Vertimo studijos
Vertimo studijos
Download

Vertimo studijos ISSN 2424-3590 eISSN 2029-7033

2018, vol. 11, pp. 31–48 DOI: https://doi.org/10.15388/VertStud.2018.3

Pažvelgus į Mikalojaus Daukšos Katekizmo (1595) ir jo lenkiškojo originalo tekstų neatitikimus

Jūratė Pajėdienė

Lietuvių kalbos institutas
Raštijos paveldo tyrimų centras
juratepajediene@gmail.com

Santrauka. Straipsnyje aptariamas pirmosios lietuviškos katalikiškos knygos – Mikalojaus Daukšos Katekizmo (DK, 1595) – neatitikimų lenkiškajam originalui pobūdis ir šių neatitikimų atsiradimą nulėmusios priežastys. Teksto kilmės požiūriu DK sudaro du skirtingų autorių kūriniai: KATHECHISMAS ir Trumpas Budas Paſiſákimo. Lyginant lietuviškus šio konvoliuto knygų tekstus su lenkiškuoju originalu nesunku pastebėti, kad DK (ypač pirmojoje dalyje – Kathechisme) esama daug lenkiškojo originalo neatitinkančių teksto intarpų. Šių tekstų sugretinimo analizė leidžia Daukšą apibūdinti kaip autorių, kuriam buvo labai svarbi diskurso logika, tvarka ir skambesys. Neatitikimų visuma rodo vertėjo pastangas pateikti skaitytojui kuo suprantamesnį ir rišlesnį tekstą ir atskleidžia atidų vertėjo požiūrį į teologinių nuostatų formuluotes. Ypač įdomi Kathechisme pateikiamų Dekalogo prisakymų atitikimų ir neatitikimų lenkiškojo originalo modeliui sankloda. Sugretinus nuo lenkiškojo originalo leksinėmis detalėmis ar ištisomis frazėmis besiskiriančias DK Dekalogo prisakymų formuluotes su Mažvydo (1547) bei Vilento (1579) parengtuose katekizmuose esančiomis atsiskleidžia pagalbinis pastarųjų šaltinių vaidmuo ir pamatinių tikybinių frazių formulavimo perimamumas.

Pagrindiniai žodžiai: katekizmai, neatitikimai ir intarpai vertime, sinonimija, dekalogo formuluotės, teologinės nuostatos, gyvumo hierarchija

Investigating Inconsistencies between Mikalojus Daukša’s Catechism (1595) and Its Polish Original

Abstract. The article discusses the inconsistencies between the first Lithuanian Catholic book, Mikalojus Daukša’s Catechism (DK, 1595), and its Polish original, and the reasons that caused these inconsistencies. From the perspective of the text’s origin, DK consists of two works of a different type and different authorship: KATHECHISMAS and Trumpas Budas Paſiſákimo. When comparing the Lithuanian texts of the books comprising this so called ‘convolute’ and the Polish original, it is not difficult to notice that DK (in particular its first part, Kathechismas) contains a number of insertions that do not appear in the Polish original. The analytic comparison between the texts and their originals enables us to describe Daukša as an author who was highly concerned with the logic, order and sound of the discourse. The entirety of the inconsistencies shows the translator’s efforts to render as understandable and coherent a text to the reader as possible and reveals the translator’s careful attention to the wording of theological propositions. The situation of coincidences and inconsistencies between the Decalogue presented in Kathechismas and the model of the Polish original is especially interesting. After the wording of the Decalogue presented in DK, which differs from the Polish original in lexical details or entire phrases, is compared with the Decalogue presented in the catechisms by Mažvydas (1547) and Vilentas (1579), an auxiliary role of those sources reveals in Daukša’s choice of the Decalogue’s sentence structure, certain phrases or individual lexical units.

Keywords: catechisms, inconsistencies and insertions in translation, synonymy, phrases of Decalogue, theological propositions, animacy hierarchy

Copyright © 2018 Jūratė Pajėdienė. Published by Vilnius University Press
This is an Open Access article distributed under the terms of the
Creative Commons Attribution Licence, which permits unrestricted use, distribution, and reproduction in any medium, provided the original author and source are credited.

Įvadas

Mikalojaus Daukšos Katekizmas (toliau – DK), 1595 metais išleistas Vilniuje, yra laikomas pirmąja žinoma lietuviška Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje išspausdinta knyga (plg. Palionis 1995, 15; Temčinas 2013, 64–65, 68, 71, 77, 78). Tai ir pirmoji išlikusi lietuviška katalikų knyga, kurios atsiradimą nulėmė Katalikybės ir Reformacijos kova dėl įtakos tikintiesiems. DK – tai vertimas, sąlygotas naujos to laikmečio nuostatos, kad tikėjimo dalykai turi būti pateikiami tautine kalba (plg. Lebedys 1963, 185). Šį vertimą sudaro du skirtingo pobūdžio kūriniai: KATHECHISMAS ARBA MOKSLAS KIEKWIENAM KRIKSZCZIONI PRIWALVS. PARASZITAS PER D. IAKVBA LEDESMA Theologa Societatis IESV. Igulditas i Liuwio Lnkißko ing Lietuwißka per Kuniga Mikałoiu Daugßa Kánonika Ʒemaicʒiu. Iſpáuſtas Wilniuie Metůſ vgimímo Wießpaties 1595 ir Trumpas Budas Paſiſákimo / arba ipainímo Nůdemiu. Drin tu kuríe danai wartôia tů Sakramentu. Yʒ łkißko nt Lietúwißko prgulditas. WILNIVI Mtůſſ M. D. XCV. Lyginant lietuviškus šio konvoliuto knygų tekstus su lenkiškuoju originalu1 (toliau – LeK), kurį sudaro Jakubo Ledesmos katekizmo pateiktis NAVKA CHRZESCIANSKA. Abo Kátechiʒmik dla diatek. Prʒeʒ Jákubá Ledeʒmá Theologá ʒebrania P. Jeʒuʃowego nápiʃány / á teraʒ ʒ Włoʃkiego ná Polʃkie prʒełoony. W WKRAKOWIE2 ir nežinomo autoriaus kūrinys Krotki obycay ſpowiedi: dla tych / ktorʒy cʃto vywai tego Sakramentu: ʒ Włoʃkiego ná Polʃkie prʒełoony, nesunku pastebėti, kad DK esama daug lenkiškąjį originalo tekstą papildančių intarpų ir neatitikimų (plg. Sittig 1929; Lebedys 1963, 203–204; 207–208; Palionis 1995, 30; Michelini 2001; Pajėdienė 2008), nors to meto literatūroje vertimų, kuo artimesnių originalui, pateikimas buvo laikomas idealu ir norma (plg. Palionis 1967, 15; Ambrazas 2006, 14). Šiuo straipsniu siekiama remiantis gretinamosios DK ir LeK tekstų analizės rezultatais apibūdinti bendriausias DK teksto skirtumų nuo lenkiškojo originalo tendencijas ir jų fone aptarti DK ir LeK Dekalogo prisakymų formuluočių atitikimus ir neatitikimus bei galimas tokios savitos DK Dekalogo teksto versijos sąsajas, anksčiau nepatraukusias tyrėjų dėmesio3, su Martyno Mažvydo ir Baltramiejaus Vilento parengtuose katekizmuose (MžK, 1547 ir ViE, 1579) esančiomis Dekalogo prisakymų formuluotėmis.

1. Neatitikimų lenkiškam originalui pasiskirstymas skirtingose DK dalyse

Pirmojoje konvoliuto dalyje – Kathechisme, kurį sudaro prakalba Skaititoiop krikßció­nißkoṕ 31–818 (DO CZYTELNIKA Chrʒeśćijáńſkiego 31–718) ir dialogu išdėstytas MOKSLAS KRIKSZCZONISZKAS 91–10821 (NAVKA CHRZESCIANSKA 81–7612) lietuviško teksto neatitikimų lenkiškam originalui esama kur kas daugiau nei antrojoje. Tai gali būti siejama su tuo, kad lietuvių kalba leidžiamas pirmasis katalikiškas katechezės vadovėlis turėjo kuo tiksliau perteikti jėzuitų priimtus teologinio pobūdžio naujinimus ir didaktines nuostatas. Antroji konvoliuto dalis – Trumpas Budas Paſiſákimo / arba ipainímo Nůdemiu, kurį sudaro PRABILIS 1111–1185 (PRZED­MOWA 776–8312), pamokymų katalikiškai išpažinčiai sąvadas Moksłas Ipainimo 1191–13213 (Náuká Spowiádánia 841–9513) ir Małdos Pasiſakimoṕ arba ipainimoṕ nůdemi ir prieiímoṗ ſkomíos Wießpatíes / prídrcʒios 1331–1905 (Mod­litwy ku Spowiedi y prʒyſtpowániu do ſtołu Páńſkiego prʒynalece 961–14412) – gali būti apibūdinta kaip vertimas, kuriame vertėjas beveik neprideda papildomo teksto (plg. Guido Michelini (2001, 230) teiginį, kad antrąją konvoliuto dalį Daukša „išvertė be jokių papildymų“), bet koncentruojasi į verčiamo teksto poetiškumą. Abiejų DK dalių kalbai būdinga gausi leksinių sinonimų vartosena4: vien DK paraštėse prirašytų leksinių dubletų yra 210 (kiekvienoje DK dalyje po 105). Dažną sinonimų vartojimą galima sieti su vertėjo noru skirtingų tarmių atstovams pateikti kuo suprantamesnį tekstą (plg. Temčinas 2013: 75; 76). Kita vertus, leksinių sinonimų dažnumą DK galima sieti ir su požiūriu į sinonimiją, kuri XVI a. retorikos teorijoje laikyta kertiniu akmeniu (plg. Adamson 2007, 18), ir, aišku, su Daukšos, kaip išradingo ir pastabaus autoriaus, talentais.

Straipsnyje DK teksto neatitikimų lenkiškam originalui pobūdis aptariamas atvirkštine konvoliuto dalių išsidėstymui tvarka. Pirmiau apibūdinamos Trumpo Budo Paſiſákimo (toliau – TBP), turinčio mažiau neatitikčių lenkiškam originalui, lietuviško ir lenkiško teksto skirtumų tendencijos, o po to pereinama prie Katechismo, turinčio daugiau papildomo teksto intarpų ir skirtumų, aptarimo. Tokios tvarkos laikomasi tam, kad šių apibūdinimų fone būtų galima kuo nuosekliau pereiti prie Katechisme esančio Dekalogo formuluočių atitikimo ir neatitikimo lenkiškajam originalui ir galimiems papildomiems šaltiniams klausimo.

1.1. Neatitikimai lenkiškajam originalui Trumpame Bude Paſiſákimo

Šioje konvoliuto dalyje pasitaikantys lietuviško ir lenkiško tekstų skirtumai matomi teksto struktūrą paryškinančiose detalėse ir sinonimų pateiktyse. Struktūrinių neatitikimų pavyzdžiu galima nurodyti lietuviškame maldyne praleistą apibendrinantį penkių maldų pavadinimą. Toks praleidimas padeda išvengti beveik identiškų pavadinimų pakartojimo, plg.:

1) ∅ // Máłda pírm prieíimo Skomióſṗ Wießpatiés 14719–20 Modlitwy prʒed prʒyſtpowániem do Stołu Pańſkiego 1091–3 // Modlitwá prʒed Prʒyſtpowániem
1094–5

Kartais TBP pateikiamas trumpesnis ir aiškiau mintį perteikiantis LeK sakinio variantas, plg.:

2) Néſs k nôrínt’ iie ſawymṗ túri / garbéſṗ ir ßwkumoṗ wârdo táwo níekad’ n priéis / kurío ißmintés ſkaicêus ner: 1585–9 Abowiem cokolwiek chwały mái abo oʒdoby / to ieſt ʒ vccenia hoynośći twoiey / á ku oʒdobie imieniá twego nigdy nie prʒyid / ktorego mdrośći licby nie máß. 11819–1192

TBP sinonimai dažniausiai aptinkami lapo paraštėje (čia jie rašomi laužtiniuose skliaustuose šalia žodžio, kuriam antrina), plg., pavyzdžiui:

3) Wießpatie tu natátremi nuſidéiuśi{}nuodemetu 1501m–2m⌉ 1506–7 Panie ty nie odpdʒaß grʒeßnych 11110–11

4) Augßcʒęuſieii Seraphínai tarṗ kůr Angeł ſparnáis ties maieſtotu táwú vdgeś dkſtos1482m⌉/ ir daróś mauſeis drugleis petelißkemis 1484m⌉ po akim tawo. 14814–19 naywyßy Seráphini miedʒy Chory Anielſkimi / ſkrʒydłámi ʃi prʒed máieſtatem twoim ʒákrywái / y mái ʃi ʒá napodleyße motyliki prʒy bytnośći twoiey. 10921–1104

Leksiniai dubletai, pateikti su jungtukais arba, ir5 ar pasikartojančiais neiginiais, TBP yra kiek retesni nei Katechisme. Sinonimai TBP pasirenkami siekiant nurodyti galimus žodžių variantus (kartais sinonimų pateikiama net po tris, plg. LeK esančio Od Lekárʒám 10420–21 vertimą: Nůġ wáiſtitoiaus 1432 ⌈giditoio arba liekoreus 1431–3m⌉), pvz.:

5) n turêio kntrumo príéſpaudoſs / arba rûpęśćiůſſę / kurius iam’ Wießṗatís âtśunte: 1252–5 nie miał ćierpliwośći w dołegłośćiách ktore mu Pan Bog poſyłał 897–8

6) ioġ i n môke / n płak / n bare / n kůpe wiſſamę / kaiṗ búwo réiki
12920–1301 i ich nie náucali / nie karáli / nie opátrowáli we wßytkim / iáko było potrʒebá 938–10

7) nieko noṗſłêps / ir n{}vdgs / k turéiu nṫ ßirdés manós. 14621–1472 nic nie ʒákrywßy com miał ná ſercu moim 1086–7

Vertėjo dėmesys žodžio reikšmei ypač sutelkiamas parenkant pavadinimus, plg.:

8) Małdos Pasiſakimoṕ arba ipainimoṕ nůdemi ir prieiímoṗ ſkomíos Wießpatíes / prídrcʒios 1331–6 Modlitwy ku Spowiedi y prʒyſtpowániu do ſtołu Páńſkiego prʒynalece. 961–4

9) Antra Małda pirm paſiſȧkimo / arb ißpаinimo nůdemiu. 1391–3 Druga modlitwá prʒed ſpowiedi. 1018–9

Aptariamoje konvoliuto dalyje esama leksinių gretybių su ir, parinktų dėl maldų poetikai būtino sakinio skambesio, plg.:

10) kaiṗ ßwk ir ſtipríos ßirdes miłůi / ir głápſto iaunik / nt’ wiſs míelus [...]? 15719–15721 Jáko nadobnego y ſtátecnego obłápia oblubieńcá / nád wßytkie miłego [...]? 11811–13

11) Ʒwâides n iba prieġ ßwieſai táwái: ſtiebái dgaus dręba / ir wirpa po akím tȧwo 14811–14 Gwiaʒdy / nie świec prʒed iáſnośći twoi: f ilary niebieſkie dr prʒed oblicnośći twoi 10917–20

Jurgio Lebedžio (1963, 220–221) teigimu, tokios nepažodinį vertimą teikiančios teksto atkarpos, pagausinančios ir sustiprinančios originale esančių vaizdinių pateiktis, parodo Daukšai būdingą gerą stilistinę nuojautą. Gerą stilistinę nuojautą rodo ir netikėti kai kurių žodžių vertimai, pavyzdžiui, kty sumnieniá verčiamas kaip priejautos ‚sąžinės‘ pakampės, o niedostatki trūkumai– kaip grynumas6:

12) wârġus yra dáiktas / môgui painṫ pâty ſawé / ír turṫ grái numânomas wíſſás pakmpes príéiautos ſawo 1126–12 trudna ieſt rʒec cłowiekowi poʒnác ſámego śiebie / y mieć dobrʒe świádome wßytkie kty ſumnieniá ſwego. 789–13

13) Iog n turêio ſuſsimilímo nt’ iu grînumo / ir nmłde wíeßpatíes Diewo u iůs: 1294–7 J nie miał lutośći nád ich niedoſtátkámi / y nie prośił P. Bogá ʒá nie. 9216–18

Aptariamajame maldyne ir pasiruošimo išpažinčiai sąvade skiriama daug dėmesio ligos ir pagijimo galimybių sampratos aiškinimui. Daukša buvo vertėjas, sugebantis parinkti taiklius (nors pažodžiui ir neatitinkančius lenkiškojo originalo modelio) atitikmenis, plg.:

14) Tu wȧiſtai důſs {> wȧiſt důdi} / o lignis nůdúś gria: tu líg atatôlini / o iis ſawę marina: tu aiʒdás ſutwarcʒioii / o iiſſái âid / kurí iau búwo vrtêius / atwrſto: tu rk taw dgſtái / o iiſſái i atmêto 14317–23 Ty lekárſtwo dáieß / á chory trućiʒn pije: ty niemoc oddalaß / á on powietrʒem ʃi ʒáráa? ty rány ʒáwiʒuieß / á on rán ktora iu bliʒn byłá ʒáßłá otwarʒa: ty rk tw prʒekłádaß / á on i odmiáta. 10510–17

TBP šalia įprastinės veiksmažodžio išgydyti vartosenos (pvz., ligôn igîdiṫ 16218 chorego vʒdrowić 12218) esama ir kitokio veiksmažodžių atgydyti ‘atgaivinti; prikelti iš mirusių’, sveikinti ‘gydyti’, pasveikinti ‘išgydyti’ reikšmių pasiskirstymo bei originalo pažodžiui neatitinkančių ligos ir sergančiojo įvardijimų, plg.:

15) Iiġu aß srġs / galí manę paſwéikinṫ: iigu aß numírs / ir pârauſtas / galí man atgîdíṫ: 1374–6 ieſlim ia chory / moeß mi vʒdrowić: ieślim ia vmárły y pogrʒebiony moeß mi wſkrʒeśić: 9911–14

16) Atgîdik man numíruſſi / néſſ aß pádaras táwas / ir daiłé rk taw.1366–9 Wſkrʒeś mi vmárłego / bomći ia ſtworʒenie twoie / y dieło rk twoich. 9817–19

17) ir ſwikindamas tularôpas ligás 15613–14 vʒdrawiáic roʒmáite niemocy 1174–5

18) Téikeis ſrgnt ir n gâlint atłkîṫ / ligôn igîdiṫ 16217–18 Racyłeś niemocnego náwiedić / chorego vʒdrowić 12217–18

1.2. Neatitikimai originalui Katechisme

Tai, kas pasakyta apie TBP esančių neatitikimų lenkiškam originalui pobūdį, tinka ir MOKSLE KRIKSZCZONISZKAME (91–10821) esančioms neatitiktims apibūdinti. Katechezės mokymui skirtoje konvoliuto dalyje teksto aiškumui Daukša skyrė daug dėmesio, todėl čia daugiau ir tekstą struktūruojančių intarpų, kuriais, pavyzdžiui, gali būti paryškinamas svarbiausių katekizmo dalių, atskleidžiančių skirtingas mokymo temas, skaičius (plg. Pirma Dalis. 94; Antra dalis 211; Trećʒia Dális 4411; Ketwirtá Dalis. 6917; Pnkta Dalis 9317). Suprantamumo Daukša ypač siekė pateikdamas pavadinimus, todėl juose (kaip ir pačios knygos ar jos dalių pavadinimuose) dažni leksiniai variantai su arba, pvz.:

19) Biłokiġ kredo/ arba ſámbares Apáſtał 2219–232 Mowe Kredo169 (plg. dar vieną Kredo paaiškinimą Kréd arbȧ ſudeíim Apȧßtał. 248–9 išverstą iš LeK esančio dubleto su abo: Kredo ábo ſkład Apoſtolſki. 1714)

20) PAGRAVDIMAS arba graudinimas 205–7. NAPOMINANIE 1421

Katechisme gausu leksinių gretybių ir smulkių teksto papildymų, pateiktų ir paraštėse (pvz.: idant’ nůdemês numaʒgôtnuprauſtu 334–5m⌉ 3320–341 Aby nas ocyśćił 217), ir pačiame tekste pasitelkus jungtuką arba (pvz.: ápe Pâdukſi /arba wilty. 4414–15 O nádiei. 273), jungtuką ir (pvz.: ápe dȧiktus iam reikalingus / ir priwâłomus toṕ 215–6 o rʒecách iemu potrʒebnych do niego 158–9), paaiškinimą su tai yra (Idánt múmus atłáiſt ſkolȧs / tai yra kałts / ir nůdems mûſſ 5415–18 Aby nam odpuśćił grʒechy y prʒeſtpſtwá náße 344–5) ar neiginius (pvz., nei kôkia nor priaſtimí / nei wíeno n apgaudamí ne primitindami. 864–6m⌉ / n priwadîodami ałóſṗ kíto 869–12 áni adn prʒycyn nikogo nie podwodʒc do ßkody drugiego 5512–14). Leksinės gretybės Katechisme sutelkiamos siekiant minties aiškumo ar / ir sakinio skambesio, plg.:

21) M. Kas tí ißmános Amen? // Mo. Idánt teip’ butú / arba teíp’ ttámp’ / teip Díewe důdi. 4316–20 M. A co ʃi roʒumie Amen? // V. Aby ták było: táko Boe day. 2616–17

22) Ii tau têwas tawas liept koki ntíéſa bíłóṫ / arba k ſubríſṫ arba k píkto padaríṫ 8118–821 A kiedyby tobie oćiec twoy roſkaʒał rʒec iak nieprawd / ábo grʒech iaki vcynic 523–5

23) M. Nůdeme atłáíſtinawerta atłȧidimo. 922–4m⌉ k dâro?// Mo. N trîoi małônes Díewo / nei nupéłno ámino Paſkdínimo: bat’ dȧro môg váußuśiu / ir vʒwêſſuśiu vßałusiu. 931–2m⌉ mêiłeia / ir tarnâwim / arba darbůſſę Díewo 9217–934 M. A grʒech powßedni co cyni? // V. Nie traci łaſki Boey / áni ʒáſługuie piekłá: ále cyni cłowieká oiblego w miłośći w ſłubie Boey 6122–624

24) M. Kodrînaġ i wadína marínanćʒia? // Mo. Iog ii vmußa / ir numarína dûßi / ir dâro tái {i}og âtima ſweikât / ir giwât ios / tai ſt / małôn Di{e}wo. 9212–16 M. Cemu go ʒowi śmiertelnym? // V. J ʒábija duß / y cyni / e ona tráći ywot ſwoy / to ieſt łáſk Bo. 6117–21

Sakinio ritmikos pojūčio reikalauja ir palyginimai, kurie XVI a. retorikoje buvo laikomi vienais svarbesnių stilistikos atributų. Palyginimo raiškai būdinga sintaksinė simetrija arba gretinamų frazių ar sakinio dėmenų struktūros atitiktis ir sąskambis, o norimos minties išryškinimui neretai pasitelkiama ir antitezė (plg. McDonald 2007, 40; 42). Katechisme esama ir lenkiškojo originalo sakinio modelį pakartojančių, ir nepriklausomai sukurtų palyginimų, išreikštų skirtingo tipo lyginamaisiais sakiniais (plg. Judžentis, Pajėdienė 2005). Lyginamųjų sakinių galima rasti ir lenkiško originalo sa-
kinio struktūros nepaisančiame vertime (žr. (25)), ir originale atitikmens neturinčiuose papildymuose (žr. (26)), plg.:

25) M. Kġ ißmanái pr ßwtûi bdriſt? // Mo. Iog káip’ kûn ſnari túri tarp’ ſaws bdriſt / yr ima wienas nůġ antro drutib: teip’ wiſsi krikßcionis / kuríe yra toi Bánicʒioi / turi / bdriſt ir dála wiſſ affíer / Sakrament / ír gr darb kurié ioi weiks. 411–9 M. Co roʒumieß prʒeʒ świtych obcowánie? V. Ze ći wßyſcy / ktorʒy
s w tym Kośćiele / mái społecne vceśnictwo of iar / Sákramentow y dobrych vcynkow ktore ʃi w nim diei / 
iako w ćiele ieden cłonek ieſt vceśnikiem śiły drugiego. 2412–20

26) Antra / kaip’ pirmas Adômas têwas mûſſ / ȧtnße múmus paſkdínim prapuolim. 351–2m⌉ per parágâwim waiſus mdio vdrauſto / teip’ ntras Adômas Ieſus Chrjſtus / átnße múmus igânim / per mêdi krîus ßwto. 359–16

DK teksto neatitikimai originalui gali glūdėti nepažodžiui išverstose frazėse (plg. Daukšos mėgstamo būdvardžio pastaroji7 parinkimą atitikmeniu frazei ná końcu świátá: Díen ſúdo / kuryii bus páſtaroií / atais i dgáus. 382–3 Dniá ʃdnego / ktory bdie ná końcu świátá / prʒyidie ʒ niebá 235–7), morfologinėse smulkmenose (pavyzdžiui, vertime – daugiskaita, originale – vienaskaita, plg.: Núge inġ prágarus 2314 ⌈Ing pekłȧs. 232m⌉ V. Zſtpił do Piekłá 1621) ar kitokioje saki­nio struktūroje, plg.:

27) Mo. Pawirſta / ir tmpȧ ſunumi pałȧiminimo / ir W. Díewas príima i u ſn / ir dáro ii téwainimi dgȧus. 1113–17 V. Stawa ʃi ſynem błogoſłáwieńſtwá / y ſynem Boym ſpoſobionym / y diedicem niebieſkim. 910–13

Jau buvo minėta, kad DK kaip vertimo išskirtinumas labiausiai sietinas su nemenku teologinio teksto intarpų kiekiu. Būtent tų neatitikimų kiekis ir dažnumas leidžia Daukšą pamatyti ne tik kaip vertėją, bet ir kaip autorių, turėjusį užduotį parengti ir struktūriškai, ir teologiniu požiūriu geresnį katekizmo variantą. Didesnė intarpų dalis rodo Daukšos kaip jėzuitų teologo pastangas kuo sklandžiau išdėstyti krikščioniško tikėjimo pagrindus. Plg., pavyzdžiui, papildomą dialogo apie vieną, šventą ir visur esančią bažnyčią atkarpą, varijuojančią nurodytų pamatinių žodžių formomis (žr. (28)), klausimo – atsakymo, paryškinančio tikėjimo svarbą, įterpimą (žr. (29)) ar trumputę nuorodą apie žegnonės poreikį išeinant iš bažnyčios (žr. (30)):

28) M. Kodrin ßít Bánîci wadiní: wíena // Mo. Todrin’ ioġ wiénłôpai wienáip. 391m⌉ tíki inġ Diew / ir tri wién mókſł / ir wienus Sakramentus. // M. Kodrin wadiní ßwtá // Mo. Iog yra paßwſtȧ ßwcʒiuſiu krauiú wíeßpa{t}íes mûſſ Iéſaus Ahríſtaus: iog wel aminái welſṫ / ir waldioi / ir tâiſo Dwaſſia ßwtaia. // M. Kam wadiní wiſſur ſſcia? // Mo. Iog i nupłâtus per wiſſ paſȧuli / pawiłdo wiſſas ßałis wiſſtautu / arbá gimini. 3915–4014

29) M. Kiek daiktu yra krikßcʒôni reikálig [...] idant but iganitas? // Mo. Kturi. Tikêiimas / Pádukſis / Mêiłe / ir geri darbȧi. // M: Kaip tu paîſti Díew? // Mo. Per Tikéiim. M. K ißmanái per Tikéiim? 2117–2212 M. Wiele rʒecy Chrʒeśćijáninowi ieſt potrʒebnych / [...] áby był ʒbáwion?// V. Ctery: Wiárá / nádieiá / miłość / y dobre vcynki. // M. Co roʒumieß prʒeʒ wiár?
1519–163

30) [...] túrime // kłintiś tů kłu [...] kełdamiéś / ir gúłdami / ig nm ißeidami / eidami / baʒnîcʒion ir ißeidami wálgidami / ir grdamí. 181–11 [...] mamy vżywáć ʒnámieniá krʒyżá świtego [...] wſtáic / y kłádc ʃi / ʒ domu wychodc/ wchodʒc do kośćiołá/ iedʒc y pijc. 135–13

Tokių autorinių Katechismo intarpų kalbai taip pat būdingi vienas kitą paaiškinančių sinonimų dubletai, o kartais net jų vėriniai. Plg. gretiminį veiksmažodžių prikuopti, apveizdėti, rūpintis, rėdyti, valdžioti formų išvardijimą (žr. (31)) ar tarpusavyje puikiai derančius skirtingus kalbėjimo veiksmažodžius (žr. (32)):

31) M. Kódrin wadina ſutwerêiu / arba darîtoiu mes? // Mo. Iog iiſſái ſutwére ir padâre m / ir wíſſa kita kas yrá nt êmes / ir êmei po dgȧus apſkritumú / o ne tiektái ſutwêre ir padȧre / bet dábar nt to prikůpia / apwéiʒdi / rûpinaś / rêdo ir waldîoie tů wiſſú del laupſés ſawós / ir del mûſ igânimo. 311–14

32) Pirma ſakéis mañ biłódamaś Tewe muſſ / ſu Diewu kałbaś? 6521–661–2

Įdomūs yra Daukšos įterpti papildymai, akcentuojantys visa reginčio Dievo idėją ir elgsenos modelį, kurio dera laikytis dirbant. Nurodymas tip’ dirbṫ v akí / kaip’ íṙ po akím’ / ii nôri małônes Díewo/ kuriś wiſſa rgi randamas 4–ojo iš Dešimties Dievo prisakymų aiškinime (atitinkamoje LeK atkarpoje akcentuojama šeimininkui rodoma pagarba), plg.:

33) M. Kaíṕ túri ßeimîna / kaimînai / ir tarnái po akim wießpat ſaw łaikîtis elgtis. 833m⌉ / ír gíwnṫ? // Mo. Kaip’ ſûns po akím têw ſaw / nułkdami gerbdami. 835m⌉ iůs: ir tip’ dirbṫ v akí / kaip’ íṙ po akím’ / ii nôri małônes Díewo / kuriś wiſſa rgi. 839–17 M. A iako ſi ma ſługá álbo poddány ʒáchowáć prʒećiw Panu ſwemu? // V. Jako ſyn prʒećiw oycu ſwemu / cynic mu pocciwośc / iáko Chryſtuſowi Panu náſʒemu. 539–14

Pastaroji LeK varianto atkarpa tarnui pavadinti pateikia du žodžius: ſługá ir poddány 539–10, o DK kuopiniu daiktavardžiu ar daugiskaitine daiktavardžio forma nurodomi trys samdomų asmenų tipų atitikmenys: šeimyna, kaimynai ir tarnai. Tokie ir panašūs atitikmenys leidžia kai kurių papildomų leksemų atsiradimą DK susieti su verčiamos Jakubo Wujeko postilės teksto įtaka (plg. joje esantį prižiūrėtinų asmenų išvardijimą iáko ſ dieći/ ſłudʒy/ celad/ y poddáni W3 933 ir jų vertimą Daukšos Postilėje (DP, 1599), plg.: kaip’ yrá waíkái / tarnai / ßeimîna / ir kaimynai DP 936–39)8 ir patvirtinti Lebedžio spėjimą dėl kitokios DK ir DP vertimų atlikimo sekos9 nei toji, kuri atsispindi šių knygų išleidimo datose.

Kitas įdomus Dievo garbinimo sampratą nurodymu apie tikslingą veiklą ir meilę išplečiantis papildymas (plg. drin’ io wiſſ darîdami / miłędami iy) yra pateiktas Dekalogo pirmojo prisakymo paaiškinime, plg.:

34) M. Káipġ iſáuġoſsím pírmaiij priſákim? // Mo. Laupſindami paty wíén Diew / {j}o biiódamies / ir gárbindami iy / drin’ io wiſſ darîdami / miłędami iy / ir tarnáudami iam’ / i wiſſós ßirdés. 766–13 M. Jáko ʒáchowamy pierwße Prʒykaʒánie? // Chwalc iednego ſámego Bogá / tego ſi boic / y we cći go máic / y ſłuc mu ʒe wſʒytkiego ſercá 4718–482

Paties Dekalogo formuluotėse taip pat esama neatitikimų lenkiškam originalui. Šių neatitikimų atsiradimą nulėmė kanoninis Dekalogo teksto statusas, skatinęs Daukšą atsižvelgti ir į jau susidariusią Dešimties Dievo prisakymų lietuviško teksto tradiciją.

2. Kanoninio teksto atkarpų pateiktys DK: Dešimt Dievo prisakymų

Vertinant DK Dekalogo formuluočių neatitikimus lenkiškajam originalui (žr. 1 lentelę) būtina jas palyginti su Dekalogo prisakymų formuluotėmis, esančiomis Martyno Mažvydo CATECHISMVSA PRAſty Sʒadei (MžK, 1547) bei Baltramiejaus Vilento parengtame Enchiridiono vertime (ViE, 1579)10.

1 lentelė. Dekalogo formuluotės LeK ir DK

LeK 464-22

DK 7321–7421

I. Jam iest Pan Bog twoy:

nie bdiesʒ miał cudʒych Bogow prʒede mn.

1. Aß ſſmi Wießpatís Díewas tâwas:

N turêſsi Diew ſwtim pr man.

II. Nie bdiesʒ brał imienia Páná Bogá twoiego nádáremno.

2. N ymſsi wârdo Wießpatíés Diewo tȧwo túßci.

III. Pámitay ábyś dień Niedielny świćił.

3. Atmink idnt’ díen ndêlos ßwſtúmbei.

IIII. Cći oycá twego y mátk twoi.

4. Grbk têw tȧw / ír mótin táw / idánt’ iłgȧi gîwas butúmbei nt’ mes.

V. Nie ʒábijay.

5. Ne vmußk.

VI. Nie cudʒoło.

6. N ſwṫimmotráuk.

VII. Nie krádni.

7. N Wók’.

VIII. Nie mów prʒećiw bliniemu twemu świádectwa fáłsʒywego.

8. Nę kałbék prieß ârtim táwo lúdimo nętéiſsáus.

IX. Nie poday ony bliniego twego.

9. Nę gęiſk nam ârtimo tâwo.

X. Ani adney rʒecy iego.

10. Nę trókßki mótęręs io / nêi târno / nęi tarnȧites / nęi iaucʒio / nęi ârklio / ir nę wiéno dáikto / kuris io yra.

Pirmojo, antrojo, trečiojo, penktojo ir septintojo Dekalogo prisakymų formuluotės DK kartoja lenkiško originalo modelį. Vertinant jų santykį su atitinkamų prisakymų formuluotėmis MžK ir ViE, galima rasti tam tikrų detalių, kuriomis DK formuluotės vertimo kokybės niuansais nepaklūsta ankstesnei tradicijai. Greičiausiai dėl trumpumo penktojo ir septintojo prisakymų formuluotės DK sutampa su MžK ir ViE esančiomis, tik DK pateikiamos sutrumpintos veiksmažodžio formos, plg.:

35) Ne vmußk. DK 7411 Nie ʒábijay. LeK 4614 (plg. identiškas ViE ir MžK pateiktis: Ne vſʒmuſchki. ViE 132 ir Ne vſʒmuſchki. MžK 19/238 ir jų atitikmenis galimuose lenkiškuose originaluose11: Nie ʒabijay. MaK 718 ir Niebdʒieß ʒabiał. SeK 112)

36) N Wók’. DK 7413 Nie krádni. LeK 4616 (plg. Ne woki. ViE 1317 ir Ne waky. MžK 19/2312 bei Nie kradnij. MaK 84; Niebdʒieß kradł. SeK 116)

Pirmojo ir antrojo Dekalogo prisakymų DK formuluotės tuometinės lietuviško rašto tradicijos kontekste ypatingos tuo, kad Daukša paseka lenkiško originalo pavyzdžiu parinkdamas šių prisakymų tariniais einančių veiksmažodžių formą: juose tariniai išreikšti ne ankstesniuose lietuviškų katekizmų tekstuose jau įprastais imperatyvais (plg. Mažvydo pasirinktas neturėki, neimki formas12, pakartotas ir ViE), bet būsimojo laiko veiksmažodžiais neturėsi, neimsi. DK ir LeK Dekalogo pirmojo ir antrojo prisakymų formuluotės veiksmažodžio formos parinktimi skiriasi nuo trečiojo – dešimtojo prisakymų pateikties. Tokias veiksmažodžių raiškos parinktis galima sieti su pirmajame ir antrajame Dievo prisakymuose nurodomo objekto išskirtinumu arba pozicija vertybių hierarchijoje13, nes būtent šie Dekalogo prisakymai skirti Dievo priėmimo nuostatos įtvirtinimui. DK ir LeK pasirinkta draudimo formuluočių gramatinė raiška būsimojo laiko veiksmažodžiais paryškina statinį14 pirmuoju ir antruoju Dekalogo prisakymais išsakomos nuostatos pobūdį arba jais formuluojamų dėsnių galiojimo visalaikiškumą, plg.: neturėsi Dievų svetimų, neimsi vardo Viešpaties Dievo tuščiai, plg.:

37) Aß ſſmi Wießpatís Díewas tâwas: N turêſsi Diew ſwtim pr man. DK 7321–742 Jam ieſt Pan Bog twoy: nie bdieß miał cudʒych Bogow prʒede mn. LeK 464–6 (plg.: Ne turek kitu Diewu prieg manes. ViE 116–7; Ne tureki kytu Diewu preg manes. MžK 18/2212 bei Nie miey boguow ijnych prʒi mnie. MaK 75–6 Niebdʒieß miał bogow ijnich nadmi. SeK 105–6)

38) N ymſsi wârdo Wießpatíés Diewo tȧwo túßci. DK 743–5 Nie bdieß brał imienia Páná Bogá twoiego nádáremno. LeK 467–9 (plg.: Ne imki noproſnai Warda Diewa tawa. ViE 1112–13 Negimki warda pana, Diewa tawa napraſnai. MžK 18/224 bei Nie bierʒ na proʒnoʃcʒ ijmienia pana boga twego. MaK 78–10 Niebdʒieß brał ijmienia pana boga thwego nadaremnie. SeK 108–10)

Trečiasis–dešimtasis Dekalogo prisakymai dėmesį sutelkia į žmogaus elgsenos modelius ir pasirinkimo galimybes, kurios gali būti skatinamos (kaip trečiajame ir ket­virtajame) arba ribojamos (penktasis–dešimtasis prisakymai). Šių, su asmens pasirinkimo galimybėmis susijusių arba dinamiško elgesio modelį pateikiančių, prisakymų formulavimui DK ir LeK pasitelkiami įprastiniai imperatyvai (MžK ir ViE, sekant Jano Maleckio Janui Seklucjanui išsakytais argumentais liepiamąja nuosaka formuluojami visi Dekalogo prisakymai). Trečiasis Dekalogo prisakymas DK kartoja lenkiško originalo siūlomą formuluotę ir beveik nesiskiria nuo MžK ir ViE pateikiamos (išskyrus daiktavardžio posesyviniu kilmininku nedelios verčiamą LeK būdvardį Niedielny (plg. Dini (1996) 2010, 80), atitinkantį ir SeK, ir MaK esantį ſwiti), plg.:

39) Atmink idnt’ díen ndêlos ßwſtúmbei. DK 746–7 Pámitay ábyś dień Niedielny świćił. LeK 4610–11 (plg. Atmink idant diena Schwenta ſchwenſtumbei. ViE 124–5 Atminki idank diena ſchwenta ſchwe̗ſtumbi. MžK 19/232 Pamitáy aby dʒień ſwity ſwicił. MaK 712–13 Pamitaij abijſ dʒien ſwiti ſwicʒił. SeK 1012–13)

Ketvirtojo prisakymo pateiktis DK ilgesnė nei LeK. Turiniu ji atitinka ViE esančią formuluotę, tik vietoj sąlygos sakinio su jeng Daukša pasirinko tikslo sakinį su idant (tai nulėmė ir tarinio raišką tariamąja nuosaka), o pagrindinio sakinio tariniu – veiksmažodžio gerbti (o ne garbinti15 kaip ViE) imperatyvą, plg.:

40) Grbk têw tȧw / ír mótin táw / idánt’ iłgȧi gîwas butúmbei nt’ mes. DK 74810 Cći oycá twego y mátk twoi. LeK 461213 (plg. Garbink tiewa tawa ir motina tawa, ieng ilgai giweſi ant ſʒemes. ViE 1212–13 Cʒiaſtawaki tewa ir matina tawa iei nari ilgai giwenti ant ſʒ́emes. MžK 19/235–6 Lcʒi oytcʒa thwego y matk tw. MaK 715–16 Lcʒi oicʒa thwego ij matk / chceßli długo bijć ijw naemij. SeK 1015–17)

Formuluodamas šeštąjį prisakymą LeK esantį lyties nurodymo požiūriu neutralų veiksmažodį cudʒołoic16 Daukša išverčia veiksmažodžiu svetimoteriauti17 (taigi, turinio raiškos požiūriu DK pateikta formuluotė yra artimesnė MžK pateiktajai nei LeK ar ViE esančioms formuluotėms), bet paraštėje prirašo ir semantiškai neutralų vertinį {ne} prierauk, plg.:

41) N ſwṫimmotráuk. pryieráuk. 741–2m⌉ DK 7412 Nie cudʒoło. LeK 4615 (plg. Neperſʒenk Wencʒawones. ViE 139–15 Ne ijſʒ́aki ſwetimas materis. MžK 19/2310 ir Nie cudʒoło. MaK 84 Niebdʒieß cʒudʒoloʒił. SeK 114)

Draudimu svetimoteriauti grindžiama ir papildomai DK įterpta teksto dalis, nusakanti šeštojo prisakymo esmę (plg. M. Kaiṕ túrim ſáugoṫ ßßt priſſâkim / kurís drâud ſwtimmóterauṫ? pryieraut. 844m⌉ 8413–853 M. Jáko ʒáchowamy ßoſte? LeK 546).

Aštuntojo prisakymo formuluotėje perteiktas sakinio modelis iš dalies kartoja LeK siūlomą (plg. veiksmažodžių nekalbėknie mów atitikimą ir žodžių tvarką), bet sekant MžK pavyzdžiu (DK ir MžK sakinių modeliai artimesni nei DK ir ViE sakinių) į jį perimamas būdvardis neteisus, paraštėje turintis dubletą falšyvas, plg.:

42) Nę kałbék prieß ârtim táwo lúdimo nętéiſsáus fałßiwo. 743m⌉ DK 7414–15 Nie mów prʒećiw bliniemu twemu świádectwa fáłßywego. LeK 4617–19 (plg.: Ne ludik neteiſaus ludima prieſch artima tawa. ViE 147–8 Ne liudiki pryſch artima tawa neteiſaus liudima. MžK 19/2314–15 Niemow ʃwiadecʒtwa fałßywégo prʒeciw bliniemu twemu. MaK 86–8 Niebdʒieß falʃiwie ʃwithcʒił prʒeciw blißnemv thwemv. SeK 1115–19)

MžK formuluotės įtaką pasirenkant neteisus įrodo būdvardžių neteisus ir falšyvas vartojimo atitikmenys ir dažnumo pasiskirstymas DP18 (šių būdvardžių vartojimas DK yra negausus19); liudymo neteisaus frazė kaip papildomas intarpas pakartojama DK klausime apie aštuntojo prisakymo laikymąsi (plg.: M. Kaipóg ißpíldiſſim áßm / kurís draudia lúdimo n teiſáus? DK 8613–16 M. Jáko ʒáchowamy oſme? LeK 566). Aštuntajame prisakyme ir jo aiškinime esančios neteisaus liudymo frazės, kartojančios MžK sakinio modelį, rodo, kad versdamas katekizmą Daukša labiau stengėsi laikytis lietuviškame katekizmų diskurse jau egzistuojančio Dekalogo formuluočių modelio nei versdamas Wujeko postilę, kurioje esama Dekalogo esmę nusakančio pasakojimo su labiau pažodiniu vertimu, turinčiu ir frazę nei lûdis falßiwai (plg.: Taſſaí iau [...] ne vßmús nei ſwętimmotęraus / nei wogs / nei lûdis falßiwai / ne géis mótęręs / nei hûkio ártimo ſáwo. DP 34416–19 Ten iu [...] nie bdie ʒábijał / áni cudʒołoył / áni kradł / ani świádcył falßywie / áni podał ony / áni imienia bliʒniego ʃwego W3 35516–18).

Devintąjį Dekalogo prisakymą nusakančio sakinio struktūra paprasta, tad Daukšos autorinis vertimas galėtų būti vertinamas kaip atsitiktinai atitinkantis MžK esantįjį, jei DK prisakymo formuluotė nurodomu draudimo objektu nesiskirtų nuo LeK (plg. nam ir ony20) ir nesutaptų su MžK (plg. sinonimus hukia ir nam21). Tapataus objekto nuoroda ir veiksmažodžio negeisk pasirinkimas (plg. kitokią tarinio raišką ViE) leidžia manyti, kad DK formuluojant devintąjį prisakymą buvo pasiremta MžK užfiksuotu prisakymo modeliu, plg.:

43) Nę gęiſk nam ârtimo tâwo. DK 7416–17 Nie poday ony bliniego twego. LeK 4620–21 (Ne noreki hukia artima tawa. ViE 1417 Ne gieiſki hukia artima tawa MžK 20/242 Nie podaij domu błiniego twego MaK 810–11 Niepodaij domv błijßnego thwego. SeK 1112–13)

Galima dvejopai interpretuoti netiesioginių šaltinių įtakas Daukšos pateikto dešimtojo prisakymo formuluotei. Viena interpretacija leistų manyti, kad Daukša pateikdamas šį prisakymą priėmė ir kartojo MžK pateiktą sakinio modelį, bet pakeitė jam nepriimtinas leksines detales (galbūt atsižvelgdamas į jau ViE esantį prisakymo modelį): berną pakeitė tarnu22, mergą – tarnaite, asilą – arkliu, esti – yra ir pakoregavo reliatyvinio įvardžio23 formą (kursai > kuris) būdvardiniame sakinyje. Kita interpretacija leistų manyti, kad Daukša turėjo dar vieną parankinį Dekalogo tekstą (greičiausiai lenkų kalba), kuriame jau buvo užfiksuotas jaučio leksemos keitimas arklio leksema24, nes tokį dešimtojo prisakymo formulavimo su tarno, tarnaitės, arklio leksemomis faktą rodo dar Maleckio katekizme pateikta šio Prisakymo vertimo versija, plg.:

44) Nę trókßki mótęręs io / nêi târno / nęi tarnȧites / nęi iaucʒio / nęi ârklio / ir nę wiéno dáikto / kuris io yra. DK 7418–21 Ani adney rʒecy iego. LeK 4622 (plg. Ne geiſki artima tawa Moters, Tarna, Tarneites, Jaucʒia, Aſilla ir ne wiſſa kas jo jra. ViE 155–7; Ne gieiſki materis ia, nei berua, nei mergas, nei iaucʒia, nei aſchila, ir ne wena daikta kurſſai ia eſti. MžK 20/244–6 ir Nie poday ony iego, ani ʃługi, ani ʃluebnice, ani wołu, ani konia, ani ádnych rʒecy iego. MaK 813–16 Niebdʒieß poʒdał onij ʃługi / dʒiewki / wołv / oſla blißnego thwego. Anij ʒadnei rʒecʒi / ktora ieʃt iego. SeK 1115–19)

DK Dekaloge esantys ketvirtojo, aštuntojo, devintojo ir dešimtojo prisakymų formuluočių neatitikimai lenkiškajam originalui ir jų struktūros sutapimai su atitinkamus prisakymus perteikiančių MžK (rečiau su ViE) sakinių modeliais leidžia teigti, kad pateikdamas Dekalogo formuluotes katalikiškame katekizme Daukša stengėsi atsižvelgti į ankstesniuose lietuviškuose katekizmuose užfiksuotus šių Dekalogo prisakymų formulavimo modelius.

Išvados

Gretinamoji senųjų rašytinių šaltinių analizė leidžia pamatyti ne tik kalboje įvykusius poslinkius. Kalbant apie senosios lietuvių raštijos paveldo didžiąją dalį sudarančius verstinius tekstus įprasta minėti tiesioginį ar netiesioginį originalo poveikį teksto leksikai ir (arba) sintaksinėms struktūroms. Mikalojaus Daukšos Katekizmas išsiskiria iš kitų vertimų papildomai įterpto ar prirašyto teksto kieku ir teksto kokybe. DK ir LeK tekstų sugretinimo analizė leidžia Daukšą apibūdinti kaip autorių, kuriam buvo labai svarbi diskurso logika, tvarka ir skambesys. Leksinių dubletų dažnumas DK buvo nulemtas ir nuogąstavimo dėl leksikos aiškumo, ir noro prisiderinti prie laikmečio retorikos priemonių standarto. Sugretinus nuo lenkiškojo originalo leksinėmis detalėmis ar ištisomis frazėmis besiskiriančias DK Dekalogo prisakymų formuluotes su Mažvydo (1547) bei Vilento (1579) parengtuose katekizmuose esančiomis Dekalogo formuluotėmis atsiskleidžia pagalbinis pastarųjų šaltinių vaidmuo Daukšai renkantis Dekalogo prisakymų sakinio struktūrą, tam tikras frazes ar atskirus leksinius vienetus.

Šaltiniai

DK [Daukša M.] KATHECHISMAS [...] ir Trumpas Budas Paſiſákimo [...] in Jakštienė V., Palionis J., par., 1995. Mikalojaus Daukšos 1595 metų Katekizmas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla; Mikalojus Daukša, Katekizmas, 1595, e–tekstą rengė M. Šinkūnas, Vilnius, 2006; http://seniejirastai.lki.lt/db.php?source=1

DP Mikalojaus Daukšos 1599 metų POSTILĖ ir jos šaltiniai, par. J. Palionis. Vilnius: Baltos lankos, 2001. Mikalojus Daukša, Postilė, 1599, e–tekstą rengė O. Aleknavičienė, V. Adamonytė, M. Lučinskienė, J. Pajėdienė, M. Šinkūnas, E. Žilinskaitė, Vilnius, 2006; http://www.lki.lt/seniejirastai/db.php?source=2

Jakštienė V., Palionis J. 1995. Žodžių formų rodyklė. Mikalojaus Daukšos 1595 metų Katekizmas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 627–748.

Kudzinowski Cz. 1977. Indeks–słownik do „Daukšos Postilė” I (A–N); II (O–Ž), Poznan: Wydawnictwo naukowe uniwersytetu im. Adama Mickiewicza, 1977

LeK NAVKA CHRZESCIANSKA Prʒeʒ Jákubá Ledeʒmá Theologá ʒebrania P. Jeʒuʃowego nápiʃány / á teraʒ ʒ Włoʃkiego ná Polʃkie prʒełoony. W WKRAKOWIE; Krotki obycay ſpowiedi: dla tych / ktorʒy cʃto vywai tego Sakramentu: ʒ Włoʃkiego ná Polʃkie prʒełoony. Leidinio fotokopija Vilniaus universiteto bibliotekoje (signatūra 25 Le57). Transliteruotas J. Ledesmos katekizmo tekstas in Jakštienė V., Palionis J., par., 1995: Mikalojaus Daukšos 1595 metų Katekizmas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 457–602.

MaK [Malecki–Sandecki J.] Catechismus to iest nauka Krzescianska, 1546. URL: http://kpbc.umk.pl/dlibra/docmetadata?id=26738)

MžK [Mažvydas M.] 1547. CATECHISMVSA PRAſty Sʒadei, [...] KARALIAVCZVI [...]. e–tekstą rengė D. Ardoino, J. Gelumbeckaitė 2015, http://titus.fkidg1.uni–frankfurt.de/texte/etcs/balt/lit/mazvkat/mazvk.htm

SeK [Seklucjan J.] 1545. Katechismu text prosti dla prostego ludu. W Krolewczu [Karaliaučius]: w drukarni Jana Weynreicha. http://elibrary.mab.lt/handle/1/4466

ViE [Vilentas B.] 1579. ENCHIRIDION [...] iſch Wokiſchka lieſʒuwia ant Lietuwiſchka pilnai ir wiernai pergulditas, per Baltramieju Willentha [...] Karalaucʒui [...]. e–tekstą rengė R. – P. Ritter, 1998, J. Gippert, 2015, http://titus.uni–frankfurt.de/texte/etcs/balt/lit/vilentas/vilen.htm

W3 Postilla Catholicka Mnieyſʒa. Prʒeʒ D. Iakuba Wvyka ... W Krakowie, 1590, – Mikalojaus Daukšos 1599 metų Postilė ir jos šaltiniai, par. J. Palionis, Vilnius: Baltos lankos, 2000.

Literatūra

Adamson S. 2007. Synonymia: or, in other words. Renaissance figures of speech. Sylvia Adamson, Gavin Alexander, Katrin Ettenhuber (Eds.). Cambridge: Cambridge University Press, 17–38. https://doi.org/10.1017/CBO9780511988806.005

Ambrazas V. 2006. Lietuvių kalbos istorinė sintaksė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas.

Comrie B. 1989. Language universals and linguistic typology. Oxford: Blackwell.

Dini P. U. (1996) 2010. Apie netiesioginę lenkų kalbos įtaką senosios lietuvių kalbos išvestiniams būdvardžiams. Dini P. U. Baltų filologijos studijos, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 71–83.

Fleischman S. 1982. The future in thought and language. Diachronic evidence from Romance. Cambridge: Cambridge University Press.

Hock W. 2012. Untersuchungen zu Daukšas Postille – I. Doppelungen. Archivum Lithuanicum 14, 9–98.

Judžentis A., Pajėdienė J. 2005. Daukšos Katekizmo (1595) lyginamieji sakiniai. Acta Linguistica Lithuanica 53, 23–31.

Kruopas J. 1960. Leksiniai paralelizmai Daukšos katekizmo (1595) kalboje. Lietuvių kalbotyros klausimai 3, 223–255.

Kuźmina D. 2004. Pod sztandarem Słowa. Warszawa: www.olesiejuk.pl

Lebedys J. 1963. Mikalojus Daukša. Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla.

McDonald R. 2007. Compar or parison: measure for measure. Renaissance figures of speech. Sylvia Adamson, Gavin Alexander, Katrin Ettenhuber (Eds.). Cambridge: Cambridge University Press, 39–58. https://doi.org/10.1017/CBO9780511988806.007

Michelini G. 1999. Daukšos Katekizmo šaltinių klausimai. Baltistica 34(2), 259–261. http://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/viewFile/500/455

Michelini G. 2001. Itališkas Ledesmos Katekizmas DOTTRINA CHRISTIANA: Daukšos panaudoto lenkiško teksto šaltinis. Acta Linguistica Lithuanica 44, 227–250.

Pajėdienė J. 2008. Mikalojaus Daukšos „Katekizmo“ (1595) tekstas kaip individo ir kultūros sąveikos atspindys. Baltské jazyky v proměnách metod: sborník příspěvků z mezinárodní baltistické konference. Brno, p. 99–107.

Palionis J. 1967. Lietuvių literatūrinė kalba XVI– XVII a. Vilnius: Mintis.

Palionis J. 1995. Pratarmė. 1595 metų Katekizmas ir jo leidimai. Mikalojaus Daukšos 1595 metų Katekizmas. Par. V. Jakštienė ir J. Palionis, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 7–8; 15–39.

Rimša V. 2001. Jano Maleckio ir Jano Sekluciano polemika dėl katekizmo kanoninio vertimo. Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla.

Sittig E. 1929. Der polnische Katechismus des Ledezma und die litausichen Katechismen des Daugßa und des Anonymus vom Jahre 1605. Göttingen: Vandenhoeck & Ruprecht.

Smetonienė A. 2016. The textual influences of Jacob Ledesma’s catechism and the catechism of Mikalojus Daukša on the anonymous catechism of 1605. Kalbotyra 68, 148–179. https://doi.org/10.15388/Klbt.2016.10322

Temčinas S. 2013. Pirmoji Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštijoje lietuviškai išspausdinta (katalikiška) knyga: hipotetinis 1585 metų ar Mikalojaus Daukšos 1595 metų katekizmas? Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos istorijos ir tradicijos fenomenai: tautų atminties vietos, Bumblauskas A., Potašenko G. (eds.), Vilnius, 61–79.

 

 

1 Lenkiškojo DK šaltinio išleidimo data hipotetiškai nurodomi 1572 arba 1573 m. arba kuri vėlesnė data (plg. Smetonienė 2016, 152). Vertimo į lenkų kalbą autorystė, Dariuszo Kuźminos teigimu, sietina su jėzuitų Jakubo Wujeko ir Szymono Wysocki vardais (žr. Kuźmina 2004, 88).

2 Ledesmos autorystė sietina tik su pirmąja lenkiškos knygos dalimi, o Krotki obyćay śpowiedi buvo versta iš kitų šaltinių (žr. Michelini 1999, 260; 2001, 228). Itališko Ledesmos katekizmo DOTTRINA CHRISTIANA (1576) teksto perrašą žr. Michelini 2001, 230–250.

3 Jurgis Lebedys (1963, 209–213) aptardamas DK vertimo ryšį su literatūrine tradicija ir ankstesniais protestantų leidiniais yra atkreipęs dėmesį į DK Dekalogo formuluočių skirtumus nuo lenkiškojo originalo, bet jų sąsajos su atitikmenimis protestantiškuose katekizmuose neįžvelgė, plg.: „Dar labiau skiriasi dekalogo tekstas (protestantiškajame daug svetimybių, nelietuviškų konstrukcijų), ir čia bendrumai nebekrinta į akis.“ (Lebedys 1963, 213).

4 Apie sinonimiją Daukšos verstuose veikaluose žr. Kruopas 1960; Hock 2012.

5 Jungtukams ir, arba būdingas ir parafrazės (gretiminės reikšmės žodžio ar žodžių junginio pateikimo), ir pridėjimo (papildomos reikšmės žodžio įjungimo į tekstą) funkcijos (plg. Adamson 2007, 32).

6 Atsivertus Kudzinowskio indeksą (1977 I, 247) matyti, kad įprastiniuose kontekstuose Daukša leksemą grynumas rinkosi kaip atitikmenį žodžiui ubostwo (48 pavartojimo atvejai DP) ir tik labai retais atvejais – kaip atitikmenį žodžiui niedostatek (2х DP), plg.: ʒerkołas / kuriamé apʒwalgîſsi wiſsás nůdemes ir grînum táw. DP 1781–2 wierćiadło w ktorym ogłdaß wßytkie grʒechy y niedoʃtatki twoie W3 18630–31 warg yrȧ idanṫ teiṗ didime grinume mêiłe anôii tôbułoio [...] gałét râſtis. DP 61645–47 trudno ieʃt e by ʃi w tak wielkim niedoʃtátku miłość doʃkonała [...] mogłá naleść. W3 52934–35.

7 Daukšai būdvardžio pastaras (–a) vartojimo įprastumą ir priimtinumą rodo jo parinktys verčiant lenkų kalbos ostateczny (šio būdvardžio atitikmenis DK žr. Dini (1996) 2010, 77).

8 Plg. kitose DP vietose aptinkamus šių žodžių atitikmenis: kaip’ redéi waikelús ir ßeimîn ſaw? Kaip’ redéi ir apweiʒdéieí kaiminus ſawús? DP 30735–36 iákoś ʃprawował diatki y ceładk ʃwoi? iákoś rʒdił y opátrował poddáne ʃwoie? W3 31642–43; kurimę norint’ łůmę / […] teiṗ hûkinîk / wéduſi ir tękêiuſi / gimdîtoiu / kaiṗ ir ßeimînos / ſun ir padůtíni DP 4154–7 iáko y cełádi ʃynowi y poddánych W3 42925; o kokís hukinikas / tokís wel’ ír hûkis ir ßeimîna io. DP 35748–49 á iáki goʃpodarʒ / táki te dom y ceładká iego W3 36923–24

9 Plg. „įtikimiau atrodytų manyti, kad didesnis laisvumas suponuoja didesnį įgudimą […] ir kad katekizmas verstas vėliau, kai postilės vertimas buvo baigtas ar baigiamas“ (Lebedys 1963, 259). Dar apie chronologiją žr. ten pat, 233–236.

10 Prielaidos apie Daukšai prieinamas pirmąsias lietuviškas, protestantų parengtas knygas, pagrindimą žr. Lebedys 1963, 209–213.

11 Apie Mažvydo galimybes 1547 metais remtis Jano Maleckio katekizmu (MaK, 1546) ar Maleckio taisymus turinčiu Jano Seklucjano katekizmu (SeK, 1545) ir / ar žodine šių autorių polemika dėl katekizmo kanoninio vertimo žr. Rimša 2001, 33.

12 MžK visų Dekalogo prisakymų pagrindu yra liepiamosios nuosakos vienaskaitos antru asmeniu išreikštas veiksmažodis. Tokį Mažvydo pasirinkimą neabejotinai nulėmė diskusijose aktyviai išsakyta Jano Maleckio nuomonė šiuo klausimu; Maleckio, besiremiančio Martino Lutherio nuorodomis, kritiką Janui Seklucjanui dėl Dekalogo prisakymų formulavimo pasitelkiant būsimojo laiko – futurum indicativi activi, o ne imperativus praesentis activi – veiksmažodžių formas plg. Malecki F. 6r–6v in Rimša 2001, 63–64 / 151–152.

13 Objektu esančio subjekto vietą gyvumo hierarchijoje (suprantant ją plačiąja prasme) gali nulemti pozicija vertybių skalėje; apie šią poziciją nulemiančius aspektus, tokius kaip individualumas, buvimas dėmesio fokusu ir unikalumas su visais jį lydinčiais atributais žr. Comrie 1989, 198–199.

14 Apie visalaikiškumo ir statinio pobūdžio būsenų raišką būsimojo laiko veiksmažodžiais žr. Fleischman (1982, 29); apie ateities būsenų nusakymo galimybes bei laiko kategorijos raiškos variantus (ten pat, 24).

15 Daukšos raštuose matoma ryški gerbti ir garbinti reikšmių lauko skirtis. Plg. DK esančias garbinti reikšmių lauko sąsajas su Dievu, dievybėmis, jų atvaizdais ar įvaizdžiais: Gárbinu wel Diew DK 691 Dʒikui te Pánu Bogu LeK 4210; yr tódrin’ iog yra ios pawêikſłas / gárbinam i / kaip’ prídera DK 606–7 á i ieʃt iey obraʒ / cyniemy mu ceść prʒyʃtoyn LeK 379–10.

16 Postilės vertime Daukša jam dažnai atitikmeniu parenka svetimpatalauti, pavyzdžiui: iei móte apłáis wîr ſáw / ir nutekés v kíto / tad ſwetipatałauia. DP 6951–701 A ieſli oná opuśći ma ſwego / á poydie ʒá drugiego / tedy cudʒołoy. W3 714-6.

17 Kita vertus, kai kurios DP esančios svetimmoteriavimo fiksacijos rodo, kad šis žodis Daukšai galėjo atrodyti pakankamai neutralus svetimavimą nusakančios sąvokos atitikmuo, plg.: Kaipog toli dideſnis ſwetimmoterâwimas ir ßwentwagîſte yra / apłaidus Diewa ir ablubenik dguieii / paimt ſau kit. DP 7030 Jáko dáłeko witße cudʒołowsto y świtokradʃtwo ieſt / opuśćiwßy Bogá y oblubieñcá niebieſkiego / poić ʃobie inßego? W3 7135

18 Įprastinio lenkiško teksto vertime lenkų kalbos žodžiams fałsʒywy, fałesʒny; proʒny Daukša parenka atitikmenį falšyvas, tai rodo gausi būdvardžio falšyvas (97x) ir kitų giminiškų žodžių – falšius (19х), falšyvai (6х), falševoti (1х) – vartosena DP (plg. Kudzinowski 1977 I, 199–200); DP būdvardžiu neteisus (19х) verčiami žodžiai niesprawiedliwy; płonny (ten pat, 497).

19 Plg. su aptariamo prisakymo aiškinimu nesusijusios būdvardžių teisus, falšyvas vartosenos atvejį DK: [...] priſsiega tribûṫ’ ape dáikt teiſſ/ kuris nę but fałßîwas DK 7810–12 [...] prʒyśiga ma być o rʒec prawdiw / ktoraby nie byłá fáłsʒywa LeK 499-11.

20 LeK kartoja itališko originalo variantą, plg.: Non desiderare La donna del prossimo tuo. Žr. Dott­rina Christiana 1576, 60 in Michelini 2001, 241.

21 DK žodžio ūkis iš viso nėra, o DP žodžio namas įvairių linksnių (264х; iš jų 47 daugiskaitos kilmininko fiksacijos) vartojimas žymiai gausesnis nei žodžio ūkis (17x; iš jų 6 kilmininko ūkio fiksacijos) (plg. Kudzinowski 1977 I 468; II 376).

22 Žodis tarnas Daukšai buvo įprastas: DK šios leksemos fiksacijų esama 10 (plg. Jakštienė, Palionis 1995, 730), o DP net 336 – juo verčiami lenkų kalbos sługa ir służebnik (plg. Kudzinowski 1977 II 307-308). Žodis bernas Daukšos raštuose aptinkamas tik kartą DP nusakant Jn 6,9 versetą, plg.: Yra cʒe wíénas bêrnas / kurſái túři pket důnos mieiênes / ir dwi uwí DP 12327–29 Jeʃt tu iedno páchole / ktore ma pić chlebow iecmiennych / y dwie rybie W3 13016–17.

23 Apie reliatyvinius įvardžius Daukšos tekstuose žr. Rosinas 2001, 118.

24 Lebedžio manymu, toks DK matomas šių leksemų keitimas buvo natūralus, plg. jo frazę: „Būdinga, kad dešimtame prisakyme šalia jaučio minimą asilą M. Daukša pakeičia arkliu (DK 7420).“ (Lebedys 1963, 213).