Straipsnyje analizuojama sąvokų sistema atvaizduotų individo žinių elastingumas ir pateikiamas jo bandomasis tyrimas. Žinios laikomos elastingomis, jeigu turi gebą jautriai reaguoti (keistis), kai keičiasi poveikis joms. Apibrėžiamos elastingumo prielaidos ir sąlygos. Aprašomas poveikio žinioms sudarymo būdas individui užduodant klausimus, kuriuose prašoma išvardyti temos sąvokas. Esminė tokių klausimų ypatybė – vos pastebimas jų prasmės skirtumas. Straipsnyje apibūdinami tipiniai elastingumo reakcijų atvejai. Žinių elastingumui vertinti pritaikoma procentinė skalė, suskirstanti žinias į kelis pagrindinius lygius: nuo visiškai neelastingų iki labai elastingų. Aptartas ir ribinis atvejis, kai elastingumo sąvoka netaikytina (jeigu poveikis sukelia individo reakciją, rodančią kokybinį žinių pokytį). Naudojama skalė atitinka tvarkos (rangų) skalės lygį. Žinių elastingumo reiškinio išsamesniam išaiškinimui aprašomas bandomasis tyrimas su informacijos vadybos studijų programos baigiamųjų (2012) metų studentais (dvylika respondentų). Tyrimas iliustruoja ir konkretizuoja teoriškai išskirtus pagrindinius elastingumo reakcijų tipus, padeda geriau paaiškinti elastingumo reiškinio esmę ir jo tyrimo būdą. Jis patvirtina natūralią prielaidą, kad tirtųjų studentų pamatinės sąvokomis atvaizduotos žinios turėtų būti elastingos.