„Kokia klišė, tiesa?“ Motinų, pasirinkusių darbą ne visą darbo dieną Vokietijoje, įžvalgos

Santrauka

Šis naratyvinis tyrimas nagrinėja motinystės, užimtumo pasirinkimų ir globos sąveiką Vokietijoje. Nepaisant gerai dokumentuotų neigiamų pasekmių karjeros raidai, pensijų įmokoms ir vėlesnio gyvenimo skurdo rizikai, du trečdaliai dirbančių motinų renkasi ne visą darbo dieną. Tačiau kokybiniai tyrimai iki šiol suteikė tik ribotų įžvalgų apie tai, kodėl motinos pasirenka tam tikrą užimtumo modelį, atsižvelgiant į šeimų heterogeniškumą Vokietijoje. Šis straipsnis yra dalis doktorantūros tyrimo, kuriame nagrinėjami motinų švietimo siekiai. Jis remiasi 17 naratyvinių interviu imtimi, į kurią įtrauktos aštuonios Vokietijoje gimusios motinos ir devynios motinos, gimusios užsienyje. Analizei atlikti taikytas naratyvinis analitinis požiūris pagal Schütze.

Tyrimas atskleidžia, kad motinų užimtumo sprendimus lemia asmeninių siekių, struktūrinių apribojimų ir socioekonominių veiksnių derinys. Aukštąjį išsilavinimą turinčios ir anksčiau visą darbo dieną dirbusios motinos dažniausiai traktuoja darbą ne visą darbo dieną kaip laikiną kompromisą, dažnai planuodamos grįžti prie viso etato, kai šeiminės aplinkybės tai leis. Tačiau motinos, turinčios ribotą kvalifikaciją arba susiduriančios su nestabiliomis teisinėmis ir ekonominėmis sąlygomis, susiduria su ribotomis galimybėmis darbo rinkoje, todėl darbas ne visą darbo dieną joms dažniau tampa neišvengiamu pasirinkimu, nulemtu išorinių spaudimų, o ne asmeninių pageidavimų. Klausimas, ar darbas ne visą darbo dieną išlieka karjeros „stabdžiu“, laikinu sprendimu ar sąmoningu pasirinkimu, peržengia vien lyčių vaidmenų ribas ir gilinasi į individualias motinų biografijas.