Reputacijos ir kultūros įtaka – Jyvaskylos universiteto reputacijos įtaka studentams iš užsienio ir absolventams

Santrauka

Mokslinio darbo autorė tiria, kaip Suomijos Jyvaskylos universiteto (University of Jyväskylä) absolventai ir jame studijuojantys užsienio studentai suvokia reputaciją. Taip pat yra analizuojami tarpkultūriniai aspektai, kurie daro poveikį reputacijos suvokimui.
Įgyta informacija liudija tai, kad reputacijos suprantamumas įvairus, būdinga ir teigiama, ir neigiama dimensija. Tyrinėjimas atskleidžia pagrindimus, kodėl reputacija suvokiama kokiu nors konkrečiu pavidalu, – tai akivaizdus šio tyrinėjimo pranašumas.
Penkios dimensijos kultūros įtakai, kad universiSantraukateto reputacija būtų suvokiama būtent taip, identifikuojamos kaip įtakingos tiek teigiama, tiek neigiama prasme. Išskiriamos šios dimensijos: 1) pažiūra į netikėtą; 2) hierarchiniai santykiai; 3) grupių orientacija; 4) moteriškų ir vyriškų vertybių orientacija ir 5) kultūrai būdingos komunikacijos schemos.
Autorė siūlo peržiūrėti, remiantis tarpdalykine perspektyva, tokias teorines sąvokas kaip ženklas, įvaizdis, tapatybė, reputacija ir klientų pasitenkinimas, kad būtų galima jas taikyti universitetams, kaip ypatingo tipo organizacijoms.

Reputation and cultural influences – the constituents of reputation of the University of Jyväskylä for its international degree students and postgraduates
Liene Ločmele

Summary
The author of the paper has studied the perception of the reputation of the University of Jyväskylä (Finland) for its international degree students and postgraduates. She has also identified the intercultural aspects influencing these perceptions.
The findings show that the perceptions of the reputation consist of both positive and negative dimensions. They also illustrate the reasons for particular perceptions.
Five dimensions of cultural influences on perceptions of the University’s reputation are identified as being influential in positive and negative ways. These dimensions are: (1) dealing with the unexpected; (2) hierarchical relationships; (3) group orientation; (4) feminine or masculine value orientation; and (5) culture-specific communication patterns.
The author suggests the necessity to revise from the interdisciplinary perspective the definitions of the concepts such as brandas brand, image, identity, reputation, and consumer satisfaction to be able to attribute them to universities as a specific type of organization.
Key words: reputation, culture, higher education institutions