Vertimo studijos eISSN 2029-7033

2022, vol. 15, pp. 67–79 DOI: https://doi.org/10.15388/VertStud.2022.4

Morfologiškai sudėtingų terminų vertimo problemos: untenantability atvejis

Artūras Ratkus
Vilniaus universitetas
Filologijos fakultetas
Literatūros, kultūros ir vertimo tyrimų institutas
Institute for Literary, Cultural and Translation Studies
Faculty of Philology
University of Vilnius
arturas.ratkus@flf.vu.lt
https://orcid.org/0000-0001-6863-9335

Santrauka. Straipsnyje nagrinėjamos morfologiškai sudėtingų terminų supratimo ir vertimo problemos. Morfologiškai sudėtingi terminai dažnai turi savitą, neprognozuojamą reikšmę, kurią lemia ne tik šių žodžių dėmenų ryšiai, bet ir atskirų dėmenų individuali istorija ir leksinės savybės. Nagrinėjamas teisės terminas untenantability priklauso margai sudėtingos semantikos derivatų grupei, turinčiai baigmenį -able. Straipsnyje argumentuojama, kad untenantability reikšmė niekaip nesusijusi su modalinio būdvardžio able ‚galintis, gebantis‘ reikšme. Šio žodžio morfologinė struktūra ir sintaksinė vartosena atskleidžia jo ‚netinkamumo nuomai‘ reikšmę, kurią patvirtina ir dalykiškai patikslina jo vartosena teisės kontekstuose.
Pagrindiniai žodžiai: žodžių daryba, derivacija, teisės terminas, vertimas, reikšmė, nuoma

Translation of Morphologically Complex Terms: The Case of untenantability

Abstract. The article addresses problems of understanding and translation of morphologically complex terms, often characterized in terms of idiosyncratic and unpredictable semantics. This is due not only to the complex structural relations within such words, but also the individual history and idiosyncratic lexical properties of their components. The law term untenantability belongs to a motley group of semantically complex derivatives in -able. It is argued that untenantability bears no semantic relation to the modal adjective able. The morphological structure of untenantability and its syntactic properties highlight its meaning of ‘unfit for tenancy’. This meaning is corroborated, and its specifics clarified, by the use of untenantability in legal contexts.
Keywords: word building, derivation, law term, translation, meaning, lease

_________

Copyright © 2022 Artūras Ratkus. Published by Vilnius University Press
This is an Open Access article distributed under the terms of the Creative Commons Attribution License, which permits unrestricted use, distribution, and reproduction in any medium, provided the original author and source are credited.

1. Įžanga

Lietuvoje publikuotuose teisės terminų žodynuose morfologiškai sudėtingas anglų k. daiktavardis untenantability – neužfiksuotas. Ši JAV teisėje paplitusi nekilnojamo turto nuomos sąvoka, iliustruojama (1) pavyzdyje, dažnai virsta nuomos sutarčių ginčo objektu ne tik JAV, bet ir Lietuvoje (anglų kalba sudarytų nuomos sutarčių atveju).

(1) JGB argued that the policy covered losses caused by the restriction of access to the property and by the “untenantability” of the property, as well as any expenses incurred to continue operating the property.¹

Nepaisant to, kad terminas untenantability neužfiksuotas žodynuose, vienokių ar kitokių įžvalgų į jo reikšmę ir vertimą galima gauti pažvelgiant į šio daiktavardžio pamatinio dėmens tenantable vertimą. Pavyzdžiui, Armalytės ir Pažūsio (1998: 484) teisės terminų žodyne būdvardis tenantable verčiamas taip: ‚įgalinantis būti nuomininku‘. Atskirai pateikiama junginio good tenantable repairs ‚(JAV) (nuomos sutartyje nurodoma) nuomininko pareiga išlaikyti išsinuomotą turtą tvarkingą‘ reikšmė. Nors pastaruoju atveju terminas tenantable repair, kurio dažnesni sinonimai yra habitable repair, good repair (Abbott 2008)², išties gali būti susijęs su nuomininko pareiga užtikrinti tinkamą nuomojamo turto būklę, ši pareiga kyla iš termino konkretaus teisinio konteksto (pavyzdžiui, sutarties sąlygų, nuomos trukmės), bet ne paties termino reikšmės. Neįmanoma paneigti to, kad pamatinis termino dėmuo – repair – reiškia ne pareigą, bet remonto darbus. Šiaip ar taip, žodyne nurodyta tenantable reikšmė ‚įgalinantis būti nuomininku‘ bent jau iš pažiūros grindžiama suvokiamuoju šio morfologiškai sudėtingo būdvardžio dėmenų ryšiu: tenant ‚nuomininkas‘ ir able ‚galintis, gebantis‘. Toks suvokiamasis morfologiškai sudėtingo žodžio interpretavimas dažnu atveju gali neatitikti tikrosios žodžio reikšmės, nes morfologiškai sudėtingo žodžio reikšmė ne visuomet išplaukia iš jo dėmenų reikšmių sumos. Taigi netinkamas būdvardžio tenantable aiškinimas gali komplikuoti arba nulemti klaidingą juo paremtų sudėtingesnių derivatų aiškinimą. Jei tenantable išties reiškia ‚įgalinantis būti nuomininku‘, ar untenantable reiškia ‚neįgalinantis būti nuomininku‘, ‚neleidžiantis būti nuomininku‘ ar pan.? Ar šiuo vediniu grindžiamas daiktavardis untenantability gali reikšti ‚neįgalinimas būti nuomininku‘ ar ką kita? Akivaizdu tai, kad nė vienas šių svarstymų nepadeda tinkamai į lietuvių kalbą išversti (1) pavyzdyje pavartotos nagrinėjamos sąvokos ir paties sakinio.

Šiame straipsnyje nagrinėjamos anglų k. teisės termino untenantability vertimo problemos siekiant atskleisti visas aplinkybes, būtinas teisingam šio morfologiškai sudėtingo termino semantikos įvertinimui ir jo vertimui į lietuvių kalbą.

2. Morfologiškai sudėtingų žodžių darybinė reikšmė

2.1. Nors žodžių daryba dažnai nagrinėjama apeliuojant į nuosekliosios morfologijos principus, iš tiesų ji retai būna visiškai nuosekli. Nuosekliosios morfologijos principai, iliustruojami pamatinio dėmens ir pridedamos morfemos reikšmių sumos pavyzdžiu, aiškiausiai atsiskleidžia fleksijų morfologijoje. Tai nenuostabu, nes fleksijų morfologija, būdama iš esmės produktyvi ir nuspėjama, neformuoja leksikos klodų. Todėl ji yra mažiausiai veikiama arbitralaus reikšmių kitimo: žodžio pamatinio dėmens ir gramatinės fleksijos reikšmių suma privalo būti skaidri tam, kad užtikrintų produktyvų ir prognozuojamą kalbos funkcionavimą. Kitaip nei fleksijų morfologija, darybinė (derivacinė) morfologija apeliuoja į leksikos reiškinius, kurie dažnu atveju būna nenuoseklūs arba asimetriški (Bauer 2003: 96–98; Haspelmath ir Sims 2010: 93–95; Aronoff ir Fudeman 2023: 134–141). Kitaip tariant, priešdėlinės, priesaginės ar dūrinių derivacijos taisyklės nebūtinai generuoja tokį rezultatą – t. y. vedinį, kurio reikšmę galima nuspėti iš jo morfologinių komponentų reikšmių sumos. Taip pat minėtina, kad darybinė morfologija neapsiriboja vedinių semantikos nenuoseklumais; be to, jai būdinga ir darybos asimetrija. Tokiais atvejais, vadovaudamasis paprastos morfologinės struktūros analize, versdamas nepažįstamą morfologiškai sudėtingą sąvoką arba bandydamas sukurti morfologinį naujadarą vertėjas gali nueiti klaidingu keliu.

Paprasčiausiais atvejais pamatinio žodžio ir vedinio reikšmynams neretai būdinga semantinė asimetrija, kaip parodoma būdvardžių su neigiamuoju priešdėliu vertimo problemoms skirtame Ratkaus (2020: 60–63) straipsnyje. Pavyzdžiui, palyginkite Oksfordo mokomajame žodyne (OALD) užfiksuotą anglų k. būdvardžio comfortable ir jo neigiamosios formos uncomfortable reikšmių inventorių.

1 lentelė. Būdvardžio comfortable ir jo neiginio reikšmės

comfortable 1. (of clothes, furniture, etc.) making you feel physically relaxed; pleasant to wear, sit on, etc. 2. feeling physically relaxed in a pleasant way; warm enough, without pain, etc. 3. confident about something and not worried or afraid 4. having enough money to buy what you want without worrying about the cost 5. quite large; allowing you to win easily

uncomfortable 1. (of clothes, furniture, etc.) not letting you feel physically comfortable; unpleasant to wear, sit on, etc. 2. not feeling physically relaxed, warm, etc. 3. anxious, embarrassed or afraid and unable to relax; making you feel like this 4. unpleasant or difficult to deal with

Iš 1 lentelės matyti, kad būdvardžio comfortable 1–3 reikšmės atitinka jo neiginio 1–3 reikšmes. Šios pamatinio žodžio ir vedinio semantikos branduolio atitiktys sudaro klasikinį nuosekliosios morfologijos pavyzdį, liudijantį tai, kad darybos metu žodis pasipildo panaudoto morfologinio dėmens (derivacinės morfemos) reikšme ir funkcija nekeisdamas savo reikšmės turinio. Vis dėlto iš 1 lentelės aiškėja ir abipusė semantikos asimetrija, kadangi pamatinio žodžio comfortable 4 ir 5 reikšmės nepersikelia į vedinio reikšmyną, o vedinio uncomfortable 4 reikšmė – autonomiška pamatinio žodžio semantikos atžvilgiu.

Tokie semantinės asimetrijos reiškiniai neapsiriboja priešdėliniais neiginiais, kurių derivacijoje nekinta pamatinio žodžio klasė. Jie taip pat būdingi ir platesniam derivacinių procesų ratui. Pavyzdžiui, anglų kalbos daiktavardžio morfema -ity, naudojama išgauti daiktavardžius iš būdvardžių kamienų, derivacijoje apsiriboja tik viena iš kelių pamatinio žodžio reikšmių (Chapin 1967: 105–106).

(2a) Alice is civil to Bill > Alice’s civility to Bill

(2b) Harry bought a civil suit > *The civility of Harry’s suit

(3a) Joe is partial to cream cheese > Joe’s partiality to cream cheese

(3b) His success was partial > *The partiality of his success

Chapino (1967: 105–106) pateikiami pavyzdžiai (2a, b) ir (3 a, b) iliustruoja pamatinių būdvardžių civil ‚mandagus, kultūringas‘ arba ‚civilinis‘ ir partial ‚šališkas‘ arba ‚dalinis; atliktas iš dalies‘ polisemiją. Įdomu tai, kad šių būdvardžių nominalizacija naudojant daiktavardžio morfemą -ity įmanoma tik vienoje iš reikšmių: civility ‚mandagumas, kultūringumas‘ ir partiality ‚šališkumas‘. Taigi uncomfortable, civility, partiality ir kitų panašių vedinių atveju darytina išvada, kad žodžių daryba ne visuomet leidžia prognozuojamai susieti derivato reikšmę su pamatinio žodžio reikšme. Be to, žodžių daryboje ne visuomet įmanoma prognozuoti derivacinio proceso taikymo apimtį.

Net ir ganėtinai produktyviems darybos procesams būdingi jų produktyvumą siaurinantys struktūriniai apribojimai. Pavyzdžiui, anglų k. veiksmažodžio galūnė -en, naudojama sudaryti veiksmažodžius iš būdvardžių kamienų (black ‚juodas‘ > blacken ‚pajuosti, pajuodinti, ištepti juodai‘, loose ‚laisvas, palaidas‘ > loosen ‚atlaisvinti, at(si)palaiduoti‘, fat ‚riebus, storas‘ > fatten ‚riebėti, riebinti, storinti‘) jautri segmentiniams apribojimams (Plag 2018: 59–68). Taip, jei paskutinis pamatinio žodžio kamieno seg­mentas yra ne obstruentas arba kamieną sudaro daugiau nei vienas skiemuo, derivacija naudojant galūnę -en tampa neįmanoma: fine ‚geras, tinkamas‘ > *finen, low ‚žemas‘ > *lowen, expensive ‚brangus‘ > *expensiven ir t.t. Jau minėtos veiksmažodžio galūnės -ity produktyvumą ribojanti aplinkybė – galimas skiemenų dubliavimasis žodžio baigmenyje (*completity, *obsoletity, *candidity), kuris nulemia alternatyvios darybinės priemonės -ness panaudojimą (completeness ‚baigtumas, visuma‘, obsoleteness ‚senumas, nusidėvėjimas‘, candidness ‚atvirumas‘).

Vertėjams itin aktualūs tie atvejai, kai darybinės priemonės panaudojimas blokuojamas ne vienokio ar kitokio struktūrinio faktoriaus, o sąvokos a priori egzistavimo leksikoje morfologiškai paprasto žodžio arba alternatyvios darybos priemonės pavidalu. Tokiu būdu kalbos ekonomijos principas leidžia išvengti bereikalingo sinonimų dubliavimosi arba dviprasmybės. Pavyzdžiui, veiksmo dalyvio ne savo noru reikšmę turintys vediniai su galūne -ee (supervise > supervisee, train > trainee ir kt.) neįmanomi tais atvejais, kai norimos išgauti sąvokos vieta leksikoje – užimta. Taip daiktavardiniai vediniai teach ‚mokyti‘ > *teachee arba treat ‚gydyti‘ > *treatee neįmanomi dėl jau egzistuojančių daiktavardžių pupil ‚mokinys‘, student ‚mokinys, studentas‘ ir patient ‚ligonis‘ ir pan.

Kitais atvejais apskritai sunku įvardinti sinchroniškai reikšmingą dėsningumą ar aplinkybes, nusakančias netaisyklingos vedinio semantikos savybes arba derivacijos proceso asimetriškumą. Pavyzdžiui, OALD ir kituose žodynuose išskiriamos dvi anglų k. daiktavardžių galūnės -ity reikšmės: (1) savybė, ypatybė; (2) būsena. Daugelis -ity vedinių išties turi savybės ir/ar būsenos reikšmę: plg. pure ‚tyras‘ > purity ‚tyrumas‘, rational ‚racionalus‘> rationality ‚racionalumas‘, complex ‚sudėtingas‘ > complexity ‚sudėtingumas‘, legal ‚teisėtas‘ > legality ‚teisėtumas‘ ir t.t. Vis dėlto egzistuoja ir nemažai -ity vedinių, nepaklūstančių jokiam dėsningumui: native ‚vietinis, gimtasis‘ > nativity ‚(Kristaus) gimimas‘, opportune ‚tinkamas (laike), parankus‘ > opportunity ‚proga‘, prior ‚ankstesnis, buvęs‘ > priority ‚pirmemybė, prioritetas‘ ir kt. Šnekamosios lietuvių kalbos bendrinių daiktavardžių galūnė -ienė, naudojama sudaryti ‚žmonos‘ reikšmę turinčius vedinius, turi gana netaisyklingą distribuciją: prezidentas > prezidentienė, viršininkas > viršininkienė, bet vadovas > *vadovienė; daktaras > daktarienė, bet chirurgas > *chirurgienė, gydytojas > *gydytojienė ir t.t.

Galima reziumuoti, kad nors leksikos reiškinių visuma (įskaitant ir darybinės morfologijos reiškinius) sudaro dėsningą sisteminį reiškinį, jie neretai išeina į sistemos užribius. Viena svarbiausių leksikos semantinio neprognozuojamumo ar asimetriško funkcionavimo priežasčių – tai, kad leksika ir jos dedamieji sudaro per šimtmečius susiformavusius margus kalbos klodus, veikiamus natūralių reikšmių ir funkcijų istorinės kaitos procesų. Net ir iš pažiūros produktyvūs derivacinės morfologijos procesai nusako ne visus konkretų formantą turinčius vedinių pavyzdžius, o tik jų dalį, nes kalboje dažnai pasitaikantys konkretūs morfologiniai dariniai gali liudyti kadaise produktyvų procesą, palikusį turtingą vedinių klodą, bet nebepajėgų ar menkai pajėgų generuoti naujas formas. (Tokia yra anglų kalbos daiktavardžio priesaga -ment.) Kitais atvejais dalis konkretų formantą turinčių darinių yra paveldėti, dalis – skolinti iš kitų kalbų ir tik dalis generuojami pagal dar galiojančią taisyklę. Būtent tokie yra anglų kalbos -able derivatai, kuriems priklauso ir nagrinėjamas morfologiškai sudėtingas terminas untenantability.

Baziniai morfologinės ir semantinės analizės įgūdžiai – būtini norint tinkamai įvertinti retai pasitaikančios morfologiškai sudėtingos sąvokos reikšmę ar bandant sudaryti morfologiškai sudėtingą vedinį vertimo kalboje. Tokios žinios ir įgūdžiai – aktualūs vertėjams, kadangi jie sudaro esminę vertėjo kalbos kompetencijos ir gebėjimų dalį.

2.2. Nors untenantability reikšmė aiškiausiai atsiskleidžia konkrečiuose šio termino pavartojimo kontekstuose, jo reikšmės branduolys išplaukia iš jo derivacinės struktūros. Svarbu iš karto pastebėti tai, kad nors daiktavardis untenantability turi baigmenį -ability, šis baigmuo niekaip nesusijęs su anglų k. daiktavardžiu ability ‚galėjimas, gebėjimas‘. Nagrinėjamo daiktavardžio pamatiniu dėmeniu einantis būdvardis tenantable taip pat nesusijęs su anglų k. modaliniu būdvardžiu able ['eibᵊl] ‚galintis, gebantis‘. Jo baigmuo -able [əbl] – skolinys iš senosios prancūzų k. -able, kurio ištakos siekia lotynų k. priesagą -(ā)bilis, naudojamą būvardžių daryboje prijungiant šią priesagą prie veiksmažodžio kamieno (Hoad 1996: 2; taip pat žr. Ratkus 2020: 63–64). Kadangi anglų k. būdvardis able ir galūnė -able – niekaip nesusiję, būdvardžio tenantable ir daiktavardžio tenantability reikšmės negalima aiškinti apeliuojant į anglų kalbos modalinius žodžius able ar ability; šiuo atveju bet kokios formos ar modalinės reikšmės sąsajos – grynas atsitiktinumas. Taigi tenantability darybinė reikšmė nėra dėmenų tenant ‚nuomininkas‘ ir ability ‚galėjimas, gebėjimas‘ reikšmių suma, o daiktavardis tenantability negali būti suvokiamas kaip nuomininko pajėgumas nuomotis turtą.

Terminas untenantability – tai būdvardžio untenantable nominalizacija, sudaryta panaudojant daiktavardžio galūnę -ity. Kaip minėta 2.1., šią galūnę turintys daiktavardžiai paprastai turi savybės, ypatybės arba būsenos/būklės reikšmę (Plag 2018: 91). Savo ruožtu būdvardis untenantable yra morfologiškai sudėtingas, nes jį sudaro neigimo priešdėlis un-, daiktavardžio kamienas tenant ‚nuomininkas‘ ir būdvardžio galūnė -able, naudojama sudaryti būdvardžius iš veiksmažodžių arba daiktavardžių kamienų.

tenant → tenantable → untenantable → untenantability

Iš daiktavardžio untenantability derivacijos grandinės matyti, kad nors šio žodžio branduolyje glūdi daiktavardis tenant ‚nuomininkas‘, pamatinis žodis, nuo kurio atsispiria nagrinėjamas terminas yra būdvardis (un)tenantable. Taigi daiktavardžio untenantability reikšmė aiškintina būtent neigiamojo būdvardžio untenantable ir jo teigiamosios formos tenantable pagrindu.

Būdvardžio galūnės -able reikšmė ir funkcijos gerai išstudijuotos (Marchand 1969: 229–232; Miller 2012: 225–232; Dixon 2014: 260–261). Tai – produktyvi anglų k. priesaga, dažniausiai naudojama išgauti būdvardžius iš veiksmažodžių (pavyzdžiui, change ‚keisti(s)‘ > changeable ‚besikeičiantis, nepastovus; read ‚skaityti‘ > readable ‚įskaitomas‘). Paprastai tokie vediniai turi tendencijos, polinkio į būseną/būklę ar veiksmą reikšmę. Be to, priesaga -able naudojama išgauti būdvardžius iš daiktavardžių (Bauer et al. 2013: 294; Plag 2018: 94). Pavyzdžiui, iš daiktavardžio jeep ‚džipas‘ išgautas būdvardis jeepable nusakydamas kelio savybes reiškia ‚toks nelygus arba siauras, kad tampa neįveikiamas motoriniam transportui, išskyrus džipus‘ (MWD). Iš daiktavardžio road ‚kelias‘ išgautas būdvardis roadable nusako transporto priemonę, ‚pajėgią riedėti keliais tarsi vienu ar daugiau ratų varomas automobilis‘ (MWD). Šie ir kiti tipiniai iš daiktavardžių išgauti būdvardžių vediniai su priesaga -able (pavyzdžiui, marriageable, kitchenable, avalanchable, braillable ir kt.) pasižymi taisyklinga ir prognozuojama tinkamumo įvardijamai funkcijai semantika: modifikuodami daiktavardį tokie būdvardžiai nurodo į daiktavardžio referento polinkį, suderinamumą arba tinkamumą būdvardžio reikšmės branduolio reiškiamai sąvokai ar funkcijai. Pavyzdžiui, junginio marriageable person referentas person ‚asmuo‘ suponuoja tokį asmenį, kuris yra tinkamas arba suderinamas su išvestinio būdvardžio marriageable ‚tinkamas vedyboms‘ pamatinio žodžio marriage reiškiama ‚vedybų‘ funkcija. Tokį tinkamumą ar suderinamumą lemia referento inherentinės arba esminės, neatskiriamos ypatybės, įskaitant tinkamą amžių, išvaizdą, socialinę, turtinę padėtį ir kt.

2.3. Kaip ir minėtieji būdvardžiai, tenantable – tipinis būdvardis, išgautas iš daiktavardžio prie jo prijungiant būdvardžio galūnę -able. Svarbu pastebėti, kad tenantable ir jo neigiamoji forma untenantable – tai nėra vien šiuolaikinės anglų kalbos vediniai, bet ilgą istoriją turintys žodžiai. Solidžiausiame ir autoritetingiausiame anglų kalbos žodžių ir jų reikšmių istorijos šaltinyje – Oksfordo anglų kalbos žodyne (OED) – pirmieji būdvardžio tenantable pavartojimai užfiksuoti 1542 m., o ankstyviausi neigiamosios jo formos untenantable pavartojimai siekia 1661 m. Kadangi daiktavardis tenant ‚nuomininkas‘ (1292 ir 1330 m.) paliudytas gerokai iki ankstyviausiųjų (un)tenantable paliudijimų, nėra abejonių dėl to, kad jis ir yra etimologinis vedinio tenantable šaltinis. Žodyne OED užfiksuotos dvi tenantable reikšmės.

1. Capable of being tenanted or inhabited; fit for occupation. Also figurative.

‚Galintis būti iš(si)nuomotas arba apgyvendintas; tinkamas būti apgyvendintas. Taip pat perk. r.‘

2. Befitting a tenant. rare.

‚Atitinkantis nuomininką. reta.‘

OED žodyne pateikiama 1 reikšmė aktuali būdvardžio (un)tenantable ir iš jo išgauto daiktavardžio untenantability semantikos aiškinimui. Svarbu, kad ši reikšmė visiškai atitinka taisyklingą darybinę -able galūnę turinčių denominalinių derivatų reikšmę (žr. 2.2.). Kaip ir jau minėtais atvejais, (un)tenantable ir (un)tenantability nurodo į pažymimojo žodžio ypatybes, lemiančias tai, kad daiktavardžio referentas (pavyzdžiui, patalpos, pastatas ir pan.) yra toks, kad ‚gali būti išsinuomotas arba apgyvendintas‘ arba yra ‚tinkamas būti apgyvendintas‘. Tai yra nusistovėjusi būdvardžio tenantable ir daiktavardžio tenantability reikšmė, egzistuojanti jau 400 metų.

Papildomas šią reikšmę pagrindžiantis įrodymas – būdvardžio tenantable vartojimas stabiliuose žodžių junginiuose. Vienas dažniausiai vartojamų tokių junginių – jau minėtas teisės terminas tenantable repair. Oksfordo teisės terminų žodyne (Martin 2003: 493) tenantable repair apibrėžiamas taip: „The maintenance of a property in a condition fit for letting to a tenant“ (‚Nekilnojamo turto priežiūra, užtikrinanti jos tinkamą būklę išnuomoti nuomininkui‘). Šį teisės terminą sudarančiame junginyje būdvardis tenantable nedviprasmiškai siejamas su pažymimojo žodžio referento fizinėmis charakteristikomis, nusakančiomis referento (t. y. nekilnojamo turto) tinkamumą nuomai. Tokią junginio tenantable repair reikšmę liudija ir kiti specializuoti teisės terminų šaltiniai arba specializuoti veikalai, pavyzdžiui žr. Rapalje ir Lawrence (1997: 1259) ir Hepburn (2001: 401). Vieną tiksliausių tenantable apibrėžčių teisės terminologijai skirtos monografijos terminų rodyklėje-priede pateikia Nolfi (2009: 467): „a property that is habitable merely because its electric, heat, plumbing, and water systems are in working condition“ (‚tinkamas apgyvendinimui ryšium su nekilnojamojo turto elektros, šildymo, santechnikos ir vandens sistemų tvarkinga būkle‘).

Jei būdvardis tenantable reiškia ‚tinkamas nuomai‘, tuomet jo neiginys untenantable reiškia ‚netinkamas nuomai‘, o daiktavardis untenantability turi ‚netinkamumo nuomai‘ reikšmę. Taigi galime prieiti išvados, kad termino untenantability darybinė ‚netinkamumo nuomai‘ reikšmė sutampa su žodynuose užfiksuota jo pamatinių dėmenų reikšme, leidžiančia patikslinti ir susiaurinti termino leksinę apimtį, susiejant ją su referento fizinėmis ypatybėmis.

3. Untenantability vartojimas teisės kontekstuose

3.1. Vienas patikimiausių žodžio reikšmės nustatymo ar tikrinimo būdų – jo vartojimas kontekste. Tiek nagrinėjamas daiktavardis untenantability, tiek būdvardis untenantable gausiai vartojami teisės dokumentuose, ypač nuomos sutartyse. Kadangi abi šios sąvokos yra pripažinti ir ilgą vartojimo tradiciją turintys teisės terminai, dokumentuose jie ne visuomet atskirai apibrėžiami. Pavyzdžiui, sutartims skirtoje teisės duomenų bazėje Law Insider³ ir kituose atviros prieigos šaltiniuose galima rasti įvairių untenantable ir untenantability pavartojimo kontekstų.

(4) Except as otherwise provided in this Lease, this Lease shall not terminate or be affected in any manner by reason of the damage or destruction, by fire or other casualty, in whole or in part, of the Parking Deck, or by reason of the untenantability of the Premises, and Landlord shall be obligated to promptly repair, replace and restore the Parking Deck following any such damage or destruction by fire or other casualty. (Town Hall of Chapel Hill)

(5) As used in this lease, the term “untenantable” means reasonably incapable of being occupied for its intended use due to damage to the Premises or Building. Notwithstanding anything contained to the contrary in this Section 17, neither the Premises nor any portion of the Premises shall be deemed untenantable if Tenant continues to actually occupy the subject portion of the Premises. (Law Insider)

(6) Notwithstanding any other terms and conditions of the Lease, if, due to the fault or negligence of Landlord or the failure of systems and equipment over which Landlord shall have control and not due to the fault or negligence of Tenant, third parties, Acts of God, Force Majeure, the Demised Premises are rendered untenantable for a continuous period of at least 96 hours, then the rents reserved hereunder shall after such period of 96 hours abate pro rata per diem until the Demised Premises are again tenantable. (Law Insider)

(7) In the event of a taking or condemnation by any competent public authority of the entire Premises or such portion thereof as shall render the Premises untenantable for the uses permitted herein, as defined in Section 7.1 hereof, the term of this Sublease shall cease and terminate as of the effective date of such taking or condemnation, all unpaid or prepaid rents shall be prorated, and Sublessee shall have no claim against Sublessor for the value of any unexpired term of this Sublease. (Law Insider)

(8) In the event of a Force Majeure event that results in the Untenantability of the Premises, as defined below, then Landlord shall be required to reduce the Rent payable under this Lease to the extent of such Untenantability. For purposes hereof, “Untenantability” shall occur when the Premises, or any portion thereof, cannot be accessed or used and occupied as intended by Tenant in the normal course of Tenant’s business, as reasonably determined by Tenant, and in compliance with Applicable Law. This provision shall apply when Tenant is unable to and in fact does not utilize all, or a portion consisting of at least 20% of the Premises, in the normal course for the conduct of its business. (University of California)⁴

Iš pateikiamų teisės dokumentų ištraukų (4)–(6) matyti, kad sąvokos untenantable ir untenantability yra arba eksplicitiškai apibrėžiamos, arba jų ‚netinkamumo nuomai arba gyvenimui patalpose dėl jų blogos ar netvarkingos būklės‘ reikšmė išplaukia iš sakinio konteksto. Kitų ištraukų kontekstuose (7)–(8) nepateikiamos nei naudojamų sąvokų apibrėžtys, nei jų reikšmę galinčios netiesiogiai nusakyti kontekstinės užuominos. Vis dėlto tai nereiškia, kad tokiuose kontekstuose sąvokos untenantable ir untenantability nutolsta nuo savo įprastinės reikšmės ir gali būti interpretuojamos plačiai. Šie pavyzdžiai tiesiog parodo, kad nusistovėjusios sąvokos nuomos sutartyse detalizuojamos nevienodai.

Nors (8) ištraukoje terminas untenantability susiejamas su nuomininko galimybės patekti į nuomojamas patalpas ar gyventi jose netekimu, tai savaime nereiškia, kad iš paties nuomininko išplaukiantis negalėjimas naudotis patalpomis prilygsta ‚netinkamumui nuomai‘. Tokiais atvejais tiksli untenantability reikšmės apimtis nustatoma vadovaujantis galiojančiais įstatymais („Applicable Law“), teismų praktika ir pan. Šiaip ar taip, iš pateikiamų teisės dokumentų ištraukų matyti, kad visais atvejais sąvokų untenantable ir untenantability pažymimasis žodis – negyvo objekto reikšmę turinčios sąvokos premises ‚patalpos‘, building ‚pastatas‘ ir pan. Todėl untenantability nusako tik tokio objekto netinkamumą nuomai jo fizinių, neatskiriamų ypatybių pagrindu.

Nagrinėjant sąvokų untenantable ir untenantability vartojimą kontekstuose negalima išleisti iš akių tos aplinkybės, kad nuomos sutartys ir panašūs dokumentai nesudaro paties patikimiausio šių terminų reikšmės ir taikymo įrodymo, nes tokie dokumentai, jų turinys ir juose vartojamos sąvokos sudaro teisminio ginčo objektą. Todėl patikimiausias untenantability reikšmės ir taikymo šaltinis – teismų praktika grindžiami šio ir kitų panašių ginčijamų terminų reikšmės aiškinimai.

3.2. Specifinė teisinė termino untenantability reikšmė įtvirtinta JAV civilinėje teisėje. Duomenų bazėje Justia US Law⁵ pateikiama daug nuorodų į konkrečių JAV valstijų šiuo klausimu aktualius įstatymus, teismų nutartis ir kitus teisės aktus. Iš šių dokumentų aiškėja, kad nepaisant daugelio bandymų per daugiau kaip šimtmetį ginčyti untenantability reikšmę teismuose, JAV, Naujosios Zelandijos ir kiti teismai nuosekliai laikosi pozicijos, kad termino untenantability reiškiama ‚netinkamumo nuomai‘ sąvoka susijusi tik su fizinėmis, neatskiriamomis nuomojamo nekilnojamo turto savybėmis ir negali būti aiškinama išplėstai siejant ‚netinkamumą nuomai‘ su paties nuomininko galimybėmis naudotis nuomojamu turtu.⁶

Tokios išvados prieinama ir specializuotoje teisinėje literatūroje. Autoritetingiausiame nuomos teisei skirtame ir advokatų bei teisėjų naudojamame veikale Friedman on Leases (Berman 2017: §9:5) jo autorius nuodugniai išnagrinėja daugelio dešimtmečių JAV teismų praktiką ir precedentų istoriją įvairiais ginčijamais turto nuomos klausimais, skirdamas visą skyrių sąvokai untenantability. Friedmanas prieina išvados, kad teismai niekada nenukrypo nuo konvencinės untenantability reikšmės interpretacijos, siedami šią sąvoką tik su nuomojamo pastato ar patalpų netinkamumu naudoti ar jose gyventi dėl aiškiai apčiuopiamų pastato ar patalpų trūkumų. Tokie trūkumai paprastai susiję su žalos atsiradimu, pavyzdžiui bloga ar nepakankama priežiūra, inherentinėmis struktūrinėmis pastato ar patalpų problemomis, dėl išorinio poveikio atsiradusios žalos ir t. t. Untenantability ‚netinkamumas nuomai‘ suponuoja ne tik specifinį žalos šaltinį – paprastai drėgmę, vandenį, ugnį, vėją, statybų defektą, atsitiktinę destrukciją – kuriam pašalinti nepakanka nuomininko atliekamos paprastos buitinės priežiūros, bet tokia žala negali būti laikina ar trumpalaikė. ‚Netinkamumas nuomai‘ pripažįstamas tuomet, kai besitęsdama arba viršydama nustatytą trukmę, žala kliudo pastato ar patalpų naudojimui pagal nuomos sutartyje nustatytą paskirtį.

Sąvokų untenantability ir untenantable aiškinimas specializuotoje nuomos teisės literatūroje reikšmingai patikslina jų principinę vartoseną teisės praktikoje. Šių sąvokų vartojimas teisiniuose kontekstuose nepalieka abejonių dėl jų leksinės apimties, kuri iš esmės sutampa su šių sąvokų darybine reikšme (žr. 2.2.–2.3.).

4. Išvados

Morfologiškai sudėtingi žodžiai kelia rimtų iššūkių ne tik kalbininkams – teoretikams, bet ir vertėjams. Nors kalbos leksikos visuma paklūsta sistemingam aprašymui, istoriniai reikšmės ir funkcijų kaitos procesai, analogija, leksikalizacija, pragmatinės aplinkybės ir kiti veiksniai lemia tai, kad daugeliui leksikos vienetų – ypač morfologiškai sudėtingų žodžių – būdinga neprognozuojama semantika, netaisyklinga daryba, funkcionavimas ir kt. Būtent tokie yra baigmenį -able turintys anglų kalbos vediniai, sudarantys mišrią žodžių grupę. Jai priklauso ir nagrinėjama sąvoka untenantable bei iš jos išgautas daiktavardis untenantability.

Šios sąvokos – specifinės reikšmės teisės terminai, neužfiksuoti paprastuose žodynuose. Nors juos sudaro gerai atpažįstami dėmenys – neigimo priešdėlis un-, daiktavardis tenant ‚nuomininkas‘, su modaliniu būdvardžiu able ‚galintis, gebantis‘ sutampanti būdvardžio galūnė -able, daiktavardžio galūnė -ity – bandymas pasikliauti intui­cija bandant nuspėti untenantability reikšmę iš jo dėmenų sumos gali nuvesti klaidingu keliu. Iš dalies todėl Anglų-lietuvių kalbų teisės žodyne (Armalytė ir Pažūsis 1998: 484) pateikiamas tenantable vertimas ‚įgalinantis būti nuomininku‘ tik aptakiai nusako jo reikšmės turinį. Toks nagrinėjamo termino vertimas sudaro pavojingos dviprasymės galimybę, nes ‚įgalinimą‘ būti nuomininku galima sieti su įvairiais galimybę nuomotis turtą lemiančiais veiksniais arba tokios galimybės netekimo priežastingumais. Vis dėlto atidžiai kontekstą vertinantis ir specialiųjų morfologijos ir semantikos žinių turintis vertėjas pastebės, kad untenantability – tai ne vienas iš daugelio paprastų baigmenį -able ar -ability turinčių žodžių, bet specifinės reikšmės terminas.

Straipsnyje įrodinėjama, kad nepaisant sudėtingos termino untenantability struktūros, jo morfologinė sandara ir funkcionavimas sakinyje suteikia esminių įžvalgų į jo reikšmę. Būdamas sudarytas iš daiktavardžio tenant ‚nuomininkas‘ kamieno ir būdvardžio priesagos -able, nagrinėjamo termino pamatinis dėmuo priklauso nedidelei tokios darybos būdvardžių grupei, turinčiai taisyklingą, prognozuojamą semantiką. Tokie būdvardžiai paprastai modifikuoja negyvo objekto reikšmę turintį pažymimąjį žodį, nurodydami į jo referento esmines, neatskiriamas ypatybes. Taigi išnagrinėjus morfologinę untenantability sandarą išryškėja šio termino ‚netinkamumo nuomai‘, ‚nenuomotinumo‘ reikšmė. Šią derivacinę termino reikšmę papildomai patvirtina ir nagrinėjamo termino pamatinio dėmens tenantable istorija bei reikšmė, užfiksuota autoritetingajame Oksfordo anglų kalbos žodyne (OED). Nagrinėjamų sąvokų vartosena teisės kontekstuose leidžia įsitikinti nustatytos termino reikšmės teisingumu ją papildant dalykine nuomos teisės specifika. Čia svarbiausia – tai, kad ‚netinkamumas nuomai‘ gali būti siejamas tik su fizinėmis, esminėmis pažymimojo žodžio referento (pavyzdžiui, pastato, patalpų ir pan.) savybėmis.

Literatūra

Abbott, Damien. 2008. Encyclopedia of Real Estate Terms. 3rd edn. London: Delta Alpha Publishing. Adresas atviroje prieigoje: https://www.realestatedefined.com/about_encyclopedia.html

Armalytė, Olimpija ir Lionginas Pažūsis. 1998. Anglų-lietuvių kalbų teisės žodynas. Vilnius: ABA CEELI, Alma Littera.

Aronoff, Mark ir Kirsten Fudeman. 2023. What is Morphology? 3rd edn. Chichester: John Wiley & Sons Ltd

Bauer, Laurie. 2003. Introducing Linguistic Morphology. 2nd edn. Edinburgh: Edinburgh University Press.

Bauer, Laurie, Rochelle Lieber ir Ingo Plag. 2013. The Oxford Reference Guide to English Morphology. New York: Oxford University Press.

Berman, Andrew. (ed.) 2017. Friedman on Leases. 6th edn. New York: PLI Press.

Chapin, Paul G. 1967. On the Syntax of Word-Derivation in English. Bedford (MA): The Mitre Corporation.

Dixon, R. M. W. 2014. Making New Words: Morphological Derivation in English. New York: Oxford University Press.

Haspelmath, Martin ir Andrea Sims. 2010. Understanding Morphology. 2nd edn. London: Hodder Arnold.

Hepburn, Samantha. 2001. Principles of Property Law. London: Cavendish Publishing.

Hoad, Terry F. 1996. The Concise Oxford Dictionary of English Etymology. Oxford: Oxford University Press.

Marchand, Hans. 1969. The Categories and Types of Present-Day English Word-Formation: A Synchronic-Diachronic Approach. München: C. H. Beck’sche Verlagsbuchhandlung.

Martin, Elizabeth A. (ed.) 2003. A Dictionary of Law. 5th edn. Oxford: Oxford University Press.

Miller, D. Gary. 2012. Latin Suffixal Derivatives in English and Their Indo-European Ancestry. 2nd edn., with additions and corrections. Oxford: Oxford University Press.

Plag, Ingo. 2018. Word-Formation in English. Cambridge: Cambridge University Press.

Rapalje, Stewart ir Robert L. Lawrence. 1997. A Dictionary of American and English Law, with definitions of the technical terms of the canon and civil laws. Vol. II. Union, NJ: The Lawbook Exchange, Ltd.

Ratkus, Artūras. 2020. Morfologiškai sudėtingų būdvardžių su neigiamuoju priešdėliu vertimo problemos. Vertimo studijos 13. 58–69.

Žodynai

MWD: Merriam-Webster Dictionary. https://www.merriam-webster.com

OALD: 2021. Oxford Advanced Learner’s Dictionary. 10th edn. Oxford: Oxford University Press. https://www.oxfordlearnersdictionaries.com

OED: The Oxford English Dictionary. Oxford: Oxford University Press. https://www.oed.com