https://www.zurnalai.vu.lt/vertimo-studijos/issue/feed Vertimo studijos 2020-01-28T09:02:38+02:00 Nijolė Maskaliūnienė nijole.maskaliuniene@flf.vu.lt Open Journal Systems <p>Įkurtas 2008 m. Publikuoja straipsnius įvairiomis vertimo temomis.</p> https://www.zurnalai.vu.lt/vertimo-studijos/article/view/16052 Redakcinė kolegija ir turinys 2020-01-28T09:02:38+02:00 Nijolė Maskoliūnienė nijole.maskaliuniene@flf.vu.lt <p>&nbsp;&nbsp;</p> 2019-12-20T00:00:00+02:00 Autorinės teisės (c) 2019 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/vertimo-studijos/article/view/16053 Nurodymai autoriams ir bibliografiniai duomenys 2020-01-28T09:02:37+02:00 Nijolė Maskoliūnienė nijole.maskaliuniene@flf.vu.lt <p>&nbsp;&nbsp;</p> 2019-12-20T00:00:00+02:00 Autorinės teisės (c) 2019 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/vertimo-studijos/article/view/16054 Lietuvių mitologinių sakmių veikėjos laumės ir jų atitikmenys rusų ir anglų kalbose 2020-01-28T09:02:37+02:00 Karolina Gimževskienė gimzevskiene.karolina@gmail.com <p>Šiame straipsnyje toliau nagrinėjama „Vertimo studijų“ 11 numeryje autorės paskelbtame straipsnyje&nbsp;<a href="http://epublications.vu.lt/object/elaba:39184862/">„Raganos ir burtininkai lietuvių mitologinėse sakmėse ir jų atitikmenys rusų ir anglų kalbose“</a>&nbsp;pristatyta mitologinių tekstų vertimo problematika, pateikiant dar vienos mitologinių būtybių grupės&nbsp;–&nbsp;<em>laumių&nbsp;–</em>&nbsp;lyginamąją vartosenos lietuvių, anglų ir rusų kalbose bei kultūrose analizę. Viso tyrimo teorinės prielaidos ir pagrindinės sąvokos, tokios kaip realijos, svetiminimo ir savinimo strategijos, jų taikymas vertime, lietuvių, keltų bei slavų mitologijų sąveika ir lyginimo objekto pasirinkimas, aptarti pirmajame straipsnyje, o šiame pristatoma surinkta ir susisteminta medžiaga apie laumes, pateikti galimi vertimo ar aiškinimo papildomuose komentaruose variantai. Turėdami tokią informaciją vertėjai gali geriau suprasti konkrečių mitologinių personažų panašumus bei skirtumus ir parinkti tinkamiausius lietuviškose mitologinėse sakmėse sutinkamų būtybių kultūrinius atitikmenis.</p> 2019-12-20T00:00:00+02:00 Autorinės teisės (c) 2019 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/vertimo-studijos/article/view/16055 Tekstynai ir vertimai. Tekstynų naudojimas verčiant – vis dar akademinė prabanga? 2020-01-28T09:02:36+02:00 Jonė Grigaliūnienė jone.grigaliuniene@flf.vu.lt <p>Straipsnyje kalbama apie tekstynų lingvistikos įtaką kalbų studijoms, vertėjų rengimui, bandoma reflektuoti dabartinę situaciją, aptarti problemas ir iššūkius, su kuriais susiduriama. Straipsnyje taip pat bandoma atsakyti į Bowker dar 2004 metais iškeltą klausimą, ar tekstynų naudojimas verčiant yra akademinė prabanga, ar būtinybė (Bowker 2004). Atlikta apklausa rodo, kad šiandieniniai vertėjai, vertėjų rengėjai ir studentai susipažinę su tekstynais, jais naudojasi, tačiau pirmenybę vis dar teikia kitiems informacijos šaltiniams: internetui, įvairioms duomenų bazėms, enciklopedijoms ir vertimo atmintims. Straipsnyje kalbama apie tokio pasirinkimo priežastis ir teigiama, kad ateityje tekstynų išteklių naudojimas vertimo srityje priklausys nuo informuotumo apie tekstynų naudą rengiant vertėjus, nuo tekstynų išteklių, programų ir įrankių prieinamumo.</p> 2019-12-20T00:00:00+02:00 Autorinės teisės (c) 2019 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/vertimo-studijos/article/view/16056 Mokslo populiarinimo tekstų vertimo analizė remiantis relevantiškumo teorija 2020-01-28T09:02:35+02:00 Larisa Iļinska larisa.ilinska@rtu.lv Oksana Ivanova oksana.ivanova_1@rtu.lv Tatjana Smirnova tatjana.smirnova@rtu.lv <p>Šiame straipsnyje vertimo procesas analizuojamas taikant relevantiškumo teorijos sistemą. Pasinaudodamos adaptacijos teorija kaip priemone užtikrinti relevantiškumą verčiant mokslo populiarinimo tekstus, straipsnio autorės kuria šių tekstų vertimo iš anglų kalbos į latvių kalbą metodiką. Straipsnyje pristatoma medžiaga yra šiuo metu vykdomo platesnio architektūros, IKT ir ekonomikos sričių mokslo populiarinimo tekstų vertimo tyrimo dalis. Laikomasi nuomonės, kad relevantiškumas vertime yra pamatuojama kategorija – autorės siūlo jį vertinti dviem pjūviais: pagal relevantiškumo laipsnį ir pagal relevantiškumo lygį, t.&nbsp;y. turinio ir raiškos lygmeniu. Tuo remdamosi autorės sukūrė tinklelį, kurį rekomenduoja taikyti vertėjui priimant sprendimus, kai reikia pasirinkti tam tikrą procedūrą ar vertimo būdą.</p> 2019-12-20T00:00:00+02:00 Autorinės teisės (c) 2019 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/vertimo-studijos/article/view/16057 Metaforiniai terminai su žalios spalvos leksema. ES dokumentų vertimo iš anglų kalbos į lietuvių ir italų kalbas atvejo analizė 2020-01-28T09:02:34+02:00 Aušra Kamandulytė kamandulytea@gmail.com <p>Šio straipsnio objektas&nbsp;– metaforiniai terminai ES teisės diskurse. Jame aptariama metaforinio termino sąvoka, tokių terminų vartojimas ES teisės aktuose ir vaidmuo šiuolaikiniuose dalykiniuose tekstuose, taip pat atkreipiamas dėmesys į metaforinių terminų vertimą. Straipsnyje nagrinėjami 2016–2017&nbsp;m. paskelbtuose ES antrinės teisės aktuose aptikti metaforiniai terminai su žalios spalvos leksema, aptariama jų darybos motyvacija originalo kalba ir vertimo į lietuvių ir italų kalbas būdai. Atlikus tyrimą pastebėta, kad vyrauja tendencija metaforinius terminus su spalvos leksema išversti tiesiogiai, išlaikant originale esančią spalvos leksemą. Kartu išlaikomas ir termino metaforiškumas. Ir nors tyrimas apima palyginti trumpą laikotarpį, jis patvirtina kai kuriuose pastarųjų metų terminologijos darbuose jau keltą mintį, kad lietuvių kalboje terminijos metaforizacija vis ryškesnė, nors ir retesnė negu palyginimui pasirinktoje italų kalboje, kurioje specializuotuose tekstuose metaforiniai terminai vartojami dažniau.</p> 2019-12-20T00:00:00+02:00 Autorinės teisės (c) 2019 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/vertimo-studijos/article/view/16059 Specialieji terminai vaizdo žaidimų pramonėje. Neologizmai ir jų vertimas 2020-01-28T09:02:33+02:00 Ramón Méndez González rmendez@uvigo.es <p>aizdo žaidimų pramonė auga labai sparčiai. Šiais laikais tai yra didžiausia pramogų industrija pasaulyje, parduodanti net daugiau nei kino ir muzikos kūrėjai. Naujai sukurtos technologijos suteikia vaizdo žaidimų kūrėjams priemonių sudėtingesniems žaidimų pasauliams kurti, o vartotojo sąveika yra svarbesnė nei bet kada anksčiau. Kiekvienas žaidimas pasižymi sava terminologija ir sudėtingumu. Šiuos aspektus būtina puikiai suprasti, norint pateikti geros kokybės darbą. Todėl vertėjai turi gerai žinoti, kaip veikia visos šios technologijos ir žaidimų pasauliai. Dar svarbiau, kad jie būtų susipažinę su šios srities terminija, nes su ja teks susidurti dirbant vaizdo žaidimų pramonėje. Šis straipsnis yra dalis didelio tyrimo, kuriam sukurtas 300 žaidimų tekstynas, skirtas vaizdo žaidimų vertimo terminologiniams poreikiams analizuoti. Straipsnyje pabrėžiama neologizmų, kaip vieno iš pagrindinių specializuotų žaidimų bruožų, svarba ir apibūdinamas neologizmų tipas, kurį galima rasti lokalizuojant vaizdo žaidimus. Nurodoma, kokie neologizmai labiausiai paplitę vaizdo žaidimų pramonėje.</p> 2019-12-20T00:00:00+02:00 Autorinės teisės (c) 2019 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/vertimo-studijos/article/view/16060 Vertimas kaip metafora, vertėjas kaip antropologas 2020-01-28T09:02:32+02:00 Bruno Osimo b.osimo@fondazionemilano.eu <p>Kalbant apie sąvoką „vertimas“ labai svarbi sąvoka „vidinė kalba“. Jos buvimas ar nebuvimas skirtingose kultūrose sukuria atskirtį verčiant įvairioms kultūroms atstovaujančius tekstus. Atitinkamai tarpsemiotiškumas vertinamas kaip vidinis ar išorinis tarpkalbinio vertimo procesas. Šis atotrūkis atsispindi vertimo metaforose. Jas analizuodamas straipsnio autorius daro išvadą, kad požiūris į vertimą kiekvienoje kultūroje grindžiamas toje kultūroje egzistuojančiais sąvokos „vertimas“ stereotipais. Antropologija gali būti vertinga sąjungininkė abipusiškai apibrėžiant „vertimą“ ir „kultūrą“. Siūlomas naujas vertimo tropas – metafora.</p> 2019-12-20T00:00:00+02:00 Autorinės teisės (c) 2019 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/vertimo-studijos/article/view/16061 Teksto kaip vaizdo perteikimas Arto Spiegelmano grafinio romano „Maus“ vertime į lietuvių kalbą 2020-01-28T09:02:31+02:00 Žygimantas Pekūnas zygimantas.pekunas@flf.vu.lt <p>Straipsnyje aptariamos amerikiečių rašytojo Arto Spiegelmano grafinio romano „Maus“ vertimo į lietuvių kalbą multimodalumo problemos, didžiausią dėmesį skiriant tam, kaip vertimo tekste interpretuojamos ir perteikiamos teksto kaip vaizdo grafinės ypatybės, kurios multimodalumo aplinkoje kartu su verbaliniais ir kitais, neverbaliniais, elementais kuria naratyvo reikšmę. Pateikus multimodalumo vertimo teorijoje apžvalgą ir bendruosius komiksų vertimo bruožus aptariama, kaip grafiniai teksto pakeitimai prisideda prie reikšmės nuokrypių, įvertinamas tokių nuokrypių reikšmingumas perteikiant prasmę vertimo tekste.</p> 2019-12-20T00:00:00+02:00 Autorinės teisės (c) 2019 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/vertimo-studijos/article/view/16062 Stilistinė gotų kalbos neveikiamosios rūšies konstrukcijų vartosena 2020-01-28T09:02:30+02:00 Artūras Ratkus arturas.ratkus@gmail.com <p>Šiame straipsnyje nagrinėjamas variantiškumas tarp nebūtojo (esamojo ir būsimojo) laiko sintetinių ir perifrastinių neveikiamosios rūšies veiksmažodžių formų gotų Evangelijose siekiant patikrinti galimybę, kad dviejų funkciškai identiškų neveikiamosios rūšies formų egzistavimas vertėjų buvo naudojamas kaip gotų tekstų stilistinės kompozicijos formavimo priemonė. Remiantis gotų Evangelijų vertimo duomenimis, nors gotų sintetinės neveikiamosios rūšies konstrukcijos išties dažniausiai aptinkamos stilistiškai specializuotoje aplinkoje, tai, kad egzistavo ir kitų aiškiai patikrinamų variantiškumo motyvų neleidžia iš esmės patikrinti stilistinės variantiškumo motyvacijos prielaidos. Prieinama prie išvados, kad formų distribuciją iš esmės lemia vertimo pažodiškumas kaip pagrindinė gotų Biblijos vertimo technikos rūšis, o taip pat kontrastas tarp sintetinių neveikiamosios rūšies formų kaip eigos pasyvo realizacijos ir perifrastinių formų su pagalbiniu veiksmažodžiu būti kaip būsenos pasyvo realizacijos.</p> 2019-12-20T00:00:00+02:00 Autorinės teisės (c) 2019 Authors