Parapijinė pilietinė visuomenė (Šiaurės Švedijos atvejo analizė)

Santrauka

Šis straipsnis siekia išnagrinėti ir paaiškinti teoretikų požiūriu paradoksalų reiškinį – pilietinę politinę kultūrą Švedijos parapijose XIX a. Toks problemos formulavimas remiasi prielaida, kad pilietinės politinės kultūros požymiai yra ne tik ir ne tiek nacionalinių politinių kolizijų išmanymas ir aktyvus dalyvavimas jose, o veikiau aktyvus veikimas bendradarbiaujant su artimiausios teritorinės aplinkos žmonėmis lokalinės visuomeninės kompetencijos rėmuose. Netgi masinės komunikacijos ir visuotinio privalomo viduriniojo išsilavinimo sąlygomis vadinamoji dalyvaujamoji demokratija įmanoma tik lokališkai. O didelio skirtumo tarp pasyvaus ir aktyvaus pritarimo atstovaujamajai valdžiai gal ir nėra. Jeigu dabar švedų politinė kultūra apibūdinama kaip konsensualinė, jos nebūtų buvę be XIX a. kolektyvistinės, bendruomeninės santvarkos arba vadinamojo “komunalizmo.” Straipsnyje, remiantis daugiausia parapijų ir kaimo bendruomenių susirinkimų protokolų medžiaga, saugoma Švedijos archyvuose, o taip pat periodine spauda, kraštotyrine literatūra ir moksliniais tyrinėjimais stengiamasi atskleisti kaimo bendruomenės specifiką Šiaurės Švedijoje, organizacinio kaimo bendruomenės lankstumo bruožus, liuteronų bažnyčios įtaką pilietinio bendruomeniškumo susiformavimui. Straipsnyje taip pat parodoma, kuo Lietuva iš esmės skyrėsi nuo Švedijos, plačiau tų skirtumų ir jų priežasčių neanalizuojant.