https://www.zurnalai.vu.lt/verbum/issue/feed Verbum 2022-11-24T09:43:27+00:00 Danguolė Melnikienė dang3@takas.lt Open Journal Systems <p>Įkurtas 2010 m. Publikuoja germanų, romanų ir slavų lingvistikos bei edukologijos tyrimų tematikos straipsnius. Registruotas <em>Scopus</em> nuo 2021.</p> https://www.zurnalai.vu.lt/verbum/article/view/29837 Tarminiai grafolektai XXI amžiaus pradžioje kaip tarminių kodų gyvybingumo ir tęstinumo apraiška 2022-11-24T09:43:27+00:00 Daiva Aliūkaitė daiva.aliukaite@lki.lt Violeta Meiliūnaitė violeta.meiliunaite@lki.lt <p>Straipsnyje pristatomas rašytinio tarmiškumo tyrimas. Tyrimo medžiaga – rytų aukštaičių (RA) tekstai, publikuoti almanachuose „Bundanti versmė“ (2013, 2014). Straipsnyje susikuriama rašytinio tarmiškumo „perskaitymo“ prieiga, teikiama teorinių įžvalgų apie tarminio grafolekto supratimą, atliekama RA tekstų dialektologinė analizė, įvertinant skiriamųjų ypatybių gyvybingumą, taip pat teikiama komentarų, kokie nestandartinės rašybos sprendimai taikomi, siekiant grafolektu atspindėti šias ypatybes. Vertinama, kad rašytinis tarmiškumas yra tarminių kodų gyvybingumo ir tęstinumo indikacija, nes, kitaip nei sakytinio tarmiškumo atveju, autoriai-informantai deda pastangas demonstruoti tarmiškumą. Grafolektuose perteikiamos skiriamosios RA, taip pat RA patarmių ypatybės skatina įžvalgą dėl jų gyvybingumo&nbsp;<em>stebimuoju laiku</em>. Autorių-informantų ortografiniai sprendimai vertinami kaip vadinamosios&nbsp;<em>dialekto perrašos</em>. Konstatuojama, kad RA grafolektas yra nenusistovėjęs, kiek stabilesni atrodo patarmių ypatybių perteikimo ortografiniai sprendimai, tačiau ir jie tebėra formavimosi stadijos, todėl tiksliau yra kalbėti ne apie RA ar patarmės grafolektą, bet apie grafolektus.</p> 2022-11-24T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2022 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/verbum/article/view/28112 Grįžusių emigrantų vaikų kalba: kelios įžvalgos 2022-07-07T09:39:40+00:00 Lina Bikelienė lina.bikeliene@flf.vu.lt Rita Juknevičienė rita.jukneviciene@flf.vu.lt Nida Poderienė nida.poderiene@flf.vu.lt Joana Pribušauskaitė joana.pribusauskaite@flf.vu.lt Aurelija Tamulionienė aurelija.tamulioniene@flf.vu.lt <p>Straipsnyje pristatoma grįžusių emigrantų vaikų lietuvių kalbos apžvalga, remiantis 2021<span lang="en-GB">–</span>2022 metais vykdyto projekto „Grįžusių emigrantų vaikų kalbinė integracija: lietuvių kalbos kompetencija ir jos ugdymas“ (LMT sutartis Nr. S-REP-21-1) duomenimis. Tyrimo medžiaga atrinkta iš projekto metu sukauptų dviejų lietuvių kalbos grįžusių (KG) ir nuolat Lietuvoje gyvenusių (KL) vaikų tekstynų, kurių medžiagą sudaro 2021 m. aštuoniose Lietuvos mokyklose surinkti empiriniai tyrimo duomenys. Į tyrimo imtį įtraukti iš anglakalbių šalių į Lietuvą prieš 1–2 metus grįžę 8–12 metų vaikai ir tokio pat amžiaus Lietuvoje nuolat gyvenę vaikai. Šiuo straipsniu siekiama&nbsp;<span lang="en-GB">nustatyti KG ir KL vaikų kalbinės raiškos skirtumus lyginant dažninius žodžių sąrašus ir apžvelgiant keletą pasirinktų kalbos dalių: veiksmažodį, daiktavardį ir būdvardį. Paaiškėjo, kad KG ir KL kalbinėje raiškoje žymesnių veiksmažodžio, daiktavardžio ir būdvardžio vartojimo dažnumo skirtumų nenustatyta. Įvertinus tekstynų medžiagą, matyti, kad pagal turimus kalbos gebėjimus ir žinias grįžę vaikai geba gana laisvai bendrauti kasdienėmis temomis ir jų kalbos raiška yra panaši į Lietuvoje augusių bendraamžių kalbą.</span></p> 2022-07-07T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2022 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/verbum/article/view/27784 Du verbe plein à la composante pragmatique : le cas de falloir 2022-06-15T09:38:48+00:00 Vita Valiukienė vita.valiukiene@flf.vu.lt <p>Notre recherche se veut une étude<span lang="lt">&nbsp;s</span>émantico-fonctionnelle du verbe français&nbsp;<em>falloir</em>. L’analyse&nbsp;<span lang="lt">des occurrences trouvées dans&nbsp;</span>le<span lang="lt">&nbsp;Corpus parallèle de Textes Littéraires (CTL<sub>FR-LT)</sub>&nbsp;composé des documents littéraires français et de leurs traductions vers le lituanien ont révélé que le verbe&nbsp;<em>falloir</em>, tout en gardant sa valeur canonique de la nécessité, peut exprimer la conjecture et,&nbsp;</span>en tant que composante dans les unités avec les «&nbsp;verba cogitandi et dicendi&nbsp;» perdre sa valeur de base et devenir un marqueur pragmatique de connexion et d’argumentation.</p> <p><span lang="lt">La traduction du verbe français&nbsp;<em>falloir</em>&nbsp;vers la langue génétiquement différente – le lituanien – a un double enjeu : confirmer les effets de sens de la nécessité véhiculés par le verbe en question et son riche potentiel fonctionnel dans les textes littéraires français et contribuer aux recherches contrastives</span>&nbsp;entre langues française et lituanienne très peu menées jusqu’à aujourd’hui.</p> <p>La présente étude s’inscrit donc dans une perspective analytique comparative et empirique. Nous nous basons sur les travaux axés autour de la polysémie des verbes modaux (Chu 2010&nbsp;; Kronning 1988&nbsp;; Larreya 2004&nbsp;; Le Querler 1996&nbsp;; Rossari 2012) ainsi sur ceux qui sont consacrés la formation des marqueurs discursifs dans la langue (Dostie 2004&nbsp;; Vold 2008).</p> 2022-06-14T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2022 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/verbum/article/view/25365 Lietuvių kalbos žargono daiktavardžiai su slaviškomis priesagomis: skoliniai ir hibridai 2022-06-07T09:38:27+00:00 Robertas Kudirka robertas.kudirka@knf.vu.lt <p>Straipsnyje nagrinėjami 200 lietuvių kalbos žargono daiktavardžių su trimis dažniausiomis slaviškomis priesagomis -<em>ka</em>, -<em>kė</em>&nbsp;(rus. -<em>ка</em>, lenk. -<em>ka</em>); -<em>akas</em>&nbsp;(rus. -<em>ак</em>, lenk. -<em>ak</em>), -<em>iakas</em>&nbsp;(rus. -<em>як</em>); -<em>ščikas</em>, -<em>čikas</em>&nbsp;(rus. -<em>щик</em>, -<em>чик</em>). Žargone daugiausiai daiktavardžių su priesagomis -<em>kė</em>, -<em>ka</em>. Dalis skolinių su šia priesaga yra priesaginės univerbacijos rezultatas, rusų kalboje univerbai dažniausiai yra prastakalbės žodžiai, žargonybės. Antroje vietoje pagal dažnumą yra skoliniai su priesagomis -<em>akas</em>, -<em>iakas</em>: dažniausiai šie daiktavardžiai yra žargonybės rusų kalboje. Su priesagomis -<em>akas</em>, -<em>iakas</em>&nbsp;pasidaroma daug hibridinių lietuvių kalbos žargonybių. Trečioje vietoje pagal dažnumą yra daiktavardžiai su priesagomis -<em>ščikas</em>, -<em>čikas</em>, žargone labiau yra paplitę žodžiai su -<em>ščikas</em>; priesaga -<em>čikas</em>&nbsp;retesnė, bet žargone neretai vartojamos abi formos pagrečiui kaip sinonimai. Taip pat pasidaroma nedaug pseudoskolinių su rusų kalbos šaknimis ir priesagomis -<em>ščikas</em>, -<em>čikas</em>&nbsp;bei hibridinių darinių.</p> 2022-06-07T09:21:41+00:00 Autorių teisių (c) 2022 Robertas Kudirka https://www.zurnalai.vu.lt/verbum/article/view/26213 Crocodiles, pallettari, limeurs et arrotini : la charge culturelle des argotismes du lexique tennistique dans les dictionnaires du sport français et italiens 2022-04-07T08:24:08+00:00 Valerio Emanuele valerio.emanuele18@gmail.com <p>Dans le présent article, nous nous attelons àune analyse contrastivede quelques mots et expressions argotiques du lexique du tennis en langue française et italienne. En convoquant la notion de «&nbsp;lexiculture&nbsp;», forgée par Robert Galisson, nous adopterons — à partir d’un corpus de dictionnaires du sport et de l’argot sportif dans les deux langues — une approche comparative, passant en revue certaines entrées terminologiques «&nbsp;à charge culturelle partagée&nbsp;» relatives au lexique tennistique français et italien. Par le biais de cette approche,nousserons non seulement en mesure defaire ressortir les éléments lexiculturels sédimentés dans les mots et les expressions retenus, mais aussi de montrer comment ces références extra-énonciatives — étant souvent spécifiques à l’idiome et à la civilisation dans lesquels les argotismes ont été forgés — posent de nombreuses difficultés lors de la traduction.</p> 2022-04-05T12:22:29+00:00 Autorių teisių (c) 2022 Valerio Emanuele https://www.zurnalai.vu.lt/verbum/article/view/25414 Les termes du commerce dans les dictionnaires bilingues et plurilingues 2022-01-19T09:33:25+00:00 Marie-Denise Sclafani mariedenise.sclafani@unipa.it <p>Dans cet article, nous analysons un corpus composé de deux dictionnaires bilingues français-italien et italien-français générauxet deux dictionnaires plurilingues. Nous prenons en compte, en particulier, la macrostructure, la microstructure, la terminologie technique et la phraséologie de ces dictionnaires. Nous nous concentrons donc sur le traitement de la langue de spécialité du commerce au sein des articles des dictionnaires bilingues généraux. En ce qui concerne les dictionnaires plurilingues, nous cherchons à montrer les choix lexicographiques dictés par une exigence de synthèse extrême ; la dimension d’un dictionnaire, surtout scolaire, influe non seulement sur la praticité de la consultation mais aussi sur le prix. L’exigence d’un dictionnaire de spécialité est bien présente dans les écoles, les enseignants de français le réclament à chaque congrès international pour l’enseignement technique, industriel et commercial, mais économiquement et conceptuellement ces publications sont retardées le plus possible. Les dictionnaires analysés comblent en partie cette absence jusqu’à l’arrivée des premiers dictionnaires bilingues de commerce.</p> 2021-12-30T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/verbum/article/view/25161 Identity Development of Foreign Language Teachers in Lithuania 2021-12-08T09:31:39+00:00 Adam Mastandrea adam.mastandrea@flf.vu.lt Gabrielé Palaimaité gabriele.palaimaite@uki.stud.vu.lt <p>Teacher identity is an evolving, multi-dimensional concept of a teacher’s understanding of self, best understood as a dynamic narrative of self-growth. The present study is focused on hypothesized stages of teacher identity development (Pride, Survival, Experimentation, Disenchantment, Rebellion and Progressive Proficiency) and their occurrence in Lithuanian foreign language teachers. A series of semi-structured interviews were carried out with eight Lithuanian foreign language teachers to discover their personal narratives of teacher identity development.The findings of the qualitative case study research revealed that key features of the six possible identity stages were present across the unique experiences of theforeign language teachers interviewed. However, each research participant displayed only certain key features of each identity development stage rather than a combination of all the possible features. In general, less experienced teachers displayed fewer key features at certain identity stages, implying that they had not experienced particular phases of identity development to completion. The results suggest certain features of identity development stages can be omitted and then experienced later in a teacher’s career. Teacher satisfaction with compensation, job security, professional prestige and the education system in general were additional factors that contributed uniquely to the identity development of teachers working in Lithuania.</p> 2021-12-08T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/verbum/article/view/25162 Vokiečio vaizdinys publicistikoje 2021-12-08T09:31:38+00:00 Danutė Liutkevičienė danute.liutkeviciene@lki.lt <p>Šio straipsnio tikslas buvo išanalizuoti, koks vokiečio vaizdinys atsispindi Vytauto Didžiojo universiteto&nbsp;<em>Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno</em>, publicistikos tekstų pavyzdžiuose. Tyrime dėmesys buvo skiriamas ne tik kolokacijoms su šiuo žodžiu irne tik vokiečių charakterio bruožų atskleidimui, bet ir reikšmei, kurią žodžiui suteikia platesnis kontekstas, t.y., sakinys ar net keli. Nagrinėti pavyzdžiai su visomis leksemos&nbsp;<em>vokietis</em>&nbsp;formomis. Buvo išskirti 6 pagrindiniai kontekstai, kuriuose minimi vokiečiai: istorijos, bendradarbiavimo, sporto, kultūros, charakterio bruožų, mokslo.</p> <p>Istorijos kontekste apie vokiečius dažniausiai kalbama kaip apie karingą tautą, užpuolikus, žiaurius užkariautojus, okupantus. Požiūris į juos dažniausiai neigiamas. Bendradarbiavimo kontekste – priešingai, požiūris teigiamas, vokiečiai jame išryškėja kaip draugiški partneriai. Sporto, kultūros, mokslo kontekstuose vokiečiai vertinami panašiai – į juos žiūrima pagarbiai, kaip į daug nusipelniusius, pasiekusius savo sričių aukštumų.Vokiečių charakterio bruožų kontekstas yra pats kontraversiškiausias, jis labiausiai susijęs su stereotipizavimu. Vieni duomenys rodo, kad vokiečiai, kaip ir priimta manyti, yra tvarkingi, racionalūs, organizuoti, punktualūs, darbštūs, drausmingi, kultūringi, laikosi įstatymų; jie gana šalti, užsidarę. Kiti pavyzdžiai, kurių yra daug mažiau, liudija visai priešingus dalykus – vokiečiai nėra nei punktualūs, nei perdėtai tvarkingi ar kultūringi; netgi teigiama, kad jie yra draugiški, linksmi, atviro būdo. Be to, tai labai mėgstanti keliauti tauta.</p> 2021-12-08T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/verbum/article/view/25141 Expressionist Narrative of War (Vasyl Stefanyk’s Novellas in the Western European Context) 2021-12-02T09:30:53+00:00 Alla Shvets alla_shvec@ukr.net <p>This article shows how the influence of Western European expressionism on Ukrainian art contributed to the formation of its national version in the works of Vasyl Stefanyk. The research applied comparative, biographical methods and method of close reading. The outcome of this detailed analysis demonstrates that the common features of Stefanyk’s antimilitary novels and Western European Expressionists are similar and feature such themes as the crisis of cultural values, anti-military issues, condemnation of murder, states of existential anxiety, tragedy of human existence and eschatological feeling. Furthermore, Expressionists and Stefanyk focus on the psychophysical states of characters ‒ death, madness, injury, numbness, screaming, fear, panic, despair, agony, anxiety, prayer.</p> 2021-12-02T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/verbum/article/view/24351 Individuelle Mehrsprachigkeit von Studierenden und ihr Einsatz beim Deutschlernen: Pilotstudie an der Philologischen Fakultät der Universität Vilnius 2021-10-09T09:29:34+00:00 Diana Babušytė diana.babusyte@flf.vu.lt Justina Daunorienė justina.daunoriene@flf.vu.lt <p>Die Förderung individueller Mehrsprachigkeit wird sowohl im universitären als auch im schulischen Bildungsbereich immer wieder betont. Der vorliegende Beitrag geht der Frage nach, ob und wie litauische Philologiestudierende ihr mehrsprachiges Repertoire als Ressource beim Deutschlernen sehen. Zu diesem Zweck wurde im Frühjahrs- und Herbstsemester 2020 eine Fallstudie unter den Studierenden der Universität Vilnius durchgeführt, die Deutsch als Wahlfach studieren. Das Ziel dieser Untersuchung war herauszufinden, ob den Studierenden die Vorkenntnisse in anderen Sprachen beim Deutschlernen helfen bzw. welchen Nutzen sie im metalinguistischen und im metakognitiven Bereich sehen oder ob sie die Einflüsse der Muttersprache und weiterer Fremdsprachen als Interferenzphänomene betrachten. Nach einem kurzen Überblick über die wichtigsten Konzepte der Mehrsprachigkeitsdidaktik und Modelle des multiplen Sprachenlernens werden im Beitrag die Ergebnisse aus der Analyse der Befragung präsentiert. Die aus der Fallstudie gewonnenen Daten verdeutlichen die Einstellungen der Studierenden gegenüber der Mehrsprachigkeit, ihre sprachlernbezogenen Erfahrungen beim Erwerb des Deutschen, ihre multilingualen Fähigkeiten sowie Sprachbewusstheit.</p> 2021-10-08T11:24:07+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Diana Babušytė | Justina Daunorienė