Vidinės komunikacijos iššūkiai ir jų sprendimas įsigalint hibridiniam darbui viešojo sektoriaus organizacijoje: LR Susisiekimo ministerijos atvejis
Efektyvi vidinė komunikacija didina darbuotojų produktyvumą, įsitraukimą į organizacijos veiklą, lojalumą darbovietei, gerina vidinį klimatą, stiprina organizacijos reputaciją. Pandemija paskatino organizacijas įžengti į hibridinio darbo erą, tačiau šie pokyčiai sukėlė daug iššūkių – kilo informacinių technologijų, darbo laiko planavimo, darbuotojų motyvavimo bei kontrolės problemų. Vadovams ir komunikacijos specialistams kilo klausimų, kaip organizuoti darbą nuotoliu, įgyvendinti veiklos pokyčius, pasirūpinti darbuotojų motyvacija ir psichine sveikata, tinkamai komunikuoti su darbuotojais. Lietuvoje vidinės komunikacijos trikdžiai naujoje realybėje viešajame sektoriuje tirti fragmentiškai, nėra žinoma, kaip iššūkiai sprendžiami, kokie vidinės komunikacijos kanalai pasiteisina. Straipsnyje pristatomas tyrimas, kurio tikslas – ištirti vidinės komunikacijos valdymo ypatumus Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijoje hibridinio darbo eroje. Tyrimu buvo siekiama nustatyti, kaip buvo organizuojami vidinės komunikacijos valdymo procesai viešojo sektoriaus organizacijoje besitęsiančio neapibrėžtumo laikotarpiu. Duomenims surinkti buvo pasirinktas pusiau struktūruoto interviu metodas su ministerijos vidinės komunikacijos specialistėmis ir skyrių vadovais, taip pat taikytas stebėjimo metodas. Nustatyta, kad per pandemiją organizacijoms ypač aktualios tapo operatyvaus iššūkių sprendimo, asmeninio ryšio sukūrimo bei komandos motyvavimo problemos. Vadovams buvo aktualu surasti būdus, kuo pakeisti įprastas bendravimo formas, tokias kaip susitikimai, pasitarimai, mokymai, kurie anksčiau vykdavo gyvai. Sudėtingas laikotarpis komunikacijos specialistus paskatino taikyti naują vidinės komunikacijos kanalą – intranetą, pradėti rengti nuotoliniai darbuotojų susitikimai su vadovybe, dalis vadovų pasitelkė papildomus informacijos perdavimo kanalus.