybos firma "Radio Marabu". Lietuviams puikiai žinomi tiek senieji, tiek dabartiniai vokiečių kompozitoriai, pvz.: Operos rūmuose ne kartą koncertavo ar lankėsi vokiečių kompozitoriai Richardas Vagneris, Richardas Štrausas; [...] pirmą kartą Lietuvoje atliks vokiečių kompozitoriaus Vernerio Egko [...] divertismentą. DLKT minimi ir vokiečių muzikantai, dainininkai bei muzikinės grupės, pvz.: [...] standartizacijos ir globalizacijos laikais nedažnai gali girdėti taip širdimi ir protu interpretuojant Mozarto muziką, kaip tą vakarą ją griežė vokiečių smuikininkė; [...] skambino pianistasvokietis Sanders; J. Reubekės kūrinius gros vokiečių vargonininkas Ludgeras LOHMANAS; Festivalio debiutantais galėtume vadinti ir svečius - vokiečių muzikus Vereną Rein (sopranas) bei pianistą Axelį Bauni; Tokio įspūdingo reginio, kokį trečiadienio vakarą Vilniaus salėje "Sportima" pateikė vokiečių grupė "Rammstein", Lietuvos melomanai jau seniai nematė.Vokiečiai, beje, vertina ir kitų tautų muzikavimą, pvz.: [...] ir vokiečiai, ir miesto svečiai buvo sužavėti subtilių lietuviškų dainų ir kanklių muzikos, spalvingų lietuviškų tautinių rūbų; Vokiečiams muzika ir muzikai yra kažkas magiško, todėl jie su pagarba žiūrėjo į mane.

DLKT publicistikos tekstuose daug dėmesio skiriama vokiečių kinui ir teatrui, vokiečių režisieriams, dramaturgams, aktoriams. Lietuviai juos vertina teigiamai. Štai keli pavyzdžiai: Vokiečiams gerai sekasi kino kalba apibendrinti ir naujausius savo istorijos įvykius; Pjesės autorius - sparčiai populiarėjantisvokiečių dramaturgas, spėjęs pelnyti ne vieną apdovanojimą už savo kūrinius; [...] tapatinama su garsaus vokiečių režisieriaus bei teatro teoretiko Bertolto Brechto [...] technika [...] įspūdingą tarptautinę karjerą padaręs vokiečių aktorius Arminas Mueler-Stahlis.

Nepamiršti ir vokiečių poetai, rašytojai. Tekstai susiję su šia sritimi nuo kitų kiek skiriasi tuo, kad dažnai kalbama ne tik apie atskirus (konkrečius) kūrėjus, bet ir apie patį šios srities meną, pvz.: Parašė [...] įvadą į vokiečių poeziją;Gavau [...] gerų vokiečių literatūros apžvalgų; Vokiečių rašytojų kūryboje taip pat nesunkiai atrastume programinį siekį vaizduoti harmoningą pasaulį. Be abejo, publicistikos tekstuose gausu vartosenos pavyzdžių, kuriuose minimi konkretūs rašytojai, pvz.: Thomas Mannas davė vokiečių literatūrai šiuolaikinį romaną; Erich Maria Remarque [...] – vienas žymiausių ir populiariausių XX a. vokiečių rašytojų; [...] įvairių tautybių studentai nagrinėjo šiuolaikinio vokiečių poeto Hans Magnus Enzensbergerio eilėraščių semantinio, metrinio vertimų galimybes įvairiose kalbose.

Skaitant vartosenos pavyzdžius apie vokiečių dailininkus neretai į akis krenta tai, kad daugeliui jų buvo būdinga savų kelių, naujos išraiškos ar pan. ieškojimai, pvz.: Stilizuoto neregio mene vaizdavimo pavyzdžiu galėtų būti vokiečių dailininko O.Dikso paveikslas "Degtukų pardavėjas"; Vokiečių dailininkas A.Kieferis remiasi Rytų kaligrafijos principais, panaudoja Biblijos tekstų fragmentus; [...] studiją, skirtą Nidos dailininkų vokiečių kolonijai, gyvavusiai ten maždaug nuo 1880 metų; Norbertas Bisky – jaunas, simpatiškas, labai paklausus vokiečių menininkas, vienas iš pagrindinių figūrinei dailei atstovaujančių tapytojų

Iš DLKT tekstų paaiškėja dar viena meno sritis, kuria domisi vokiečiai – tai fotografija, pvz.: Tai buvo vieno žymaus vokiečių fotografo darbai; Šiais metais vokiečiai pasiūlė surengti Vilniuje fotografijos parodą; XX a. pradžios Lietuvos miestų nuotraukos - vokiečių fotografo dovana Lietuvos nacionaliniam muziejui; Šia prasme lietuvaičiai aplenkė [...] aistringiausiais fotografais laikomus vokiečius.

3.5. Charakterio bruožų kontekstas

Pavyzdžių, susijusių su vokiečių charakterio bruožais, rasta 94 (11, 75 proc. nagrinėtų pavyzdžių). Dažniausiai vartojama etnonimo vokietis daugiskaita, ypač vokiečiai ir vokiečiams. Šiame kontekste ypač ryškūs su vokiečiais siejami stereotipai. Kaip savo darbuose jau pastebėjo daugelis tyrėjų, būdingiausias vokiečių bruožas yra tvarkingumas, neretai netgi pedantiškumas[10], pvz.: Mes - ne pedantiška tvarka užsieniečius stebinantys vokiečiai.Ir toji tvarka suprantama plačiąja prasme – ar būtų kalbama apie šiukšles, ar apie miškus, ar apie įstatymus, ar apie rūpinimąsi sveikata ir pan., pvz.: Vokiečių tvarkingumo pavyzdys - šiukšlių dėžės keturių rūšių atliekoms atskirai dėti. Kaip ir vokiečiai, turėtume sudaryti sąvartynų žemėlapius, kad kas namų ant jų nepasistatytų. Pats savo akimis mačiau, kaip rūpestingai prižiūri savo girias vokiečiai. Ten miškai tarsi šlavėjo iššluoti. Įstatymasparengtassu vokiečiams įprastu pedantiškumu; [...]vokiečiai eina pas gydytojus, kol dar yra sveiki, o lietuviai - kai jau nebepaeina.

Su tvarkos siekimu labai susijęs ir kitas vokiečiams priskiriamas stereotipas – įstatymų laikymasis, paklusnumas valdžios nurodymams ir apskritai drausmingumas, pvz.: Tokia mintis niekam neatėjo turbūt dėl vokiečiams tiesiog į kraują įaugusio paklusnumo tvarkai jausmo; Vokiečiai išsiskiria Europoje kaip drausmingi, darbštūs, lojalūs esamai tvarkai; jie tiksliai laikosi žodžio, įstatymų ir valdžios nurodymų; [...] įgydavo vokiečiams būdingų savybių: drausmingumo, darbštumo ir tvarkingumo.

Su tvarkos siekimu galima sieti ir vokišką punktualumą, pvz.: Punktualumas ne tik karalių, bet ir vokiečių dorybė; Vokiečiai vertina mandagumą, punktualumą, tvarką. Iškart reikia pasakyti, kad DLKT esama ir kitokių pavyzdžių, neatitinkančių šių stereotipų: Kad kalbos apie vokiečių punktualumą, perdėtą tvarkingumą ir šaltumą yra visiška nesąmonė, pastebėjau iškart.

Tradiciškai įprasta manyti, kad vokiečiai yra darbšti tauta, tai liudija ir daugybė tekstyne rastų vartosenos pavyzdžių: Vokietis negali nedirbti. Visokių santvarkų išgyveno, bet nė viena iš jų neišmokė vokiečio tingėti;Mane žavi vokiečių įgimta pagarba ir pareiga darbui, jų dalykiškumas, tvarkos ir švaros kultas.

Vokiečiai yra racionalūs, organizuoti ir ambicingi, pvz.: Vokiečiai - ambicingi žmonės; [...] vokiečiai [...] pasižymi kryptingai organizuota elgsena; [...] kai vokiečiai Europos Sąjungoje kuo nors užsiima, tuos dalykus ir išjudina;Gal racionaliųjų vokiečių pavyzdys galėtų išjudinti ir pas mus įsigalėjusias nuostatas, kad suprojektuoti namą gali kiekvienas.Jie vertina kokybę, pvz.: Techninę priežiūrą vykdė vokiečių specialistai. Tai buvo gera kokybės mokykla ir bendrovės brigadoms, dirbusioms šiuose objektuose; Vokiečiai, mano manymu, panašūs į amerikiečius. Jiems svarbiausia kokybė, bet ne stilius ir dizainas.

Šios tautos žmonės labai mėgsta keliauti, pvz.: [...] vokiečiai yra nepralenkiami keliautojai; Vokiečiai mėgsta kaimo turizmą; Pažvelkime vėl į neriją. Užsienio turistai, daugiausia vokiečiai, negaili pinigų už grožio vertybes.

Nemažai DLKT pavyzdžių liudija, kad vokiečiai rūpinasi ne tik savo artimaisiais, savo aplinka,gerbia ir kitus, pvz.: Vokietis, pamatęs įtartiną asmenį kaimyno kieme, nesivadovauja kai kurių mūsų tautiečių logika: ne mano kiaulės, ne mano pupos, o praneša policijai;Vokiečiams labai svarbu, kad vaikai būtų saugūs, užimti ir prižiūrėti; Laisvalaikiu vokiečiai savo darbininkams surengia išvykas į Šveicariją, Prancūziją; Po mačo vokiečiaiišliko galantiški: "Padėkokime Vilniaus ekipai", - rėkė komentatorius, o keli tūkstančiai žiūrovų stovėdami plojimais išlydėjo vilniečius; Kitos tautos – ir žydai, ir lenkai, ir vokiečiai – visi rūpinasi savo istoriniais palaidojimais, puoselėja pagarbą palaikams. Tačiau iš kitų pavyzdžių ryškėja visai priešingi dalykai, pvz.: Jie savo šalyje kultūringi, pedantiški. Bet viskas pasikeičia, kai nuvyksta į kitą šalį. Teko stebėti vokiečius Ispanijoje [...]. Sėdi kavinėje ir taip garsiai kalba, kad net nemalonu; Sotūs ir riebūs vokiečiai, užsivožę skrybėles su fazanų plunksnomis, plempia alų ir garsiai riaugėja praeiviams į ausį nustelbdami tolimą šventinių petardų pokšėjimą.

Vienas iš stereotipų apie vokiečių charakterį yra tai, kad jie šalti, užsidarę, nedraugiški[11]. Tekstyne tokių vartosenos pavyzdžių esama, pvz.: Labai nepatiko vokiečiai - šalti, uždari, tokie išdidūs; [...] vokiečiai šalti, užsidarę ir nelinkę bendrauti; Vokiečiai nepatiko. Mano akimis žiūrint, jie kažkokie keisti: uždaro būdo, šalti ir smulkmeniški. DLKT tekstai liudija, kad egzistuoja ir priešinga nuomonė, pvz.: Įsitikinau, kad nuomonė apie vokiečius kaip šaltus, nesvetingus ir per daug savim pasitikinčius žmones yra visiškai neteisinga; Tačiau įtampa tęsėsi neilgai, nes vokiečiai buvo labai draugiški; Du vokiečiai pensininkai - smagiausi žygio dalyviai. Jiems visada viskas gerai; Bonos gyventojai, kaip ir kiti pareinės vokiečiai [...] yra atviro būdo žmonės.

3.6. Mokslo kontekstas

Mokslo kontekste vokiečiai fiksuojami70 kartų (8, 75 proc.), dažniausiai vartojama daugiskaitos forma vokiečių. DLKT tekstuose kalbama tiek apie šiuolaikinius, tiek apie praeities mokslininkus. Kaip ir sporto bei meno kontekstuose, šiame kontekste dažniau minimi konkretūs asmenys, nors pasitaiko ir apibendrinto kalbėjimo apie vieną ar kitą mokslo (kartais švietimo) sritį, pvz.: Prancūzijoje po karo triumfavo vokiečių filosofija; vokiečių fenomenologinė ir hermeneutinė filosofija; kalbėdami su vokiečių kalbininkais; susipažinti su vokiečių geodezininkų praktiniu darbu; pasak vokiečių sociologų; vokiečių etnografijos mokslininkai; vokiečių psichologai, vokiečiai mokytojai pasirodė eruditai, labai geri specialistai.

Kai minimi konkretūs asmenys, kiek dažniau vartojamas junginys *vokiečių mokslininkas, bet fiksuojama ir *vokietis mokslininkas. Tarp nagrinėtųjų pavyzdžių dažniausiai minimi filosofai, istorikai ir kalbininkai ir kartais jų darbai vienaip ar kitaip siejasi su Lietuva, pvz.:A. Šliogerio knyga pilna atviros ir slaptos polemikos su didžiuoju vokiečių filosofu M. Heideggeriu; Rašytojas iš dalies rėmėsi vokiečių istoriko J.Pfitzer’io veikalu “DLK Vytautas kaip politikas”; Nesileidžiant į tolimesnę praeitį, užtenka prisiminti tiktai žymiuosius XIX-XX a. vokiečių lingvistus-indoeuropeistus Augustą Schleicherį, Karlą Brugmanną, Adalbertą Bezzenbergerį, Eduardą Hermanną, Reinholdą Trautmanną, Franzą Spechtą.

Be abejo, kalbama ir apie kitas mokslo sritis bei jų atstovus, pvz.: Neutriną, pačią paslaptingiausią elementariąją dalelę, tiesiog sugalvojo 1931 m. vokietis fizikas Volfgangas Paulis; Žymusis vokiečių chemikas-organikas Fridrikas Augustas Kekulė daug mėnesių kankinosi kurdamas benzolo formulę; Pirmuoju laureatu 1901 m. tapo vokiečių bakteriologas Emilis fon Beringas, premiją gavęs už serumo nuo difterijos terapijos panaudojimą; Ernst Haeckel (1834-1919) - vokiečių gamtininkas, vienasįžymiausių XIX a. antrosios pusės - XX a. pradžios biologų; Homeopatijos atradėju laikomas vokietis Samuelis Hahnemannas; Vokietis Hermanas Useneris, garsus XIX a. pabaigos mitologas; O kai visa naujausių laikų žmonija buvo giliai įsitikinusi, kad Troja - tai mitas, ją atrado, kasinėjo ir ištyrė garsusis vokiečių archeologas Heinrichas Šlymanas.

3.7. Kiti kontekstai

Dar 58 pavyzdžiai (7, 25 proc.) yra susiję su kitais daug mažesniais kontekstais. DLKT, pavyzdžiui, minimi vokiečių verslininkai, ekonomika, religija, jų mėgstamas maistas, profesijos, net vokiečiai tremtiniai ir pan., tačiau pavyzdžių yra per mažai, kad galima būtų daryti kokias nors išvadas.

4. Apibendrinimas ir išvados

Išanalizavus 800 DLKT vartosenos pavyzdžių su leksemos vokietis vyriškąja gimine, visais linksniais, paaiškėja, kad lietuviai į vokiečius įvairiais istoriniais laikotarpiaisžiūrėjo kaip į karingą, juos nuolat puldinėjusią tautą. Galima teigti, kad šių dviejų tautų santykiai lietuviams dažniausiai būdavo skausmingi. Testyno pavyzdžiai liudija, kad per karus vokiečiai buvo žiaurūs, niokodavo mūsų šalį, be dvejonių žudydavo žmones, okupuodavo tiek lietuvių, tiek kitų baltų kraštus, o jų gyventojus stengdavosi nutautinti, reikalaudavo duoklių. Kai vokiečiai pralaimėdavo ir tekdavo trauktis, jie neretai plėšikaudavo. Toks pat vokiečio vaizdinys buvo matomas ir anksčiau atliktame LKŽe iliustracijų tyrime[12]. Tačiau minėtame žodyne visai nebuvo iliustracinių pavyzdžių, susijusių su teigiamais vokiečio bruožais, kai kalbama apie istorinį kontekstą. DLKT tokių pavyzdžių pasitaiko, tiesa tik vienas kitas– net karo metais vokiečių kareiviai buvę gana draugiški, rodydavę savo namiškių nuotraukas, vaikus apdalydavę šokoladukais, grieždavo lūpinėmis armonikėlėmis. Keli pavyzdžiai liudija, kad mūsų didieji kunigaikščiai vokiečius kviesdavę į Lietuvą gyventi (kaip amatininkus ir pan.).

Kaip atsvara gana neigiamam lietuvių požiūriui į vokiečius istoriniame kontekste, visai kitoks požiūris atsiskleidžia bendradarbiavimo kontekste. Čia į vokiečius lietuviai dažniausiai žiūri kaip į draugiškus partnerius. Šio konteksto iliustracijos liudija, kad lietuviai su vokiečiais steigia bendras įmones, prekiauja, sudaro sutartis, planuoja bendrus darbus, užmezga ir kultūrinius ryšius. Vokiečiai noriai dalijasi savo patirtimi įvairiose srityse, kartais lietuviams neatlygintinai padeda.Tai atskleidžia ir vokiečių tautos žmonėms nedažnai priskiriamus charakterio bruožus – nesavanaudiškumą, gailiaširdiškumą. Žinoma, natūralu, kad pasitaiko ir neigiamų šių dviejų tautų žmonių bendradarbiavimo aspektų – kaip rodo DLTK pavyzdžiai, lietuviai kartais skundžiasi, kad vokiečiai juos vienaip ar kitaip bando išnaudoti.

Lietuviai į vokiečius žiūri kaip į labai gerus sportininkus. Pavyzdžių apie sportą užfiksuota tiek daug, kad teko išskirti atskirą sporto kontekstą. Jame randami pavyzdžiai kiek kitokie, negu kitų kontekstų –jame dažniau vartojamos etnonimo vokietis vienaskaitinės formos (visur kitur dažnesnės yra daugiskaitinės formos). Susidaro toks įspūdis, kad lietuviai vokiečius sportininkus vertina kaip atskirus individus, o, pavyzdžiui, vokiečius menininkus – kaip savo tautos atstovus (*vokietis sportininkas, bet *vokiečių menininkas). Pavyzdžiuose, susijusiuose su sportu, fiksuojama, kad vokiečiai dažnai laimi pirmąsias vietas, prizus ir pan., profesionalūs vokiečių sportininkai dalyvauja daugybėje sporto šakų.

Kitas ryškus kontekstas yra kultūra. Kaip ir apie vokiečių sportininkus, tai ir apie menininkus publicistikoje rašoma daug, negailima teigiamų apibūdinimų, tokių kaip didysis, reikšmingiausias, legendinis ir pan. Lietuviai į vokiečius žiūri kaip į kultūringą, menu besirūpinančią tautą. Vokiečiai, lietuvių akimis, yra labai muzikalūs, jie puikūs režisieriai, dramaturgai, rašytojai, dailininkai, aistringi fotografai.

Vokiečiai yra ir gerai žinomi mokslininkai, pasižymėję daugelyje sričių. Lietuvių publicistikos tekstuose minimi vokiečių filosofai, lingvistai, etnografai, istorikai, archeologai, fizikai, chemikai ir daugybė kitų.

Vokiečių charakterio bruožų kontekstas yra pats kontraversiškiausias, jis labiausiai susijęs su stereotipizavimu. Šios tautos atstovai, kaip įprastai manoma ir rodo daugelis tyrimų, yra tvarkingi, punktualūs, darbštūs, drausmingi, kultūringi, jie laikosi įstatymų. Vokiečiai racionalūs, organizuoti, ambicingi. Nors jie rūpinasi savo aplinka, artimaisiais ir ne tik artimaisiais, yra gana šalti, užsidarę. Tai paliudijančių iliustracijųrasta daug. Tačiau kai kurie DLTK pavyzdžiai (tiesa, jų gerokai mažiau) rodo visai priešingus dalykus – vokiečiai nėra nei punktualūs, nei perdėtai tvarkingi, anot kai kurių publicistikos tekstų, tai visiškai neatitinka tiesos. Tas pats, anot nagrinėtų šaltinių, yra ir su drausme, kultūringumu bei tvarkos laikymusi – nuvykusiems į kitas šalis vokiečiams šie bruožai pasidaro visai nebebūdingi.Kai kuriose kitose iliustracijose teigiama, kad vokiečiai nėra nei šalti, nei užsidarę, jie kaip tik draugiški, linksmi, atviro būdo.Ir dar – tai labai mėgstanti keliauti tauta.

Šaltinis

DLKT – Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas, sud. Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Kompiuterinės lingvistikos centras. Prieiga internete: http://tekstynas.vdu.lt/tekstynas/menu?page=advanced

Literatūra

Anglickienė, L. 2000a: Kitataučiai lietuvių folklore:daktaro disertacijos santrauka, Kaunas.

Anglickienė, L.2000b: Vokietis lietuvių tautosakoje. –Liaudies kultūra 2(71), 25–27.

Anglickienė, L.2005: Etnonimų vartojimo lietuvių kalboje ir folklore ypatumai. – Vārds un tā pētišanas aspekti 9, 7–17.

Anglickienė, L.2006: Kitataučių įvaizdis lietuvių folklore, Vilnius: Versus Aureus.

Bandoriūtė, S. 2015: Tradicinis anekdotas: iš ko juokėsi XIX a. pabaigos–XX a. vidurio lietuvis. – Tautosakos darbai 49, 105–122.

Baranauskas, T., Zabiela, G.2016:Saulės mūšio pėdsakų paieškos,Vilnius: Lietuvos archeologijos draugija.

Butkus, A. 1995: The Lithuanian Nicknames of Ethnonymic Origin. – Indogermanische Forschungen,Berlin: Walter De Gruyter & Co, 223–228.

Butkus, A.2009: Nominacija ir identitetas: habilitacijos procedūrai teikiamų mokslo darbų apžvalga, Kaunas.

Kaubrys, S. 2011: Pasiklydę tarp savęs ir įverčių: 1918–1940 m. Lietuvos vokiečių įvaizdžio klausimu. – Istorija 4(84), 15–25.

LKK: Lietuvių karas su kryžiuočiais (redagavo J. Jurginis),Vilnius: Mintis, 1964.

LKŽe Lietuvių kalbos žodynas, t. 1–20, 1941–2002 (elektroninis variantas), vyr. red. G. Naktinienė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005. Prieiga internete: www.lkz.lt.

Liutkevičienė, D. 2020: Vokietis „Lietuvių kalbos žodyno“ pasaulėvaizdyje. – Bendrinė kalba 93, 1–39. Prieiga internete: http://journals.lki.lt/bendrinekalba/article/view/2060/2172

Lukošiūtė, I. 2012: Kultūriniai stereotipai Lietuvių pasakojamuose anekdotuose: žydas, čigonas, vokietis. – Jaunųjų mokslininkų darbai 1(34), 160–166.

Nikžentaitis, A.1998: Das Bild der Deutschen und Deutschlands in Litauen während der Zwischenkriegszeit. – Die deutsche Volksgruppe in Litauen und im Memelland während der Zwischenkriegszeit und aktuelle Fragen des deutsch-litauischen Verhältnisses, Hamburg, 237–253.

Papaurėlytė-Klovienė, S. 2010: Kaimyninių tautų atstovai ir jų nacionalinio charakterio specifika lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje. – Lietuvių kalba 4, 1–9. Prieiga internete: http://www.lietuviukalba.lt/index.php/lietuviu-kalba/article/view/27.

Senvaitytė, D. 2004: Etninių stereotipų kaita: tautybės studentų akimis. – Tiltai 4 (29), 123–129.

Smetonienė, I., Smetona M., Rutkovska, K. 2019: Kalba. Tauta. Valstybė, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.

TBL: Tautinės bendruomenės Lietuvoje, Vilnius: Baltijos kopija, 2018.

Utka, A. 2005: Lemmatization and collocational analysis of Lithuanian nouns. Meaningful texts: The Extraction of Semantic Information from Monolingual & Multilingual Corporations. London: Continuum, 107–116.

Vengrytė-Janavičienė, E. 2004: Kitataučiai lietuvių liaudies talalinėse. – Tautosakos darbai

Zybertienė, E. 2006: Lietuvos vokiečiai lietuvių etninės kultūros erdvėje. – Tiltai 3, 121–137.

ŽLM: Žymiausi Lietuvos mūšiai, Vilnius: Alio, 2019.

Вежбицкая, А. 1999: Семантические универсалии и описание языков, Москва: Языки русской культуры.

Danutė Liutkevičienė: Mokslų daktarė, vyresnioji mokslo darbuotoja,Lietuvių kalbos institutas, P. Vileišio g. 5, Vilnius, (+370)65038482, danute.liutkeviciene@lki.lt


[1]Plačiau apie tai žr. Kaubrys 2011, Anglickienė 2000b:25, TBL.

[2]Plačiau apie tai žr. Anglickienė 2006; Zybertienė 2006.

[3]Plačiau apie tai žr. Smetonienė 2019: 16.

[4]Be knygų – memuarų, kronikų, esė – į publicistikos dalį įeina tekstai iš bendrosios, populiariosios, mokslinės periodikos.Publicistikos tekstai sudaro net 63,8 proc. visos DLKT medžiagos.

[5]Pavyzdžiai rinkti 2021 birželio mėnesį.

[6]Reikia turėti omenyje, kad į čia ir toliau nurodytuosius procentus reikia žiūrėti kaip į sąlygišką skaičių, nes buvo nagrinėta ne visa DLKT rasta su vokiečiu susijusi medžiaga, bet, kaip minėta, atsirinkta 800 vartosenos pavyzdžių.

[7]Apie visus svarbiausius lietuvių mūšius su vokiečiais (taip pat ir su kitomis tautomis) plačiau žr. ŽLM; LKK; Baranauskas, Zabiela 2016.

[8]Tokių pavyzdžių nemažai užfiksuota ir Lietuvių kalbos žodyne, plg. Liutkevičienė 2020: 13–14.

[9]Plačiau žr. Liutkevičienė 2020.

[10]Plg. Senvaitytė 2004:126, Papaurėlytė-Klovienė 2010: 6, Вежбицкая 1999: 682-719.

[11][11] Plg. Senvaitytė 2004:126.

[12]Plačiau žr. Liutkevičienė 2020.