Straipsnyje analizuojama socialiai pažeidžiamų gyventojų grupių nedarbo situacija Baltijos šalyse, atsižvelgiant į padėties darbo rinkoje kontekstą visos Europos Sąjungos mastu. Tyrimo rezultatai rodo, kad ekonomikos cikliškumo poveikis pažeidžiamas darbo rinkoje grupes ypač palietė Baltijos šalyse. Dėl ankstesnės pasaulinės ekonomikos krizės poveikio nedarbo pokyčiai ES mastu nesutapo su analogiškomis matomomis tikslinių grupių tendencijomis Baltijos šalyse. Spartus nedarbo augimas vykstant itin dideliems šio rodiklio svyravimams rodo, kad Baltijos šalyse tikslinių grupių bedarbiams buvo itin sudėtinga prisitaikyti prie kardinaliai pablogėjusių sąlygų darbo rinkoje. Tačiau kur kas geresnė situacija nei ankstesnės pasaulinės krizės (2009–2010 m.) metu matoma per dabartinę pandemijos krizę, Baltijos šalių nedarbo rodikliai 2020 m. buvo gerokai mažiau nukrypę nuo ES vidurkio.