Klaipėdos miesto urbanonimų kaita 1903–1939 metais

Anotacija

Klaipėda – didžiausias Lietuvos pajūrio miestas – XX a. priklausė skirtingoms valstybėms, todėl jo kalbiniam kraštovaizdžiui būdinga intensyvi kaita, sietina su politinės santvarkos pokyčiais. Nors šio miesto oficialieji urbanonimai ryškiausiai atspindi kalbinio ir kultūrinio kraštovaizdžio specifiką, tačiau iki šiol nėra išsamiai analizuoti urbanonimų semantinės motyvacijos bei pavadinimų keitimo būdai XX a. Sistemiškai netirta, kokia strategija (tiesioginis vertimas, netiesioginis vertimas, pavadinimo pakeitimas) buvo taikoma keičiant urbanonimų kalbą. Šio straipsnio tikslas – išanalizuoti 1903–1939 metų oficialiųjų Klaipėdos urbanonimų keitimo būdus ir semantinę motyvaciją. Tyrime nusibrėžtos chronologinės ribos istoriškai ir sociokultūriškai svarbios Klaipėdos miestui: 1903–1923 metai (Vokietijos imperijos valdymo laikotarpiu iki Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos Respublikos), 1923–1939 metai (nuo Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos Respublikos iki Klaipėdos prijungimo prie nacių Vokietijos). Straipsnyje apžvelgiama XX a. Klaipėdos miesto sociokultūrinė panorama, lietuvių ir vokiečių kalbų prestižo santykis bei pokytis, oficialiųjų urbanonimų keitimo būdai ir semantinės motyvacijos modelių ypatumai. Ištyrus 246 Klaipėdos miesto oficialiuosius urbanonimus nustatyta, kad 1923–1939 metų laikotarpiu urbanonimai buvo keičiami dviem būdais. Didžioji dalis urbanonimų (75,76 proc.) buvo išversti taikant pažodinio vertimo strategiją. 7,58 proc. oficialiųjų urbanonimų buvo ne išversti, bet pakeisti. Urbanonimų keitimas labiausiai paveikė asmenvardinių ir profesijų semantinių grupių sudėtį.