https://www.zurnalai.vu.lt/zurnalistikos-tyrimai/issue/feed Žurnalistikos tyrimai 2021-11-22T14:49:06+00:00 Andrius Vaišnys andrius.vaisnys@kf.vu.lt Open Journal Systems <p>Įkurtas 2008 m. Publikuoja žurnalistikos ir medijų studijų tematikos straipsnius.</p> https://www.zurnalai.vu.lt/zurnalistikos-tyrimai/article/view/25088 Redakcinė kolegija ir turinys 2021-11-22T13:54:21+00:00 Andrius Vaišnys info@leidykla.vu.lt 2021-11-22T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/zurnalistikos-tyrimai/article/view/23992 The Image of Syrian Refugees in the Lebanese Press: Case of Al-Akhbar Newspaper 2021-11-22T14:19:34+00:00 Hatem El Zein hatem.zein@mu.edu.lb <p class="ISSN-santr-virsus" xml:lang="lt-LT"><span xml:lang="en-US">This paper investigates how Syrian refugees are portrayed in the Lebanese press, namely in Al-Akhbar Newspaper.</span></p> <p class="ISSN-santr-vidus para-style-override-1" xml:lang="lt-LT">Although there are existing studies that focus on the media representation of Syrian refugees, they allot significant attention to negative images of Syrian refugees presented by a number of Lebanese media outlets. In addition, there is a dearth of studies that scrutinise positive representation of Syrian refugees in the Lebanese press.</p> <p class="ISSN-santr-vidus para-style-override-1" xml:lang="lt-LT">Owing to these problems, this paper bridges the gap in the current literature through paying further attention to the positive media representation of Syrian refugees in the Lebanese press taking the case of Al-Akhbar Newspaper.</p> <p class="ISSN-santr-vidus para-style-override-1" xml:lang="lt-LT">In answering the question: how Al-Akhbar depicts Syrian refugees who fled to Lebanon, this paper analyses samples of articles published in Al-Akhbar to highlight the discourse of this Newspaper relating to Syrian refugees.&nbsp;The paper draws on qualitative analysis to arrive at its conclusion.</p> <p class="ISSN-santr-vidus para-style-override-1" xml:lang="lt-LT">The findings of the paper are significant because they reveal journalistic practices and agenda towards one of the serious issues in Lebanon which suffers from political turmoil and severe economic crisis. As this paper distinguishes between what it calls antagonist and protagonist discourses in reporting Syrian refugees in the Lebanese press, it recommends paying further attention to the protagonist discourse because it reflects good journalistic practice.</p> 2021-11-22T12:56:51+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Hatem El Zein https://www.zurnalai.vu.lt/zurnalistikos-tyrimai/article/view/24712 Publikacijų komentarai. Ar tikrai tai yra grįžtamasis ryšys redakcijai: žurnalistų požiūriai ir patirtys 2021-11-22T14:49:06+00:00 Jolanta Mažylė jolanta.mazyle@kf.vu.lt <p class="ISSN-santr-virsus">Interneto, o ypač naujienų portalų komentarai sukuria naują problemą – teoriškai jie turėtų užtikrinti žodžio laisvę ir pagerinti naujienų dienraščių (interneto portalų) redakcijų darbą. Grįžtamasis ryšys visuomenės informavimo priemonėms padeda geriau suprasti skaitytojus, jų poreikius. Grįžtamojo ryšio esmė žurnalistui – gauti papildomos informacijos, kad galėtų pagilinti sukurto žurnalistinio darbo temą, ieškotų naujų tirto objekto aspektų, operatyviai reaguotų į naują, aktualią informaciją, gautą iš auditorijos. Tokia praktika ( o būtent tokį principą ir deklaruoja nemažai vakarietiškų žiniasklaidos priemonių) galėtų prisidėti prie žurnalistikos kokybės ir žiniasklaidos priemonės atskaitingumo auditorijai.</p> <p class="ISSN-santr-vidus para-style-override-1">Deja, praktiškai prie naujienų dienraščių publikacijų pasirodantys skaitytojų įrašai vis dažniau skatina nepakantumą kitokiai nuomonei ir patyčias, demonstruoja nepagarbą asmeniui. Vartotojų kuriami metaduomenys – internete skelbiami komentarai ir vertinimai – tai vienas iš pagrindinių rodiklių, atskleidžiančių nuolat augantį vartotojų susidomėjimą internetu ir tik patvirtina interneto kaip fenomeno sėkmę.</p> <p class="ISSN-santr-vidus para-style-override-1">Virtuali interneto erdvė suteikia žmonėms laisvę anonimiškai reikšti nuomonę. Tai suprasdami interneto vartotojai naudojasi šia laisve, tačiau jų išreiškiamą nuomonę ne visuomet galima laikyti diskusija. Dažnai tai yra neigiamų jausmų, stereotipų ir prieštarų protrūkis. Web 2.0 technologijos internetą pavertė viešąja erdve. Kai interneto vartotojui buvo suteikta galimybė pačiam kurti turinį, į šią plotmę persikėlė dalis socialinio gyvenimo.</p> <p class="ISSN-santr-vidus para-style-override-1">Iškyla klausimas – ar padoru ir teisėta viešojoje erdvėje komentarų forma lieti pagiežą ir rodyti savo nepakantumą kitam asmeniui ar asmenų grupėms. Nors teisinė ir etinė žiniasklaidos priemonių atsakomybė už komentarus šiuo metu jau turi apibrėžtis, tačiau dažnai žiniasklaidos priemonių vadovai mano, kad didesnio kiekio (o ne kokybės!) komentarų interneto erdvėje palaikymas, orientuotas tik į verslo rezultatą, gali likti nepastebėtas. Tai aiškinama ir tuo, kad redakcijos negali užsiimti skaitytojų komentarų cenzūra. Šitoks požiūris (kad žurnalisto publikacija sulauktų kuo daugiau komentarų) turi ir tiesioginę neigiamą įtaką publikacijų autoriams. Kartais jie patys yra įžeidinėjami, žeminami jų tekstų komentatorių, tačiau nedrįsta naikinti tų komentarų, nes mano, kad tai gali būti suprasta kaip tam tikra savicenzūra.</p> 2021-11-22T13:03:39+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Jolanta Mažylė https://www.zurnalai.vu.lt/zurnalistikos-tyrimai/article/view/24695 Lietuvos regionų periodikos redaktorių požiūris į valstybinės paramos skirstymo žiniasklaidai principus 2021-11-22T14:19:58+00:00 Magnus Tomas Kėvišas magnus.kevisas@lnb.lt Arūnas Brazauskas arunas.brazauskas@lnb.lt Violeta Nedzveckienė violeta.nedzveckiene@lnb.lt Milda Myštautaitė milda.mystautaite@lnb.lt <p>Dažnai pastebima, kad Lietuvoje nesama nuoseklios žiniasklaidos paramos politikos. Paramos būdų yra daug, valstybinės paramos skirstymas žiniasklaidos priemonėms yra gana stichiškas ir atsitiktinis. Iki šiol nebuvo nuosekliai tirta, kokias esamų priemonių stipriąsias ir silpnąsias savybes įžvelgia pats tipinis paramos adresatas – regionų periodikos redaktoriai ir leidėjai. Remiantis atlikta apklausa ir detaliais interviu su reprezentatyvi<span xml:lang="ar-SA">ų</span>&nbsp;regionų&nbsp;<span xml:lang="ar-SA">žiniasklaidos priemonių darbuotojais,</span>&nbsp;<span xml:lang="ar-SA">čia&nbsp;</span>aptariama samprata: redaktorių nuomone, daugiausia dėmesio verta skirti tiesioginių išmokų mechanizmams, pirmiausia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui (SRTRF), o jo asignavimų skirstymo politika galėtų būti keičiama siekiant paprastinti ir skaidrinti paramos skirstymo tvarką, labiau orientuotis į laimimos naudos tvarumą; daugiausia dėmesio – demokratijos tvarumo kontekste – prasmingiausia skirti siaurai apibrėžiamai vietinei žiniasklaidai. Regionų periodikos leidėjų išvados kontekstualizuojamos, parodant, kaip dėsningai jos pritampa teorinio diskurso ir užsienio šalių praktikos kontekste.</p> 2021-11-22T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Magnus Tomas Kėvišas | Arūnas Brazauskas | Violeta Nedzveckienė | Milda Myštautaitė https://www.zurnalai.vu.lt/zurnalistikos-tyrimai/article/view/24700 Tyrimų žurnalistika Lietuvoje 2015–2020 metais 2021-11-22T14:32:29+00:00 Rūta Račiukaitytė ruta.raciukaityte@gmail.com <p class="ISSN-santr-virsus">Straipsnyje analizuojama tiriamoji žurnalistika Lietuvoje 2015-2020 metais, siekiant nustatyti tyrimų žurnalistikos kaitos ypatumus. Iki tol Lietuvoje buvo atliktas tik vienas mokslinis tyrimas apie tiriamąją žurnalistiką nurodant, jog 2015 metais tiriamosios žurnalistikos kaip žiniasklaidos rūšies Lietuvoje nėra, nors tiriamoji žurnalistika yra visuomeninis kontrolės įrankis, kuriuo siekiama atskleisti korupciją, galimą nusikalstamą veiką.</p> <p class="ISSN-santr-vidus para-style-override-1"><span xml:lang="en-US">Ir 2015 metais Lietuvoje įkuriamas pirmasis tyrimų skyrius kaip žiniasklaidos priemonės struktūros dalis. Darbu siekiama išsiaiškinti, kaip pakito tiriamoji žurnalistika Lietuvoje per pastaruosius 2015-2020 metus ir išskirti esminius veiksnius, kurie leistų vertinti tyrimų žurnalistikos raidą. Straipsnyje pateikiamas autorės sudarytas tyrimų žurnalistikos modelis bei tyrimų žurnalistikos Lietuvoje kaitos ypatumai. Nustatyta, kad tiriamosios žurnalistikos padėtis Lietuvoje gerėja, tačiau, palyginti su Vakarų šalių medijų sistemomis, ji lieka neišplėtota. Atskleidžiamas ir ekspertų apie tiriamąją žurnalistiką suvokimas, aptariamos tyrimų&nbsp;</span><span xml:lang="ar-SA">žurnalistikos struktūrinių darinių&nbsp;</span><span xml:lang="en-US">susikūrimo priežastys, Lietuvos vaidmuo tarptautinėse tiriamosios žurnalistikos organizacijose,</span><span xml:lang="ar-SA">&nbsp;išskirti tiriamosios žurnalistikos atstovai ir atlikti jų tyrimai, tiriamos temos ir sritys, taikomi tyrimų metodai, tyrėjui reikalingos savybės, finansiniai šaltiniai.</span></p> 2021-11-22T13:14:00+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Rūta Račiukaitytė https://www.zurnalai.vu.lt/zurnalistikos-tyrimai/article/view/25083 Lietuvos internetinių naujienų laikraščių vaidmuo covid-19 pandemijos metu 2021-11-22T14:19:52+00:00 Ugnė Kotryna Aleksandravičiūtė info@leidykla.vu.lt Unė Dabužinskaitė info@leidykla.vu.lt Adelė Daškevičiūtė info@leidykla.vu.lt Lukas Juozapaitis info@leidykla.vu.lt Milda Mockūnaitė info@leidykla.vu.lt Reda Petrikaitė info@leidykla.vu.lt Gabija Raslanaitė info@leidykla.vu.lt Jonė Sąlygaitė info@leidykla.vu.lt Emilija Stankevičiūtė info@leidykla.vu.lt Roberta Šukauskaitė info@leidykla.vu.lt Urtė Vajavudzkaitė info@leidykla.vu.lt Aurimas Žukauskas info@leidykla.vu.lt <p class="ISSN-santr-virsus"><span xml:lang="ar-SA">Šiame&nbsp;</span>straipsnyje nagrinėjama iki šiol dėmesio nesusilaukusi problema&nbsp;– Lietuvos internetinių naujienų laikraščių vaidmuo COVID-19 pandemijos metu.</p> <p class="ISSN-santr-vidus para-style-override-1">Straipsnio tikslas&nbsp;–&nbsp;pateikti trijų Lietuvos internetinių laikraščių kiekybinį ir kokybinį tyrimą atsižvelgiant į Pasaulio ekonomikos forumo (toliau – PEF)<span class="char-style-override-5"><a id="footnote-164559-1-backlink" class="footnote-link" href="#footnote-164559-1">1</a></span>&nbsp;strateginės analizės modelį ir, remiantis gautais duomenimis, įvertinti Lietuvos žiniasklaidos vaidmenį COVID-19 pandemijos metu.</p> <p class="ISSN-santr-vidus para-style-override-1">Tyrime buvo taikoma kiekybinė ir kokybinė žiniasklaidos turinio analizė. Tyrimo tikslai: 1)&nbsp;išsiaiškinti, ar pasirinkti Lietuvos internetiniai laikraščiai atskleidžia tas temas, kurioms, pagal PEF strateginės analizės modelį, žiniasklaida koronaviruso pandemijos metu turi poveikį ir su kuriomis yra glaudžiai susijusi; 2)&nbsp;palyginti, kokiu dažnumu internetiniuose laikraščiuose pasirodo su nagrinėjamomis temomis susijusios publikacijos ir kaip jų periodiškumas skiriasi tarp pačių internetinių laikraščių; 3)&nbsp;nustatyti pagrindines Lietuvos žiniasklaidoje aptariamas su COVID-19 susijusias potemes.</p> <p class="ISSN-santr-vidus para-style-override-1">Straipsnį sudaro dvi dalys: mokslinių šaltinių nagrinėjimas ir tiriamoji dalis. Pirmojoje dalyje aprašomas tyrimo metodas. Antrojoje dalyje pateikiamas aukščiau apibūdintas trijų Lietuvos žiniasklaidos priemonių kiekybinis ir kokybinis tyrimas.</p> <p class="ISSN-santr-vidus para-style-override-1">Apibendrinus galima teigti, kad Lietuvos internetinių naujienų laikraščiai atskleidė nurodytas temas COVID-19 pandemijos metu. Tyrimas parodė, kad daugiausiai publikacijų minėtomis temomis skelbė&nbsp;<a href="Delfi.lt">Delfi.lt</a>, mažiau&nbsp;<a href="Lrt.lt">Lrt.lt</a>, o mažiausiai&nbsp;<a href="15min.lt">15min.lt</a>. Daugiausia publikacijų buvo skirta visuotinės sveikatos temai, o mažiausiai – kultūros ir meno temai. Visuotinės sveikatos temos plotmėje daugiausia dėmesio buvo skiriama prevencinės pandemijos valdymo funkcijos potemei, visuotiniame valdyme – užsienio valstybių situacijos potemei, žmogaus teisių temoje - laisvės pažeidžiamumo potemei, o kultūroje ir mene – renginių saugumo potemei.</p> 2021-11-22T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/zurnalistikos-tyrimai/article/view/24775 „Atgimimo bangos“ iššūkis sovietų informacinei sistemai: Sąjūdžio laida kaip atviras protesto laukas politinių pokyčių kontekste (1988 m. – 1990 m.) 2021-11-22T14:19:24+00:00 Tomas Vaitelė tomas.vaitele@if.vu.lt <p><span xml:lang="en-US">Straipsnyje analizuojamas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (toliau – Sąjūdžio) siekis turėti savarankišką laidą valstybiniame televizijos kanale (LSSR Televizijos ir radijo komiteto Lietuvos TV) ir to siekio įgyvendinimas 1988 m. birželio 3 d. – 1990 m. kovo 11 d. laikotarpiu. Tyrimu konceptualiai rekonstruojama, su kokiais iššūkiais susidūrė Sąjūdis, siekdamas daryti tiesioginę įtaką per sovietų valdomą televiziją ir koki</span><span xml:lang="ar-SA">ų&nbsp;</span><span xml:lang="en-US">rezultat</span><span xml:lang="ar-SA">ų</span><span xml:lang="en-US">&nbsp;pavyko pasiekti. Sąjūdžio iššūkis televizijai, kuris įgavo „Atgimimo bangos“ pavadinimą, tampa ašine straipsnio dalimi. Remiantis archyviniais šaltiniais, atsiminimais ir to meto spauda nagrinėjama televizijos laidos „Atgimimo banga“, kaip vienos svarbiausių Sąjūdžio informacijos sklaidos priemonių, istorija, įtaka bei su laida siejami konfliktai tarp Sąjūdžio ir valdžios struktūrų, kuriais valdžia pasinaudodavo draudimų ar kitokių sankcijų pritaikymui. Sporadiška laidos rengimo forma siejama ir su nepateisintais lūkesčiais, kurie lėmė staigų laidos populiarumo nuosmukį Sąjūdžiui tapus svarbia politinio gyvenimo dalimi 1989 metais.</span></p> 2021-11-22T13:31:34+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Tomas Vaitelė https://www.zurnalai.vu.lt/zurnalistikos-tyrimai/article/view/25084 Paskutinės pastabos apie tylų kritiką 2021-11-22T14:19:47+00:00 Andrius Vaišnys info@leidykla.vu.lt <p><strong>Skiriama Broniui RAGUOČIUI prisiminti,</strong><br>humanitarinių mokslų daktarui, literatūros ir spaudos kritikui, žurnalistikos istorikui, Vilniaus valstybinio universiteto Istorijos fakulteto Spaudos žurnalistikos katedros vedėjui, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto docentui, Rašytojų sąjungos nariui, Žurnalistų sąjungos nariui, „Žurnalistikos tyrimų“ žurnalo redakcinės kiolegijos nariui ir autoriui.</p> 2021-11-22T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/zurnalistikos-tyrimai/article/view/25086 In memoriam Žygintas Pečiulis 2021-11-22T14:19:43+00:00 Žurnalistikos ir medijų tyrimų centras info@leidykla.vu.lt 2021-11-22T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/zurnalistikos-tyrimai/article/view/25087 Tyrimų, publikacijų, įvykių kronika 2021-11-22T14:19:38+00:00 Žurnalistikos ir medijų tyrimų centras info@leidykla.vu.lt 2021-11-22T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/zurnalistikos-tyrimai/article/view/25089 Nurodymai autoriams ir bibliografiniai duomenys 2021-11-22T13:58:20+00:00 Andrius Vaišnys info@leidykla.vu.lt 2021-11-22T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Authors