Žurnalistikos tyrimai ISSN 2029-1132 eISSN 2424-6042
2020, 14, pp. 186–190 DOI: https://doi.org/10.15388/ZT/JR.2020.9
Tyrimų, publikacijų, įvykių kronika
Copyright © 2020. Published by Vilnius University Press. This is an Open Access article distributed under the terms of the Creative Commons Attribution Licence (CC BY), which permits unrestricted use, distribution, and reproduction in any medium, provided the original author and source are credited.
Apgintos disertacijos žurnalistikos ir žiniasklaidos tema
Valdas Kilpys. Verbalinės agresijos, kaip naujos krikščionių persekiojimo formos, raiškos ypatybės trijuose didžiausiuose Lietuvos naujienų portaluose. Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), 2020-09-30. Kryptis: teologija
Gintarė Pocė. Religija ir žiniasklaida Lietuvoje: religinės įvairovės diskurso bruožai 1990-2015 m. VDU, 2020-09-25. Kryptis: sociologija.
Tomaš Božerocki. Medijų ir atminties laikmenų komunikacinė reikšmė formuojant Armijos Krajovos kolektyvinę atmintį XX a. viduryje. Vilniaus universitetas, 2020 07 02. Kryptis: komunikacija ir informacija.
Monografija
Vaišnys Andrius. Žurnalistikos potvynis: Lietuvos žiniasklaidos sistemos kaita 1986–1990. [Rec.: Arvydas Anušauskas, Kristina Juraitė, Irmina Matonytė, Remigijus Misiūnas, Asta Zelenkauskaitė], Vaga, 2020, 480 p., iliustr.
Netektys
• 2021-02-13 mirė Bronius Raguotis, buvęs Vilniaus valstybinio universiteto Istorijos fakulteto Žurnalistikos katedros (1984 – 1985), Spaudos žurnalistikos katedros (1985 – 1991) vedėjas, humanitarinių mokslų daktaras, docentas. Buvo Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Rašytojų sąjungos narys.
Bronius Raguotis prie Spaudos žurnalistikos katedros pastato Maironio
(„Tiesos“) g. 7 (1987). „Žurnalistikos tyrimų“ archyvo nuotr.
B. Raguotis (g. 1929 m. Kaune) 1954 metais Universitete baigė žurnalistikos vientisąsias studijas. 1950–1963 metais dirbo literatūriniu bendradarbiu, korespondentu Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto dienraščio „Tiesa“ redakcijoje, 1954–1994 metais Vilniaus universitete dėstė žurnalistikos teoriją ir istoriją dieninio ir neakivaizdinio skyriaus žurnalistikos studentams, jame parengė ir 1970-06-16 apgynė disertaciją „Antanas Bimba – lietuvių kultūros publicistas ir istorikas“, jam suteiktas humanitarinių mokslų daktaro laipsnis (įregistruota Lietuvos mokslo taryboje, 05 H), 1974 m. tapo docentu. B. Raguotis parašė monografijas: „Antanas Bimba: gyvenimo, veiklos, kūrybos bruožai“ (1974), „Amerikos lietuvių periodinė spauda 1879–1919 metais“ (2003), Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių kultūros istorijai skirtą etiudų knygą „Prie ištakų“ (1981). Parengė leidinį „Varpas: 1889, nr. 1–12“ (1989); „Žurnalistikos enciklopedijos“ (Pradai, 1997), parengtos VU Žurnalistikos institute ©, redakcinės kolegijos narys, straipsnių autorius („B.R.“); nuo 2008 m. buvo „Žurnalistikos tyrimų“ redakcinės kolegijos narys, autorius.
• 2021-08-23 mirė Žygintas Pečiulis, buvęs Vilniaus universiteto profesorius, Žurnalistikos instituto direktorius (2008 – 2013).
Žygintas Pečiulis J. Linkevičiūtės disertacijos gynimo metu, 2012.
Justino Kirkučio nuotr.
Ž. Pečiulis (g. 1955) baigė žurnalistikos vientisąsias studijas Vilniaus universitete 1979 m., 1978–1991 dirbo Lietuvos SSR radijo ir televizijos komitete, „Lietuvos radijo ir televizijos“ (LRT) įstaigoje redaktoriumi; parengė ir Leningrado N. Čerkasovo valstybiniame teatro, muzikos ir kinematografijos institute 1987–12–01 apgynė disertaciją „Lietuvos televizijos teatras (1957-1982)“, suteiktas menotyros mokslų daktaro laipsnis (įregistruota Lietuvos mokslo taryboje, 03 H). 1993 – 2000 m. dirbo žurnalistu savaitraštyje „Kalba Vilnius“. Skaitė televizijos teorijos ir praktikos, audiovizualinės žiniasklaidos dalykus Vilniaus universiteto bakalauro ir magistrantūros pakopų studentams, o televizijos teorijos ir kritikos, efektyvios komunikacijos dalykus – Lietuvos teatro ir muzikos akademijos, VilniusTech, Mykolo Romerio universiteto studentams; parengė du mokslų daktarus: Jolita Linkevičiūtė 2012-06-29 apgynė disertaciją „Kultūrinės tapatybės konstravimas programiniuose lietuvių periodinės spaudos tekstuose“; Viktoras Denisenko 2016-02-26 apgynė disertaciją „Rusijos periodinės spaudos požiūris į Baltijos šalis geopolitinių pokyčių kontekste (1991–2009)“. Be to, 2007 m. kartu su Skirmantu Valiuliu ir Andriumi Vaišniu buvo tapęs Manto Martišiaus disertacijos konsultantu. 2007 m. už darbų apžvalgą „Televizijos kaitos proceso sisteminės analizės metmenys“ suteiktas habilituoto mokslų daktaro laipsnis, 2008 m. sausio mėn. dekano teikimu ir Rektoriaus įsakymu pradėjo eiti profesoriaus pareigas. 2006-2007 metais aktyviai dalyvavo pirmą kartą parengiant Žurnalistikos bakalauro ir Žurnalistikos magistrantūros studijų programų aprašus, o 2008, 2010, 2014 metais – VU magistrantūros studijų programos savianalizės bylą. Buvo Analitinės žurnalistikos studijų programos komiteto pirmininkas. 2012 – 2018 Prezidentės D. Grybauskaitės dekretu tapo LRT tarybos nariu, buvo Tarybos pirmininku. 2017 metais, VU rektoriaus inicijuotos struktūrinės reformos kontekste Senatui patvirtinus naujus VU Komunikacijos fakulteto nuostatus, parengė Audiovizualinių medijų katedros paraišką, kuri KF Taryboje buvo patvirtinta katedrą įsteigiant Žurnalistikos institute, jai vadovavo 2 metus. 2018 m. dekano teikimu panaikinus institutą, 2019 m. parengė Žurnalistikos ir medijų tyrimų centro koncepciją. Nuo 2008 m. buvo „Žurnalistikos tyrimų“ žurnalo redakcinės kolegijos narys. 2018 m. Vilniaus universiteto leidykla išleido paskutinę monografiją „Bokštą gaubianti paslaptis“.
B. Raguočio plunksnakotis-2021
2021-06-21 Vilniaus universitete diplomų ceremonijos metu įteiktas Broniaus Raguočio plunksnakočio prizas žurnalistikos bakalaurui Lukui Aluzui. Šis apdovanojimas už geriausią baigiamąjį žurnalistikos studijų darbą sumanytas Lietuvos žurnalistų sąjungos Vilniaus skyriaus pirmininkės, Vilniaus universiteto docentės dr. Jolantos Mažylės ir turėtų būti teikiamas kasmet. L. Aluzas pelnė vardinį B. Raguočio prizą už žurnalistikos bakalauro studijų programos darbą „Radijo ir televizijos turinio transformacijos Lietuvoje 1988-1989 metais“ (vadovas – prof. dr. A. Vaišnys).
