https://www.zurnalai.vu.lt/vertimo-studijos/issue/feed Vertimo studijos 2022-01-20T11:55:30+00:00 Nijolė Maskaliūnienė nijole.maskaliuniene@flf.vu.lt Open Journal Systems <p>Įkurtas 2008 m. Publikuoja straipsnius įvairiomis vertimo temomis.&nbsp;</p> https://www.zurnalai.vu.lt/vertimo-studijos/article/view/25403 Redakcinė kolegija ir turinys 2022-01-19T09:33:33+00:00 Nijolė Maskaliūnienė nijole.maskaliuniene@flf.vu.lt 2021-12-30T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/vertimo-studijos/article/view/25404 Lietuvos vertimo rinkos dalyvių požiūris į mašininį vertimą ir postredagavimą 2022-01-19T09:33:33+00:00 Karolina Levanaitė karolina.levanaite@gmail.com <p>Straipsnyje pristatomas Lietuvos mokslo tarybos finansuotas tyrimas<sup xml:lang="en-GB">*</sup>, kuriuo buvo siekiama išsiaiškinti Lietuvos vertimo rinkos dalyvių&nbsp;– vertimo paslaugas teikiančių įmonių ir laisvai samdomų vertėjų&nbsp;– požiūrį į mašininį vertimą ir postredagavimą kaip į vis dažniau užsakomą vertėjų darbo paslaugą. Šiuo metu objektyvios informacijos apie mašininio vertimo taikymą Lietuvos vertimo paslaugas teikiančiose įmonėse, vertėjų požiūrį į taip verčiamus tekstus ir postredagavimo keliamus iššūkius Lietuvoje nėra. Nėra informacijos ir apie tai, kokias kompetencijas reikėtų ugdyti jau dirbantiems vertėjams ir dar tik besimokantiems vertimo studentams, kad jie galėtų prisitaikyti prie šios naujos realybės ir sėkmingai dirbtų rinkoje. Parengti du klausimynai: vienas&nbsp;– vertimo paslaugas teikiančioms įmonėms (n1&nbsp;=&nbsp;42), kitas&nbsp;– vertėjams (n2&nbsp;=&nbsp;61), atliktos dvi apklausos. Kokybiškai išanalizavus apklausų duomenis, pasitvirtino prielaida, kad ir vertėjai, ir vertimo paslaugas teikiančios įmonės mano, kad tobulėjant mašininio vertimo programoms postredagavimo kompetencijų svarba vertėjo profesijai sparčiai augs, nes didžioji dauguma tekstų bus verčiami automatiškai<em>.</em>&nbsp;Kaip svarbiausias postredagavimo kompetencijas tyrimo respondentai įvardijo teksto lingvistikos žinias, puikų vertimo ir originalo kalbų mokėjimą ir verčiamo teksto srities išmanymą.<em>&nbsp;</em>Be to, paaiškėjo, kad beveik trečdalis rinkos dalyvių neigiamai vertina mašininio vertimo programų naudojimą darbe dėl nepakankamos kokybės (vertimo įmonės) arba tai laiko grėsme savo profesinei karjerai (vertėjai).<em>&nbsp;</em>Tikimasi, kad atliktas tyrimas prisidės prie palankesnio mašininio vertimo technologijų vertinimo ir paskatins naujus postredagavimo tyrimus Lietuvoje.</p> 2021-12-30T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/vertimo-studijos/article/view/25405 Politika kalboje ir kalba politikoje. Korektiškos kalbos gairės Europos Parlamento vidaus ir išorės komunikacijai 2022-01-19T09:33:32+00:00 Evelina Blanche evelina.blanche@ep.europa.eu Rūta Bičkauskaitė ruta.bickauskaite@ep.europa.eu <p>Straipsnyje apžvelgiami Korektiškos kalbos gairių Europos Parlamento vidaus ir išorės komunikacijai rengimo lietuvių kalba atspirties taškai ir problemos. Vartotinos ir vengtinos sąvokos, kurios šiose gairėse klasifikuojamos į tris grupes, susijusias su negalia, LGBTQ+ bei rase, tautybe ir religija, aptariamos ne tik vartojimo tendencijų, taisyklingos kalbos reikalavimų ir kitų kalbų įtakos, bet ir žmogaus teisių kontekste. Straipsnyje laikomasi nuostatos, kad korektiška kalba yra būtinybė komunikuojant su asmenimis, priklausančiais pažeidžiamoms visuomenės grupėms, kurias iki šiol gaubia prietarai, baimės ir stereotipai. Viena vertus, akcentuojama politinio korektiškumo, kaip asmeninės laikysenos, svarba. Kita vertus, remiantis konkrečiais pavyzdžiais brėžiamos jo ribos, kurias neretai lemia ne kas kitas, kaip pati kalbos sistema.</p> 2021-12-30T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/vertimo-studijos/article/view/25406 Reklamos vertimo būdai Latvijoje ir jų vertimo poveikis latvių kalbai 2022-01-20T11:53:30+00:00 Gunta Ločmele gunta.locmele@lu.lv <p>A range of factors such as brand type, brand positioning and the target culture’s attitude to global brands influence the translation of advertisements. There are various kinds of adaptation in advertisement translations: adaptation by replacement, by omission, by sentence-structure change and by addition. Advertisements may be translated literally, by a synonym, by glocalisation and abstraction change. In other cases, the text in the original is simply replaced. Translated texts of all types of brands are characterised by borrowings and a calqued sentence structure, and these in turn penetrate the Latvian language. Under the influence of English, fashion words enter Latvian from translations. Brands, and translations of texts defined by them, determine the peculiarities of Latvian in advertising.</p> 2021-12-30T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/vertimo-studijos/article/view/25407 Mašininio vertimo kokybė vertimo programėlėse su integruotu vaizdo atpažinimu 2022-01-19T09:33:30+00:00 Eglė Miltakienė egle.jasenaite@ktu.edu <p>Šiandien naujausiomis technologijomis grįstos vertimo programėlės su integruotu vaizdo atpažinimu suteikia galimybę išmaniuoju telefonu aptikti tekstą vaizde ir jį greitai išversti į norimą užsienio kalbą. Teksto vertimas vaizde yra dar visai nauja mokslinių tyrimų kryptis, tad šių mobiliųjų programėlių vertimo kokybė yra nepakankamai ištirta. Šio darbo objektas yra tekstų, išverstų pasitelkiant populiariąsias programėles su integruotu vaizdo atpažinimu, vertimo kokybė. Vertimo atlikto iš anglų kalbos į lietuvių kalbą su vaizdo atpažinimą integruojančiomis mašininio vertimo programėlėmis klaidų analizei pasirinkta adaptuota daugiamatė kokybės vertinimo sistema (angl. Multidimensional Quality Metrics) klasifikacija. Apibendrinus rezultatus, galima teigti, kad ištirtų vaizdo atpažinimą integruojančių programėlių vertimo iš anglų kalbos į lietuvių kalbą kokybė buvo itin prasta.</p> 2021-12-30T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/vertimo-studijos/article/view/25408 Tropai ir retorinės figūros sinchroniškai verčiant prezidentų kalbas 2022-01-19T09:33:30+00:00 Guoda Pelenytė guoda.pelenyte@gmail.com Jonė Grigaliūnienė jone.grigaliuniene@flf.vu.lt <p>Kadangi vienas iš išskirtinių prezidentinių kalbų ypatybių yra tropų ir retorinių figūrų vartojimas įtikinamajam poveikiui pasiekti, šiuo tyrimu siekta išsiaiškinti, ar tropai ir retorinės figūros išlaikomi verčiant sinchroniškai iš anglų kalbos į lietuvių kalbą ir ar jų neperteikimas vertimo kalboje sumažina kalbos retorinį poveikį. Tyrimas parodė, kad iš 500 nagrinėtose originalo kalbose nustatytų tropų ir retorinių figūrų daugiau nei pusė iš jų nebuvo išversta. Remiantis išsamia pavyzdžių analize padaryta išvada, kad tropai ir retorinės figūros vertėjams dažnai sukelia perteikimo problemų, o jų neperteikimas mažina kalbos, į kurią verčiama, retorinį poveikį.</p> 2021-12-30T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/vertimo-studijos/article/view/25409 Architektūros terminų perteikimo problemos K. Framptono knygos „Moderniosios architektūros kilmė ir pagrindai“ lietuviškame vertime 2022-01-19T09:33:29+00:00 Aleksandra Posaškova aleksandra.posaskova@gmail.com Nijolė Burkšaitienė nijole.burksaitiene@flf.vu.lt <p>The article explores problems of translation of architectural terms from English into Lithuanian by analysing the terms found in K. Frampton’s book <em>Modern Architecture: A Critical History&nbsp;</em>and their translation into Lithuanian in&nbsp;<em>Moderniosios architektūros kilmė ir pagrindai&nbsp;</em>(translated by S.&nbsp;Kozulaitė). In order to identify architectural terms in the original text, a special term identification application was created and used. Thus, 132 English architectural terms were identified and semantic analysis of these terms as well as the analysis of their translation was conducted. It was established that the main problems of translating architectural terms were caused by the difficulty of their identification in the original text, their variation and synonymy in Lithuanian. The research results suggest that translation of some architectural terms from English into Lithuanian may be a challenge caused by the difficulty of establishing an equivalent term arising from the existing synonymity or variation of architectural terms in the Lithuanian language.</p> 2021-12-30T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/vertimo-studijos/article/view/25410 Vertimas į lietuvių gestų kalbą per spaudos konferencijas ekstremaliomis COVID-19 pandemijos sąlygomis 2022-01-20T11:55:30+00:00 Natalija Stankevič natalistanke@gmail.com Dalia Mankauskienė dalia.mankauskiene@flf.vu.lt <p>Straipsnyje pristatomas lietuvių gestų kalbos (LGK) vertėjų darbo 2020&nbsp;m. pavasarį, kai buvo verčiamos tiesioginės spaudos konferencijos dėl COVID-19 pandemijos, tyrimas. Prasidėjus pandemijai LGK vertėjai, kaip ir daugelis kitų valstybių GK vertėjų, susidūrė su nauja vertimo tiesioginiame eteryje forma − vertimu ekstremaliomis sąlygomis. Be kasdienių televizijos žinių, kurių vertimas LGK vertėjams per ilgus metus tapo kasdienybe ir gali būti laikomas vertimu įprastomis sąlygomis, per pandemiją šios srities specialistams netikėtai teko versti tiesioginius politikų ir ekspertų pranešimus, susijusius su besikeičiančia COVID-19 situacija − tai buvo didžiulis iššūkis. Iki to laiko nė vienam iš jų nebuvo tekę versti panašiomis sąlygomis − įtampos ir nežinomybės aplinkoje ir be specialaus pasirengimo dirbti ekstremaliomis sąlygomis. Tyrime remtasi Naujosios Zelandijos mokslininkės R.&nbsp;L.&nbsp;McKee (2014) GK vertimo ekstremaliomis sąlygomis tyrimo metodika, pagal kurią išskirti išoriniai, lingvistiniai, paralingvistiniai ir tarpasmeniniai veiksniai, ir giluminiu interviu su visais 9 LGK vertėjais, vertusiais spaudos konferencijas dėl COVID-19 pandemijos. Nagrinėjama, kaip minimi veiksniai atsispindėjo LGK vertėjų darbe.</p> 2021-12-30T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/vertimo-studijos/article/view/25411 Adekvatus poetinio teksto vertimas – ekvivalentiškumas ar atitikmuo? 2022-01-19T09:33:27+00:00 Deimantė Veličkienė eimante.velickiene@flf.vu.lt <p>Straipsnyje poezijos vertimo adekvatumas suprantamas kaip priimtinas santykis tarp originalo ir vertimo tekstų. Aptariama, kokie terminai skirtingose teorijose vartojami priimtinam santykiui vertime nusakyti, taip pat kaip šis santykis traktuojamas sociosemiotinės ir hermeneutinės krypties studijose. Apžvelgiama, kaip adekvatus poetinio teksto vertimas aiškinamas įvairių vertimo tyrimų krypčių mokslininkų. Plačiau nagrinėjamos ekvivalentiškumo ir atitikmens sąvokos kaip dažniausiai vartojamos adekvačiam vertimui nusakyti. Daroma išvada, kad atitikmens, kaip daugybinio analogo, sąvoka tiksliau nei ekvivalentiškumo sąvoka atspindi priimtiną santykį tarp poezijos originalo ir vertimo tekstų, taip pat apžvelgiami probleminiai poezijos vertimo aspektai, išsprūstantys už atitikmens apibrėžties ribų.</p> 2021-12-30T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/vertimo-studijos/article/view/25412 Vertimo kraštotyra. Marijampolės regiono vertimo istorijos atvejis 2022-01-19T09:33:27+00:00 Vida Vilkienė vvilkienew@gmail.com <p>Straipsnyje trumpai aptariamos kultūrinės ir geopolitinės priežastys, leidusios pietvakarių Lietuvos Marijampolės regionui tapti vertėjų veiklos lopšiu. Jame pateikiamos labai glaustos nuorodos į asmenis, nusipelniusius vertimo praktikai ir mokslui dėl jų vertimo veiklai būdingų skirtingų paskatų ir tikslų. Daugelis Marijampolės krašto asmenybių rašytojų ir poetų, kurie čia gimė, mokėsi ir gyveno, vertė iš daugelio įvairių Europos kalbų, siekdami pristatyti Lietuvai pasaulio kultūrą ir skatindami ją pažinti. Jie gilinosi į vertimo teoriją, vertimo rūšis, tyrinėjo vertimą, nagrinėjo įvairius grožinės verstinės literatūros klausimus. Nors straipsnyje apsiribojama vos vienu regionu, aptariama vertėjų veiklos svarba tautinės valstybės kūrimui ir jos kalbos išsaugojimui.</p> 2021-12-30T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Authors