Tyrimo tikslas – pristatyti balsavimo sistemos raidą Rumunijoje XIX amžiuje, pabrėžiant socialinį ir politinį kontekstą, kuris lėmė perėjimą iš vieno etapo į kitą. Šiuolaikinėje epochoje Rumunijoje gyventojų dalyvavimą politiniame gyvenime sąlygojo ekonominė padėtis, pilietybė, lytis, amžius ir teisinė praeitis. Taigi, teisė balsuoti buvo suteikta tik vyrams, sulaukusiems 21 metų ir užsiimantiems garbinga bei pelninga ekonomine veikla. Buvo pridėta pilietybės turėjimas gimimo ar natūralizacijos būdu, taip pat sąlyga, kad asmuo nebūtų rimtai pažeidęs šalies įstatymų. Nors kaimo gyventojai buvo menkai politiškai atstovaujami, bet jie sudarė daugiau nei 80 % visų Rumunijos gyventojų, taigi galima teigti, kad apskritai pastebima tendencija didinti rinkėjų skaičių. Tai buvo pasiekta sumažinant rinkėjų surašymą, taip pat plečiant profesijų, kurių praktika užtikrino dalyvavimą balsavime, neįvykdant ekonominių sąlygų, skaičių. Šios išimtys buvo pagrįstos tuo, kad atitinkamų profesijų specialistai (dažniausiai laisvai samdomi darbuotojai) buvo pakankamai išsilavinę ir politiškai subrendę, kad galėtų priimti sąmoningą ir pagrįstą sprendimą netapdami manipuliacijų aukomis. Šie ir kiti aspektai (pvz., moterų balsavimo teisės įgijimas) bus nagrinėjami tyrime.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.