Nemoderuojama skaitmeninė platforma „Telegram“ kelia iššūkių tiek demokratijai, tiek autoritarinėms sistemoms. Platforma traukia aktyvistus, žurnalistus ir piliečius, siekiančius anonimiškumu apsisaugoti nuo valdžios stebėsenos ar vengiančius socialinių medijų, taikančių griežtesnes moderavimo taisykles. Šio straipsnio tikslas yra apžvelgti „Telegram“ kanalus, jų vaidmenį ir kuriamą vertę šiuolaikinėje žiniasklaidos ekosistemoje per normatyvinius žiniasklaidos vaidmenis: stebėsenos, įgalinantį, bendradarbiavimo ir radikalųjį, taip atkreipiant dėmesį į šios platformos kuriamas galimybes ir grėsmes demokratijai. Straipsnyje apibendrinami tyrimai, siekiant atskleisti daugiabriaunį „Telegram“ kanalų funkcionalumą. Apžvalga atskleidžia, kad „Telegram“ gali sėkmingai atlikti „sarginio šuns“ (angl. watchdog) funkciją stebėsenos vaidmenyje; sukurti saugią aplinką diskusijai, įgalindama negirdimus ir atstumtus visuomenės balsus; bendradarbiauti su valdžios institucijomis, užtikrindama visuomenės saugumą; arba skatinti pasipriešinimą galios hegemonijai, sukurdama mobilizuojančią komunikaciją ir operacionalizuodama pasipriešinimo judėjimą. Tačiau dėl techninių „Telegram“ sprendimų ir moderavimo trūkumo sukuriama erdvė dezinformacijos ir manipuliacijų sklaidai, sudaromos sąlygos ekstremizmui plisti bei stokojama efektyvaus nusikalstamos veikos užkardymo.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.