Intymaus partnerio smurtas prieš moteris ir toliau išlieka didele problema visame pasaulyje. Tačiau ši problema tampa dar aštresnė, kai smurtą patiria moterys kaip motinos, kurių patirtys dėl dėmesio vaikams nustumiamos į paraštes. Šiuo straipsniu tiriama, kaip motinos ir motinystė konstruojama vaiko gerovės mokslinėje literatūroje, kurioje į motinas žvelgiama tradiciškai, kaip į vieninteles atsakingas už vaikų gerovę, net ir smurto prieš jas atveju. Pirmoje straipsnio dalyje aptariami nagrinėjamų vaiko gerovės tyrimų, susijusių su motinyste intymaus partnerio smurto kontekste, bruožai, antroje – aspektai, kuriais remiantis šioje literatūroje konstruojami motinų ir motinystės vaizdiniai, trečioje – išryškinta motinocentrinės perspektyvos svarba tyrimuose, kai smurtą patiria motinos.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.