Lietuvos latvių šeimų archyvai: dundurniekų Starkų atvejis
Articles
Ernestas Vasiliauskas
Klaipėdos universitetas
https://orcid.org/0000-0001-9995-1305
Publikuota 2023-11-29
https://doi.org/10.15388/AHAS.2022.29.5
PDF
HTML

Reikšminiai žodžiai

diaspora
egodokumentai
genealogija
latviai

Kaip cituoti

Vasiliauskas, E. (2023). Lietuvos latvių šeimų archyvai: dundurniekų Starkų atvejis. Acta Humanitarica Academiae Saulensis, 29, 68-87. https://doi.org/10.15388/AHAS.2022.29.5

Santrauka

Straipsnyje pristatoma Daunoravos (latv. Dundurmuiža) latvių (dundurniekų, latv. dundurnieki) bendruomenės Bertaučių kaimo (Joniškio valsčius) ūkininkų Starkų šeima ir jos tyrimų šaltiniai. Tiriami klausimai: (1) giminės kilmės XVIII–XIX a. šaltiniai atminties institucijose, jos kilmės problema ir genealogija, žinomiausi asmenys, (2) ūkiai ir bendruomenės demografijos šaltiniai, (3) egodokumentai bei jų specifika (fotorinkinys, atsiminimai, dienoraščiai ir laiškai), kuriuose atsispindi dundurniekų bendruomenės ūkinis, kultūrinis, visuomeninis gyvenimas, šeimos atmintis ir genealogija, giminystės ryšiai ir kasdieninis gyvenimas. Tyrimui panaudoti šaltiniai skirstomi į šias kategorijas: (1) atminties institucijose – Latvijos valstybės istorijos archyve, Lietuvos valstybės istorijos archyve, Lietuvos centriniame istorijos archyve – saugomi Daunoravos dvaro dokumentai (1779–1797 metų dvaro inventoriai, 1795–1834 metų sielų revizijos, 1846/60 metų ūkių surašymai ir kt. XX a. pirmos pusės dokumentai); (2) Starkų šeimos egodokumentai (trijų kartų narių (moterų – motinos, dukros ir anūkės-dukterėčios) rašyti atsiminimai (1941–2007 metai), laiškai iš Sibiro (1948–1950 metai), žvalgo Voldemaro Briedžio (žento) dienoraščiai (1944–1949 metai), asmeninių albumų fotografijos (XX a. pradžia – XX a. aštuntas dešimtmetis; 285 vienetai). Visos skaitmeninės kopijos saugomos Šiaulių „Aušros“ muziejuje.

Analizuojant Starkų atvejį galima spręsti ir pačios Daunoravos latvių bendruomenės kilmės klausimą. Ji pradėjo dominuoti (masiškai kurtis) XVIII a., labai tikėtina po Didžiojo Šiaurės karo kilusio Didžiojo maro (1709–1710 metais), kai gerokai ištuštėjus kraštui buvo atkeldinti (atsikėlė) nauji gyventojai. Atsakymą į šį klausimą gali iš dalies suteikti ir genealoginis metodas – tiriant dundurniekų gimines nustatyta, kad dauguma jų šeimų XVIII a. viduryje buvo kilę iš vieno protėvio (Starkai, Kaseliūnai, Buliai, Krūminiai, Užtupiai). Keliamas klausimas: ar vienos šeimos atvejis (gerai dokumentuotas) gali būti bendruomenės gyvenimo atspindys? Nors ir trūksta išsamių atsiminimų apie atskiras bendruomenes, tačiau per keletą gerai dokumentuotų šeimų istorijų galima pažinti ir visos dundurniekų bendruomenės (mikro)istoriją, taip pat nustatyti tokių tyrimų metodinę prieigą ir problemas.

PDF
HTML
Kūrybinių bendrijų licencija

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.

Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai

1 2 3 > >>